2015-11-16 Nr. AB-22430-3-61-3-00475-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2205-502/2015 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00475-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio

16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Zigmo Vaišvilos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Zigmo Vaišvilos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Pareiškėjas Zigmas Vaišvila kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – ir Respublikos Prezidentas) kanceliariją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybės) kanceliariją priimti savo kompetencijai priskirtus sprendimus pagal jo 2014 m. gruodžio 5 d. prašyme išdėstytus reikalavimus arba atsisakyti tenkinti šį prašymą. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) kanceliarija atsakymą į kreipimąsi pateikė, todėl atsisakė reikalavimo įpareigoti Seimo kanceliariją priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus pagal 2014 m. gruodžio 5 d. prašyme išdėstytus reikalavimus. Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l.

37) nurodė, kad 2014 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į atsakovus dėl Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms Žygimanto Pavilionio atšaukimo ir jo diplomatinio rango atėmimo procedūros, kadangi Ž. Pavilionis viešai pranešė, kad Rusija netoli Vilniaus rengiasi invazijai į Lietuvą. Ši viešai paskelbta informacija yra išskirtinės svarbos valstybės saugumui ir jos paskelbimas laikomas karo kurstymu, už tai yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Šis tikrovės neatitinkantis valstybės atstovo pareiškimas turi būti tinkamai ir operatyviai įvertintas, jį pateikęs asmuo neturi teisės būti Lietuvos Respublikos ambasadoriumi ir diplomatu.

Demokratinės valstybės įstatymai negali sudaryti precedento valstybės atstovui (ambasadoriui) viešai kurstyti karą, elgtis visiškai neatsakingai, pažeidinėti įstatymus, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę, tokiais veiksmais viešai diskredituojamas ambasadoriaus atstovaujamos valstybės statusas. Žinomai melagingų duomenų viešas paskelbimas, atviras karo kurstymas yra šiurkštus diplomato, atstovaujančio valstybei, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių aktų pažeidimas, kuris negali būti toleruojamas, todėl atsakovai privalėjo atšaukti šį ambasadorių iš einamų pareigų, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – ir Diplomatinės tarnybos įstatymas) 36 straipsnio 1 dalimi.

Pareiškėjas, kaip Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataras, pagal Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo (toliau – ir Signatarų statuso įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 2 dalį, turi teisę reikalauti, kad atsakovai tenkintų jo prašymą arba atsisakytų jį tenkinti. Prašymo išnagrinėjimo terminas, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas)

31 straipsnį, atsakovams baigėsi 2015 m. sausio 8 d. Per šį terminą Vyriausybės kanceliarija ir Respublikos Prezidento kanceliarija nepateikė atsakymų į 2014 m. gruodžio 5 d. jo prašymą ir taip pažeidė įstatymuose nustatytą pareigą nagrinėti gautus asmenų prašymus. Atsakovai nei atsisakė vykdyti prašymą, nei pradėjo jį vykdyti. Viešai taip pat nėra paskelbta, kad atsakovai būtų pradėję vykdyti Diplomatinės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą dėl ambasadoriaus Ž. Pavilionio atšaukimo.

Tai, kad atsakovai pateikė paaiškinimus, jog susipažino su prašymu, negali būti laikoma, kad prašymas patenkintas arba atsisakyta tai daryti. Taigi atsakovai savo neveikimu pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismui pateiktuose atsiliepimuose į skundą atsakovų išdėstyti argumentai iš esmės patvirtina jų neveikimą, t. y. skundo pagrįstumą, be to, jie yra nesusiję su pareiškėjo prašymu. Tai, kad pareiškėjas, pagal teisės aktuose nustatytą tvarką, diplomato atšaukimo procedūroje nedalyvauja, nepašalina atsakovo Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigos tinkamai išnagrinėti pateiktą prašymą.

Taip pat, Vyriausybės kanceliarija nepagrįstai nurodo esanti netinkamas atsakovas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas (toliau – ir Ministras Pirmininkas) pats neturi juridinio asmens statuso ir kaip pareigūnas nedalyvauja ginče, todėl tinkamas atsakovas byloje yra Vyriausybės kanceliarija. Atsakovas Seimo kanceliarija atsiliepimu į skundą (b. l.

14) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui atsakymą pateikė 2015 m. vasario 2 d. raštu Nr. S-2015-568, taip pat į šį prašymą pareiškėjui atsakė Seimo Užsienio reikalų komitetas 2014 m. gruodžio 17 d. raštu „Dėl ambasadoriaus atleidimo ir diplomatinio rango atėmimo“. Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, ambasadoriaus atšaukimo procedūra susijusi su išankstiniu šio klausimo apsvarstymu Seimo Užsienio reikalų komitete. Minėtame šio komiteto rašte pažymima, kad nėra priežasties pradėti pareiškėjo prašyme nurodytas procedūras dėl ambasadoriaus Ž.

Pavilionio atleidimo ir diplomatinio rango atėmimo. Atsakovas Respublikos Prezidento kanceliarija atsiliepimu į skundą (b. l. 18–20) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad į pareiškėjo kreipimąsi atsakė nustatytais terminais 2015 m. sausio 2 d. raštu Nr. (1D-5326)-2D-1 (toliau – ir 2015 m. sausio 2 d. atsakymas). Pagal susijusį teisinį reglamentavimą, Respublikos Prezidentas nėra įpareigotas asmeniškai atsakyti kiekvienam besikreipiančiam asmeniui. Respublikos Prezidento kanceliarija yra įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir turi įgaliojimus nagrinėti ir atsakyti į asmenų kreipimusis, adresuotus Respublikos Prezidentui.

Pareiškėjui nėra suteikti įgaliojimai dalyvauti diplomatinio atstovo atšaukimo procedūroje. Su jo pateikta nuomone buvo susipažinta, tačiau dėl tos priežasties, kad pareiškėjas neturi įgaliojimų diplomatų, ambasadorių atšaukimo ir rango atėmimo procedūroje, jo pozicija nėra teisiškai saistanti. Atsakovas Vyriausybės kanceliarija atsiliepimu į skundą (b. l. 26–28) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Vyriausybės kanceliarijai nepriskirta spręsti klausimų dėl diplomatinio atstovo atšaukimo – šioje srityje įgaliojimai yra suteikti Ministrui Pirmininkui.

Vyriausybės kanceliarija pagal savo kompetenciją, gavusi pareiškėjo prašymą, adresuotą Ministrui Pirmininkui, su juo susipažino, pranešė Ministrui Pirmininkui, t. y. atliko visus jai privalomus ar galimus atlikti veiksmus. Pareiškėjo prašymas gali būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui pateikus kreipimąsi Seimo Užsienio reikalų komitetui. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija į pareiškėjo analogišką prašymą jau yra atsakiusi 2014 m. gruodžio 3 d. raštu. Taip pat, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo kreipimasis buvo skirtas Ministrui Pirmininkui ir jo reikalavimai iš esmės reiškiami dėl Ministro Pirmininko, Vyriausybės veiklos, dėl to Vyriausybės kanceliarija šalintina iš atsakovų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo

10 d. sprendimu pareiškėjo Zigmo Vaišvilos skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Vyriausybės kanceliariją teisės aktų nustatyta

tvarka pateikti atsakymą į pareiškėjo Zigmo Vaišvilos 2014 m. gruodžio 5 d. kreipimąsi, skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Respublikos Prezidento kanceliariją priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus pagal pareiškėjo Zigmo Vaišvilos 2014 m. gruodžio 5 d. kreipimąsi atmetė, bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Seimo kanceliariją priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus pagal pareiškėjo Zigmo Vaišvilos 2014 m. gruodžio 5 d. kreipimąsi nutraukė. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad pareiškėjas Zigmas Vaišvila, Lietuvos Respublikos 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, 2014 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Seimo Pirmininką, Respublikos Prezidentą ir Ministrą Pirmininką su prašymu pradėti ambasadoriaus Ž.

Pavilionio atšaukimo ir diplomatinio rango atėmimo iš jo procedūras (b. l. 3). Pareiškėjas prašymą grindė aplinkybe, kad Ž. Pavilionis viešai pranešė, jog Rusija netoli Vilniaus rengiasi invazijai į Lietuvą. Nurodė, kad tokiu elgesiu Ž. Pavilionis prisidėjo prie karo kurstymo, jis neatitinka ambasadoriaus ir valstybės įgalioto atstovo statuso, kelia grėsmę valstybės saugumui. Seimo kanceliarija 2014 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. S-2014-8988 (b. l.

5) pareiškėją informavo, kad jo prašymas Seimo Pirmininko pavedimu perduotas Seimo Užsienio reikalų komitetui. Taip pat pareiškėjui po sprendžiamoje byloje nagrinėjamo skundo gavimo teisme 2015 m. vasario 2 d. buvo išsiųstas susipažinti Seimo Užsienio reikalų komiteto 2014 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. V-2014-7451 (b. l. 16), kuriuo komitetas nurodė Seimo Pirmininkui, kad nėra priežasties pradėti ambasadoriaus Ž. Pavilionio atšaukimo ir diplomatinio rango atėmimo iš jo procedūrų. Pareiškėjas teismo posėdyje atsisakė reikalavimo įpareigoti Seimo kanceliariją priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus pagal 2014 m. gruodžio 5 d. prašymą, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktas). Prezidento kanceliarija 2015 m. sausio 2 d. raštu Nr. (1D-5326)-2D-1 (b. l.

4) pranešė pareiškėjui, kad su jo prašymu, adresuotu Respublikos Prezidentui „Dėl ambasadoriaus atleidimo ir diplomatinio rango atėmimo“, yra susipažinta. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo

4 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkte, Diplomatinės tarnybos įstatymo 36, 45 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 10 punkte, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 68 straipsnio 9 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Teismas vadovaudamasis ABTĮ 16 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009), sprendė, jog nagrinėjamoje byloje teismas nevertina, ar pareiškėjo kreipimąsi tinkamai nagrinėjo Seimas, Respublikos Prezidentas bei Ministras Pirmininkas, o tiria, ar atsakovai Respublikos Prezidento kanceliarija ir Vyriausybės kanceliarija tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą pagal teisės aktus, nustatančius asmenų kreipimųsi nagrinėjimo, atsakymo į juos tvarką. Teismas analizavo asmenų kreipimųsi viešojo administravimo subjektams nagrinėjimą ir atsakymų teikimą, inter alia, reglamentuojančias Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio

1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, taip pat, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 5, 6, 10, 30 punktus, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų (toliau – ir Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 2K-490, 4 punktą. Teismas pabrėžė, jog, kaip minėta, Respublikos Prezidento kanceliarija pareiškėjui atsakė į jo kreipimąsi 2015 m. sausio 2 d. raštu Nr. (1D-5326)2D-1 (b. l. 4). Atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktai neįtvirtina Respublikos Prezidento pareigos asmeniškai atsakyti pareiškėjams į jų prašymus, taip pat asmeniškai tirti jų skundus. Byloje surinkti įrodymai pavirtina, kad atsakovas Respublikos Prezidento kanceliarija atliko visas jai teisės aktais nustatytas pareigas. Jai nėra priskirta nagrinėti pareiškėjo prašymo iš esmės, Respublikos Prezidento veiksmų (neveikimo) teismas nevertina, atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo eigos Respublikos Prezidento kanceliarija pareiškėjui pateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atsakovą Respublikos Prezidento kanceliariją išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 5 d. kreipimąsi. Teismas, atsižvelgęs į Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų 9.28 punktą nurodė, jog

atsakovas Vyriausybės kanceliarija į pareiškėjo Zigmo Vaišvilos 2014 m. gruodžio 5 d. kreipimąsi nepateikė jokio atsakymo, šios aplinkybės

atsiliepimu neginčija. Teismas konstatavo, kad, gavusi asmenų kreipimusis, Vyriausybės kanceliarija privalo vadovautis išdėstytomis jų nagrinėjimo taisyklėmis, jas interpretuodama atsižvelgti į gero viešojo administravimo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/214). Taip pat teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 24 straipsnyje, kuriame apibrėžti Ministro Pirmininko įgaliojimai, nėra nustatyta jo pareiga teikti atsakymus į asmenų prašymus, skundus. Teismo vertinimu, nepateikusi pareiškėjui jokio atsakymo, Vyriausybės kanceliarija netinkamai aiškino asmenų kreipimųsi nagrinėjimo tvarką reglamentuojančias nuostatas, neįvykdė savo pareigų, kurias suponuoja gero viešojo administravimo principas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, todėl Vyriausybės kanceliarija įpareigojama pateikti atsakymą į pareiškėjo Zigmo Vaišvilos 2014 m. gruodžio 5 d. kreipimąsi. Taip pat teismas konstatavo, kad jam nėra priskirta tirti Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko veiksmų (neveikimo) teisėtumo, Respublikos Prezidento kanceliarija atsakė į pareiškėjo kreipimąsi 2015 m. sausio 2 d. raštu Nr. (1D-5326)2D-1, todėl skundo dalis dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikos

Prezidento kanceliariją priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus pagal pareiškėjo Zigmo Vaišvilos 2014 m. gruodžio 5 d.

kreipimąsi netenkinamas. Bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Seimo kanceliariją priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus pagal pareiškėjo Zigmo Vaišvilos 2014 m. gruodžio 5 d. kreipimąsi nutraukiama.

III.

Pareiškėjas Zigmas Vaišvila padavė teismui apeliacinį skundą (b. l. 52–53), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis dėl atsakovo Respublikos Prezidento kanceliarijos neveikimo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti šią pareiškėjo skundo dalį ir įpareigoti Respublikos Prezidento kanceliariją tenkinti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 5 d. prašymą arba motyvuotai atsisakyti tenkinti šį prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Respublikos Prezidento kanceliarijos 2015 m. sausio 2 d. raštu pareiškėjo prašymas nebuvo nei tenkintas, nei atsisakyta jį tenkinti. Teismui nebuvo jokio pagrindo teigti, jog Respublikos Prezidento kanceliarija atliko visas jai teisės aktais nustatytas pareigas. Priešingai nei nurodė teismas, Respublikos Prezidento kanceliarija nepateikė pareiškėjui jokios informacijos apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimo eigą.

2. Atmestinas teismo argumentas, jog teisės aktai neįtvirtina Respublikos Prezidento pareigos asmeniškai atsakyti pareiškėjams į jų prašymus, nes pareiškėjas tuo savo skundo negrindė.

3. Teismo argumentas, jog Respublikos Prezidento kanceliarijai nėra priskirta nagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės, prieštarauja ne tik teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, bet ir logikai – viena vertus teismas teigia, ir taip yra susiklostę pagal teismų praktiką, jog Respublikos Prezidentas yra atleidžiamas nuo pareigos tenkinti arba atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, kita vertus, Respublikos Prezidento kanceliarija, teismo nuomone, negali nagrinėti pareiškėjo prašymo iš esmės. Respublikos Prezidento veikimo (neveikimo) teismas nevertina. Teismas sudaro precedentą, nenustatytą įstatymų leidėjo, atleisti Respublikos Prezidentą nuo veikimo ir už tai neatsakyti teisme.

4. Teismas pripažinęs pareiškėjo teisę teikti atsakovams prašymą ir tenkinęs skundą dalyje dėl Vyriausybės kanceliarijos neveikimo, neteisėtai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl Respublikos Prezidento kanceliarijos neveikimo. Atsakovas Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 56–57) nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime atsakovas Vyriausybės kanceliarija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Respublikos Prezidento 2015 m. kovo 25 d. dekretu Nr. 1K-270 Žygimantas Pavilionis nuo 2015 m. liepos 30 d. atšaukiamas iš Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms pareigų.

Taigi, sistemiškai vertinant pareiškėjo reikalavimais siekiamą rezultatą, įpareigojimas atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka pateikti atsakymą į pareiškėjo prašymą jau yra praradęs savo prasmę, kadangi tarp pareiškėjo ir atsakovo nebėra ginčo dalyko. Taip pat atsakovas prašo likusia apimtimi atsakovo atsiliepimą į pareiškėjo skundą laikyti atsakovo atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas Respublikos Prezidento kanceliarija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 58–60) nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjo skundo dalį dėl Respublikos Prezidento kanceliarijos įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti, palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 straipsnio, Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų 6 punkto, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 25A-276 4, 24 punktų nuostatas, Respublikos Prezidento kanceliarija yra įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jam Konstitucijos ir įstatymų suteiktas funkcijas, taip pat turinti įgaliojimus nagrinėti asmenų kreipimusis, adresuotus Respublikos Prezidentui ir į juos atsakyti.

