Legislator Case Law & Legislation
e28cf697-0c0c-42b3-ba74-a027a468bb2b AI generated

Lithuanian court dismisses demolition order for forest land building due to pending land division and proportionality.

Case Number e28cf697-0c0c-42b3-ba74-a027a468bb2b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court fully allowed the plaintiff's request to annul the State Inspectorate's order to demolish a building on forest land. The plaintiff argued the structure was a simple auxiliary building not requiring a permit, while the defendant claimed forest land usage prohibited such construction. The court ruled that demolition was disproportionate given the ongoing land division procedure and the possibility of legalizing the structure through subdivision. Consequently, the demolition order was invalidated to protect the plaintiff's interests during the administrative process.

Legislator headnote

AI generated

CPK 3 str. 1 d.; CPK 150 str. 3 d.; CPK 259 str.; CPK 270 str.; The court must apply principles of proportionality and reasonableness when reviewing administrative orders, and may annul a demolition requirement if the structure can be legalized through pending land division proceedings.

Keywords

AI generated
proportionality principle demolition order annulment forest land usage land division procedure simple auxiliary building administrative proportionality legalization possibility

Cited Legislation

AI generated
CPK 3 str. 1 d.
CPK 150 str. 3 d.
Pagal CPK 150 str. 3 d., jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
CPK 259 str.
CPK 270 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-91-522/2012(Proceso Nr. 2-44-3-00006-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija 30.10; 116.1. (S) Å IRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 31 d.Å irvintos Å irvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai PetniÅ«nienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės N. C. atstovei advokatei Miglei Jokimavičienei, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Rasai Å imkÅ«naitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. C. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui R.

C. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-09-30 reikalavimo Nr. dėl pastatyto Å«kio pastato VS., Å irvintų raj. panaikinimo ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. Å irvintų r. sav. (toliau – žemės sklypas), kuriame ji yra pastačiusi Å«kio pastatÄ 3I1/m (žemės sklypo priklausinį - pagrindiniam daiktui (žemės sklypui) tarnauti skirtÄ antraeilį daiktÄ ).

Ūkio pastatas, esantis Å irvintų r. sav., unikalus Nr. (toliau – Å«kio pastatas), yra nesudėtingas statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naujÄ statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. 2011 m. rugsėjo 30 d. atsakovas surašė reikalavimÄ dėl pastatyto Å«kio pastato Å irvintų r., kuriuo reikalaujama ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 30 d. savo lėšomis nugriauti Å«kio paskirties pastatÄ Reikalavime teigiama, kad pagalbinio Å«kio pastato statyba miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype yra negalima.

IeÅ¡kovė su pateiktu reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti.Pirma, Å«kio pastatas yra nesudėtingas statinys, kuriam nėra reikalingas statybos leidimas. Teisės aktai, reglamentuojantys nesudėtingo statinio (pagalbinio Å«kio) statinio statybÄ nesieja teisės bÅ«ti statytoju įgyvendinimo su konkrečia žemės tiksline naudojimo paskirtimi. Draudimo statyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje tokius objektus kaip medienos sandėliai, kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius, nėra. Teisės aktai nereglamentuoja, kokie statiniai ar įrenginiai yra ar nėra susiję su miÅ¡ku, nepateikia draudžiamų objektų sÄ raÅ¡o.

Tad turėtų bÅ«ti galimybė statyti objektus, jei jie yra susiję su konkrečia sklypo naudojimo paskirtimi, ir skirti padėti naudoti sklypÄ konkrečiai paskirčiai, tikslu tinkamai įgyvendinti tiek savininko teises, tiek ir iÅ¡ teisės aktų kylančias miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypo pareigas. IeÅ¡kovės Å«kio pastatas yra pastatytas ir suformuotas kaip pagrindinio daikto - žemės sklypo priklausinys ir yra skirtas „tarnauti“ pagrindiniam daiktui - padėti tinkamai naudoti žemės sklypÄ pagal tikslinę jo paskirtį ir naudojimo pobÅ«dį.

Atsakovas neįrodė, kad Å¡is statinys nėra ir negali bÅ«ti susijęs su miÅ¡kų Å«kiu ir miÅ¡kų Å«kio sklypo naudojimu pagal tikslinę paskirtį. Antra, atsakovas, remdamasis MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d. ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p., netinkamai aiÅ¡kina sÄ vokas, todėl nepagrįstai laiko statybÄ neteisėta ir negalima. Akivaizdu, kad „miÅ¡ko žemės“ sÄ voka MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d., ir „miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė“, kuri minima Žemės įstatymo 26 str. 1 d. nors ir panaÅ¡ios, tačiau nėra tapačios sÄ vokos.

Pagal Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 5 p. „miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė“ apima ir miÅ¡ko valdose įsiterpusias kitas žemės naudmenas, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės Å«kio naudmenas. Å is sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimas reikÅ¡mingas tuo aspektu, kad pagalbinio Å«kio pastatas yra pastatytas ne „miÅ¡ko“ žemėje, o buvusios sodybos vietoje, žemės Å«kio naudmenų plote. Todėl su miÅ¡kų Å«kiu net ir nesusijusio statinio pastatymas nors ir miÅ¡kų Å«kio paskirties sklype, bet ant ne miÅ¡ko žemės, negalėtų pažeisti nei MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d., nei Žemės įstatymo 26 str. 1 d.

Visgi Å¡ioje byloje akcentuota, kad pagalbinio Å«kio statinys bÅ«tent yra susijęs su miÅ¡ku, yra skirtas užtikrinti tinkamÄ pagrindinio daikto - miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo naudojimÄ pagal paskirtį. Apibendrinant, atsakovas nepagrįstai laiko, kad Å«kio pastato statyba sklype negalima ir nepagrįstai reikalauja statinį nugriauti. Pažymėtina tai, kad statyba nėra neteisėta, galiausiai pripažįsta ir pats atsakovas, tačiau vis tiek reikalauja statinį nugriauti. ReikalavimÄ atsakovas grindžia STR 1.09.06:2010 52 punktu, kuris bÅ«tent ir taikomas, kai nustatoma, kad statinio statyba nėra savavaliÅ¡ka ar nėra vykdoma pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Tad nepagrįstas ir nelogiškas yra reikalavimas nugriauti statinį, kuris nėra neteisėtas, kurio statyba nėra savavališka, tuo labiau kad tokios pasekmės nenumato ir minėtas STR 1.09.06:2010 punktas Nr.

52. Trečia, net jei bÅ«tų vertinama, kad Å«kio pastatas buvo ieÅ¡kovės pastatytas pažeidžiant kokius nors reikalavimus, bet kuriuo atveju reikalavimas jį nugriauti yra nepagrįstas. Vienas iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo principų yra proporcingumo, reiÅ¡kiantis, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ CK 4.103 str. taikymo praktikÄ , ne dėl kiekvieno pažeidimo taikoma sankcija - statinio nugriovimas, o tik dėl tokio, kuris yra esminis.

Esminis ar neesminis pažeidimas, sprendžia sankcijÄ taikanti institucija, Å¡iuo atveju - teismas. SavavaliÅ¡kų statinių nugriovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir turi bÅ«ti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Atsakovas neatskleidė, kuo konkrečioje situacijoje pasireiÅ¡kia esminis pažeidimas, nemotyvavo, kokiÄ Å¾alÄ daro aptariamas statinys, ir neatskleidė, ar pažeidimas yra tokio pobÅ«džio, kad tik statinio nugriovimas padės užtikrinti saugomų gėrių apsaugÄ .Atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė atlikusi faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje, 2011-08-17 nustatė, kad ieÅ¡kovės žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, yra pastatytas 5,77 x 5,77 m dydžio su 2,80 x 5,77 m terasa medinis Å«kio pastatas. Teisinius santykius, atsirandančius vykdant veiklÄ (Å¡iuo atveju statant Å«kio pastatÄ ) miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, reglamentuoja MiÅ¡kų ir Žemės įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime aiÅ¡kindamas MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, konstatavo, kad miÅ¡ko žemėje (miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje) galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrengimus (įrenginius), tuo tarpu kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali bÅ«ti ant miÅ¡ko (miÅ¡kų Å«kio paskirties) žemės, nei MiÅ¡kų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra.

Tai reiÅ¡kia, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje pagal paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ leistina tik specializuotų statinių statyba ir įstatymų leidėjas imperatyviai draudžia joje statyti kitokius statinius, taigi tokia žemė negali bÅ«ti urbanizuojama. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu aspektu neturi įtakos tai, kad įstatymuose apibrėžtos sÄ vokos „miÅ¡ko žemė“ (MiÅ¡kų įstatyme) ir „miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė“ (Žemės įstatyme) nevisiÅ¡kai sutampa - jų skirtumai nėra esminiai.

Todėl nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad Å«kinio pastato statybai ne miÅ¡ko žemėje miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, netaikytini aukščiau nurodyti apribojimai. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei Konstitucinio Teismo suformuotÄ doktrinÄ dėl statybų miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR. 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas.

Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 52 punktu ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui 2011-09-30 buvo suraÅ¡ytas reikalavimas Nr. (23.39)-RE-594 ne vėliau kaip iki 2012-03-30 savo lėšomis nugriauti Å«kio paskirties pastatÄ Smėliankos vs., ČiobiÅ¡kio sen., Å irvintų raj. Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarime taip pat buvo pažymėta ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miÅ¡ko reikÅ¡mė aplinkai, lemianti miÅ¡ko savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus.

Teismas konstatavo, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai dėl statybų miškų ūkio žemėje, ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, - yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija. Dėl nurodytų Konstitucinio Teismo argumentų nėra pagrindo sutikti, kad draudimas vykdyti ginčo statinio statybos darbus miškų ūkio paskirties žemėje yra neproporcingas ir žemės savininkės, ieškovės, nuosavybės teisės yra varžomos labiau negu tai leidžia Konstitucija.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad dėl statybų miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje negalimumo yra formuojama visų teismų (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių) vieninga praktika.Tretysis asmuo atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. Tretysis asmuo nurodo, kad atsakovas ydingai interpretuoja teisės normas, teigdamas, kad pastato statyba miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype yra negalima. Pagal MiÅ¡kų įstatymÄ , ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypuose, o miÅ¡ko žemėje statyba negalima (miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypas ir miÅ¡ko žemė yra netapačios sÄ vokos ir Å¡ių vienetų ribos neretai nesutampa).

Statinys pastatytas ne miÅ¡ko žemėje, taigi jo statyba MiÅ¡kų įstatymui neprieÅ¡tarauja. Žemės sklypo dalis, kurioje yra pastatytas ginčo pastatas, neatitinka nei vieno iÅ¡ MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d. paminėtų miÅ¡ko žemės kriterijų. Žemės įstatymo 26 str. 1 d. apibÅ«dinta miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sÄ voka nėra tapati miÅ¡ko žemės sÄ vokai, o savo esme reiÅ¡kia MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 9 d. nurodytÄ â€žmiÅ¡ko valdos“ (miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo) sÄ vokÄ - t.y. miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ .

Atkreiptinas dėmesys į Nekilnojamojo turto registro duomenis: yra aiÅ¡kiai fiksuota ir atskirta, kad 1,87 ha ploto dalis bendri 9,12 ha ploto žemės sklypo nėra „miÅ¡ko žemė“. Specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos - miÅ¡ko naudojimo apribojimai - taikomi tik 6,1326 ha plotui. Ä®raÅ¡yti į vieÅ¡Ä jį registrÄ duomenys yra teisingi ir iÅ¡samÅ«s, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Å iuo atveju duomuo, kad 1,87 ha plotas nėra „miÅ¡ko žemė“ yra galiojantis, nenuginčytas ir atitinka faktinę žemės sklypo padėtį.

BÅ«tent minėtoje ne miÅ¡ko žemės dalyje ir pastatytas ginčo pastatas. Paminėtina ir tai, kad Å«kio pastatas yra suformuotas kaip pagrindinio daikto - žemės sklypo priklausinys, skirtas užtikrinti tinkamÄ Å¾emės sklypo naudojimÄ pagal paskirtį. Net ir miÅ¡ko žemėje draudimo statyti tokius objektus kaip medienos sandėliai, kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius, nėra. Todėl nėra pagrindo pozicijai, kad pastato statyba Å¡iame sklype negalima. Reikalavimas statinį nugriauti yra nepagrįstas ir neproporcingas, nes jokia žala miÅ¡kui nėra daroma.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui (Å¡ioje byloje tretysis asmuo) nuosavybės teise priklauso 9,2778 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr.., esantis Å irvintų raj. sav., (b.l. 34-36). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio. IeÅ¡kovė minėtame žemės sklype pasistatė Å«kio pastatÄ 3I1/m. IeÅ¡kovė, norėdama įregistruoti Å«kinį pastatÄ registrų centre, sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ (b.l. 29-30), užpildė deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , kuriÄ pateikė Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui (b.l.

27) ir 2011-06-15 kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“ Vilniaus filialÄ praÅ¡ydama įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ Å«kio pastato kadastro duomenis ir daiktines teises į šį statinį. Teritorinis registratorius 2011-06-20 priėmė sprendimÄ atsisakyti įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . Taip pat 2011-06-20 buvo priimtas ir sprendimas Nr. RS-1187 atsisakyti įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre, nes sprendimo Nr. KS-3317 pagrindu nėra įregistruotas atitinkamas nekilnojamasis daiktas.

VÄ® „Registrų centras“ kreipėsi į atsakovÄ , t. y. Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar teisėtai iÅ¡duota deklaracija apie statybos užbaigtumÄ . Atsakovas 2011-08-17 atliko faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje, kuriuo nustatė, kad ieÅ¡kovės žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, yra pastatytas medinis Å«kio pastatas su terasa. Po atlikto patikrinimo, atsakovas, remdamasis tuo, kad pagalbinių Å«kio pastatų statyba miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype negalima, 2011-09-30 surašė ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui reikalavimÄ Nr. (23.39)-RE-594 ne vėliau kaip iki 2012-03-30 savo lėšomis nugriauti Å«kio paskirties pastatÄ sen., Å irvintų raj. sav. (b.l. 22-23).

Ieškovė su pateiktu reikalavimu nesutinka ir prašo jį panaikinti.Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, tačiau statybos miško žemėje reikalavimus taip pat nustato Miškų ir Žemės įstatymai. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.).Nagrinėjamoje byloje aktualus statybų miškuose klausimas.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje nėra nuostatų, kurios leistų teigti, jog žemė galėtų bÅ«ti naudojama gyvenamajai, visuomeninei ir Å«kinei-komercinei statybai be jokių techninių, statinių saugumo ir racionalaus jų iÅ¡dėstymo reikalavimų, neplanuojant teritorijų urbanizavimo. Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pažymėjo ypatingÄ ekologinę, socialinę ir ekonominę miÅ¡ko reikÅ¡mę aplinkai, lemiančiÄ miÅ¡ko savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus, akcentavo ir tai, kad tokie apribojimai, suvaržymai turi bÅ«ti proporcingi siekiamam konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui.

Tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai galimi ir teisės aktais ribojant statybÄ miÅ¡ko žemėje.Pagal MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį miÅ¡ko žemė – apaugęs miÅ¡ku (medynai) ir neapaugęs miÅ¡ku (kirtavietės, žuvę medynai, miÅ¡ko aikÅ¡tės, medelynai, daigynai, miÅ¡ko sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krÅ«mynai bei plantacijos) plotas. MiÅ¡ko žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miÅ¡ko keliai, kvartalų, technologinės ir prieÅ¡gaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su miÅ¡ku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikÅ¡telės, žvėrių paÅ¡arų aikÅ¡telės, taip pat žemė, skirta miÅ¡kui įveisti.

Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje beveik analogiÅ¡kai apibrėžiama miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė: tokiai žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriama miÅ¡ku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs miÅ¡ku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miÅ¡ko aikÅ¡tės, medelynai, daigynai, miÅ¡ko sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krÅ«mynai bei plantacijos; žemė, kuriÄ užima miÅ¡ko keliai, kvartalų, technologinės ir prieÅ¡gaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su miÅ¡ku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikÅ¡telės, žvėrių paÅ¡arų aikÅ¡telės;

žemė, kurioje numatyta įveisti miÅ¡kÄ ; miÅ¡ko valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės Å«kio naudmenos. Pažymėtina, jog nagrinėjamu aspektu neturi įtakos tai, kad įstatymuose apibrėžtos sÄ vokos „miÅ¡ko žemė“ ir „miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė“ nevisiÅ¡kai sutampa – jų skirtumai nėra esminiai.AiÅ¡kindamas MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad miÅ¡ko žemėje (miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje) galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrengimus (įrenginius), ir pažymėjo, kad Å¡iuose įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali bÅ«ti ant miÅ¡ko (miÅ¡kų Å«kio paskirties) žemės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Taigi pagal MiÅ¡kų ir Žemės įstatymų nuostatas miÅ¡ko žemėje galima tik statinių, iÅ¡vardytų MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje ir atitinkančių miÅ¡kų grupės paskirtį, statyba. Taip pat buvo konstatuota, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji MiÅ¡kų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai (t. y. dėl statybų miÅ¡ko žemėje ir miÅ¡kų Å«kio žemėje), – ypač atsižvelgiant į miÅ¡kų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobÅ«dį, jų ypatingÄ ekologinę, socialinę ir ekonominę reikÅ¡mę aplinkai,– yra neproporcingi siekiamam konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui, ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.

             Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, dėl statybų miškų ūkio paskirties žemėje negalimumo yra formuojama visų teismų (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių) vieninga praktika (LAT 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012, LVAT 2008-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 206/2008, LVAT 2010-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-714/2010, LVAT 2010-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1048/2010, LVAT 2011-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-115/2011).

Å iÄ formuojamÄ praktikÄ pripažįsta ir bylÄ nagrinėjantis teismas.             Visgi aplinkybės Å¡ioje byloje skiriasi nuo aukščiau paminėtų bylų.              Nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypÄ ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis įgijo 2010-06-11 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Kaip buvo minėta, pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, tačiau iÅ¡ 9,2778 ha žemės sklypo miÅ¡ko žemės plotas sudaro 6,1326 ha.

Tuo tarpu likusį žemės sklypo plotÄ sudaro 0,5811 ha žemės Å«kio naudmenų plotas (iÅ¡ jo 0,3888 ha sudaro ariama žemė ir 0,1923 ha – sodas), 0,0617 ha kelių plotas, 0,1222 ha vandens telkinių plotas ir 2,3802 ha kitos žemės plotas. Pažymėtina, kad pats Å«kio pastatas yra pastatytas ne miÅ¡ko žemės ploto dalyje. Å i aplinkybė buvo nustatyta ir teismo, kuris buvo nuvažiavęs į vietÄ ir apžiÅ«rėjo ginčijamÄ Å«kio pastatÄ (b.l. 117). IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Å«kio pastatas pastatytas buvusios sodybos vietoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pats Å«kio pastatas nėra neteisėtas ar pastatytas savavaliÅ¡kai, kadangi vadovaujantis Statybos įstatymu, jis yra nesudėtingas statinys, kuriam Statybos įstatymo 23 str. numatyti statybÄ leidžiantys dokumentai yra nereikalingi. Tačiau Å«kinio pastato statybÄ neteisėta daro tai, kad jis pastatytas žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio.             Pagal MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 3 d. 2 p., privati miÅ¡ko valda arba privačiame ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype esanti miÅ¡ko žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miÅ¡ko valda arba privačiame ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype esančios miÅ¡ko žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, iÅ¡skyrus atvejus atidalijama privati miÅ¡ko valda, kurioje yra žemės Å«kio naudmenos, atidalijant Å¡ias žemės Å«kio naudmenas.

IeÅ¡kovės ir jos sutuoktinio žemės sklypo padalijimo procedÅ«ra jau yra pradėta vykdyti.              2011-12-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å irvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymÄ Nr. 44VÄ®-(14.44.2)-1036 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo“ (b.l. 100). Å iuo įsakymu ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui buvo leista rengti 9,2778 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, kadastrinisformavimo ir pertvarkymo projektÄ , numatantį žemės sklypo padalijimÄ Ä¯ du žemės sklypus, atidalijant žemės Å«kio naudmenas iÅ¡ miÅ¡ko valdos, suformuojant atskirus žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus. 2011-12-30 buvo iÅ¡duotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ Nr. 44L-47 (b.l. 102). 2012-01-30 buvo užsakytas 9,2778 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas bei sumokėtas avansas (b.l. 101, 103).             Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR. 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas.

SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 52 punkte nustatyta, kad kai nustatoma, kad Statinio statyba nėra savavaliÅ¡ka ar nėra vykdoma pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , Inspekcija Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimÄ dėl įpareigojimo Statytojui per nustatytÄ terminÄ pagal teisės aktų reikalavimus pakeisti statinio projektÄ ar paÅ¡alinti kitus trÅ«kumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius, teisės aktų reikalavimus; jeigu Statytojas per nustatytÄ terminÄ neįvykdo administraciniame akte nurodytų įpareigojimų, Inspekcija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nustatyto įpareigojimo įvykdymo termino pabaigos kreipiasi į teismÄ dėl Å¡io įpareigojimo vykdymo.

Tuo tarpu atsakovė, suraÅ¡ydama reikalavimÄ ieÅ¡kovei dėl pastatyto Å«kio pastato ir vadovaudamasi minėtu 52 punktu, ne tik kad nenustatė termino įpareigojimui paÅ¡alinti trÅ«kumus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, bet ir iÅ¡ karto pareikalavo nugriauti Å«kio pastatÄ , kuris nėra neteisėtas ir kurio statyba nėra savavaliÅ¡ka.                           Statybos įstatymo 28 str. 8 d. nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavaliÅ¡ka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavaliÅ¡kos statybos buvusiÄ padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ .             Teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).

Å ios bylos atžvilgiu aktualus ir proporcingumo principas reiÅ¡kiantis, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi bÅ«ti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Å iuo atveju, esant tokiai situacijai, kai pastatas nors ir yra pastatytas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, tačiau kai yra galimybė jo statybÄ Ä¯teisinti padalijant žemės sklypÄ ir kai jau yra pradėta žemės sklypo padalijimo procedÅ«ra, pastato nugriovimas bÅ«tų per skubotas.

Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui dėl kokių nors priežasčių nepavyktų padalinti jų žemės sklypo į du atskirus žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus, atsakovei nėra draudžiama suraÅ¡yti dar vienÄ pakartotinį reikalavimÄ dėl Å«kio pastato nugriovimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-09-30 reikalavimas (23.39)-RE-594 dėl pastatyto Å«kio pastato Smėliankos Vs., Å irvintų raj. naikinamas.                          Šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-09-30 reikalavimo Nr. (23.39)-RE-594 dėl pastatyto Å«kio pastato Å irvintų raj. galiojimas ir vykdymas.

Pagal CPK 150 str. 3 d., jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi sprendimu ieškinys yra tenkinamas visiškai ir minėtas reikalavimas yra panaikinamas, 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.              Vadovaudamasis LR CPK 259, 270 straipsniais, teismas                          n u s p r e n d ė:

             IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.             Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-09-30 reikalavimÄ (23.39)-RE-594 dėl pastatyto Å«kio pastatoÅ irvintų raj.                          2012 m. balandžio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.             Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                                                Irina Serafin