2024-09-24 Nr. AB-13566-3-61-3-01673-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-378-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01673-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl vertinimo išvadų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, VPT) 2023 m. spalio 16 d. vertinimo išvadas Nr. 4S-1128, Nr. 4S-1129, Nr. 4S-1130 ir Nr. 4S-1131 (toliau – ir Vertinimo išvados).

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 ir 2 punktais, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl teisinių pasekmių nesukeliančių skundžiamų aktų ar veiksmų ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju VPT 2024 m. kovo 27 d. raštu Nr. 4S-455 „Dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo“ (toliau – ir Raštas) pareiškėją informavo, jog uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ (toliau – ir Perkančioji organizacija), vykdydama viešuosius pirkimus, skirtus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – ir NATO) šalių vadovų susitikimui Lietuvoje organizuoti, padarė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimus. Pareiškėjas, būdamas Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos nariu, balsuodamas už neteisėtą sprendimą, pažeidė Vertinimo išvadose nurodytas VPĮ nuostatas, todėl atsakovas, vadovaudamasi VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 8 punktu, numato patraukti jį administracinėn atsakomybėn. VPT taip pat paaiškino, jog sprendimas dėl protokole nurodyto administracinio nusižengimo, t. y. sprendimas skirti administracinę nuobaudą arba nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, bus priimamas ne administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, o VPT ne teismo tvarka, per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, išnagrinėjus pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą.

Kadangi pareiškėjas ketino inicijuoti teisme ginčą dėl VPT Vertinimo išvadų, kuriose nustatyta, kad Perkančioji organizacija (ir pareiškėjas, būdamas Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu) pažeidė atitinkamai VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 82 straipsnio 2 dalį, o Vertinimo išvadose jokie įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjui nėra suformuluoti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, jog tokio pobūdžio Vertinimo išvados negali būti administracinės bylos dalyku.

Teismas Vertinimo išvadas pripažinęs konstatuojamojo pobūdžio dokumentais, kuriuose jokie įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjui nėra suformuluoti, nusprendė, jog jos nelaikytinos skundžiamais administraciniais aktais ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o taip pat grąžino už skundą sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas V. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) jis laikėsi kreipimosi į teismą tvarkos, todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo skundžiamai nutarčiai priimti. Teismas netinkamai individualizavo skundžiamų teisės aktų turinį, nustatė atsisakymo priimti skundą pagrindą. Atsakovo Vertinimo išvadų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, kadangi jos sukelia pareiškėjui aiškias ir akivaizdžias tiesiogines teisines pasekmes. Raštu pareiškėjas informuotas apie VPĮ pažeidimus, o atsakovas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, būdamas šališku nurodė, kad pareiškėjas šiais veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalies pažeidimą dar neatlikęs jokio pažeidimo tyrimo. Nors Vertinimo išvados priimtos vertinant pareiškėjo buvusios darbovietės veiklą, bet jos daro įtaką ir pareiškėjo teisėms ir pareigoms;

2) pagal ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kreiptis į teismą pakanka asmens manymo, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės gynimo, turi jo nurodytas teises, ar šios teisės objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 punkte numatytų būdų tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Atsisakydamas priimti skundą, teismas skundžiama nutartimi pažeidė fundamentalią pareiškėjo teisę į teisminę gynybą;

3) nepagrįsta teismo išvada, jog Vertinimo išvados laikytinos konstatuojamojo pobūdžio dokumentu. Tokį vertinimą pareiškėjas grindžia Raštu, pareiškėjo pripažinimu jau padariusiu administracinį nusižengimą, jam kilusiomis neigiamomis teisinėmis pasekmėmis, aplinkybė, ar aktas sukelia asmeniui tam tikras teises ir pareigas, gali būti nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės;

4) teismų praktikoje nagrinėjant iš esmės panašaus pobūdžio bylas, atsakovas laikosi nuoseklios pozicijos, jog jo išvados ginčo objektu gali būti, jei jų pagrindu inicijuojamas atskiras procesas dėl tokių padarinių taikymo (taikant atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę, kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo ar dėl įgyvendinančių institucijų atliekamų pažeidimo procedūrų (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-687-1066/2021, 3.1. p.). Teismuose nagrinėtos bylos, kurių objektai buvo atsakovo vertinimo išvados (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2394-811/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-261/2017), todėl nepagrįsta teismo išvada esą Vertinimo išvados negali būti administracinės bylos dalyku;

5) teismo nutartyje išdėstyta pozicija visiškai nekoreliuoja su visuotinės teisminės gynybos principu, nes pagal ABTĮ 19 straipsnio 2 dalį, jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. birželio 14 d., 2024 m. birželio 27 d. ir 2024 m. liepos 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (toliau visi kartu – ir Paaiškinimai), kuriuos prašo pridėti prie bylos ir jais vadovautis nagrinėjant bylą iš esmės, tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą bei priteisti su bylos nagrinėjimus susijusias išlaidas, jei bus pateikti tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

Pareiškėjas Paaiškinimuose vadovaujasi ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, jog:

1) atsakovas savo interneto tinklalapyje skelbia informaciją (žr. https://vpt.lrv.lt/lt/pirkimu-vykdymo-prieziura/apskundimo_tvarka), kad jo priimtos vertinimo išvados ir jų teisingumas gali būti skundžiamos teismui. Atsakovas ten pat pateikia ir jo parengtą, VPT priimtų sprendimų apskundimo tvarką (2024 m. birželio 14 d. rašytinių paaiškinimų 1 priedas). 2024 m. birželio 14 d. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta;

2) Vertinimo išvadų pagrindu pareiškėjui 2024 m. birželio 25 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 24246728349 (toliau – ir Protokolas), kuris pridedamas prie 2024 m. birželio 27 d. rašytinių paaiškinimų;

3) Vertinimo išvadų pagrindu VPT 2024 m. liepos 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24246728349 (toliau – ir Nutarimas), kuris pridedamas prie 2024 m. liepos 16 d. rašytinių paaiškinimų, ir kuriuo pareiškėjui buvo skirta atitinkamos rūšies nuobauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kad VPT Vertinimo išvados yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjui nėra suformuluoti jokie įpareigojimai ar nurodymai, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nors Vertinimo išvados priimtos vertinant pareiškėjo buvusios darbovietės veiklą, bet jos daro įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Atsisakydamas priimti skundą, teismas skundžiama nutartimi pažeidė fundamentalią pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė Paaiškinimus bei naujus įrodymus (Viešųjų pirkimų tarnybos priimamų sprendimų apskundimo tvarką, Protokolą, Nutarimą) ir prašė juos pridėti prie bylos.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), o pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismui neteikė analogiško kaip 2024 m. birželio 14 d. rašytiniai paaiškinimai turinio paaiškinimų bei įrodymų dėl VPT priimamų sprendimų apskundimo tvarkos. Todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos 2024 m. birželio 14 d. rašytinius paaiškinimus ir jų priedą. Taip pat netenkinamas pareiškėjo prašymas prie bylos pridėti 2024 m. birželio 27 d. ir 2024 m. liepos 16 d. rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus (Protokolą bei Nutarimą), nes apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą jos priėmimo metu, o aptariami rašytiniai paaiškinimai bei juos pagrindžiantys įrodymai (Protokolas bei Nutarimas) buvo sukurti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; ir kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; ir kt.). Taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024; kt.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamos Vertinimo išvados surašytos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2022 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. XIV-1669 redakcija), kuriame įtvirtinta viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų – vykdyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų nuostatas vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus.

Vertinimo išvadose VPT nustatė, kad Perkančioji organizacija, vykdydama viešuosius pirkimus, skirtus NATO šalių vadovų susitikimui Lietuvoje, neskelbiamų derybų būdu pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus ir nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad NATO valstybių narių vadovų susitikimo renginys jau įvyko ir sutartys yra įvykdytos, VPT neteikia rekomendacijų dėl sutarčių bei apsiriboja kvalifikuotų pažeidimų konstatavimu (2023 m. spalio 16 d. vertinimo išvados Nr. 4S-1128, Nr. 4S-1129, Nr. 4S-1130). 2023 m. spalio 16 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-1131 VPT papildomai nurodė, kad Perkančioji organizacija nei pirkimo paraiškoje, nei komisijos posėdžių protokoluose, nei kituose VPR teiktuose dokumentuose nenurodžiusi sprendimo pirkimo objektą įsigyti ne iš (ne per) CPO [Centrinė perkančioji organizacija] motyvų, pažeidė VPĮ 82 straipsnio 2 dalį.

Įvertinęs pareiškėjo skundžiamų Vertinimo išvadų turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Vertinimo išvadose pareiškėjui nėra suformuluoti jokie įpareigojimai ar nurodymai, todėl ji negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos Vertinimo išvados pagrįstai pripažintos konstatuojamojo pobūdžio dokumentais, nes VPT jose tik konstatavo tam tikrų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą. Vertinimo išvadose nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, pareiškėjui nėra taikytos poveikio priemonės. Todėl pripažintina, jog Vertinimo išvados ABTĮ prasme nėra administraciniam teismui skundžiamas aktas ir tokio vertinimo niekaip nekeičia pareiškėjo atskirojo skundo argumentai. Pažymėtina, kad nurodytas tokio pobūdžio Viešųjų pirkimų tarnybos išvados vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2016 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-756/2016; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-146/2017; 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-261/2017; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-662/2021).

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl atmestini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-547-261/2017 tik patvirtina išvadą, jog „teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Tarnybos išvados, kaip individualaus akto, panaikinimo yra negalimas, nes ginčijama Tarnybos išvada, įvertinus jos turinį ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nelaikytina ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu“.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl galbūt pažeistų jo teisių ir teisėtų interesų gynimo, nesilaikė teisės aktuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, priešingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, negali būti vertinama kaip užkertanti kelią kreiptis teisminės gynybos ar pažeidžianti teisėtumo principus.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė