e279e9b2-eaf9-412c-a8a8-3fe4f2562fb0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-3687-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00569-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 18.4.2; 18.4.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Medvedevienės, RamÅ«no Å arkos, Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, Å¡alims nedalyvaujant, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. patikslintÄ skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas pateikė teismui patikslintÄ skundÄ ir praÅ¡o:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimÄ Nr. 1SS-410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“;

2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 1 d. praÅ¡ymÄ už negrÄ Å¾intÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu KaiÅ¡iadorių r. sav., Varkalių kadastro vietovėje, nagrinėti iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. R.. Po M. R. mirties per tris mėnesius į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2454-408/2010 nustatė, kad V.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo motinos M. R. mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. 2011 m. vasario 18 d. palikėjos įpėdinė pagal įstatymÄ duktė V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi reg. Nr. 862, kuriÄ patvirtino Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarė R. M., pardavė pareiÅ¡kėjui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo paveldėjimo teises į visÄ turtÄ ir turtines teises, priklausiusias jai po motinos M.

R. mirties. M. R., mirusi (duomenys neskelbtini), 1991 m. spalio 23 d. buvo pateikusi praÅ¡ymÄ Kauno rajono valdybai atkurti nuosavybės teisę į 0,06 ha žemės sklypÄ , esantį Garliavoje, Kauno r., kurį įsigijo 1938 m. liepos 5 d. notarinės formos sutartimi Nr. 720. PareiÅ¡kėjas, vos įsigijęs paveldėjimo teises į visÄ turtÄ ir turtines teises, priklausiusias V. G. po jos motinos M. R. mirties, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – ir skyrius) dėl nuosavybės teisių į palikėjai M.

R. priklausiusį žemės sklypÄ atkÅ«rimo. 2011 m. balandžio 12 d. skyriuje pareiÅ¡kėjui buvo suteikta informacija, kad Kauno rajone, Domeikavos kaime, yra laisvos valstybinės žemės sklypas (plotas 0,0878 ha) (vėliau paaiÅ¡kėjo, kad minėto žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini)), kurį bÅ«tų galima perduoti nuosavybėn neatlygintinai, tačiau palikėjos Garliavoje turėto žemės sklypo plotas buvo 0,06 ha, todėl nuosavybė į minėtÄ Domeikavos kaime esantį žemės sklypÄ esÄ negali bÅ«ti perduota, nes vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. TS-118 patvirtintu detaliuoju planu sklypai piliečiams už Garliavoje turėtÄ Å¾emę buvo suteikiami neatlygintinai.

Å iuo klausimu buvo inicijuotas teisminis procesas Kauno apygardos administraciniame teisme, kuris buvo iÅ¡spręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-479-13, teisėjų kolegijai nusprendus Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ pakeisti – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 3 d. sprendimÄ Nr. 7SD-2273 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ Nr. 1T-(7.5)-124 panaikinti ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos pakartotinai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 7S-83 atkurtos nuosavybės teisės M. R. perduodant nuosavybėn naujÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-1455-(14.7.104.) „Dėl valios pakeitimo“ skyrius informavo, jog M. R. nuosavybės teisės į likusiÄ paveldimÄ Å¾emę Kauno rajono savivaldybėje Garliavos mieste – 0,0246 ha bus atkuriamos iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais. 2015 m. kovo 1 d. pareiÅ¡kėjas buvo parašęs praÅ¡ymÄ , jog nori, kad už likusiÄ paveldimÄ Å¾emę Kauno rajono savivaldybėje Garliavos mieste – 0,0246 ha bÅ«tų kompensuota perduodant miÅ¡ko sklypÄ .

Skyrius tokio pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nepriėmė kaip pateikto praleidus terminÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui pateikus skundÄ , Å¡is buvo patenkintas ir praÅ¡ymas dėl valios pakeitimo, perduodant miÅ¡ko sklypÄ , buvo priimtas, panaikinant 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-1455-(14.7.104.). 2018 m. spalio 25 d. skyrius iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. 7SD-6653-(14.7.104.), jog pareiÅ¡kėjas privalo atsiųsti praÅ¡ymÄ dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo mirusiosios M. R. vardu. Su Å¡iuo raÅ¡tu nesutikdamas pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriui, kuris jį patenkino.

Taigi, iki Å¡io momento Å¡ioje M. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje buvo inicijuotas vienas teisminis procesas, po jo jau du kartus teko skųsti skyriaus sprendimus, kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktorius patenkino. Be to, nuo 2015 m. kovo 1 d. pareiÅ¡kėjas nuosekliai prašė, kad už likusiÄ negrÄ Å¾intÄ Å¾emę bÅ«tų atlyginta miÅ¡ku, ir su pinigine kompensacija nesutinka. 2019 m. lapkričio 22 d. skyrius vėl priėmė raÅ¡tÄ Nr. 7SD-8354-(14.7.104.), kuriame nurodė, jog „Atsižvelgdami į tai, kad JÅ«s nepasinaudojote nuo 2019 m. vasario 1 d.

įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu, numatančiu galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį mieste, už kuriÄ dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje, nuosavybės teisės į 0,0246 ha žemės 32 Eur Kauno r. sav.

Garliavos sen. Garliavos m., pilietei M. R. (mirusiosios vardu) bus atkuriamos atlyginant pinigais.“ PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su raÅ¡tu, 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė skundÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriui, praÅ¡ydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-8354(14.7.104.). NŽT direktoriaus pavaduotojas 2020 m. vasario 26 d. priėmė sprendimÄ Nr. 1SS-410-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas) pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti.

Skyriaus raÅ¡tas ir NŽT sprendimas neatitinka teisėtų lÅ«kesčių principo bei Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme numatyto įstatymo virÅ¡enybės principo, kadangi, prieÅ¡ingai, nei nurodoma skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raÅ¡te, pareiÅ¡kėjas iki 2019 m. birželio 1 d. yra nurodęs savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do, praÅ¡ydamas už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje. Å i valia yra pateikta 2015 m. kovo 1 d., jos nuo to laiko pareiÅ¡kėjas nekeitė ir neturėjo teisinės pareigos keičiantis teisiniam reglamentavimui kaskart pateikti tapatų praÅ¡ymÄ , jog pageidauja, kad už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«tų atlyginta lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje.

PareiÅ¡kėjui buvo suformuotas lÅ«kestis, jog jam nuosavybės teisės bus atkurtos lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje. Skyrius, nuspręsdamas, jog pareiÅ¡kėjui bus atlyginama iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ pinigais, nenurodė tokio sprendimo motyvų. NŽT nurodė, jog pareiÅ¡kėjui nuspręsta iÅ¡mokėti kompensacijÄ pinigais dėl to, jog NŽT KaiÅ¡iadorių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raÅ¡tu kvietė pareiÅ¡kėjÄ 2019 m. gegužės 28 d. atvykti į KaiÅ¡iadorių skyriuje vyksiantį pretendentų susirinkimÄ , kuriame galėjo iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl M.

R. vardu projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo vietos ir ribų, tačiau pareiÅ¡kėjas į minėtÄ susirinkimÄ neatvyko. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 10 straipsnio 3 dalis numato, jog piliečiams, kurie pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ atsisako jiems perduodamo naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai, už šį žemės sklypÄ kompensuojama pinigais nepaisant praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikimo dienos, jeigu Å¡is praÅ¡ymas pateiktas Å¡io įstatymo nustatytais terminais.

AnalogiÅ¡ka nuostata numatyta ir Ä®statymo 16 straipsnio 9 dalies 8 punkte, kurioje nurodoma, kad už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, miÅ¡kus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumÄ , kuriÄ nustato Vyriausybė. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, kompensacija pinigais gali bÅ«ti iÅ¡mokama tik tuo atveju, jeigu pretendentas atsisako jam perduodamo naujo žemės sklypo.

Be to, Ä®statymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį grÄ Å¾inant natÅ«ra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (iÅ¡skyrus neatvykimÄ dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui bÅ«tų galima projektuoti žemės sklypÄ , nuosavybės teisės Å¡iam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Taigi, vadovaujantis šiomis Įstatymo nuostatomis, skyrius turi teisę atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais tik tuo atveju, jeigu:

1) pretendentas kviečiamas neatvyksta rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai ir nėra svarbių neatvykimo aplinkybių, arba 2) pretendentas, atvykęs į posėdį, nepasirenka žemės sklypo arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos žemės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Nutarimas) (aktuali redakcija nuo 2019-02-07) 38 punkte numatoma, jog žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintÄ piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laiÅ¡ku pakviečia piliečius į susirinkimÄ , informuodamas juos apie susirinkimo laikÄ , vietÄ ir Å¡iame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimÄ , kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siÅ«lomus rinktis naujus žemės sklypus.

Susipažinimo su informacija apie siÅ«lomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siÅ«lomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. InformacijÄ apie susirinkimo vietÄ ir laikÄ , taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimÄ , sÄ raÅ¡Ä Å¾emėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų iki Å¡io susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos interneto tinklalapyje.

Jeigu raÅ¡tu (registruotu laiÅ¡ku) pakviesti į susirinkimÄ piliečių nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra iÅ¡vykę ar pakeitę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamÄ susirinkimÄ pakviečia piliečius (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų iki organizuojamo susirinkimo dienos vietiniame laikraÅ¡tyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraÅ¡tyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informacijÄ apie susirinkimo vietÄ , laikÄ ir Å¡iame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimÄ ; informacijÄ apie tai, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siÅ«lomus rinktis naujus žemės sklypus.

Jeigu pilietis į susirinkimÄ neatvyksta arba atvyksta, bet nepasirenka žemės sklypo, žemės sklypas, kurį turėtų galimybę pasirinkti Å¡is pilietis, gali bÅ«ti siÅ«lomas kitam kviestam ir atvykusiam į susirinkimÄ piliečiui pagal patvirtintÄ piliečių eilę. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju NŽT KaiÅ¡iadorių skyrius nepaisė Nutarimo nuostatų ir kvietimÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡siuntė ne prieÅ¡ 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, o prieÅ¡ ne daugiau nei 20 dienų (NŽT nurodo, jog KaiÅ¡iadorių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raÅ¡tu (neaiÅ¡ku, kada iÅ¡siųstas) informavo apie 2019 m. gegužės 28 d. vyksiantį pretendentų posėdį).

Taigi, per vėlai informavus pareiÅ¡kėjÄ apie vyksiantį posėdį, susidarė tokia situacija, jog jis jame negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių – dėl Å«maus danties skausmo. 2019 m. gegužės 27–29 dienomis pareiÅ¡kėjui buvo taikomas skubus gydymas. Atsižvelgiant į tai, raÅ¡tas ir sprendimas turėtų bÅ«ti panaikinti ir klausimas turėtų bÅ«ti perduotas nagrinėti iÅ¡ naujo, nes pareiÅ¡kėjas miÅ¡ko paskirties žemės sklypo pasirinkti ir pretendentų susirinkime dalyvauti negalėjo dėl svarbių priežasčių, be to, apie minėtÄ susirinkimÄ buvo informuotas pažeidžiant Nutarimo nuostatas.

Atsakovė su skundu nesutinka, jame nurodo, jog Kauno rajono skyrius 2018 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu Nr. TR-11723-(5.34.) „Dėl iÅ¡vados dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn perdavimo“ KaiÅ¡iadorių skyriui teikė Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡vadÄ Nr. 112 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kuriÄ M. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į M. R. iki nacionalizacijos Kauno apskr.

Kauno r. Garliavos m. valdytÄ 0,0246 ha žemę, ir už kuriÄ pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn miÅ¡ko sklypÄ (duomenys neskelbtini). KaiÅ¡iadorių skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tu Nr. TR-10940-(5.34.) „Dėl iÅ¡vados dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grÄ Å¾inimo“ grÄ Å¾ino Kauno rajono skyriui Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡vadÄ Nr. 112 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, atsižvelgiant į tai, kad M.

R. įpėdinis informacijos dėl pasirinktos kadastrinės vietovės per 30 dienų nuo informacijos paskelbimo dienos skyriui nepateikė, ir į tai, kad minėta iÅ¡vada yra Kauno rajono skyriaus veiklos teritorijoje. Kauno rajono skyrius 2019 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrius pagal pareiÅ¡kėjo 2015 m. kovo 1 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl valios pakeitimo“ atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu KaiÅ¡iadorių r. sav.

Varkalių kadastro vietovėje 2018 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu Nr. TR-11723-(5.34.) persiuntė Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡vadÄ Nr. 112 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos KaiÅ¡iadorių skyriui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos KaiÅ¡iadorių skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tu Nr. TR-10940-(5.34.) grÄ Å¾ino skyriui Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡vadÄ Nr. 112 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, nes pareiÅ¡kėjas nepasirinko lygiaverčio miÅ¡ko ploto KaiÅ¡iadorių r. sav.

Varkalių kadastro vietovėje. PareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį mieste, už kuriÄ dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje.

Tačiau pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atsižvelgdami į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu, numatančiu galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį mieste, už kuriÄ dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje, nuosavybės teisės į 0,0246 ha žemės Kauno r. sav.

Garliavos sen. Garliavos m. pilietei M. R. (mirusiosios vardu) bus atkuriamos atlyginant pinigais. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raÅ¡to Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo“ panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ ir atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad ir KaiÅ¡iadorių skyrius, ir Kauno rajono skyrius tinkamai atliko teisės aktuose nustatytus atlikti veiksmus.

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodo, kad valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo iÅ¡reiÅ¡kė dar 2015 m. kovo 1 d. nurodydamas, kad už negrÄ Å¾intÄ Å¾emę bÅ«tų atlyginta miÅ¡ku, ir su pinigine kompensacija nesutinka. Kauno rajono skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimÄ Nr. 1T-19-(7.5.) ir atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo 2015 m. kovo 1 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl valios pakeitimo“ atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu KaiÅ¡iadorių r. sav.

Varkalių kadastro vietovėje, 2018 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu Nr. TR-11723-(5.34.) persiuntė Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡vadÄ Nr. 112 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir IÅ¡vada) Nacionalinės žemės tarnybos KaiÅ¡iadorių skyriui (toliau – ir KaiÅ¡iadorių skyrius). KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 6VÄ®-415-(14.6.2.) „Dėl asmenų, pateikusių praÅ¡ymus grÄ Å¾inti natÅ«ra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities KaiÅ¡iadorių rajono Nemaitonių seniÅ«nijos Varkalių kadastro vietovėje, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ patvirtino Asmenų, pateikusių praÅ¡ymus grÄ Å¾inti natÅ«ra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinius, taip pat parduoti, iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities KaiÅ¡iadorių rajono (savivaldybės) KaiÅ¡iadorių rajono Nemaitonių seniÅ«nijos Varkalių kadastro vietovėje, sÄ raÅ¡Ä (toliau – ir sÄ raÅ¡as).

SÄ raÅ¡e M. R. buvo įraÅ¡yta 9 eiliÅ¡kumo grupėje 4 eilės numeriu. KaiÅ¡iadorių skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. raÅ¡tu Nr. 6SD-1712-(14.6.104.) „Dėl kvietimo į susirinkimÄ â€œ pareiÅ¡kėjas buvo kviečiamas 2019 m. gegužės 28 d. atvykti į KaiÅ¡iadorių skyriuje vyksiantį pretendentų susirinkimÄ , kuriame galėjo iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl M. R. vardu projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo vietos ir ribų. IÅ¡ KaiÅ¡iadorių skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. Kauno apskrities KaiÅ¡iadorių rajono Nemaitonių seniÅ«nijos Varkalių kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 6KVR-14-(14.6.65.) matyti, kad į pretendentų susirinkimÄ pareiÅ¡kėjas neatvyko ir žemės, miÅ¡ko sklypas nebuvo projektuojamas.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XIII-1610 (įsigaliojo 2019-01-01), kurio 21 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį grÄ Å¾inant natÅ«ra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (iÅ¡skyrus neatvykimÄ dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui bÅ«tų galima projektuoti žemės sklypÄ , nuosavybės teisės Å¡iam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Kauno rajono skyrius neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų neatvykęs į minėtÄ susirinkimÄ dėl svarbių ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kaip nurodo patikslintame skunde. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas neatvyko į Varkalių kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimÄ , KaiÅ¡iadorių skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tu Nr. TR-10940-(5.34.) „Dėl iÅ¡vados dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grÄ Å¾inimo“ grÄ Å¾ino IÅ¡vadÄ Kauno rajono skyriui priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo atlyginant pinigais.

Gavęs IÅ¡vadÄ , Kauno rajono skyrius 2019 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad nuosavybės teisės į žemę bus atkuriamos atlyginant pinigais. Skundas tenkintinas. PareiÅ¡kėjas patikslintu skundu praÅ¡o:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimÄ Nr. 1SS-410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“;

2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 1 d. praÅ¡ymÄ už negrÄ Å¾intÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu KaiÅ¡iadorių r. sav., Varkalių kadastro vietovėje, nagrinėti iÅ¡ naujo. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirė M. R.. Po M. R. mirties per tris mėnesius į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2454-408/2010 nustatė, kad V.

G. priėmė palikimÄ po savo motinos M. R. mirties faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. 2011 m. vasario 18 d. palikėjos įpėdinė pagal įstatymÄ duktė V. G. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi reg. Nr. 862, kuriÄ patvirtino Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarė R. M., pardavė pareiÅ¡kėjui R. V. savo paveldėjimo teises į visÄ turtÄ ir turtines teises, priklausiusias jai po motinos M. R. mirties. M. R., mirusi (duomenys neskelbtini), 1991 m. spalio 23 d. buvo pateikusi praÅ¡ymÄ Kauno rajono valdyboje atkurti nuosavybės teisę į 0,06 ha žemės sklypÄ , esantį Garliavoje, Kauno r., kurį įsigijo 1938 m. liepos 5 d. notarinės formos sutartimi Nr. 720.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių į palikėjai M. R. priklausiusį žemės sklypÄ atkÅ«rimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 7S-83 atkurtos nuosavybės teisės M. R. perduodant nuosavybėn naujÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-1455-(14.7.104.) „Dėl valios pakeitimo“ skyrius informavo, jog M.

R. nuosavybės teisės į likusiÄ paveldimÄ Å¾emę Kauno rajono savivaldybėje Garliavos mieste – 0,0246 ha bus atkuriamos iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais. 2015 m. kovo 1 d. pareiÅ¡kėjas buvo parašęs praÅ¡ymÄ , jog nori, kad už likusiÄ paveldimÄ Å¾emę Kauno rajono savivaldybėje Garliavos mieste – 0,0246 ha bÅ«tų kompensuota perduodant miÅ¡ko sklypÄ . Skyrius tokio pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nepriėmė kaip pateikto praleidus terminÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui pateikus skundÄ , Å¡is buvo patenkintas ir praÅ¡ymas dėl valios pakeitimo, perduodant miÅ¡ko sklypÄ , buvo priimtas, panaikinant 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-1455-(14.7.104.). 2018 m. spalio 25 d. skyrius iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. 7SD-6653-(14.7.104.), jog pareiÅ¡kėjas privalo atsiųsti praÅ¡ymÄ dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo mirusiosios M.

R. vardu. Su Å¡iuo raÅ¡tu nesutikdamas pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriui, kuris jį patenkino. Nuo 2015 m. kovo 1 d. pareiÅ¡kėjas nuosekliai prašė, kad už likusiÄ negrÄ Å¾intÄ Å¾emę bÅ«tų atlyginta miÅ¡ku, ir su pinigine kompensacija nesutinka. 2019 m. lapkričio 22 d. skyrius priėmė raÅ¡tÄ Nr. 7SD-8354-(14.7.104.), kuriame nurodė, jog „Atsižvelgdami į tai, kad JÅ«s nepasinaudojote nuo 2019 m. vasario 1 d.

įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu, numatančiu galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį mieste, už kuriÄ dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje, nuosavybės teisės į 0,0246 ha žemės 32 Eur Kauno r. sav.

Garliavos sen. Garliavos m., pilietei M. R. (mirusiosios vardu) bus atkuriamos atlyginant pinigais.“ PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su raÅ¡tu, 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė skundÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriui, praÅ¡ydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-8354(14.7.104.). NŽT direktoriaus pavaduotojas 2020 m. vasario 26 d. priėmė sprendimÄ Nr. 1SS-410-(7.5.) pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas bei jį lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo, valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (bÅ«do) jis iÅ¡reiÅ¡kė dar 2015 m. kovo 1 d. nurodydamas, kad už negrÄ Å¾intÄ Å¾emę bÅ«tų atlyginta miÅ¡ku, ir su pinigine kompensacija nesutinka.

Todėl Kauno rajono skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimÄ Nr. 1T-19-(7.5.) ir atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo 2015 m. kovo 1 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl valios pakeitimo“ atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu KaiÅ¡iadorių r. sav. Varkalių kadastro vietovėje, 2018 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu Nr. TR-11723-(5.34.) persiuntė Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡vadÄ Nr. 112 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nacionalinės žemės tarnybos KaiÅ¡iadorių skyriui.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkÄ .

IÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (restitucijÄ ) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotÄ restitucijÄ . Ä®statymais reguliuojant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , buvo bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiÅ¡kai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Ä®statymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotÄ turtÄ susigrÄ Å¾inti natÅ«ra.

Tačiau kartu numatyta galimybė natÅ«ra turto negrÄ Å¾inti, o jį iÅ¡ buvusių savininkų iÅ¡pirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais bÅ«dais. Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime pabrėžė, kad iÅ¡likęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grÄ Å¾inamas savininkams natÅ«ra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas.

Å io įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grÄ Å¾inamas iÅ¡likęs nekilnojamasis turtas, o jei Å¡ios galimybės nėra – už jį teisingai atlyginama. Å io įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuriais valstybė žemę iÅ¡perka. Konstitucinės justicijos bylose ne kartÄ yra pažymėta, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , turi diskrecijÄ nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugÄ , pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip sukuriantis bendrÄ pareigÄ susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Å¡ios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo apimtį ir sÄ lygas buvusiems savininkams (inter alia Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Aleksa prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 27576/05).

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

VieÅ¡ojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ Ä¯pareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. VieÅ¡ojo administravimo subjektas turi tik tas galias, kurios jam konkrečiai suteiktos, plečiamas kompetencijos aiÅ¡kinimas negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A302-233/2012, 2016 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016).

Atsakovė, bÅ«dama vieÅ¡ojo administravimo subjektu, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik įstatymu, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pagal gero administravimo principÄ , valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Be to, Å¡i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013). Be to, pažymėtina, jog teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTÄ®) nustato imperatyviÄ pareigÄ patikrinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių vieÅ¡ojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTÄ® 10, 23 str., LVAT 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalis nurodo, jog administracinis aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iÅ¡ esmės, tai yra savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (1 p.); neteisėtas dėl to, jog jį priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas (2 p.); neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (3 p.).

Teismas nenustatė ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių aktų naikinimo pagrindų. Skyriaus raÅ¡tas ir NŽT sprendimas neatitinka teisėtų lÅ«kesčių principo bei VieÅ¡ojo administravimo įstatyme numatyto įstatymo virÅ¡enybės principo. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raÅ¡te, pareiÅ¡kėjas iki 2019 m. birželio 1 d. yra nurodęs savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do, praÅ¡ydamas už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje.

Å i valia yra pateikta 2015 m. kovo 1 d., jos nuo to laiko pareiÅ¡kėjas nekeitė ir neturėjo teisinės pareigos keičiantis teisiniam reglamentavimui kaskart pateikti tapatų praÅ¡ymÄ , jog pageidauja, kad už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«tų atlyginta lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje. PareiÅ¡kėjui buvo suformuotas lÅ«kestis, jog jam nuosavybės teisės bus atkurtos lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje. Skyrius, nuspręsdamas, jog pareiÅ¡kėjui bus atlyginama iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ pinigais, nenurodė tokio sprendimo motyvų.

NŽT nurodė, jog pareiÅ¡kėjui nuspręsta iÅ¡mokėti kompensacijÄ pinigais dėl to, jog NŽT KaiÅ¡iadorių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raÅ¡tu kvietė pareiÅ¡kėjÄ 2019 m. gegužės 28 d. atvykti į KaiÅ¡iadorių skyriuje vyksiantį pretendentų susirinkimÄ , kuriame galėjo iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl M. R. vardu projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo vietos ir ribų, tačiau pareiÅ¡kėjas į minėtÄ susirinkimÄ neatvyko. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis numato, jog piliečiams, kurie pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ atsisako jiems perduodamo naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai, už šį žemės sklypÄ kompensuojama pinigais nepaisant praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikimo dienos, jeigu Å¡is praÅ¡ymas pateiktas Å¡io įstatymo nustatytais terminais.

AnalogiÅ¡ka nuostata numatyta ir Ä®statymo 16 straipsnio 9 dalies 8 punkte – už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, miÅ¡kus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina pinigais piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumÄ , kuriÄ nustato Vyriausybė. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis Ä®statymo nuostatomis, kompensacija pinigais gali bÅ«ti iÅ¡mokama tik tuo atveju, jeigu pretendentas atsisako jam perduodamo naujo žemės sklypo.

Be to, Ä®statymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį grÄ Å¾inant natÅ«ra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (iÅ¡skyrus neatvykimÄ dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui bÅ«tų galima projektuoti žemės sklypÄ , nuosavybės teisės Å¡iam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Taigi, vadovaujantis šiomis Įstatymo nuostatomis, skyrius turi teisę atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais tik tuo atveju, jeigu:

1) pretendentas kviečiamas neatvyksta rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai ir nėra svarbių neatvykimo aplinkybių, arba 2) pretendentas, atvykęs į posėdį, nepasirenka žemės sklypo arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos žemės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (aktuali redakcija nuo 2019-02-07) 38 punkte numatoma, jog žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintÄ piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laiÅ¡ku pakviečia piliečius į susirinkimÄ , informuodamas juos apie susirinkimo laikÄ , vietÄ ir Å¡iame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimÄ , kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siÅ«lomus rinktis naujus žemės sklypus.

Susipažinimo su informacija apie siÅ«lomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siÅ«lomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. InformacijÄ apie susirinkimo vietÄ ir laikÄ , taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimÄ , sÄ raÅ¡Ä Å¾emėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų iki Å¡io susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos interneto tinklalapyje.

Jeigu raÅ¡tu (registruotu laiÅ¡ku) pakviesti į susirinkimÄ piliečių nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra iÅ¡vykę ar pakeitę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamÄ susirinkimÄ pakviečia piliečius (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų iki organizuojamo susirinkimo dienos vietiniame laikraÅ¡tyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraÅ¡tyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informacijÄ apie susirinkimo vietÄ , laikÄ ir Å¡iame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimÄ ; informacijÄ apie tai, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siÅ«lomus rinktis naujus žemės sklypus.

Jeigu pilietis į susirinkimÄ neatvyksta arba atvyksta, bet nepasirenka žemės sklypo, žemės sklypas, kurį turėtų galimybę pasirinkti Å¡is pilietis, gali bÅ«ti siÅ«lomas kitam kviestam ir atvykusiam į susirinkimÄ piliečiui pagal patvirtintÄ piliečių eilę. Nagrinėjamu atveju NŽT KaiÅ¡iadorių skyrius pažeisdamas Nutarimo nuostatas kvietimÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡siuntė ne prieÅ¡ 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, o prieÅ¡ ne daugiau nei 20 dienų (NŽT nurodo, jog KaiÅ¡iadorių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raÅ¡tu (neaiÅ¡ku, kada iÅ¡siųstas) informavo apie 2019 m. gegužės 28 d. vyksiantį pretendentų posėdį).

Taigi, pareiÅ¡kėjas per vėlai buvo informuotas apie pretendentų susirinkimÄ , todėl susidarė jam nepalanki situacija, ir tai galėjo lemti jo neatvykimÄ Ä¯ susirinkimÄ bei nepraneÅ¡imÄ apie neatvykimo priežastis, t. y. pareiÅ¡kėjas tiesiog negavo teisės aktu (nutarimu) nustatytu laiku informacijos apie vykstantį pretendentų susirinkimÄ . IÅ¡ byloje pateiktos pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo dalyvauti susirinkime dėl Å«maus danties skausmo. 2019 m. gegužės 27–29 dienomis pareiÅ¡kėjui buvo taikomas skubus gydymas, kurio pasekmė – paÅ¡alintas dantis su tam tikromis pažymoje nurodytomis komplikacijomis.

Neatvykimo į susirinkimÄ priežastis teismas laiko visiÅ¡kai įrodytomis (pateikta pažyma) ir svarbiomis, pateisinančiomis pareiÅ¡kėjo neatvykimÄ . Remdamasis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijami byloje raÅ¡tas ir sprendimas yra naikintini ir klausimas perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo, nes pareiÅ¡kėjas miÅ¡ko paskirties žemės sklypo pasirinkti ir pretendentų susirinkime dalyvauti negalėjo dėl svarbių priežasčių, be to, apie minėtÄ susirinkimÄ buvo informuotas pažeidžiant Nutarimo nuostatas.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiÅ¡kiantis valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal KonstitucijÄ , Konstitucijai neprieÅ¡taraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisėtų lÅ«kesčių principas įtvirtina idėjÄ , jog bÅ«tina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstÄ tikėjimÄ , kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas Å¡iandien, tiek ateityje. Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje atitinkamai pažymima, jog remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu gali kiekvienas asmuo, kuriam valstybės institucijos suteikė pagrįstų vilčių (1987 m. kovo 11 d. sprendimo Van den Bergh en Jurgens ?V ir Van D. F. Products (Lopik) BV prieÅ¡ Europos Bendrijų KomisijÄ , 265/85, EU:C:1987:121, 44 p., 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Bell & Ross BV prieÅ¡ Vidaus rinkos derinimo tarnybÄ , C-426/10, EU:C:2011:612, 56 p.). Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikÅ¡mės skundo atmetimui (patenkinimui).

Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. V. patikslintÄ skundÄ patenkinti. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-8354-(14.7.104.). Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimÄ Nr. 1SS-410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Ä®pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 1 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Jolanta Medvedevienė RamÅ«nas Å arka Natalja Zelionkienė