e283d4b5-8d8b-419b-9763-e80c1d1aaec8 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-642-435/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00395-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.5; 2.6.16.8.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 5 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant JÅ«ratei Verseckienei, Kristinai Å abrinskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokomercija“ atstovei advokatei G. V., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovei N. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokomercija“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl įsakymo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį panaikinimo, tretieji asmenys – N. K., D.

K., S. Z. ir C. A.. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (1 t., el. b. l. 1–10) prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-1321-(14.8.2.) (toliau – Ä®sakymas), kuriuo nutraukta 1993 m. spalio 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis) ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1 IeÅ¡kinyje nurodė, kad Kauno miesto valdyba 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v suteikė Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui iki 1,0 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) statinių statybai.

Å io potvarkio pagrindu buvo sudaryta Nuomos sutartis tarp Kauno miesto valdybos ir ieÅ¡kovės dėl 7 641 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Žemės sklypas), nuomos. 1.2 Kauno miesto valdyba 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1368 patvirtino Žemės sklypo detalųjį planÄ , kuriuo buvo nustatyti Žemės sklypo užstatymo reglamentai. 2004 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas iÅ¡davė ieÅ¡kovei statybos leidimÄ Nr. 38-4NS 169-114 baldų parduotuvės Žemės sklype statybai.

Å io statybos leidimo pagrindu ieÅ¡kovė pradėjo statybos darbus Žemės sklype ir įregistravo nebaigtÄ statyti parduotuvės pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1.3 2007 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovė ir tuometinis Žemės sklypo patikėtinis – Kauno apskrities virÅ¡ininkas – sudarė susitarimÄ iÅ¡dėstyti Nuomos sutartį nauja redakcija. Remdamasis Å¡iuo susitarimu, Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 02.01-3527 nusprendė pakeisti Nuomos sutartį ir iÅ¡dėstyti jÄ nauja redakcija. 1.4 2008 m. ieÅ¡kovės iniciatyva buvo pradėtas rengti naujas Žemės sklypo detalusis planas, t. y. buvo sudaryta teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, iÅ¡duotos planavimo sÄ lygos.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-4239 patvirtino naujÄ Å½emės sklypo detalųjį planÄ . 1.5 2018 m. birželio 7 d. atsakovė atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ ir surašė patikrinimo aktÄ . SuraÅ¡yto žemės naudojimo patikrinimo akto pagrindu atsakovas atsiuntė ieÅ¡kovei 2018 m. birželio 12 d. įspėjimÄ dėl Nuomos sutarties nutraukimo suėjus dviem mėnesiams nuo įspėjimo gavimo dienos. 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė priėmė skundžiamÄ Ä®sakymÄ , kuriuo buvo nutraukta Nuomos sutartis.

IeÅ¡kovė Ä®sakymÄ gavo 2018 m. gruodžio 10 d. 1.6 IeÅ¡kovė laiko, kad Ä®sakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl dviejų pagrindinių argumentų:

1) atsakovė neatsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovė turi teisę statyti Žemės sklype naujus statinius ir pradėjo jos realizavimÄ ;

2) atsakovės pozicija neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kuriÄ valstybinės žemės nuomininko teisė statyti naujus statinius yra ginama. 1.7 Sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindas nutraukti Nuomos sutartį, negalima vertinti susidariusios situacijos pernelyg siaurai, bÅ«tina atsižvelgti į visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visumÄ . Vertinant, ar ieÅ¡kovė turi teisę nuomoti Žemės sklypÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kokiu tikslu buvo iÅ¡nuomotas Žemės sklypas ir į visas kitas ieÅ¡kovei Nuomos sutartimi suteiktas teises. 1.8 Visų pirma, abiejose Nuomos sutarties redakcijose yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad Žemės sklypo nuomos pagrindas – Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkis Nr. 304-v (Nuomos sutarties 1993 m. spalio 29 d. redakcijos preambulė, 2007 m. balandžio 5 d. redakcijos 1 p.).

Minėto potvarkio 1 punktas numato, kad Žemės sklypas yra suteikiamas naujų statinių statybai. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė patvirtina, kad Nuomos sutartimi ieÅ¡kovei buvo suteikta teisė statyti Žemės sklype naujus statinius ir tai buvo pagrindinis Žemės sklypo nuomos tikslas. Antra, valstybinės žemės nuomininko teisę statyti iÅ¡nuomotuose valstybinės žemės sklypuose naujus statinius garantuoja tiek anksčiau galioję, tiek dabar galiojantys teisės aktai. 1.9 Tam, kad ieÅ¡kovė galėtų realizuoti Nuomos sutartimi suteiktÄ teisę statyti Žemės sklype naujus statinius, buvo atlikti teisės aktuose numatyti veiksmai.

Pirmiausiai buvo parengtas ir patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas. Po to iÅ¡duotas statybos leidimas naujų statinių statybai Žemės sklype ir faktiÅ¡kai pradėti statybos darbai. Vėliau buvo parengtas ir patvirtintas naujas Žemės sklypo detalusis planas, tačiau, kaip visuotinai žinoma, 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė, ir dėl Å¡ios priežasties IeÅ¡kovė negalėjo įgyvendinti Å¡io detaliojo plano sprendinių ir užbaigti pradėtÄ statybÄ . 1.10 IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė nuosekliai atlieka veiksmus, kad Žemės sklypas bÅ«tų naudojamas tuo tikslu, kuriam buvo iÅ¡nuomotas, t. y., kad Žemės sklype bÅ«tų pastatyti statiniai, o pradėtas naujų statinių statybos procesas nebuvo užbaigtas dėl objektyvių priežasčių – kilusios ekonominės krizės. 1.11 Pažymėjo, kad nei Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkyje Nr. 304-v nei Nuomos sutartyje, nei galiojusiuose ir galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį ieÅ¡kovė privalo pastatyti statinius Žemės sklype.

Nesant tokios pareigos, ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma pažeidusia Nuomos sutartį. Atitinkamai, atsakovei nebuvo teisinio pagrindo priimti Ä®sakymÄ dėl Nuomos sutarties nutraukimo. 1.12 Pasisakydama dėl antrojo argumento ieÅ¡kovė nurodė, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, yra nurodęs, kad: žemės sklypo nenaudojimo pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį trukmė turi teisinę reikÅ¡mę klausimui dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo iÅ¡spręsti, tačiau nėra visa lemianti aplinkybė, nuo kurios iÅ¡imtinai priklausytų sprendimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo priėmimas.

Sprendžiant nurodytÄ klausimÄ , be žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį trukmės, turi bÅ«ti įvertintos ir tokio nenaudojimo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018); „Vien to fakto, kad nuomininkas ilgÄ laikÄ nenaudoja iÅ¡sinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ , taip pat bÅ«tina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-969/2015). 1.13 Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad:

„tam tikrais atvejais nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, priklausantis nuo sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Tai gali būti susiję su žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimu ir kt.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-969/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018);

„žemės nuomos sutarties nutraukimas po to, kai nuomininkė pradėjo darbus ir organizacinius veiksmus, reikalingus tam, kad žemės sklypas bÅ«tų naudojamas pagal paskirtį ir sutarties nuostatas (IeÅ¡kovės pastaba: valstybinės žemės nuomininkė vykdė paruoÅ¡iamuosius statybos darbus), juos tęsia ir Å¡iuo metu yra investavusi į tai lėšų, neatitiktų nuomininkės teisėtų lÅ«kesčių ir bÅ«tų neproporcinga poveikio priemonė už buvusį pažeidimÄ , kurį pati nuomininkė savo valia ir veiksmais siekia paÅ¡alinti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). 1.14 Kaip nurodyta, ieÅ¡kovei Žemės sklypas buvo suteiktas tikslu statyti jame statinius ir ieÅ¡kovė pradėjo Å¡ios teisės įgyvendinimÄ .

IeÅ¡kovė nuosekliai vykdė aktyvius veiksmus, kad Å¡iÄ teisę realizuotų. Tačiau, kaip visuotinai žinoma, 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė. Atitinkamai, nekilnojamojo turto vystymo projektų finansavimas taip pat sustojo. Dėl Å¡ios priežasties naujo objekto statybų finansavimui ieÅ¡kovė neturėjo pakankamai lėšų ir reikiamo finansavimo užtikrinimas užtruko. 1.15 IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė negalėjo užbaigti statinio statybos dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