Respublikos Prezidento kanceliarija neturi teisės perimti ir pati savo nuožiūra įgyvendinti Respublikos Prezidento įgaliojimų, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus turi teisę įgyvendinti tik pats Respublikos Prezidentas. Taigi Respublikos Prezidento kanceliarija, vadovaudamasi įstatymo ir Respublikos Prezidento suteiktais įgaliojimais atsakė į pareiškėjo Z. Vaišvilos kreipimąsi. Respublikos Prezidentas nėra įpareigotas ir pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalėtų būti įpareigotas atsakyti asmeniškai kiekvienam besikreipiančiam asmeniui.

Taip pat atsakovas teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Diplomatinės tarnybos įstatyme yra labai tiksliai įvardintas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę priimti, dalyvauti priimant sprendimus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo atšaukimo. Pareiškėjas nepriklauso tiems subjektams ir jo nuomonė yra svarbi, tačiau neprivaloma. Pareiškėjo kreipimesi išdėstytas prašymas Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei dėl diplomatinio atstovo atšaukimo nesusijęs su jo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nesukuria jam jokių teisių ar pareigų.

Atsakovas Seimo kanceliarija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 61–62) nurodo, jog savo poziciją dėl pareiškėjo skundo Seimo kanceliarija išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad, pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija nenagrinėjo ir nepateikė tinkamų atsakymų į 2014 m. gruodžio 5 d. pateiktą jo prašymą nedelsiant pradėti ambasadoriaus Žygimanto Pavilionio atšaukimo ir diplomatinio rango atėmimo iš jo procedūras. Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis dėl atsakovo Respublikos Prezidento kanceliarijos neveikimo. Nors atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų nustatyta tvarka pateikti atsakymą į pareiškėjo prašymą jau yra praradęs savo prasmę, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniu skundu neskundžia. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia pasisakyti minėtose pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų ribose. Kaip matyti pagal bylos duomenis, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila 2014 m. gruodžio 5 d. Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkei bei Ministrui Pirmininkui pateikė prašymą, atsižvelgiant į Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms Žygimanto Pavilionio viešus pasisakymus, išplatintus žiniasklaidoje, pradėti ambasadoriaus Žygimanto Pavilionio atšaukimo ir diplomatinio rango atėmimo iš jo procedūras. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius 2015 m. sausio 2 d. raštu Nr. (1D-5326)-2D-1 pareiškėjui atsakė, jog su jo prašymu susipažinta bei padėkota už pareiškėjo išsakytą nuomonę. Pareiškėjas su tokiu atsakymu nesutinka, teigia, jog tokiu raštu pareiškėjo prašymas nebuvo nei patenkintas, nei atsisakyta jį tenkinti. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo

11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų statusą ir socialines garantijas reglamentuoja specialus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio, nustatančio signataro teises ir pareigas, 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog signataras, pateikęs pažymėjimą, turi teisę gauti ir naudotis šio straipsnio 1 punkte išvardytų institucijų ir įstaigų (t. y. Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų) turima informacija, išskyrus informaciją, kuri pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą yra valstybės ir tarnybos paslaptis.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog signataras turi teisę raštu teikti siūlymus dėl valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų darbo gerinimo, svarstomų teisės aktų projektų. Į signataro rašytinius pasiūlymus, rekomendacijas ir pastabas atitinkamų institucijų ir įstaigų vadovai privalo atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjo prašymas nedelsiant pradėti ambasadoriaus atšaukimo ir diplomatinio rango atėmimo procedūras adresuotas Respublikos Prezidentui, t. y. pareiškėjas siekė, kad Respublikos Prezidentas išnagrinėtų jo prašymą ir priimtų atitinkamą sprendimą tenkinti jo prašymą, arba atsisakyti jį tenkinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnyje įtvirtinta, jog Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo 2014 m. gruodžio 5 d. prašymo išnagrinėjimo iš esmės, kadangi, kaip minėta, sprendimo priėmimas pareiškėjo prašyme keltu klausimu priklauso Respublikos Prezidento kompetencijai. Dėl Respublikos Prezidento kanceliarijos suformuluoto atsakymo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas.

Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 2K-490 patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų 5 punkte įtvirtinta, jog Prezidento kanceliarijos uždaviniai – padėti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir vykdyti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą. Prezidento kanceliarija, vykdydama jai pavestus uždavinius be kita ko, organizuoja piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą Prezidento kanceliarijoje (6.11 punktas). Minėta, jog į Nepriklausomybės Akto signatarų rašytinius pasiūlymus, rekomendacijas ir pastabas atitinkamų institucijų ir įstaigų vadovai privalo atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, specialioji, Nepriklausomybės Akto signataro teises įtvirtinanti norma, nukreipia į bendrą teisės aktais reglamentuojamą asmenų prašymų ir kreipimųsi nagrinėjimo tvarką valstybės bei savivaldybių institucijose ir įstaigose. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, jog prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo

viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 5 punkte, be prašymo apibrėžimo taip pat detalizuojama, jog atsakymas – tai atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Taisyklių 41 punkte įtvirtinta, jog atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį:

į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (41.1 punktas.); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (41.2 punktas.);

į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (41.3 punktas.); į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu (41.4 punktas.).

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 25A-276 (2013 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 25A-43 redakcija) Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklių 1 punkte nurodoma, jog šios taisyklės reglamentuoja Respublikos Prezidentui ir Respublikos Prezidento kanceliarijai adresuotų Respublikos Prezidento kanceliarijoje gautų fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų ir pranešimų (bendrai – prašymai) registravimą, nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą Prezidento kanceliarijoje.

Respublikos Prezidento kanceliarijoje nagrinėjami rašytiniai, žodiniai ir įstatymų nustatyta tvarka elektroniniu būdu pateikti prašymai, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytais Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais ar priskirti Prezidento kanceliarijos kompetencijai (4 punktas). Minėta, jog Respublikos Prezidento kanceliarija nėra kompetentinga priimti sprendimą pareiškėjo keliamu, Respublikos Prezidento kompetencijai priskirtu, klausimu, taigi ir ex officio pateikti atsakymą, kuriame išreiškiama Respublikos Prezidento valia, t. y. ar pareiškėjo prašymas tenkintinas ar atsisakytina, ir dėl kokių priežasčių, jį tenkinti.

Taip pat pažymėtina, jog nors pareiškėjas nurodė, kad į Respublikos Prezidentą kreipėsi ir Signatarų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau kaip matyti iš pareiškėjo 2014 m. gruodžio 5 d. prašymo, pareiškėjas jokio prašymo pateikti informaciją nesuformulavo. Aptarto teisinio reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pabrėžia, kad Prezidento Kanceliarijos 2015 m. sausio 2 d. atsakymas pareiškėjui vertintinas pagal anksčiau minėtą Taisyklių 41.4. punktą, t. y. kaip atsakymas į kreipimąsi į kurį atsakoma laisvos formos raštu.

Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo Respublikos Prezidento kanceliarijos 2015 m. sausio 2 d. atsakymą, vertinti kaip netinkamą turinio prasme. Kita vertus, pagal Signatarų statuso įstatymo 4 straipsnio 2 dalį Nepriklausomybės Akto signatarams atsakymus privalo parengti institucijos, į kurią kreipiamasi vadovas. Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų 9 punkte įtvirtinta, jog Prezidento kanceliarijai vadovauja Prezidento kanceliarijos kancleris, kuris yras pavaldus ir atskaitingas Respublikos Prezidentui. Prezidento kanceliarijos kancleris vadovauja Prezidento kanceliarijai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja ir atsako už Prezidento kanceliarijos veiklą, pavestų uždavinių įgyvendinimą bei savo funkcijų ir pareigų vykdymą (Nuostatų 18 punktas).

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog Respublikos Prezidento kanceliarijos 2015 m. sausio 2 d. atsakymo, jį pasirašius Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėjai, o ne Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui, įforminimas neatitinka Signatarų statuso įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nepaisant to, teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog nustatytas aptartas pažeidimas nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog Respublikos Prezidento kanceliarijos 2015 m. sausio 2 d. atsakymas yra neteisėtas ir dėl to naikintinas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Zigmo Vaišvilos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas