e28a4d83-52c2-4140-81fb-9feefbdad1bf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-165-1090/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32143-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4; 3.4.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski, sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei M. G., atsakovui G. G., atsakovo atstovui advokatui Mariui Zamulskiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

G. ieÅ¡kinį atsakovui G. G. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovė M. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui G. G., kuriuo praÅ¡o pakeisti 2016 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016 patvirtintos Å¡alių sudarytos taikos sutarties sÄ lygas, o bÅ«tent:

1) papildyti Sutarties 17 punktÄ nauju sakiniu, jog: nuo 2019 m. spalio 22 d. G. G. moka 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų vaikui F. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau indeksuojant teisės aktuose nustatyta tvarka);

2) papildyti Sutarties 5 punktÄ sakiniu, jog: jei nepasiima vaiko G. G. per jam priklausantį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti M. G. prieÅ¡ parÄ ir G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiÅ«rÄ per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiÅ«rÄ nesant G. G. Jei vaikui F. G. negali surasti asmens, kuris prižiÅ«rėtų vaikÄ ir tėvas G. G. negali bÅ«ti su vaiku per jam priskirtÄ savaitgalį ir vaikas liekas su mama M. G., tada sumoka M. G. pusę dalies, t. y. 20,00 EUR sumokėjimui už auklės paslaugÄ ;

3) papildyti Sutartį 5.1 punktu, numatančiu, kad: kai M. G. dirba parÄ pagal patvirtintÄ grafikÄ , ji apie tai informuoja G. G. prieÅ¡ parÄ ir jei jis negali tuo laikotarpiu prižiÅ«rėti vaiko, tada abu tėvai privalo lygiomis dalimis sumokėti auklei (auklė privalo bÅ«ti ne Å¡eimos narys) už vaiko priežiÅ«rÄ . Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kurioje numatytas 200,00 Eur dydžio iÅ¡laikymas, mokamas Å¡alių vaikui F. G., gimusiam (duomenys neskelbtini). Teigia, jog nuo 2016 m. iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, turėjusios įtakos iÅ¡laikymo dydžiui nustatyti, t. y. padidėjo minimali mėnesinė alga, vaiko poreikiai, iÅ¡augo prekių (paslaugų) kainos.

Ieškovė nurodo, jog tam, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, jam reikia skirti mažiausiai 555,00 Eur per mėnesį, todėl, atitinkamai, atsakovas turi skirti po 277,50 Eur vaikui per mėnesį išlaikymo. Ieškovės skaičiavimu, F. G. poreikiams per mėnesį kiekvienam iš tėvų būtina skirti šias sumas: vaistai ir vitaminai – 16,00 Eur, knygos ir mokymosi priemonės – 12,00 Eur, kanceliarijos priemonės – 12,00 Eur, būreliai (keramikos, šokių ir dailės) – 46,00 Eur, darželis ir įmokos už pratybas, spektaklius, šventes ir t. t.

– 54,00 Eur, drabužiai (visų metų laikų, viršutiniai ir apatiniai) – 30,00 Eur, avalynė (visų metų laikų, lauko ir kambario, šokių) – 50,00 Eur, laisvalaikis – 30,00 Eur, gimtadienis – 20,00 Eur, draugų gimtadieniai – 16,00 Eur, komunaliniai mokesčiai – 60,00 Eur, maistas (namuose) – 140,00 Eur, žaislai – 30,00 Eur, transporto išlaidos (gydytojai, seneliai, laisvalaikis) – 20,00 Eur, higienos prekės – 6,00 Eur, kirpykla – 10,00 Eur, odontologas ir kitos mokamos medicinos paslaugos – 10,00 Eur, atostogos – 30,00 Eur, sūnaus draudimas – 4,00 Eur, kišenpinigiai – 4,00 Eur.

Atsakovė pažymi, jog jos pajamų neužtenka tam, kad skirti pakankamai lėšų vaikui iÅ¡laikyti, todėl praÅ¡o padidinti iÅ¡laikymÄ iki 300,00 Eur per mėnesį, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ieÅ¡kovė nurodo, jog dirba pamaininį nenutraukiamÄ darbÄ , dirba ir paromis, kuomet privalo užtikrinti vaiko buvimÄ su suaugusiu žmogumi. Teigia, jog buvę atveju, kad vaiko tėvas atsisakydavo prižiÅ«rėti vaikÄ , kai ieÅ¡kovė dirbo visÄ parÄ , ir ieÅ¡kovė buvo priversta vaikÄ vežti į KaunÄ , kad juo pasirÅ«pintų jos tėvai ar brolio Å¡eima. Taip pat pasitaiko atvejų, kai atsakovas per jam priskirtus savaitgalius nepaėmė vaiko (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 60–63).

4. Atsakovas G. G. pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, jog su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka. Visų pirma, pasak atsakovo, valstybės nustatytas minimalios mėnesinės algos pasikeitimas nėra nei teisės aktais, nei teismų praktikoje įvardijamas kaip pagrindas pakeisti iÅ¡laikymo dydį, tai tik orientacinis kriterijus, o vienam vaikui gali bÅ«ti priteisiamas ir mažesnis iÅ¡laikymo dydis, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, sveikatÄ , vaiko poreikius ir pan. Antra, neaiÅ¡ku, kokios konkrečiai prekių ir paslaugų kainos, pasak ieÅ¡kovės, padidėjo, dėl kurių turėtų bÅ«ti padidintas priteistas iÅ¡laikymas net iki 300,00 Eur, be to, dėl infliacijos ir kainų augimo atsiradę pokyčiai yra kompensuojami indeksuojant iÅ¡laikymo dydį, kÄ atsakovas ir daro, todėl iÅ¡laikymas Å¡iai dienai sudaro 212,00 Eur per mėnesį.

Trečia, vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja iÅ¡vados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neįrodė, jog vaiko poreikiai pasikeitė iÅ¡ esmės. Kita vertus, atsakovas nesutinka su pateiktais vaiko poreikių skaičiavimais, kadangi jie specialiai pakelti, eilutės dubliuojasi. Pažymėjo, jog vaikas neturi jokių specialiųjų ir padidintų poreikių, todėl nėra pagrindo ir pakeisti (padidinti) iÅ¡laikymo dydį. Be kita ko, atsakovas bendrauja su sÅ«numi, praleidžia su juo laikÄ , dėl ko bendravimo metu taip pat skiria papildomų lėšų vaiko poreikiams užtikrinti.

Dėl savo turtinės padėties atsakovas nurodė, jog jo gaunamos pajamos nėra pakitusios, jis dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas vidutiniÅ¡kai sudaro apie 500,00 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį, be to, jam yra mokama apie 200,00 Eur dydžio pareigÅ«no pensija. IÅ¡ minėtų pajamų jam reikia iÅ¡laikyti save bei bÅ«stÄ . Taigi, atsakovas negali skirti piniginių lėšų vaiko iÅ¡laikymui daugiau nei moka dabar, savo ruožtu, atsakovo žiniomis, ieÅ¡kovės pajamos ir turtinė padėtis kaip tik yra pagerėjusi.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, iÅ¡ esmės susijusio su piniginių sankcijų taikymu atsakovui tuo atveju, jeigu jis nepasiimtų vaiko pagal teismo nutartį numatytu metu, atsakovas nesutinka, laikosi pozicijos, jog bendravimo tvarka neturi bÅ«ti patogi tik ieÅ¡kovei. Teigė, jog pagal įstatymus atsakovė pati prisiima prievolę budėti naktimis, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už ieÅ¡kovės pasirinktÄ darbo pobÅ«dį dirbti naktimis, budėti. Be to, ieÅ¡kovės siÅ«lomi bendravimo tvarkos pakeitimai neatitinka vaiko interesų, tokia bendravimo tvarka bÅ«tų neapibrėžta, bendravimo tvarka niekaip neužtikrins, kad vaikas bÅ«tinai bus su aukle tuo metu, kai abu tėvai negali prižiÅ«rėti vaiko.

Pažymėjo, jog atsakovas visada tinkamai vykdė bendravimo tvarkÄ , tik kelis kartus negalėjo pasiimti vaiko dėl objektyvių priežasčių, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu geranoriÅ¡kai paimdavo vaikÄ ne nustatytos bendravimo tvarkos metu, o praÅ¡yti skirti sankcijas dėl netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo yra antstolio kompetencija (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 72–74).

5. Atsikirsdama į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus ieÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, jog vaikui pradėjus lankyti darželį, jis nuolat sirgo, kas ženkliai sumažino ieÅ¡kovės atlyginimÄ , taip pat prisidėjo iÅ¡laidos vaistams, papildams, atsirado papildomos iÅ¡laidos draugų gimtadieniams, rinkliavoms darželyje, atsirado vizitų pas odontologÄ , papildomų bÅ«relių, technikos poreikis, pabrango darželis, bÅ«reliai, iÅ¡kilo bÅ«tinybė pirkti baldus ir technikÄ vaiko kambariui, taip pat atsirado iÅ¡laidos knygoms, pratyboms, mokslinei literatÅ«rai.

IeÅ¡kovė nesutinka, kad jos pačios turtinė padėtis pagerėjo, kÄ patvirtina aplinkybė, jog jai suteikta 50 proc. valstybės apmokama teisinė pagalba. Atsakovas neturi sveikatos sutrikimų, dirba, gauna pareigÅ«no pensijÄ , ir, tikėtina, nuslepia savo tikrÄ sias pajamas. Pažymėjo, jog gaunami vaiko pinigai yra neiÅ¡leidžiami, o taupomi atskiroje sÄ skaitoje, kurÄ jai darbovietė kompensuoja po 17,66 Eur per mėnesį, o butÄ ji pardavė, nes įsigijo didesnį, kad vaikas turėtų savo atskirÄ kambarį.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas jos laikosi tik iÅ¡ dalies: nepaima vaiko darbo dienomis vakarais, atostogoms 2 savaitėms, o į antstolius buvo kreiptasi, nes atsakovas norėjo pasiimti vaikÄ ne per savo savaitgalį, dėl ko buvo sudarytas bendravimo su vaiku grafikas. Mano, jog reikalavimas sumokėti už auklę, ir tik pusę sumos, yra visiÅ¡kai pagrįstas, nes tokiu bÅ«du užtikrinamas vaiko saugumas ir priežiÅ«ra. Pažymėjo, jog darbas paromis yra numatytas jos pareigybės apraÅ¡yme, taigi, tai nėra jos pasirinkimas.

Ieškovė taip pat papildomai paaiškino, jog atsakovo pateikti kvitai nepatvirtina jo nurodomų išlaidų, mokėjimai pilnamečiam sūnui nėra atsakovo prievolė, be to, atsakovas slepia pajamas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas jo motinos vardu, nuomos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 97–99, 143).

6. Atsakovas pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nuosekliai laikosi pozicijos, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o tokios bendravimo tvarkos, kaip patogu tik jai ir kaip ji nori, ieÅ¡kovė jokios auklės nėra samdžiusi, be to, yra kitų alternatyvų: vaikÄ palikti prižiÅ«rėti atsakovo mamai ar kitiems artimiesiems giminaičiams ir pan. Tvirtina, jog ieÅ¡kovė nuolat pažeidinėjo teismo patvirtintÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , neduodama sÅ«naus per atsakovui priklausančias iÅ¡eigines, dėl ko 2017 m. birželio mėn. atsakovas kreipėsi į antstolio kontorÄ .

Savo ruožtu atsakovas visada padeda prižiÅ«rėti vaikÄ , kai ieÅ¡kovei iÅ¡kyla sunkumai, atsakovas dažnai prižiÅ«ri sÅ«nų ieÅ¡kovei praÅ¡ant, todėl jos teiginiai, kad atsakovas atsisako prižiÅ«rėti sÅ«nų ir reikalinga auklė, yra nepagrįsti. Atsakovas taip pat nurodo, jog jam nėra aiÅ¡ku, kaip yra apskaičiuota poreikių lentelė ir iÅ¡ kur susidaro tokios sumos, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina lentelėje nurodytų vaiko poreikių skaičiavimo, o kai kurie ieÅ¡kovės nurodomi pirkiniai vaikui yra prabangÅ«s ir nebÅ«tini.

Be to, pasak atsakovo, ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra gerokai geresnė nei jo – ji turi nuosavybės teise butÄ , kuris nėra niekaip suvaržytas, neturi įsipareigojimų, gauna gerokai didesnes pajamas, turi santaupų, gauna kuro kompensacijÄ , iÅ¡mokÄ už vaikÄ . Atsakovas gi turi kreditinį įsipareigojimÄ , jo pajamos gerokai mažesnės, be to, skolinosi advokato paslaugoms, jo mama taip pat ne kartÄ teikė jam paramÄ , sumokėdama už atsakovÄ iÅ¡laikymÄ , padeda ir savo tėvui, kuris yra neįgalus (el. b. apyraÅ¡o 2 t., b. l. 88–89).

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2019 m. gruodžio 12 d. iÅ¡vadÄ Nr. 1SD-9088-(8.1.27) dėl nepilnamečio F. G., kurioje nurodo, jog apsilankius ieÅ¡kovės gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad motina su vaiku gyvena pačiai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su patogumais, namai Å¡varÅ«s, tvarkingi, apstatyti baldais, yra reikiami namų apyvokos daiktai, vaikas turi savo atskirÄ kambarį, taigi, gyvenimo ir buities sÄ lygos namuose tinkamos mažamečiui.

F. G. ugdomas Vilniaus lopÅ¡elyje-darželyje (duomenys neskelbtini) (apie 60,00 Eur per mėn.), papildomai lanko keramikos užsiėmimus (duomenys neskelbtini) (apie 13,00 Eur per mėn.) ir Å¡okių studijÄ (duomenys neskelbtini) (apie 26,00 Eur per mėn.). IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2014 m., atsakovas vaikui moka 200,00 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ per mėn., tačiau atsiradus papildomos ir netikėtoms iÅ¡laidoms, atsakovas neprisideda. Pasak ieÅ¡kovės, ji dirba paromis ir nėra kas pasirÅ«pintų sÅ«numi, todėl praÅ¡o atsakovo, kad jis paimtų vaikÄ tomis dienomis arba apmokėtų auklės teikiamas paslaugas.

F. G. Tarnybos atstovei pasakojo, jog gyvena kartu su mama ir dviem katinais – M. ir K., o tėtis gyvena kitame name. Berniukas teigė, jog su tėčiu bendrauja, lankosi vandens parke, žaidimų aikÅ¡telėse, kartais važiuoja į draugų gimtadienius, eina pasivaikščioti į miÅ¡kÄ , grybauja. Berniukas sakė, kad tėtis yra nupirkęs jam žaislų, robotÄ , maÅ¡inytę, saldumynų. Pasak berniuko, ir tėtis, ir mama jam viskÄ perka, tačiau dažniausiai perka mama. Berniukas teigė, jog jam patinka likti pas tėtį su nakvyne, jiedu iÅ¡dykauja, smagiai leidžia laikÄ .

Apsilankius atsakovo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovas gyvena savo tėvų namuose – 3 kambarių bute su patogumais, bÅ«stas tvarkingas, Å¡viesus, erdvus, svečiuodamasis pas tėvÄ F. G. dažniausiai miega tėvo miegamajame. Tarnybos atstovei atsakovas paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kove atskirai gyvena nuo 2015 m., jis teikia iÅ¡laikymÄ vaikui po 200,00 Eur per mėn., kartais ieÅ¡kovė papraÅ¡o papildomai prisidėti. Anot vyro, ankščiau tarp jo ir ieÅ¡kovės kildavo nesutarimų dėl bendravimo su sÅ«numi, tačiau situacija pagerėjo, dabar jis bendrauja su vaiku kas antrÄ savaitgalį ir 2 darbo dienas po tris valandas, susiskambina kasdien, jam tokia tvarka tinka, nenori jos keisti.

Atsakovo vertinimu, berniukas noriai atvažiuoja pas jį į svečius, gerai sutaria su seneliais, kartu jie važiuoja į sodÄ , prie ežero, į vandens parkÄ ir žaidimų kambarius, nes berniukui ten labai patinka. Atsakovas teigė, kad negalėtų teikti 300,00 Eur per mėn. dydžio iÅ¡laikymo, nes neturi tokių finansinių galimybių, be to, nori pats vaikui kÄ nors nupirkti, drauge kur nors nueiti. Tarnyba nurodė, jog abu tėvai iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukti į Vilniaus miesto socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ ar Vilniaus miesto socialinių įgÅ«džių stokojančių Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä , Tarnyboje nėra gauta praneÅ¡imų dėl nepilnamečio F.

G. teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pateiktÄ informacijÄ apie nepilnamečio poreikius ir vadovaujantis įstatymų nuostatomis Tarnyba sutinka, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo-padidinimo atitinka nepilnamečio interesus, o nustačius, jog pasikeitė faktinės aplinkybės (tėvų turtinė padėtis ir (ar) vaiko poreikiai), sudariusios vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pagrindÄ , turėtų bÅ«ti tenkinamas (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 67–71).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė 8. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, nurodė, kad 2019 m pasikeitus vaiko poreikiams, pateikė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaiko bendravimo tvarkos papildymo. Pažymėjo, jog 2016 m., t. y. taikos sutarties sudarymo metu, vaikui buvo 3 m. ir jis tuo metu nelankė būrelių, odontologo paslaugos nebuvo įskaičiuotos, kaip ir kitos mokamos medicininės paslaugos, pasikeitė vaiko laisvalaikis, įsitraukė tokie dalykai kaip dienpinigiai, vaiko draugų gimtadieniai, vaiko atostogos.

Pradėjus eiti į mokyklÄ prie kasdienių rÅ«bų prisidėjo ir uniformos drabužiai, papildomos knygos, pratybos, kanceliarinės prekės, technologinės priemonės, tokios, kaip planÅ¡etinis kompiuteris, telefonas, jų planai. Pažymėjo, jog visas atostogas vaikas praleidžia su mama, kiekvienais metais mažiausiai po 2 savaites jie vyksta iÅ¡ Lietuvos prie jÅ«ros, tačiau atsakovas prie visų Å¡ių iÅ¡laidų papildomai neprisidėjo ir neprisideda. Taip pat visi komunaliniai mokesčiai, paslaugos, prekės bei maisto produktų kainos pakilo, lyginant su 2016 m., todėl vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis keistinas į praÅ¡omÄ 300,00 Eur per mėnesį.

Apskritai, vaiko poreikiams išleidžiama žymiai daugiau, nei nurodyta, nes mokėjimai už paslaugas, prekes grynais pinigais niekur neparodyti, o ir čekiai pateikti tik tie, kuriuos ieškovė rado pateikiant ieškinį. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas pateikė minimalius čekius ir tai tik einamuoju laikotarpiu, kas įrodo, kad tai dirbtinai bandoma sudaryti įvaizdį, kad papildomai išleidžiama vaikui. Dar daugiau, per laikotarpį nuo ieškinio pateikimo 2019 m. iki dabar – 2022 m., prekių, paslaugų ir komunalinių mokesčių šuolis buvo ženklus, taip pat šiuo laikotarpiu kilo minimalus atlyginimas, infliacija Lietuvoje per paskutinius vienerius metus pasiekė 10,3 proc., vien tik šildymas 2022 m., lyginant su 2021 m., padidėjo 50 proc.

Dėl vaiko bendravimo tvarkos ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo papildyti 5 punktÄ taip, kad jei per atsakovo savaitgalį su vaiku jis negali bÅ«ti su vaiku ir ieÅ¡kovės Å¡is savaitgalis jau suplanuotas, tai atsakovas savarankiÅ¡kai ir turi užtikrinti vaiko priežiÅ«rÄ . Taip pat papildyti sutartį 5.1 punktu, kad atsakovas 1 arba 2 kartus per mėn., darbo dienomis, paimtų vaikÄ priežiÅ«rai, kai ieÅ¡kovei tenka budėti parÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Teismo posėdyje atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko atsiliepime ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytais motyvais. Nurodė, jog ieÅ¡kovės naktiniai budėjimai egzistavo ir pasiraÅ¡ant taikos sutartį 2016 m., todėl tai nėra naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė. Taikos sutarties pasiraÅ¡ymo metu atsakovas siÅ«lė įtvirtinti intensyvesnę jo ir vaiko bendravimo tvarkÄ , tačiau pati ieÅ¡kovė tuo metu su tuo nesutiko. PaaiÅ¡kino, jog dėl to, kad ieÅ¡kovė tinkamai nevykdė taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovas 2017 m. buvo kreipęsis į antstolį dėl priverstinio bendravimo tvarkos vykdymo.

Pavyzdžiui, ieÅ¡kovė nesutikdavo atsakovui perduoti vaiko, kai jis sirgdavo. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės reikalavimas pakeisti bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , numatant atsakovo finansinę atsakomybę yra nepagrįstas, be to, neapibrėžtas ir suteikiantis ieÅ¡kovei galimybę tuo piktnaudžiauti. Taip pat atsakovo nuomone, nepagrįstas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, mokėtino vaikui, padidinimo, turint omeny ir tai, kad ieÅ¡kovei yra mokami vaiko pinigai, o ieÅ¡kovės nurodomos sumos, reikalingos vaiko iÅ¡laikymui, yra iÅ¡pÅ«stos.

Pažymėjo, kad be kas mėnesį mokamo vaikui iÅ¡laikymo, atsakovas taip pat kas mėnesį duoda sÅ«nui rankpinigius grynais pinigais – apie 20,00 Eur per mėn. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, jog galėtų mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ daugiausiai 250,00 Eur. PaaiÅ¡kino, jog jis dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val., jo darbo vieta netoli (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje dirba apie 3 metus, jo darbo užmokestis „į rankas“ sudaro apie 520,00 Eur per mėnesį, taip pat jis gauna 200,00 Eur dydžio pareigÅ«no pensijÄ .

Atsakovo mėnesines iÅ¡laidas sudaro apie 120,00 Eur dydžio mokama kredito įmoka, vaikui mokamas iÅ¡laikymas, kuris su indeksacija sudaro apie 218,00 Eur, taip pat kitos buities iÅ¡laidos. Nurodė, jog jis yra baigęs kolegijÄ , specializacijÄ â€“ vadyba. PrieÅ¡ tai iki 2013 m. apie 23 metus dirbo (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog dėl savo blogo regėjimo (viena akis – -6, kita akis – -7), atsakovas negali dirbti bet kokio darbo, pavyzdžiui, negali dirbti prie kompiuterio.

10. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo atmesti kaip nepagrįstÄ , motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovė neteisingai skaičiuoja orientacinį kriterijų – minimalios algos dydį su mokesčiais, o ne atskaičius mokesčius, todėl ieÅ¡kovės gaunamas dabartinis indeksuotas iÅ¡laikymas, plius valstybės skiriama iÅ¡moka už vaikÄ , bei atsakovo skiriamas papildomas iÅ¡laikymas vaiko buvimo su atsakovu metu pilnai patenkina nepilnamečio vaiko poreikius.

Dėl Å¡alių turtinės padėties nurodė, jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo – vidutinis ieÅ¡kovės darbo užmokestis – 1 189,63 Eur, o atsakovo – bendros pajamos siekia apie 718,00 Eur, ieÅ¡kovė gauna kuro kompensacijÄ , o atsakovas ne, ieÅ¡kovė gyvena 3 kambarių 63,77 kv. m ploto bute, kuris jai priklauso nuosavybės teise, neturi įsipareigojimų, nemoka kredito įmokų, o atsakovas moka 122,28 Eur kredito įmokas už savo bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė turi santaupų, įsigijo automobilį Toyota Avensis, taigi, ieÅ¡kovė yra finansiÅ¡kai labiau pajėgi teikti didesnę dalį iÅ¡laikymo, nei atsakovas.

IeÅ¡kovė byloje praÅ¡ydama didesnio, nei įprastinis, dydžio iÅ¡laikymo padidinimo, teikė eilę kvitų apie vaiko poreikius, tačiau nepateikė jų susistemintų, nepateikė jokių skaičiavimų, o pateikti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, kvitai nepatvirtina lentelėje nurodytų vaiko poreikių skaičiavimo. Be to, ieÅ¡kovei neteisingai apskaičiavus indeksuotÄ iÅ¡laikymÄ atsakovui, atsakovas yra permokėjęs iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei, apskritai ieÅ¡kovė neatriboja savo iÅ¡laidų ir vaiko iÅ¡laidų.

Pažymėjo, jog į vaiko poreikius netrauktinos iÅ¡laidos namo renovacijai, buto draudimui, gyvybės ir nuo nelaimingų atsitikimų draudimo įmokos, kadangi tai papildomi ieÅ¡kovės savo iniciatyva atliekami mokėjimai. Taigi, apibendrinant, atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmiausia, jokios aplinkybės dėl ieÅ¡kovės darbo pobÅ«džio lyginant su 2016 m. buvusia situacija nėra pasikeitusios, ieÅ¡kovė turi teisę, o ne pareigÄ budėti, ir jai visas garantijas dėl vaiko priežiÅ«ros suteikia įstatymai, pagal kuriuos, įvertinus tai, kad Å¡iuo atveju santuoka tarp Å¡alių yra nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieÅ¡kove, laikytina, jog ieÅ¡kovė yra viena auginanti vaikÄ Ä¯statymo prasme.

Be to, ieÅ¡kovės praÅ¡oma bendravimo tvarka yra sÄ lyginė ir nukreipta į ieÅ¡kovės finansinės naudos siekimÄ , ji negalėtų realiai bÅ«ti įgyvendinama priverstine tvarka, joje neįvertinta galimos objektyvios aplinkybės, kurioms esant atsakovas negalėtų paimti vaiko. Tarp Å¡alių vyksta nuolatinai ginčai dėl bendravimo tvarkos, todėl tokia bendravimo tvarka neatitiks vaiko teisių ir interesų, nes skatins ieÅ¡kovę neleisti sÅ«nui vykti su tėvu, o po to apkaltinti tėvÄ ir siekti finansinės naudos, todėl bendravimo tvarkos pakeitimas neatitiks geriausių vaiko interesų.

11. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, bylos nagrinėjimo metu prašė nagrinėti civilinę bylÄ Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir iÅ¡vados 12. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė M. G. ir atsakovas G. G. yra susilaukę (duomenys neskelbtini) gimusio sÅ«naus F. G., kuriam sprendimo priėmimo metu yra sukakę 8 metai.

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo. Taikos sutarties 17 punkte Å¡alys susitarė, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. kiekvienÄ mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d., G. G. nepilnamečio sÅ«naus F.

G. iÅ¡laikymui į ieÅ¡kovės M. G. banko sÄ skaitÄ perves po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki vaiko pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo įmokas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ bei nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko motina M. G.. Taikos sutarties 5–15 punktuose Å¡alys aptarė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ : 5. „Atsakovas G. G. turi teisę  lyginėmis savaitėmis kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį pasiimti sÅ«nų F.

G. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾ina jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Â sekmadienį 19.30 val., o kai vaikui F. G. sueis 4 metai, sÅ«nų F. G. galės pasiimti lyginėmis savaitėmis kas antrÄ penktadienį iÅ¡ jo ugdymo įstaigos nuo 16.15 val. ir grÄ Å¾inti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , to pačio savaitgalio, sekmadienį 19.30 val. Jei nepasiima vaiko, atsakovas per jam priklausantį savaitgalį, privalo apie tai informuoti ieÅ¡kovę prieÅ¡ parÄ .

6. Atsakovas turi teisę du kartus per savaitę darbo dienomis F. G. pasiimti iÅ¡ jo ugdymo įstaigos nuo 16.:15 val. ir bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi F. G. iki tos pačios dienos 20.00 val., prieÅ¡ parÄ suderinęs susitikimo laikÄ su ieÅ¡kove. Jei atsakovo pasikeičia planai ir jis negali iÅ¡ anksto sutartÄ vakarÄ bÅ«ti su vaiku, tada privalo apie tai informuoti ieÅ¡kovę sutartÄ paėmimo dienÄ iki 14.00 val.

7. Likusiu laiku vaikas bendrauja su motina.

8. Abiejų tėvų susitarimu, tėvas, t. y. G. G. gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku.

9. Kiekvienais metais sÅ«nus F. G. su motina praleidžia Motinos dienÄ ir jos gimtadienį, o su tėvu – Tėvo dienÄ ir jo gimtadienį.

10. Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais atsakovas turi teisę Å¡v. Kalėdas, Å¡v. Velykas, Naujus metus ir vaiko gimimo dienÄ praleisti su sÅ«numi F. G., paimdamas ji iÅ¡ gyvenamosios vietos nuo prieÅ¡Å¡ventinės dienos 20 val. o neporiniais metais atvirkščiai – Å¡v. Kalėdas, Å¡v. Velykas, Naujus metus ir vaiko gimimo dienÄ sÅ«nus F. G. praleidžia su motina.

11. Per tėvo G. G. kasmetines atostogas, vaikas su tėvu bÅ«na 14 kalendorinių dienų per metus. Atsakovas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja bÅ«ti su sÅ«numi, vaiko motinÄ Ä¯spėja ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 darbo dienų.

12. Tėvas atostogų periodui vaikÄ pasiima iÅ¡ gyvenamosios vietos, pirmÄ atostogų dienÄ 09.00 val. ir pasibaigus tėvo atostogoms, vaikas F. G. grÄ Å¾inamas paskutinę atostogų dienÄ Ä¯ vaiko gyvenamÄ vietÄ 20.00 val.

13. Tėvas informuoja motinÄ apie numatomÄ su vaiku atostogų vietÄ ir pobÅ«dį, o motina pateikia tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus reikalingus atostogoms.

14. ieškovės atostogų metu, atsakovas yra informuojamas, kada F. G. nebus savo namuose, tada vaiko tėvas nesimato su vaiku vakarais, bei nepraleidžia laiko su vaiku per jam priklausančius savaitgalius.

15. Jei nustatytu atsakovo bendravimo su vaiku savaitgalį vaikas serga, tai sergantis vaikas lieka namuose su motina, o jei vaiko liga sutampa su tėvo bendravimo savaitgaliu su vaiku, Å¡is vaikas kompensuojamas tėvui leidžiant bendrauti su sÅ«numi artimiausiu metu“ (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 84–85). Dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

IÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ar vaiko globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį (CK 3.194 str. 1 d.).

15. Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , kad teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 5 d.). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio (CK 3.193 str.). Pagrindas pakeisti iÅ¡laikymo dydį yra iÅ¡ esmės pasikeitusi Å¡alių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1, 2 d.).

16. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobÅ«džio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iÅ¡ tėvų iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai prarado darbingumÄ ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, prieÅ¡ingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos bÅ«klė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobÅ«džio, padidėjo iÅ¡laidos sveikatos priežiÅ«rai, gavo palikimÄ arba laimėjo didelę pinigų sumÄ loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymÄ iÅ¡laikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).

17. Å io sprendimo 13 punkte nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtintos taikos sutarties 17 punktu, Å¡alys susitarė, jog nuo 2016 m. lapkričio 1 d. atsakovas mokės 200,00 Eur dydžio per mėnesį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui F. G. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti minėta teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 17 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui F.

G., mokamÄ po 300,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia tomis aplinkybėmis, jog nuo minėtos teismo nutarties (2016 m.) priėmimo praėjo iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su vaiko poreikiais. IeÅ¡kovės teigimu, taikos sutarties pasiraÅ¡ymo metu vaikui buvo tik 3 metai ir vaikas lankė darželį, nelankė bÅ«relių, nebuvo ir kitų iÅ¡laidų, o Å¡iuo metu vaikui yra 8 metai, todėl atsirado ir nauji vaiko poreikiai.

Vaikas Å¡iuo metu lanko mokyklÄ , bÅ«relius, taigi, atsirado papildomos iÅ¡laidos, susijusios su ugdymo priemonių ir kanceliarinių prekių pirkimu, bÅ«relių lankymu, odontologo paslaugų apmokėjimu, atsirado iÅ¡laidos, reikalingos vaiko laisvalaikiui ir kt. Be to, per tÄ laikÄ pasikeitė ir prekių bei paslaugų kainos. Dėl Å¡ių aplinkybių, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovo teikiamas iÅ¡laikymas nebegali patenkinti visų vaiko poreikių. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas teikia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, nustatyto dydžio, įskaitant indeksacijÄ , iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui.

Atsakovas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, nurodo, kad vaiko poreikiai esmingai nėra pasikeitę, taip pat teigia, kad vaikui turėtų pakakti ir šiuo metu atsakovo mokamo išlaikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, pirmiausiai, turi įvertinti ar egzistuoja aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu.

18. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

19. Plėtodamas pirmiau nurodytÄ praktikÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau tokio dydžio iÅ¡laikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui.

Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

20. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

21. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepilnamečio sÅ«naus F. G. poreikius, be kita ko, grindžia vaiko poreikių apskaičiavimo lentele, kurioje nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga 600,00 Eur suma per mėnesį, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos: maistui namuose – 140,00 Eur; už vaikui tenkančiÄ komunalinių paslaugų dalį – 60,00 Eur; vaistams ir vitaminams – 16,00 Eur; drabužiams (visų metų laikų, virÅ¡utiniai ir apatiniai) ir avalynei (visų metų laikų, lauko ir kambario, Å¡okių) – 80,00 Eur; knygoms ir mokymosi priemonėms – 12,00 Eur; kanceliarijos prekėms – 12,00 Eur; bÅ«reliams (keramikos, Å¡okių ir dailės) – 46,00 Eur; mokesčiams už darželį ir įmokoms už pratybas, spektaklius, Å¡ventes ir t. t.

– 54,00 Eur; laisvalaikiui – 30,00 Eur; sūnaus gimtadieniui – 20,00 Eur; draugų gimtadieniams – 16,00 Eur; žaislams – 30,00 Eur; viešajam transportui ir kurui – 20,00 Eur; higienos prekėms – 6,00 Eur; kirpyklai – 10,00 Eur; odontologo ir kitoms mokamoms medicinos paslaugoms – 10,00 Eur; atostogoms – 30,00 Eur; sūnaus draudimui – 4,00 Eur; kišenpinigiams – 4,00 Eur. Pažymėtina, jog ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ateityje galinčias atsirasti namo, kuriame randasi ieškovei priklausantis butas, renovacijos išlaidas ji į vaikui tenkančių komunalinių mokesčių dalį neįtraukė, todėl teismas 22.

IeÅ¡kovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastÄ grindžia žodiniais paaiÅ¡kinimais, taip pat byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais: elektroniniais susiraÅ¡inėjimais, kvitais ir kitais mokėjimo dokumentais už aprangÄ , avalynę, ugdymo, higienos priemones, odontologo ir kitas medicinos paslaugas, maistÄ , ugdymo priemones, žaislus, kurÄ , su laisvalaikiu susijusias iÅ¡laidas, ikimokyklinio ugdymo (darželio) paslaugas, draugų gimtadieniams patiriamas iÅ¡laidas, iÅ¡vykas į sanatorijÄ , ekskursijas, elektronines prekes ir kt. (el. bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 7–8, 17–18, 22–25, 28–29, 32–35, 38–41, 44–48, 50, 101–104; el. b. priedo 1 t., b. l. 49–87, 104–165, 193–197; 2 t., b. l. 1–12, 54, 56, 59–61, 84–85); mokėjimo dokumentais už komunalines paslaugas (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 26–27, 36–37, 42–43; el. b. priedo 1 t., b. l. 179–182); mokėjimo dokumentais už vaiko lankomus bÅ«relius – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) centrui (el. bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 10–13, 30–31, 49); 2021 m. rugsėjo 2 d.

Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikimo sutartimi dėl keramikos būrelio lankymo ir mokėjimo dokumentais (el. b. priedo 1 t., b. l. 88–90, 100–103); 2020 m. rugsėjo 23 d. sutartimi dėl karate būrelio lankymo ir mokėjimo dokumentais (el. b. priedo 1 t., b. l. 91–99); 2021 m. rugsėjo 1 d. Neformaliojo vaikų švietimo teikimo sutartimi dėl (duomenys neskelbtini) būrelio lankymo (el. b. priedo 2 t., b. l. 57–58), F. G. draudimo liudijimais ir mokėjimo nurodymais (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 14–16; el. b. priedo b. l. 198–199).

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ateityje galinčias atsirasti namo, kuriame randasi ieÅ¡kovei priklausantis butas, renovacijos iÅ¡laidas į vaikui tenkančių komunalinių mokesčių dalį neįtraukė, todėl teismas įrodymų namo renovacijos planÄ (el. b. priedo 1 t., b. l. 172–178), susijusių su planu renovuoti minėtÄ namÄ nevertina.

23. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos iÅ¡vados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

24. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai bei į bylÄ pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikui reikalingų iÅ¡laidų maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, aprangai, vaiko laisvalaikiui, taip pat vaiko ir vaiko draugų gimtadieniams, sveikatos priežiÅ«rai ir palaikymui, atostogoms, žaislams, transportui ir kitiems poreikiams mastÄ , savaime neįrodo Å¡iems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rÅ«bai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau iÅ¡laidos Å¡iems poreikiams tenkinti turi bÅ«ti protingo ir realaus dydžio.

Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieÅ¡kovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylÄ pateiktais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realÅ«s, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

25. Ä®vertinęs Å¡io sprendimo 21 punkte nurodytas nepilnamečio F. G. iÅ¡laikymui reikalingas sumas, ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinių įrodymų turinį, taip pat įvertinęs Å¡iuo metu Å¡oktelėjusį kainų infliacijos lygį, ypač energijos iÅ¡teklių srityje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su iÅ¡laidomis maistui namuose (140,00 Eur), vaikui tenkančiomis bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis (60,00 Eur), higienos prekėms (6,00 Eur), kiÅ¡enpinigiams (4,00 Eur), kirpyklai (10,00 Eur), odontologo ir kitoms mokamoms medicinos paslaugoms (10,00 Eur); vaistams ir vitaminams (16,00 Eur), įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos, atitinka vaiko geriausius interesus. Tačiau įvertinęs tai, jog minėtos iÅ¡laidos visa apimtimi nėra pagrįstos detaliais įrodymais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas bendrÄ minėtų iÅ¡laidų sumÄ suapvalinti iki 240,00 Eur sumos.

26. Tuo tarpu, ieÅ¡kovės nurodoma suma, kas mėnesį skirtina vaiko aprangai (drabužiams ir avalynei) – 80,00 Eur per mėnesį arba 960,00 Eur per metus, pripažintina pagrįsta tik iÅ¡ dalies. Minėta, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, taip pat žodinių paaiÅ¡kinimų, teismas savaime negali konstatuoti, kad atsakovė pagrindė tokio dydžio iÅ¡laidas vaiko aprangai. Suprantama, kad iÅ¡laidos, susijusios su rÅ«bų ir avalynės vaikui pirkimu, kiekvienÄ mėnesį gali skirtis, priklausomai nuo sezono, vaiko augimo tempo, drabužių ir avalynės nusidėvėjimo laipsnio ir kitų individualių aplinkybių, tačiau, kaip minėta, byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė kas mėnesį vidutiniÅ¡kai iÅ¡leidžia bÅ«tent jos nurodomo dydžio iÅ¡laidas (80,00 Eur per mėnesį).

Pažymėtina, jog teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis nėra tiek gera, kad jie galėtų sau be papildomos naštos tenkinti maksimalius vaiko poreikius. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis šio sprendimo 23 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog pagrįsta ir reali suma vaiko aprangai (drabužiams ir avalynei) yra 70,00 Eur per mėnesį arba 840,00 Eur per metus.

27. Ieškovė nurodo, jog vaiko ugdymui (knygoms, mokymo priemonėms, kanceliarinėms prekėms, žaislams) kas mėnesį vidutiniškai reikalinga suma sudaro 54,00 Eur (12,00 + 12,00 +30,00). Taip pat vaiko neformaliajam ugdymui (būreliams) kas mėnesį vidutiniškai reikalinga suma sudaro 46,00 Eur. Be to, pateikdama ieškinį, ieškovė nurodė, jog yra patiriamos išlaidos, susijusios su ikimokyklinio ugdymu, t. y. už darželio paslaugas, taip pat už pratybų knygas ir pan., vidutiniškai 54,00 Eur per mėn. Taigi, viso vaiko formaliajam ir neformaliajam ugdymui, ieškovės skaičiavimu, per mėnesį vidutiniškai reikalinga suma sudaro 154,00 Eur (54,00 + 46,00 + 54,00).

Teismo vertinimu, Å¡i ieÅ¡kovės nurodoma suma pripažintina pagrįsta tik iÅ¡ dalies. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu yra pasikeitusi aplinkybė, susijusi su vaiko darželio lankymu, t. y. vaikas 2020 m. pradėjo lankyti mokyklÄ , t. y. Å¡iuo metu nėra patiriamos iÅ¡laidos, susijusios su ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymu. IeÅ¡kovė nurodė, jog Å¡ios iÅ¡laidos transformavosi į kitas iÅ¡laidas, pavyzdžiui, vaikui kasmet reikia pirkti mokyklinę uniformÄ , taip pat patiriamos papildomos iÅ¡laidos, susijusios su vaikui reikalingų mokymo priemonių (knygų, sÄ siuvinių, pratybų sÄ siuvinių, kuprinės ir kt.) pirkimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovės nurodomi vaiko poreikiai, susiję su iÅ¡laidomis knygoms ir mokymosi priemonėms, kanceliarijos priemonėms, įmokoms už pratybas iÅ¡ dalies dubliuojasi (persidengia). Be to, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nepagrindė aplinkybės, jog vaikui perkamų žaislų (lavinančių žaidimų) iÅ¡laidos vidutiniÅ¡kai per mėnesį sudaro 30,00 Eur arba 360,00 Eur per metus. Todėl atsižvelgdamas į vaiko amžių, tai, jog iÅ¡laidos, susijusios su vaiko lavinimu ir ugdymu, taip pat ir per žaidimÄ su žaislais ar lavinančiais žaidimais, atitinka vaiko interesus, t. y. jos yra bÅ«tinos, taip pat įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė minėtas iÅ¡laidas, kurios laikytinos pakankamai didelėmis, nepagrindė detaliais įrodymais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas bendrÄ minėtų iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 70,00 Eur, kuri pripažintina protingo dydžio ir pagrįsta.

IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad vaikas lanko keramikos ir (duomenys neskelbtini) bÅ«relius, taip pat baseinÄ . IeÅ¡kovė minėtas aplinkybes grindžia Å¡io sprendimo 22 punkte nurodytais įrodymais. IeÅ¡kovė nurodo, kad realiai minėtiems bÅ«reliams ieÅ¡kovė iÅ¡leidžia apie 50,00 Eur per mėnesį, tačiau vaiko poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodo 46,00 Eur sumÄ . Pažymėtina, jog atsakovas sumos, reikalingos sumokėti už vaiko lankomus bÅ«relius, iÅ¡ esmės neginčijo. Ä®vertinus tai, kad vaiko poreikiai, tenkinant jo pomėgius bei ugdant jo gebėjimus, gali bÅ«ti dinamiÅ¡ki ir iÅ¡laidos neformaliajam vaiko ugdymui gali nuolat keistis – didėti arba mažėti, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės nurodyta 46,00 Eur suma yra racionalaus ir pagrįsto dydžio.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog bendra 116,00 Eur (70,00 + 46,00) suma, reikalinga vaiko neformaliajam ugdymui (būreliams), lavinimo ir ugdymo priemonėms, įskaitant kanceliarines prekes, taip pat žaislams ir žaidimams, yra reali ir protinga bei atitinka vaiko geriausius interesus.

28. Ieškovės skaičiavimu, ji sūnaus laisvalaikiui, sūnaus gimtadieniui, sūnaus draugų gimtadieniams bei sūnaus atostogoms vidutiniškai per metus išleidžia 1 152,00 Eur arba 96,00 Eur (30,00 + 20,00 + 16,00 + 30,00) per mėnesį. Teismo vertinimu, ši ieškovės nurodoma suma pripažintina pagrįsta taip pat tik iš dalies. Pažymėtina, jog ieškovė šiuos vaiko poreikius iš esmės neįrodinėjo faktinėmis išlaidomis (rašytiniais įrodymais), pateikdama tik fragmentinius įrodymus, o labiau rėmėsi visuotinai žinomomis aplinkybėmis ir prielaidomis.

Nors neabejotina, jog kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, socialinių ryÅ¡ių mezgimÄ ir palaikymÄ (turėti draugus), tam tikram laikui aplinkos pakeitimas atostogų metu taip pat atitinka vaiko geriausius interesus, tačiau tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos paprastai yra susijusios su tėvų galimybėmis tokius poreikius tenkinti ir priklauso nuo tėvų finansinės padėties. Tačiau neabejotinai tokie poreikiai vaikui yra svarbÅ«s ir tėvai turėtų dėti pastangas, kad pagal galimybes maksimaliai patenkinti ir Å¡iuos poreikius.

Teismas, įvertinęs byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinį ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alių turtinė padėtis nėra tiek gera, jog tėvai galėtų tokius vaiko poreikius tenkinti maksimaliai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, taip pat prioritetinio vaiko interesų užtikinimo principu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas minėtiems vaiko poreikiams tenkinti reikalingų iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 80,00 Eur.

Teismo vertinimu, tokia suma, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, yra pagrįsta ir protinga bei turėtų patenkinti vaiko poreikius minėtu aspektu.

29. IeÅ¡kovė į vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę taip pat įtraukė 4,00 Eur per mėnesį iÅ¡laidas vaiko draudimui nuo nelaimingų atsitikimų. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimų kopijas už draudimo laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 14–16; el. b. priedo 1 t., b. l. 198), taip pat mokėjimo už draudimo sutartį nurodymÄ 45,09 Eur sumai (el. b. priedo 1 t., b. l. 199). Pažymėtina, jog iÅ¡laidos, susijusios su vaiko draudimu, taip pat ir kaupiamuoju ar investiciniu draudimu, nėra bÅ«tinos ir priklauso nuo tėvų finansinių galimybių ir tarpusavio susitarimo.

Kita vertus, jeigu tokių iÅ¡laidų dydis yra racionalus ir suteikia didesnę naudÄ už tėvų finansinę naÅ¡tÄ apmokant Å¡ias iÅ¡laidas, tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti priskirtos prie bÅ«tinųjų vaiko poreikių, nepaisant to, kad tarp tėvų nebuvo susitarimo dėl tokių iÅ¡laidų. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas nebuvo davęs sutikimo sudaryti vaiko draudimo sutartį bei tuo pačiu prisidėti prie iÅ¡laidų pagal draudimo sutartį apmokėjimo. Tačiau, įvertinus tokių iÅ¡laidų dydį – apie 45,00 Eur per metus arba apie 4,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad vaiko draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tikslas yra kompensuoti tėvams galinčias atsirasti iÅ¡laidas ryÅ¡ium su vaiko sveikatos sutrikdymu, t. y. sumažinti tėvų finansinės naÅ¡tos, susijusios su vaiko sveikata, rizikas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės nurodoma 4,00 Eur per mėnesį iÅ¡laidų suma vaiko draudimui nuo nelaimingų atsitikimų atitinka tiek vaiko, tiek tėvų interesus, yra protingo ir racionalaus dydžio, suteikia vaikui ir tėvams didesnę naudÄ nei tėvų finansinė naÅ¡ta, todėl yra pagrindas Å¡ias iÅ¡laidas įtraukti į vaiko poreikius.

Nors ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra atnaujinusi draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d., tačiau teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovė tokias išlaidas patyrė ir 2021–2022 m. laikotarpiu.

30. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė detaliais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė aplinkybės, jog tenkinant vaiko poreikius ji stabiliai vieÅ¡ajam transportui ir kurui per mėnesį iÅ¡leidžia 20,00 Eur sumÄ arba 240,00 Eur per metus, laikant, kad tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos yra neatsiejamai susijusios su vaiko susisiekimo poreikiais, sprendžia, kad vadovaujantis Å¡io sprendimo 25–29 punktuose iÅ¡dėstytais argumentais yra pagrindas Å¡ias iÅ¡laidas sumažinti iki 15,00 Eur per mėnesį arba 180,00 Eur per metus. Teismo vertinimu, minėta suma atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus.

31. Taigi, vadovaudamasis Å¡io sprendimo 25–30 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių, raidÄ ir sveikatÄ , teismas konstatuoja, kad Å¡alių sÅ«naus F. G. poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 525,00 Eur (240,00 + 70,00 + 116,00 + 80,00 + 4,00 + 15,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pripažintas įrodytu vaiko iÅ¡laikymo dydis (525,00 Eur) iÅ¡ esmės atitinka minimalios mėnesinės algos dydį, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 518,00 Eur atskaičius mokesčius (730,00 Eur neatskaičius mokesčių), kas teismų praktikoje pripažintina orientaciniu iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijumi (Å¡io sprendimo 19 punktas).

32. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog Å¡iuo metu pakankama ir atitinkanti Å¡alių sÅ«naus F. G. amžių ir ne tik minimalius bÅ«tinuosius poreikius (maistas, apranga, bÅ«stas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiÅ¡kos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultÅ«rinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) iÅ¡laikymo suma yra 525,00 Eur per mėnesį.

33. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovei iki teismo sprendimo priėmimo iÅ¡ valstybės biudžeto buvo mokama 70,00 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. 73,50 Eur) dydžio iÅ¡moka vaikui (vaiko pinigai), todėl vaiko iÅ¡laikymo suma mažintina minėta iÅ¡mokos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog Å¡alių sÅ«naus F.

G. poreikiams tenkinti reikalingų iÅ¡laidų dydis, atėmus iÅ¡ jo teismo sprendimo priėmimo metu valstybės mokamÄ iÅ¡mokÄ , sudaro 455,00 Eur (525,00 - 70,00), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

34. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant iÅ¡laikymÄ principo teismas nenustatė. Todėl abu tėvai turėtų teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikui lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovui tenkanti vaiko iÅ¡laikymo dalis sudaro 227,50 Eur.

35. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kurios 17 punkte Å¡alys susitarė, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. kiekvienÄ mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d., atsakovas savo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui mokės po 200,00 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo įmokas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

36. Periodinėmis iÅ¡mokomis priteisto iÅ¡laikymo indeksavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 684 (su vėlesniais pakeitimais) Dėl periodinėmis iÅ¡mokomis priteisto iÅ¡laikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo (toliau – ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 3 punktas nustato, kad periodinės iÅ¡mokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksÄ (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas.

Periodinės iÅ¡mokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Neindeksuojamos tos periodinės iÅ¡mokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (ApraÅ¡o 7 p.). Pagal ApraÅ¡o 6 punktÄ , po pirmojo periodinės iÅ¡mokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės iÅ¡mokos. Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamais duomenimis, (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos), 2021 m. gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksas periodinėms iÅ¡mokoms skaičiuoti yra lygus 110,6.

Minėtas indeksas pradės bÅ«ti taikomas nuo 2022 m. vasario 1 d. Teismo paskaičiavimu, pritaikius minėtÄ kainų indeksÄ , atsakovo mokėtinas iÅ¡laikymas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį nuo 2022 m. vasario 1 d. sudarys apie 231,50 Eur, t. y. didesnis nei nustatytas Å¡io sprendimo 34 punkte.

37. Pažymėtina, kad Aprašo 9 punktas numato, jog skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.

38. Å io sprendimo 16 punkte minėta, jog pagrindas priteistam iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti yra vienos iÅ¡ žemiau nurodytų aplinkybių konstatavimas, t. y., arba teismas nustato aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu; arba teismas nustato aplinkybes, susijusias su esminiu vaiko poreikių pasikeitimu. Ä®vertinęs Å¡io sprendimo 13 ir 32 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju formaliai vertinant galima bÅ«tų padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vaiko poreikiai iÅ¡ esmės yra pasikeitę, t. y. padidėję. Tačiau atsižvelgdamas į Å¡io sprendimo 33–35 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju vaiko poreikių padidėjimÄ iÅ¡ esmės kompensuoja tiek iÅ¡ valstybės biudžeto mokama iÅ¡moka vaikui, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 73,50 Eur, tiek taikytinas teismo priteisto iÅ¡laikymo indeksavimas, kurio paskirtis yra kompensuoti kainų augimo infliacijÄ .

39. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo iÅ¡ esmės grindė tik pasikeitusiais vaiko poreikiais. Tačiau teismas, ex officio (pagal pareigas) įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus apie tėvų turtinę padėtį (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 91–93, 115–116, 119–124, 129–134, 135–139, 171; 2 t., b. l. 107–113, 116, 141; el. b. priedo 1 t., b. l. 125–128, 169–173; 2 t., b. l. 51–53, 78–83), taip pat Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nenustatė aplinkybių, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų padaryti iÅ¡vados, jog nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo 2016 m. lapkričio 8 d.) iÅ¡ esmės bÅ«tų pasikeitusi Å¡alių (tėvų) turtinė padėtis, t. y. bÅ«tų iÅ¡ esmės pablogėjusi ieÅ¡kovės turtinė padėtis arba iÅ¡ esmės pagerėjusi atsakovo turtinė padėtis.

Priešingai, iš byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, jog tėvų turtinė padėtis iš esmės išliko panaši.

40. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo teismo sprendimu (sprendimo 34 punktas) nustatytas iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymo dydis iÅ¡ esmės atitinka arba netgi yra mažesnis nei teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi jau priteisto iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo suma su indeksacija, t. y. nenustatęs CK 3.201 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje nurodytų teisinių pagrindų iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti, teismas sprendžia, jog nors ieÅ¡kovė ir įrodė pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau Å¡io sprendimo 36 ir 38 punktuose nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo 41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarkÄ nustato teismas.

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.).

42. Taigi, Å¡eimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir kita, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 5 punkto paskutinį sakinį bei papildyti šį punktÄ papildomu sakiniu, taip pat papildyti bendravimo tvarkÄ 5.1 punktu ir iÅ¡dėstyti Å¡iuos punktus taip:

„ 5. Atsakovas G. G. turi teisę  lyginėmis savaitėmis kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį pasiimti sÅ«nų F. G. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grÄ Å¾ina jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Â sekmadienį 19:30 val., o kai vaikui F. G. sueis 4 metai, sÅ«nų F. G. galės pasiimti lyginėmis savaitėmis kas antrÄ penktadienį iÅ¡ jo ugdymo įstaigos nuo 16:15 val. ir grÄ Å¾inti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , to pačio savaitgalio, sekmadienį 19:30 val. Jei nepasiima vaiko, G.

G. per jam priklausantį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti M. G. prieÅ¡ parÄ ir G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiÅ«rÄ per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiÅ«rÄ nesant G. G. Jei vaikui F. G. negali surasti asmens, kuris prižiÅ«rėtų vaikÄ ir tėvas G. G. negali bÅ«ti su vaiku per jam priskirtÄ savaitgalį ir vaikas liekas su mama M. G., tada sumoka M. G. pusę dalies, t. y. 20,00 Eur sumokėjimui už auklės paslaugÄ . 5.1. Kai M. G. dirba parÄ pagal patvirtintÄ grafikÄ , ji apie tai informuoja G.

G. prieÅ¡ parÄ ir jei jis negali tuo laikotarpiu prižiÅ«rėti vaiko, tada abu tėvai privalo lygiomis dalimis sumokėti auklei (auklė privalo bÅ«ti ne Å¡eimos narys) už vaiko priežiÅ«rÄ .

43. IeÅ¡kovė šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ motyvuoja tuo, jog dėl jos darbo specifikos bÅ«tina užtikrinti vaiko priežiÅ«rÄ ieÅ¡kovės pamaininio darbo metu, tačiau tarp Å¡alių nuolat kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo. Nurodo, jog ji dirba pamaininį nenutraukiamÄ darbÄ , dirba ir paromis, kuomet privalo užtikrinti vaiko buvimÄ su suaugusiu žmogumi. Teigia, jog buvę atveju, kad vaiko tėvas atsisakydavo prižiÅ«rėti vaikÄ , kai ieÅ¡kovė dirbo visÄ parÄ , ir ieÅ¡kovė buvo priversta vaikÄ vežti į KaunÄ , kad juo pasirÅ«pintų jos tėvai ar brolio Å¡eima, kas taip pat susiję su papildomomis iÅ¡laidomis. Taip pat pasitaiko ir atvejų, kai atsakovas nepaima vaiko per jam priskirtus savaitgalius, nors ieÅ¡kovė jau bÅ«na susiplanavusi savo laikÄ ir dėl ko žlunga jos planai.

44. IeÅ¡kovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė raÅ¡ytinius įrodymus: Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ SMS žinutėmis (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 105–114, 156–163; 2 t., b. l. 2–86; el. b. priedo 2 t., b. l. 64–68, 70–73); duomenis apie orientacines auklių kainas (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 100, 117; el. b. priedo 1 t., b. l. 183–186); savo pareigybės apraÅ¡ymÄ ir darbo grafikus (el. b. priedo 1 t., b. l. 187–192; 2 t., b. l. 63); iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, kai ieÅ¡kovės tėvas arba brolis vyksta iÅ¡ Kauno prižiÅ«rėti Å¡alių sÅ«naus (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 146–155; el. b. priedo 1 t., b. l. 69).

45. Atsakovas mano, jog keisti nustatytÄ jo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ nėra pagrindo bei nurodo, jog nustatyta bendravimo tvarka yra optimali ir atitinka vaiko interesus, o ieÅ¡kovės darbo modelis, budėjimai visÄ parÄ , yra pačios pasirinktas. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė praÅ¡o tokios bendravimo tvarkos, kuri patogi tik jai, ieÅ¡kovė iki Å¡iol jokios auklės nėra samdžiusi, be to, nėra iÅ¡naudotos kitos alternatyvos: vaikÄ palikti prižiÅ«rėti atsakovo mamai ar kitiems artimiesiems giminaičiams ir pan.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė pati nuolat pažeidinėja teismo patvirtintÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , neduodama sÅ«naus per atsakovui priklausančias iÅ¡eigines, dėl ko 2017 m. birželio mėn. atsakovas buvo kreipęsis į antstolio kontorÄ . Savo ruožtu atsakovas visada padeda prižiÅ«rėti vaikÄ , kai ieÅ¡kovei iÅ¡kyla sunkumų, atsakovas dažnai prižiÅ«ri sÅ«nų ieÅ¡kovei praÅ¡ant, todėl jos teiginiai, kad atsakovas atsisako prižiÅ«rėti sÅ«nų ir reikalinga auklė, yra nepagrįsti.

46. Atsakovas atsikirtimams pagrįsti pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus: Å¡alių suderintÄ bendravimo tvarkÄ 2017, 2018, 2019 m. (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 90; 2 t., b. l. 87, 95); Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ SMS žinutėmis, anot atsakovo, patvirtinantį, kad jis informavo ieÅ¡kovę apie negalėjimÄ dėl ligos paimti sÅ«naus ir, kad ieÅ¡kovė nesutikdavo kompensuoti jam bendravimo laiko po sÅ«naus ligos (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 94–95); Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ SMS žinutėmis, anot atsakovo, patvirtinantį, jog ieÅ¡kovė pati pažeidinėjo teismo patvirtintÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , taip pat patvirtinantį, kad atsakovas visuomet prižiÅ«ri vaikÄ ieÅ¡kovei praÅ¡ant, kad su sÅ«numi reguliariai lankosi kultÅ«riniuose renginiuose (el. b. apyraÅ¡o 2 t., b. l. 2–86, 117–121, 124–137); ieÅ¡kovės 2014, 2015 darbo grafikus, anot atsakovo, patvirtinančius, jog situacija dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra pasikeitusi, lyginant su buvusia taikos sutarties pasiraÅ¡ymo metu (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 86).

47. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam (jai). Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

48. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės nurodomų teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimų turinį, Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl Å¡iuo metu galiojančios bendravimo tvarkos vykdymo, taip pat byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pakeisti bendravimo tvarkÄ , jÄ pakoreguoti, iÅ¡ esmės yra nukreiptas į vaiko priežiÅ«ros užtikrinimÄ jai dirbant visÄ parÄ (budėjimo metu) bei sankcijų už teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymÄ taikymÄ . Paminėtina, jog ieÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tais atvejais, kai atsakovas per savo savaitgalį nepaimdavo vaiko, ieÅ¡kovė yra samdžiusi auklę ir patirdavo su tuo susijusias iÅ¡laidas. O ieÅ¡kovės pateikti įrodymai apie atliktas apklausas apie auklės įkainius iÅ¡laidų realumo nepatvirtina.

49. Minėta, teismo vertinimu, ieÅ¡kovės reikalavimas, kad tais atvejais, kai atsakovas nepaima vaiko jam priklausantį savaitgalį ir vaikas lieka tÄ savaitgalį su motina, atsakovas turėtų mokėti po 20,00 Eur ieÅ¡kovei, kompensuojant ½ dalį iÅ¡laidų auklei, viena vertus, yra hipotetinio (neapibrėžto) pobÅ«džio, kita vertus, iÅ¡ dalies atitinka sankcijos už teismo procesinio sprendimo nevykdymÄ taikymo apibrėžimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarkos 5 punkto redakcija neįtvirtina ieÅ¡kovės pareigos, tais atvejais, kai atsakovas nepasiima vaiko savo savaitgalį, samdyti auklę vaikui.

Todėl ta aplinkybė, jog atsakovui nepaėmus vaiko per jam priklausantį savaitgalį ir ieÅ¡kovei pačiai prižiÅ«rėjus vaikÄ tÄ savaitgalį, ieÅ¡kovė vis tiek galėtų reikalauti atsakovo sumokėti 20,00 Eur kompensacijÄ , vertintina kaip iÅ¡ankstinės baudos (netesybų) už teismo procesiniu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymÄ Ä¯tvirtinimas. Teismo vertinimu, tokių iÅ¡ankstinių netesybų bendravimo su vaiku tvarkoje įtvirtinimas neatitiktų Å¡eimos teisinių santykių prigimties, taip pat tėvų lygiateisiÅ¡kumo bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

50. Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tais atvejais, kai vienas iÅ¡ tėvų nevykdo teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos bendravimo tvarkos, kitas tėvas (motina) turi teisę kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, o teismui iÅ¡davus tokį vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pateikti jį vykdyti antstoliui.

Skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymÄ , reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai. Už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymÄ CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkcijÄ , nes skiriama iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta bauda gali bÅ«ti skiriama tiek tais atvejais, kai su vaiku gyvenantis tėvas (motina) trukdo skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, tačiau taip pat gali bÅ«ti skiriama ir skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) vengiančiam bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ .

51. Remdamasis Å¡io sprendimo 48–50 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu reguliavimu bei nurodyta teismų praktika, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovė neįrodė faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ pakeisti teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkos 5 punktÄ , nustatant atsakovo prievolę mokėti ieÅ¡kovei 20,00 Eur.

52. Kita vertus, įvertinęs tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį, Å¡alių raÅ¡ytinių ir žodinių paaiÅ¡kinimų turinį, taip pat tÄ aplinkybę, jog atsakovas iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo nuostatai, kad tais atvejais, kai jis pats negali prižiÅ«rėti vaiko per jam tenkantį savaitgalį, jis privalo užtikrinti vaiko priežiÅ«rÄ per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, teismas sprendžia, jog Å¡ioje dalyje yra pagrindas patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 5 punkto paskutinį sakinį, iÅ¡dėstant bendravimo tvarkos 5 punktÄ taip:

Atsakovas G. G. turi teisę lyginėmis savaitėmis kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį pasiimti sÅ«nų F. G. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grÄ Å¾ina jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19:30 val., o kai vaikui F. G. sueis 4 metai, sÅ«nų F. G. galės pasiimti lyginėmis savaitėmis kas antrÄ penktadienį iÅ¡ jo ugdymo įstaigos nuo 16:15 val. ir grÄ Å¾inti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , to pačio savaitgalio, sekmadienį 19:30 val. Jei nepasiima vaiko, G. G. per jam priklausantį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti M.

G. prieÅ¡ parÄ ir G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiÅ«rÄ per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiÅ«rÄ nesant G. G. Teismo vertinimu, toks bendravimo tvarkos 5 punkto pakeitimas (papildymas) atitiks tiek vaiko interesus, tiek tėvų valdžios lygybės (pusiausvyros) principus, skatins atsakovÄ geranoriÅ¡kiau vykdyti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , taip pat galimai palengvins ieÅ¡kovės vaiko priežiÅ«ros naÅ¡tÄ , kurios didžioji dalis tenka bÅ«tent ieÅ¡kovei.

53. Vertinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ papildyti teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ 5.1 punktu, atkreiptinas dėmesys, kad teismui nustačius ar pačioms Å¡alims geranoriÅ¡kai susitarus dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, kiekvienas iÅ¡ tėvų su kuriuo bendravimo tvarkoje nustatytu laiku tuo metu randasi vaikas, turi savarankiÅ¡kai užtikrinti vaiko priežiÅ«rÄ ir auklėjimÄ , neperkeliant Å¡ios naÅ¡tos kitam tėvui (motinai). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovės darbo specifika yra ta, jog ieÅ¡kovė dirba tiek įprastiniu bÅ«du, t. y. administraciniu darbo laiku, tiek pagal nustatytÄ grafikÄ nedarbo metu, poilsio ir Å¡venčių dienomis, užtikrinant jos pareigybei priskirtų funkcijų vykdymÄ .

Taigi, ieÅ¡kovė minėtu reikalavimu iÅ¡ esmės siekia, kad atsakovas prižiÅ«rėtų vaikÄ ne jam bendravimo tvarkoje skirtu laiku, kai ieÅ¡kovė dirba nedarbo metu, poilsio ir Å¡venčių dienomis ir tuo metu negali pati prižiÅ«rėti vaiko.

54. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip teisingai pažymėjo atsakovas, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neįrodė, kad ji pasinaudojo įstatyme nustatytomis galimybėmis atsisakyti dirbti (budėti) nedarbo metu, taip pat poilsio ir Å¡venčių dienomis. Kita vertus, ieÅ¡kovės darbas nedarbo metu, poilsio ir Å¡venčių dienomis užtikrina ieÅ¡kovei didesnes pajamas, o tai sudaro palankesnes galimybes patenkinti Å¡alių sÅ«naus ne tik minimalius (bÅ«tiniausius) poreikius, t. y. iÅ¡ esmės atitinka vaiko interesus. Ypač įvertinus tÄ aplinkybę, jog pats atsakovas turi ribotas finansines galimybes daugiau prisidėti prie materialinių vaiko poreikių patenkinimo. Taigi, tuo atveju, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) negali daugiau prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, t. y. ne tik bÅ«tiniausių vaiko poreikių patenkinimo, teismo vertinimu, toks tėvas (motina) turėtų labiau prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo perimant dalį kasdienės vaiko priežiÅ«ros naÅ¡tos.

55. Pažymėtina, jog byloje nagrinėjimo metu teismo posėdyje atsakovas iÅ¡ esmės sutiko, kad galėtų vienÄ dienÄ per mėnesį, kai ieÅ¡kovė dirba visÄ parÄ , prižiÅ«rėti vaikÄ , suderinus tokiÄ dienÄ ne vėliau nei prieÅ¡ dvi savaites. Todėl atsižvelgdamas į Å¡io sprendimo 53–54 punktuose nustatytas aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas, taip pat įvertinęs teismo posėdyje iÅ¡dėstytas ieÅ¡kovės ir atsakovo pozicijas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos papildymo 5.1 punktu tenkinti iÅ¡ dalies bei papildyti bendravimo tvarkÄ 5.1 punktu, iÅ¡dėstant šį punktÄ tokia redakcija:

G. G. turi pareigÄ ne daugiau kaip 1 kartÄ per mėnesį prižiÅ«rėti savo sÅ«nų, kai M. G. tÄ dienÄ dirba visÄ parÄ pagal patvirtintÄ grafikÄ ir dėl to ji negali prižiÅ«rėti vaiko pati. M. G. apie tai privalo informuoti G. G. ne vėliau nei prieÅ¡ dvi savaites. Tokiu atveju darbo dienÄ G. G. paima vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾ina vaikÄ kitos dienos rytÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ arba į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 10.00 val. ryto, jeigu kita diena yra nedarbo diena ir nesutampa su atsakovo savaitgaliu, o nedarbo dienÄ â€“ paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡alių sutartu laiku ir grÄ Å¾ina vaikÄ kitÄ dienÄ Ä¯ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 10.00 val. ryto arba į ugdymo įstaigÄ , jeigu kita diena yra darbo diena.

Tačiau ieÅ¡kovės reikalavimas, kad tuo atveju, kai atsakovas negali prižiÅ«rėti vaiko ieÅ¡kovės budėjimo laiku, kai ji dirba visÄ parÄ , atsakovas turėtų atlyginti ieÅ¡kovei ½ dalį iÅ¡laidų auklei, teismo vertinimu yra pažeidžiantis tėvų teisių ir pareigų pusiausvyros principÄ , nepagrįstai perkeliant dalį ieÅ¡kovės vaiko priežiÅ«ros pareigos, kai pagal bendravimo tvarkÄ ji pati ir turi užtikrinti vaiko priežiÅ«rÄ , atsakovui, todėl pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

56. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dalyje dėl teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad papildyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka užtikrins optimalesnį teisių ir pareigų savo vaikui įgyvendinimo paskirstymÄ tarp tėvų.

57. Paminėtina, kad Å¡alys pačios gera valia kiekvienÄ kartÄ tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimÄ . Abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumÄ . Dėl to abi Å¡alys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir geranoriÅ¡kai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

58. Pažymėtina, kad kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, taip pat pateikti įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

59. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.). Dėl bylinėjimosi išlaidų 60.

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 22.(NTP-2)-19-T-2750-14103 yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas) mokėjimo (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 51–53). IeÅ¡kovė už neturtinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 58–59).

Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-5505 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, jog valstybės iÅ¡laidos teikiant ieÅ¡kovei M. G. antrinę teisinę pagalbÄ (advokato paslaugas) sudaro 278,00 Eur (el. b. priedo 1 t., b. l. 26–28). Duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovė teismui nepateikė.

61. Atsakovas pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu jis patyrė 2 675,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 167–170).

62. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 20 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (0 proc. patenkintų reikalavimų dėl išlaikymo padidinimo + 40 proc. patenkintų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo / 2).

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

64. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. MaksimalÅ«s užmokesčio, už advokato arba advokato padėjėjo pagalbÄ , dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)-(toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju atsakovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8 punkte nurodytų maksimalių dydžių.

65. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

66. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ gindama vaiko interesus, t. y. vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dalyje dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ir netenkintas, tačiau, kaip nurodyta Å¡io sprendimo 38 punkte, reikalavimas Å¡ioje dalyje iÅ¡ dalies yra pagrįstas, t. y. ieÅ¡kovė įrodė padidėjusius vaiko poreikius, tačiau ieÅ¡kinio nepatenkinimÄ nulėmė valstybės mokama iÅ¡moka ir iÅ¡laikymo indeksavimas. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog ieÅ¡kovės procesinis elgesys buvo tinkamas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir paskirstant atsakovo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti laikyti, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bendrai patenkintas 60 proc.

67. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 98 straipsniu bei 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo priteistina 55,60 Eur (278,00 Eur x 0,2) bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 070,00 Eur (2 675,00 Eur x 0,4) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patenkintas 40 proc., ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 15,20 Eur (38,00 x 0,4) už šį reikalavimÄ sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d., 93 str. 2 d.). Atlikus Å¡alims priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumų tarpusavio įskaitymÄ , atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 054,80 Eur (1 070,00 - 15,20) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

68. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Minėta, kad ieÅ¡kovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu buvo 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 15,20 Eur (38,00 x 0,4) žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, skaičiuojant nuo tos dalies, nuo kurios mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista.

69. Nagrinėjant civilinę bylÄ , teismas patyrė 10,09 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai suma, kuri sudaro 3,03 Eur (10,09 x 0,6) x 0,5), nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytÄ minimaliÄ valstybės naudai priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės jai tenkanti iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nepriteistina. Tuo tarpu iÅ¡ atsakovo proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 4,04 Eur (10,09 x 0,4) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

70. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 19,24 Eur (15,20 + 4,04) žyminio mokesčio ir išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 55,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtintos taikos sutarties, kuria buvo nustatyta tėvo G.

G., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. G., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarka, 5 punktÄ bei papildyti tėvo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. G., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ 5.1 punktu ir iÅ¡dėstyti Å¡iuo punktus tokia tvarka: „5. Atsakovas G. G. turi teisę lyginėmis savaitėmis kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį pasiimti sÅ«nų F. G. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grÄ Å¾ina jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19:30 val., o kai vaikui F.

G. sueis 4 metai, sÅ«nų F. G. galės pasiimti lyginėmis savaitėmis kas antrÄ penktadienį iÅ¡ jo ugdymo įstaigos nuo 16:15 val. ir grÄ Å¾inti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , to pačio savaitgalio, sekmadienį 19:30 val. Jei nepasiima vaiko, G. G. per jam priklausantį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti M. G. prieÅ¡ parÄ ir G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiÅ«rÄ per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiÅ«rÄ nesant G. G.. 5.1. G. G. turi pareigÄ ne daugiau kaip 1 kartÄ per mėnesį prižiÅ«rėti savo sÅ«nų, kai M.

G. tÄ dienÄ dirba visÄ parÄ pagal patvirtintÄ grafikÄ ir dėl to ji negali prižiÅ«rėti vaiko pati. M. G. apie tai privalo informuoti G. G. ne vėliau nei prieÅ¡ dvi savaites. Tokiu atveju darbo dienÄ G. G. paima vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾ina vaikÄ kitos dienos rytÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ arba į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 10.00 val. ryto, jeigu kita diena yra nedarbo diena ir nesutampa su atsakovo savaitgaliu, o nedarbo dienÄ â€“ paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡alių sutartu laiku ir grÄ Å¾ina vaikÄ kitÄ dienÄ Ä¯ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 10.00 val. ryto arba į ugdymo įstaigÄ , jeigu kita diena yra darbo diena.“ Visus kitus Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtintos taikos sutarties punktus palikti nepakeistus.

Kitoje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės M. G. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 054,80 Eur (tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 55,60 Eur (penkiasdeÅ¡imt penkis eurus 60 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 19,24 Eur (devyniolikos eurų 24 ct) sumÄ , sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitÄ pateikiant teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Jan Maciejevski