Taip pat pabrėžtina, kad iÅ¡nykus nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovė iÅ¡ naujo ėmėsi veiksmų tam, kad užsitikrintų reikiamÄ finansavimÄ ir realizuotų Nuomos sutartimi suteiktÄ teisę statyti Žemės sklype komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektÄ . 1.16 Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 2.1 Atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., el. b. l. 60–63) nurodė, kad Kauno miesto Valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v „Dėl žemė sklypo suteikimo Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui buvo suteiktas žemės sklypas įmonei „Moskvičius“ Kauno filialo techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti. 2.2 IeÅ¡kovo pateiktame statybos leidime Nr. 38-4NS169-114 (iÅ¡duotas – 2004 m. birželio 28 d., galiojo iki 2014 m. liepos 28 d.) nurodyta, kad bus statoma baldų parduotuvė, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neturėjo siekio iÅ¡nuomotame žemės sklype statyti techninio aptarnavimo stoties su autodalių parduotuve, kaip tai numatyta 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v. 2.3 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrinimÄ ir 2004 m. balandžio 2 d.

žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 2Ž-16 nurodė, kad nustatyta, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal Lietuvos Respublikos Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 304-v „Dėl žemė sklypo suteikimo Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui“ techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti. 2.4 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus specialistai 2018 m. birželio 7 d. atliko žemės naudojimo kontrolę ir nustatė, kad 1993 m. spalio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „Autokomercija“ iÅ¡nuomotas 0,7641 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra naudojamas pagal nustatytÄ Å¾emės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ .

Žemės sklypas yra apaugęs daugiametėmis žolėmis, sklypo viduryje matyti betoninių pamatų stulpų fragmentai. 2.5 Ä®vertinus tai, kad žemės sklypo esančio, (duomenys neskelbtini), Kaune, ieÅ¡kovas per 25 metus nuo 1993 m. spalio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pradžios nenaudojo pagal nustatytÄ paskirtį, jame yra tik betoninių pamatų fragmentai, buvo priimtas ginčijamas įsakymas. 2.6 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinė žemė parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytųjų tiesioginę paskirtį. 2.7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas Nr. 260), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės), 2.2 papunktyje nurodyta, kad pagal Å¡iuo nutarimu patvirtintas Taisykles parduodami ir iÅ¡nuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. 2.8 Pagal minėtas teisės aktų nuostatas, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas ar nuomininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypÄ , o tik tas, kurio pastatas nėra priskirtinas prie laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Taip pat, įvertinus pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad teisė be aukciono iÅ¡sinuomoti ar įsigyti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypÄ ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių, pirmiau minėtų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos ar pardavimo sutartį dėl Å¡iems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. 2.9 Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra bÅ«tina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sÄ lyga (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-491-684/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomÄ yra nustatyta kaip iÅ¡imtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytųjų tiesioginę paskirtį.

Akivaizdu, kad teisės į iÅ¡imtinę-lengvatinę valstybinės žemės nuomÄ ne aukciono bÅ«du įgyvendinimui bÅ«tina sÄ lyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamam statiniui eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį. Dėl to bÅ«tinas teisinis vertinimas, ar žemės sklype buvo vykdoma veikla, susijusi su statinio naudojimu, ar buvo numatoma toliau vystyti Å¡iÄ , ar kitokiÄ veiklÄ . Nuo to priklauso ar asmuo turėjo teisę nuomoti žemės sklypÄ ne aukciono tvarka.

Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos santykiams bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja Å¡ių santykių Å alių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). 2.10 Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis – statyti pastatus, statinius, įrenginius, komunikacijas ir juos eksploatuoti komerciniais tikslais – reiÅ¡kia, kad žemės sklypo nuomininkas iÅ¡nuomotame sklype turi plėtoti Å«kinę veiklÄ , kuri neįmanoma nepastačius atitinkamų objektų ir jų nenaudojant.

Jeigu nuomininkas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nepradeda komercinės Å«kinės veiklos, tokiai veiklai plėtoti nepastato atitinkamų statinių, tai yra pagrindas pripažinti, kad nuomininkas žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį, o tai sudaro atsakovui pagrindÄ jÄ nutraukti, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015). 2.11 BÅ«tinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono bÅ«du sÄ lygų turi bÅ«ti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip bÅ«tų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 24-25 punktai). 2.12 Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas 25 metus nebuvo naudojamas pagal Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 304-v„Dėl žemės sklypo suteikimo Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui“ techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti, bei jo ir toliau neketinama naudoti pagal Potvarkį, mano, kad skundžiamas įsakymas atitinka yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame nurodyta akto apskundimo tvarka, todėl jo naikinti pagrindo nėra. 2.13 Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ .

3. Trečiasis asmuo D. K. atsiuntė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (2 t., el. b. l. 77), kuriame nurodė, kad pretenzijų neturi, teismo posėdyje nedalyvaus; kiti tretieji asmenys N. K., S. Z. ir C. A. atsiliepimų į ieÅ¡kinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys atmestinas.

4. Nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v suteikė Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui iki 1,0 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) Kauno filialo techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti (1 t., el. b. l. 11, 103). Å io potvarkio pagrindu 1993 m. spalio 29 d. Kauno miesto valdyba su ieÅ¡kove sudarė 7 641 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Žemės sklypas), nuomos sutartį 50 metų (1 t., el. b. l. 12–13).

5. Kauno miesto valdyba 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1368 patvirtino Žemės sklypo detalųjį planÄ , kuriuo buvo nustatyti Žemės sklypo užstatymo reglamentai (1 t., el. b. l. 27, 28, 32; 133–135). 6. 2004 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 2Ž-16 patikrino kaip ieÅ¡kovė vykdo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties įsipareigojimus ir nustatė, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 304-v techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti (1 t., el. b. l. 73); 2004 m. balandžio 15 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei raÅ¡tÄ praÅ¡ydama pateikti statybos leidimÄ ar projekto rengimo sÄ lygas (1 t., el. b. l. 72). 7. 2004 m. liepos 8 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija davė ieÅ¡kovei sutikimÄ Nr. 19-78, kad nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentacijÄ ir gavus statybos leidimÄ ieÅ¡kovė statytų baldų parduotuvę (1 t., el. b. l. 107). 2004 m. liepos 28d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas iÅ¡davė ieÅ¡kovei statybos leidimÄ Nr. 38-4NS 169-114 baldų parduotuvės Žemės sklype statybai (1 t., el. b. l. 42). Å io statybos leidimo pagrindu ieÅ¡kovė pradėjo statybos darbus Žemės sklype ir 2004 m. gruodžio 10 d.

įregistravo nebaigtÄ statyti parduotuvės pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 15–20 ). 8. 2007 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovė ir tuometinis Žemės sklypo patikėtinis – Kauno apskrities virÅ¡ininkas – sudarė susitarimÄ iÅ¡dėstyti Nuomos sutartį nauja redakcija (1 t., el. b. l. 26). Remdamasis Å¡iuo susitarimu, Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 02.01-3527 nusprendė pakeisti Nuomos sutartį ir iÅ¡dėstyti jÄ nauja redakcija (1 t., el. b. l. 38–41 ). 9. 2008 m. pradėtas rengti naujas Žemės sklypo detalusis planas, t. y. buvo sudaryta teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, iÅ¡duotos planavimo sÄ lygos (1 t., el. b. l. 21). 2008 m. sausio 30 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininkas, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, davė sutikimÄ Nr. 24-72 (16.24.) kad bÅ«tų rengiamas Žemės sklypo detalusis planas (1 t., el. b. l. 108). 2008 m. balandžio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1220 buvo pritarta 2000 m. lapkričio 14 d. Sprendimu patvirtinto Žemės sklypo detaliojo plano nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo keitimui; su ieÅ¡kove sudaryta sutartis dėl Žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo (1 t., el. b. l. 95, 110–131).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-4239 patvirtino naujÄ Å½emės sklypo detalųjį planÄ , kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo bÅ«dai – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobÅ«dis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (1 t., el. b. l. 21). 10. 2018 m. birželio 7 d. atsakovė atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ ir surašė patikrinimo aktÄ (1 t., el. b. l. 74–83 ).

SuraÅ¡yto žemės naudojimo patikrinimo akto pagrindu atsakovas atsiuntė ieÅ¡kovei 2018 m. birželio 12 d. įspėjimÄ dėl Nuomos sutarties nutraukimo suėjus dviem mėnesiams nuo įspėjimo gavimo dienos (1 t., el. b. l. 23–25 ). Ä®spėjime atsakovė nurodė, esÄ (i) patikrinimo metu atsakovės specialistai nustatė, kad Žemės sklypas nėra naudojamas pagal nustatytÄ Å¾emės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ , (ii) Žemės sklypas yra apaugęs daugiametėmis žolėmis, sklypo viduryje matyti betoninių pamatų stulpų fragmentai, (iii) Žemės sklype nėra savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių. 11. 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė priėmė Ä®sakymÄ Nr. 8VÄ®-1321-(140802.), kuriuo buvo nutraukta Nuomos sutartis, nurodant, kad ieÅ¡kovė nevykdo 1993 m. spalio 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nurodytų sÄ lygų (1 t., el. b. l. 31).

IeÅ¡kovė Ä®sakymÄ gavo 2018 m. gruodžio 10 d. (1 t., el. b. l. 29, 30, 36).

12. Byloje kilo ginčas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko nuomotojo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ .

13. Sutartimi du ar daugiau asmenų susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutartimi viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis).

Taigi viena esminių žemės nuomos sutarties sÄ lygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ privalo valdyti ir naudotis pagal Å¡io žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015).

14. Jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tai nuomotojas pagal įstatymÄ gali nutraukti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) taip pat įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das, iÅ¡skyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ .

15. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies analizė sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta dviem pagrindais:

1) jeigu žemė yra naudojama ne pagal sutartyje nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ ;

2) jeigu (sutartyje neįtvirtinus tokios galimybės) yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das. Å ie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindai, kÄ patvirtina aptariamos teisės normos konstrukcija, yra savarankiÅ¡ki – sutarčiai nutraukti pakanka bet kurio pirmiau įvardyto pagrindo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

16. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Žemės nuomos sutarties pažeidimu laikytinas žemės nenaudojimas sutartyje nustatytu bÅ«du ar netinkamas jos naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytÄ Å¾emės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali bÅ«ti vertinamas kaip visiÅ¡kas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015).

17. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sÄ lygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (pvz., žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla iÅ¡davimu ir kt.). Dėl Å¡ios priežasties pagal kasacinio teismo praktikÄ vien to fakto, kad nuomininkas ilgÄ laikÄ nenaudoja iÅ¡sinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ , taip pat bÅ«tina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015).

18. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad žemės sklypo nenaudojimo Å¡eÅ¡erius metus pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį aplinkybė sudaro pagrindÄ nutraukti nuomos sutartį (minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008). Kita vertus, tai nereiÅ¡kia, jog Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas besÄ lygiÅ¡kai saisto visais atvejais, nepriklausomai nuo konkrečių faktinių (žemės sklypo nenaudojimo pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį) aplinkybių. Žemės sklypo nenaudojimo pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį trukmė nėra objektyvus matas (kriterijus), kuris pats savaime (pasiekus tam tikrÄ ribÄ ) sudarytų pagrindÄ nutraukti nuomos sutartį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aiÅ¡kinimas, kad ribos, apibrėžtos konkrečia žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį trukme, peržengimas automatiÅ¡kai sudaro pagrindÄ pasibaigti (sutarties nutraukimu) žemės nuomos teisiniams santykiams, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis), nes nebÅ«tų galimybės atsižvelgti į konkretaus atvejo faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

19. Taigi, vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindÄ nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja iÅ¡sinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį.

20. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 1993 m. spalio 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi, kuri pakeista Kauno apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 02.01-3527 buvo nustatyta, kad žemės sklypas ieškovei išnuomotas numatant, kad žemės sklypo pagrindinė, tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba (Atitinkamai – Sutarties 5 punktas ir Sutarties 4 punktas).

21. Tiek pirmoji, tiek pakeistoji nuomos sutartys sudarytos Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkio Nr. 304-v pagrindu, t. y. tuometiniam Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui, o vėliau – UAB „ Autokomercija“, statiniams statyti – 1993 m. spalio 29 d. Kauno filialo techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve; 2004 m. liepos 8 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai davus ieÅ¡kovei sutikimÄ â€“ baldų parduotuvei.

22. Minėta, kad 2004 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas iÅ¡davė ieÅ¡kovei statybos leidimÄ Nr. 38-4NS 169-114 baldų parduotuvės Žemės sklype statybai, ieÅ¡kovė pradėjo statybos darbus ir 2004 m. gruodžio 10 d. įregistravo nebaigtÄ statyti parduotuvės pastatÄ (baigtumo procentas – 4 proc.; kaip nustatyta – statinio pamatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai (Sprendimo 4 – 9 punktai) patvirtina, kad ieÅ¡kovė nuo 1993 m. spalio 29 d., t. y. nuo tada, kai buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, iki 2009 m. lapkričio 11 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-4239 patvirtino naujÄ Å½emės sklypo detalųjį planÄ , ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užtikrinti žemės sklypo naudojimÄ pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį, kas reiÅ¡kia, kad ji įrodė, jog iki to laiko ji žemės sklypÄ naudojo pagal tikslinę žemės paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį ir jos veiksmai neprieÅ¡taravo valstybinės žemės nuomos sutarties sÄ lygoms.

24. Teismui konstatavus Å¡io Sprendimo 23 punkte nustatytas aplinkybes, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti atsakovės argumentai, jog 1) ieÅ¡kovei iÅ¡duotas statybos leidimas baldų parduotuvei statyti vietoje statinio, nurodyto 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v ir 2) Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2004 m. balandžio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 2Ž-16 iÅ¡vada, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal Lietuvos Respublikos Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 304-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui“ techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti, turi kokiÄ nors reikÅ¡mę sprendžiant klausimÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų, kadangi statybos leidimas buvo iÅ¡duotas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sutikimu, žemė buvo naudojama nepažeidžiant Å¡alių sudarytos sutarties ir atitiko pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Taip pat teismui nustačius, kad iki 2009 m. lapkričio 9 d. ieÅ¡kovė tinkamai naudojo žemės sklypÄ , nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovė per 25 metus nenaudojo valstybinės žemės pagal nustatytÄ paskirtį. 25. 2018 m. birželio 7 d. atsakovei atlikus Žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ ir patikrinimo akto pagrindu padarius iÅ¡vadÄ , kad Žemės sklypas nėra naudojamas pagal nustatytÄ Å¾emės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ , jis yra apaugęs daugiametėmis žolėmis, sklypo viduryje matyti betoninių pamatų stulpų fragmentai, Žemės sklype nėra savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių atsakovė priėmė ginčijamÄ Ä®sakymÄ , kuriuo prieÅ¡ terminÄ buvo nutraukta nuomos sutartis.

26. IeÅ¡kovė neginčijo, kad nuo 2009 m pabaigos Žemės sklype nebuvo atliekami jokie aktyvÅ«s veiksmai siekiant užtikrinti Žemės sklypo naudojimÄ , nekoreguojami projektai, nevykdomos jokios statybos, kas leidžia daryti teismui iÅ¡vadÄ , jog 8,5 metų ieÅ¡kovė nenaudojo Žemės sklypo sutartyje nustatytu bÅ«du pagal jo paskirtį, ir kas, atsižvelgiant į Sprendimo 17 ir 18 punktuose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , laikytina pakankamai ilgu lengvatine tvarka iÅ¡sinuomotos valstybinės žemės nenaudojimu.

27. Tačiau atsižvelgiant į tose pačiose kasacinio teismo nutartyse pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams apie tai, kad vien tik Žemės sklypo nenaudojimo pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį trukmė nėra objektyvus matas (kriterijus), kuris pats savaime (pasiekus tam tikrÄ ribÄ ) sudarytų pagrindÄ nutraukti nuomos sutartį ir tokiu atveju bÅ«tina nustatyti, ar nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių, vertinama ir ieÅ¡kovės nurodyta Žemės sklypo nenaudojimo priežastis.

28. IeÅ¡kovė nurodė vienintelę priežastį, dėl ko ji negalėjo įgyvendinti detaliojo plano sprendinių ir užbaigti pradėtÄ statybÄ â€“ 2008 m. prasidėjusiÄ pasaulinę ekonominę krizę, kuri laikytina visuotinai pripažįstama aplinkybe. IeÅ¡kovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių kaip konkrečiai krizė paveikė įmonės finansinę bÅ«klę, kokiais bÅ«dais ji sprendė ir ar sprendė finansavimo paieÅ¡kÄ pradėtai statybai užbaigti, taip pat vertinant ir visuotinai žinomÄ aplinkybę, kad Å¡i krizė didžiausiÄ Ä¯takÄ Lietuvos ekonomikai turėjo 2008–2009 metais, teismo nuomone, Å¡is argumentas yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nėra pakankamas pripažinti, kad nuo 2009 metų pabaigos iki 2018 metų vidurio ieÅ¡kovė nenaudojo Žemės sklypo dėl objektyvių priežasčių.

29. Atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovės argumentas, kad nei Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkyje Nr. 304-v nei Nuomos sutartyje, nei galiojusiuose ir galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį ieÅ¡kovė privalo pastatyti statinius Žemės sklype. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 5 d. savo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ .

Valstybė, atstovaujama valstybinės žemės patikėtinio, valdančio, naudojančio ir disponuojančio žemę visuomeniniais interesais ir taip vykdančio nurodytos valstybinės žemės socialinės paskirties užtikrintojo funkcijas, iÅ¡nuomodama valstybinės žemės sklypÄ , skirtÄ komercinei Å«kinei veiklai vykdyti, turi tikslÄ ne tik gauti nuompinigius ir tinkamÄ Å¾emės sklypo priežiÅ«rÄ , bet ir tikisi, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama sutartyje nustatyta veikla ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas, sukuriant darbo vietų, pagaminant produkcijos ar suteikiant paslaugų ir pan., pasitarnaus bendrai visuomenės gerovei.

30. IeÅ¡kovės argumentas, kad ji turi teisę statyti Žemės sklype naujus statinius ir pradėjo jos realizavimÄ , pats savaime nepaneigia Å¡io Sprendimo 26, 28 punktuose padarytų teismo iÅ¡vadų ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl valstybinės žemės socialinės paskirties (Sprendimo 29 punktas). Teismo vertinimu, nuomininkas neįrodė, kad nuomotojas dar gali tikėtis gauti tai, kÄ pagal nuomos sutartį pagrįstai tikėjosi gauti.

31. Atmestinas ir ieÅ¡kovės argumentas, jog atsakovės pozicija neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kuriÄ valstybinės žemės nuomininko teisė statyti naujus statinius yra ginama. Teismas sutinka, kad įstatyme apibrėžta nuosavybės teisė – teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis) apima ir, Å¡iuo atveju, statinių savininko teisę statyti statinius.

Tačiau tiek Å¡iame Sprendime, tiek ir ieÅ¡kovės nurodytoje kasacinio teismo praktikoje nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai apie valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono tvarka naudojimÄ , bei statinių ant jos statymÄ / rekonstravimÄ , aiÅ¡kiai apibrėžia tokios statybos galimybes ir specifikÄ . Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sÄ lygomis sutartims keliami ne tik imperatyvÅ«s jų sudarymo reikalavimai, bet ir reikalavimai tinkamai vykdyti Å¡ias sutartis, o nustačius netinkamÄ vykdymÄ , taikyti atitinkamus padarinius, be kitų – ir sutarčių nutraukimÄ .

Be to, visose ieškovės nurodytose Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartyse faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nei šioje byloje nustatytos.

32. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo laikotarpiu nuo 2009 metų pabaigos iki 2018 metų vidurio konstatuoti buvus ieÅ¡kovės aktyvius veiksmus ir siekį naudoti žemės sklypÄ pagal jo tikslinę paskirtį, ir prieÅ¡ingai – konstatuotina, kad ieÅ¡kovė, nebuvus jokių objektyvių priežasčių 8,5 metų nenaudojo jai iÅ¡nuomotos valstybinės žemės sutartyje nustatytu bÅ«du pagal jos paskirtį, t. y. nepastatė ir nestatė jokių statinių, nevykdė jokios komercinės veiklos, kas laikytina Žemės nuomos sutarties pažeidimu, dėl ko nuomotojas turėjo pagrindÄ nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, sumokėjo 188,00 Eur žyminį mokestį – po 75,00 Eur už du neturtinius reikalavimus ir 38,00 Eur už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Už teisines paslaugas ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 5 588,10 Eur iÅ¡laidas.

34. Atsakovė ir tretieji asmenys jų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė.

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklė, pagal kuriÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų ir iÅ¡laidos žyminiam mokesčiui apmokėti, priteisiamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas. IeÅ¡kinį atmetus ir atsakovei ir tretiesiems asmenims nepateikus praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų, bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei ir tretiesiems asmenims iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė