2024-12-18 Nr. AB-18370-3-61-3-04130-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-636-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04130-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. G. ir K. V. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. G. ir K. V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai S. G. ir K. V. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 2VĮ-667-(15.2.1. E) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 46FPĮ-214-(14.46.124) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Prašyme nurodė, kad atsakovas NŽT ginčijamą Įsakymą priėmė 2024 m. gegužės 17 d., todėl paskutinė skundo dėl šio Įsakymo pateikimo diena – 2024 m. birželio 17 d., nors aiškios informacijos, kada ir kur Įsakymas galėjo būti paskelbtas, nėra. Taigi, būtų laikoma, kad šis terminas yra praleistas. Apie tai, kad atsakovas priėmė Įsakymą, pareiškėjams tapo žinoma tik 2024 m. liepos 11 d. pareiškėjų atstovei advokatei L. D. atvykus į civilinės bylos Nr. e2-5-804/2024 nagrinėjimą. Nuo to momento, kai sužinojo apie Įsakymo egzistavimą (2024 m. liepos 11 d.), atsižvelgus į pareiškėjų atstovės jau suplanuotą užimtumą bei darbų apimtis, ilgai nedelsdami kreipėsi į teismą. Pareiškėjai savo pažeistas teises stengėsi apginti veikdami pakankamai operatyviai ir rūpestingai. Pareiškėjai elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo teise, todėl yra pagrindas pripažinti, jog terminą Įsakymui apskųsti pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių, sutrukdžiusių jiems laiku kreiptis į teismą, o tai sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjų S. G. ir K. V. B. skundą.

Teismas nurodė, kad Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką. Taisyklių 69 punkte nustatyta, kad organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, pratęsti reikalavimų galiojimo terminą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, atsisakymai pateikti reikalavimus, pratęsti jų galiojimo terminą, organizatoriaus atsisakymai derinti Projektą, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, atsisakymai derinti Projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat Projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių atsisakymai pateikti reikalavimus, pratęsti jų galiojimo terminą, atsisakymai derinti Projektą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas – administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. rugpjūčio 6 d. papildomai pateiktų duomenų matyti, kad duomenys apie priimtą Įsakymą ir ginčijamas Įsakymas 2024 d. birželio 12 d. buvo išviešintas ŽPDRIS, paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5-804/2024 pagal ieškovų S. G. ir K. V. B. ieškinį atsakovei A. S. dėl žemės sklypo pertvarkymo procedūros vykdymo be bendraturtės sutikimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Iš civilinės bylos Nr. e2-5-804/2024 duomenų matyti, kad pareiškėjų atstovė 2024 m. liepos 24 d. pateikė teismui prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo, kuriame pažymėjo, kad NŽT 2024 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 2VĮ-667-(15.2.1. E) pagrindu buvo panaikinta ieškovų (iniciatorių) S. G. ir K. V. B. užsakyta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra (ŽPDRIS, paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, iš pareiškėjų 2020 m. balandžio 7 d. pateikto ieškinio turinio minėtoje civilinėje byloje matyti, kad apie paslaugos bylos numerį (Nr. (duomenys neskelbtini) ŽPDRIS sistemoje ieškinio rengimo metu pareiškėjams buvo žinoma.

Teismo vertinimu, pareiškėjai turėjo pareigą domėtis savo užsakytos paslaugos (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ŽPDRIS sistemoje eiga, todėl teismas sprendė, kad apie ginčijamą Įsakymą pareiškėjams vėliausiai tapo žinoma 2024 d. birželio 12 d., paskelbus šį Įsakymą ŽPDRIS sistemoje viešai. Atitinkamai, pagal minėtą reglamentavimą, paskutinė diena pareiškėjams kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo – 2024 m. liepos 12 d. Kadangi pareiškėjai su skundu į teismą kreipėsi 2024 m. liepos 29 d., konstatuotina, kad pareiškėjai 17 dienų praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.

Informacija apie projekto rengimo proceso pradžią, eigą ir patvirtintą projektą buvo skelbiama viešai ir ši informacija buvo prieinama, todėl pareiškėjai buvo informuoti ir turėjo visas galimybes su proceso eiga susipažinti ŽPDRIS sistemoje. Be to, pareiškėjai šiuo atveju naudojasi profesionalaus teisininko (advokato) pagalba, kuriam yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti pareiškėjų teises.

Nustatytų aplinkybių visuma teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjai nebuvo pakankamai rūpestingi, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių.

Esant minėtoms aplinkybėms, terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti (ABTĮ 30 str.). Netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjų skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Atsisakius priimti skundą, grąžintinas pareiškėjų atstovo sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjai S. G. ir K. V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ‒ atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jų naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodo, kad ŽPDRIS galima vertinti kaip viešą duomenų sistemą, kurioje informaciją gali pasižiūrėti kiekvienas suinteresuotas asmuo, tačiau tai savaime neturėtų suponuoti išvados, kad pareiškėjai turi pareigą informaciją ŽPDRIS tikrinti.

Įsakymu buvo panaikintas NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 46FPĮ-214-(14.46.124) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Taigi teismas nurodydamas, kad pareiškėjai turėjo pareigą domėtis savo užsakytos paslaugos (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ŽPDRIS eiga, suponuoja išvadą, kad pareiškėjai 6 (šešerius) metus nuolat turėjo tikrinti ŽPDRIS, kas pareiškėjų vertinimu, yra neproporcinga. Šiuo atveju, projekto rengėjas turėjo sutikrinti informacijos aktualumą, susijusį su paslaugos užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ŽPDRIS ir apie įvykusius pasikeitimus informuoti iniciatorius, t. y. pareiškėjus. Tai, kad tokia informacija nebuvo gauta savalaikiai, neturėtų būti vertinama, kaip pareiškėjų nerūpestingumas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį būtent dėl panaikintos užsakytos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros, pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, jog būtent UAB „Geodeziniai matavimai“ yra atsakinga dėl savalaikės informacijos tikrinimo ŽPDRIS. Pareiškėjai nemanė, kad turi kiekvieną dieną nuo 2018 metų tikrinti ŽPDRIS užsakytos paslaugos (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) eigą, Pareiškėjai pagrįstai manė ir tikėjosi, jog šiuo klausimu rūpinasi profesionalai, su kuriais jie buvo sudarę sutartį. Taip pat ŽPDRIS nėra suformuota funkcija, kad apie kiekvieną naują įvykį, kuris vyksta prie atitinkamos paslaugos užsakymo, suinteresuoti asmenys, pvz., iniciatoriai apie tai būtų informuojami elektroniniu paštu išsiunčiant atitinkamo turinio pranešimą.

Duomenų prieinamumas ŽPDRIS neturėtų savaime formuoti išvados, kad pareiškėjai turi pareigą neperstojamai domėtis paslaugos užsakymo eiga. Vien tai, kad pareiškėjai nepatikrino ŽPDRIS ir neįvertinus kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti lemiamas faktorius, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Nei vienas iš pareiškėjų nėra davęs pavedimo Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai teisininkams koordinuoti / kontroliuoti duomenų ir surinkti aktualią informaciją iš ŽPDRIS sistemos. Todėl nepagrįstai daromos išvados, kad pareiškėjų atstovė nebuvo pakankamai rūpestinga.

Nagrinėjamoje situacijoje liko neįvertintas ir NŽT (ne)veikimas. Teismas atsakomybę perkėlė išimtinai tik pareiškėjams, jų veiksmus vertindamas kaip nerūpestingus ir neatidžius bei pareigos, domėtis paslaugos užsakymo eiga, tinkamu nevykdymu, lygiagrečiai neįvertindamas kitų subjektų veiksmų nagrinėjamų aplinkybių kontekste.

Pareiškėjai negali sutikti su vertinimu, kad Įsakymo paskelbimas ŽPDRIS, gali būti laikomas tinkamu Įsakymo įteikimu, juolab, kad nėra gaunamas joks papildomas pranešimas, pvz., elektroniniu paštu, apie užsakymo paslaugos būsenos pasikeitimą.

Faktinė aplinkybė, kad yra priimtas Įsakymas, kuriuo iš esmės yra nutraukiama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra, pareiškėjams tapo žinoma 2024 m. liepos 11 d. vykstančios teismo posėdžio metu civilinėje byloje. Šias aplinkybes patvirtina pateikta to posėdžio stenograma. Todėl, jei terminas skundui pateikti būtų skaičiuojamas nuo 2024 m. liepos 12 d., tai pareiškėjai termino skundui pateikti nepraleido.

Procesinių dokumentų rengimą pareiškėjų atstovė derino prie savo jau iš anksto suplanuoto užimtumo, todėl nebuvo galimybės iš karto pateikti tinkamai motyvuoto ir pagrįsto skundo, surinkti reikiamus įrodymus. Šios aplinkybės yra pakankamai objektyvios ir sudarančios pagrindą pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, procesinio termino praleidimo laikotarpis nėra didelis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Kartu pažymėtina, jog vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Pareiškėjai skundą pirmosios instancijos teismui padavė dėl NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 2VĮ-667-(15.2.1. E) panaikinimo, kuris yra priimtas, vykdant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūras. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų skundo padavimo termino eigos pradžios, pagrįstai vadovavosi Taisyklėmis.

Taisyklių 69 punkte numatyta, kad organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, pratęsti reikalavimų galiojimo terminą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, atsisakymai pateikti reikalavimus, pratęsti jų galiojimo terminą, organizatoriaus atsisakymai derinti Projektą, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, atsisakymai derinti Projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat Projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių atsisakymai pateikti reikalavimus, pratęsti jų galiojimo terminą, atsisakymai derinti Projektą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas – administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Taisyklių 69 punktu, priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų skundo padavimo termino eigos pradžia yra 2024 m. birželio 12 d., t. y. ta diena, kai Įsakymas buvo paskelbtas ŽPDRIS, o pareiškėjai 2024 m. liepos 29 d. kreipdamiesi į teismą dėl Įsakymo panaikinimo praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjai prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodė, kad apie tai, jog atsakovas priėmė Įsakymą, jiems tapo žinoma 2024 m. liepos 11 d., jų atstovei advokatei L. D. atvykus į civilinės bylos nagrinėjimą, t. y. dar nepasibaigus skundo padavimo terminui. Tačiau, kaip buvo minėta, skundą pareiškėjai padavė tik 2024 m. liepos 29 d.. Tokį delsimą operatyviai per protingą terminą paduoti skundą pareiškėjai grindė atstovės (advokatės) jau suplanuotu užimtumu bei darbų apimtimi, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kita vertus, šios aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio.

Atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka paskelbė Įsakymą ŽPDRIS, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai buvo informuoti ir turėjo visas galimybes su proceso eiga susipažinti ŽPDRIS sistemoje. Nors pareiškėjai naudojosi advokatės pagalba, tačiau, advokatei sužinojus apie Įsakymą, nesant jokių objektyvių priežasčių, skundas teismui buvo paduotas tik praėjus 18 dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai, pareiškėjų teigimu, jie sužinojo apie Įsakymo priėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks objektyviomis priežastimis nepagrįstas delsimas paduoti skundą, neatitinka imperatyvo atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjai, paduodami atskirąjį skundą, sumokėjo 11 Eur žyminį mokestį.

Pagal ABTĮ 36 straipsnio 3 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Todėl pareiškėjams grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 11 Eur žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. G. ir K. V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjams S. G. ir K. V. B. 11 Eur (vienuolikos eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Iveta Pelienė