2025-12-10 Nr. AB-22387-4-16-3-00627-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2997-815/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00627-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant G. A.,

vertėjaujant A. A. F. ir L. K.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) Z. Z. Z. A. O. ir jo atstovei advokatei S. J.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) Z. Z. Z. A. O. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Z. Z. Z. A. O. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) Z. Z. Z. A. O. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą VSAT iki 2026 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras paaiškino, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas VSAT iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą iš esmės skubos tvarka. Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas, prieglobsčio prašymas dar neišnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Tikėtina, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tuo sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl Užsieniečiui tikslinga pratęsti sulaikymą.

3. Užsienietis nesutiko su sulaikymu, prašė skirti su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies: pakeitė Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, vyko tranzitu neturėdamas dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje; jis neteisėtai išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir 2025 m. liepos 12 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Nepavykus nustatyti Užsieniečio tapatybės, jis buvo sulaikytas ir apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje, nesuteikiant teisės laisvai judėti, iki bus priimtas sprendimas dėl teisinės padėties, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublika kreipėsi į Latvijos Respubliką dėl Užsieniečio perdavimo, bet Latvijos Respublika atsisakė priimti Užsienietį dėl nepakankamų įrodymų. Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas VSAT iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis.

6. Teismas, nenustatęs, kad yra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, laikė, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalies prasme.

7. Teismas, remdamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 1, 6–11 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė nėra patvirtinta, Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai, jis neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje, be to, jis nepateikė įrodymų, jog Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą ir teisėtą pragyvenimo šaltinį, jis Lietuvoje neturi šeiminių ir socialinių ryšių, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) Užsieniečio sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 1–4 punktuose.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, visuomenei ar viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus, į tai, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, sprendė, kad Užsieniečio sulaikymas nėra proporcingas įstatymo siekiamiems tikslams – priimti ir įvykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje – pasiekti. Teismas nurodė, kad šiuo atveju įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, tai yra alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis nurodo, kad Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymo pagrindai grindžiami Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 3–4, 12 punktais, nors prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik 113 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytais atvejais.

11. Užsienietis pažymi, kad vienas iš asmens sulaikymo pagrindų – kad užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė nėra patvirtinta – gali būti taikomas tada, kai administracinė institucija imasi konkrečių veiksmų šiam sulaikymo pagrindui įgyvendinti. Šiuo atveju Užsieniečio judėjimo laisvė apribota nuo 2025 m. liepos 12 d., ir VSAT nepateikė jokių duomenų, kad institucijos ėmėsi veiksmų jo tapatybei nustatyti ar patikrinti, todėl jo judėjimo laisvė negali būti toliau ribojama šiuo pagrindu. Byloje nėra duomenų, jog jis nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę.

12. Užsienietis nurodo, kad jo prieglobsčio prašymas priimtas nagrinėti iš esmės skubos tvarka, ir jis turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, tačiau Migracijos departamentas nesilaiko jokių įstatymo numatytų imperatyvių terminų, todėl Užsieniečio laisvė negali būti ribojama siekiant išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus.

13. Užsienietis teigia, kad šiuo atveju nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą, prilygstantį sulaikymui, nes byloje nėra duomenų, kad jis nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, jis yra prieglobsčio prašytojas, jo judėjimo laisvė ribojama nuo 2025 m. liepos 12 d. todėl jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

14. Centras pateiktame atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15. Centras pažymi, kad asmens tapatybės nustatymas yra būtinas kelionės dokumentui gauti. Kadangi Užsienietis pateikė tarptautinės apsaugos nuo grėsmės savo šalyje prašymą Lietuvoje, VSAT nevykdo veiksmų, susijusių su asmens tapatybės patvirtinimu ar kelionės dokumento išdavimu, kol nebus išspęstas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo / nesuteikimo Lietuvoje. Užsienietis nededa pastangų dėl savo tapatybės bei pilietybės įrodymų pateikimo (asmens tapatybės kortelės ar paso).

16. Centras nurodo, kad Užsienietis, kaip prieglobsčio prašytojas, jo teisinės padėties nustatymui sulaikytas tik nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d., jo sulaikymas truko trumpiau nei vienas mėnuo. Užsieniečio judėjimo laisvė nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad jis būtų kreipęsis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas.

17. Centras pažymi, kad Užsienietis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo teikiamomis garantijomis, kadangi jis žinojo, kad buvo pradėta procedūra dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį, ir sąmoningai siekė jai sutrukdyti, jis nėra linkęs laikytis migracinių įstatymų ir tvarkos, gali siekti sutrukdyti kompetentingoms institucijoms tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą. Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra būtina priemonė, ir ji laikytina proporcinga, kad institucijos galėtų išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, priimti sprendimus, užtikrinant Užsieniečio buvimą Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje, bei įvertinęs, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui, Centro prašymą tenkino iš dalies ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

20. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra nustatyta, jog jis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, todėl prašo netaikyti jam judėjimo laisvės ribojimo.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą.

22. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

23. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, be kita ko, užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

25. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, tik pažymi, kad jam neturėtų būti taikomas judėjimo laisvės ribojimas.

27. Byloje nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, vyko tranzitu neturėdamas dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje; jis neteisėtai išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir 2025 m. liepos 12 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Užsienietis buvo sulaikytas ir apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje, nesuteikiant teisės laisvai judėti, iki bus priimtas sprendimas dėl teisinės padėties, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublika kreipėsi į Latvijos Respubliką dėl Užsieniečio perdavimo, bet Latvijos Respublika atsisakė priimti Užsienietį. Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas VSAT iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis į Lietuvą atvyko neteisėtai, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 1–4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino reikšmingas aplinkybes (Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje, ir neteisėtai išvyko į Lenkijos Respubliką; jis jokių ryšių Lietuvoje neturi), ir pagrįstai taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę trims mėnesiams, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, konstatavęs, kad, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

29. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, kiti Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra nustatyta, jog jis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) Z. Z. Z. A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis