e2795ffe-dd75-44fb-a4d6-9c07dcb9036c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-801-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00154-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 42.3.; 44.6.; 45.2.; 45.6. (S)   VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Molesta“ apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Eimučio MisiÅ«no ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Molesta“ dėl nuostolių atlyginimo, ir n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė ieÅ¡kovas E. M. 2010-02-24 su ieÅ¡kiniu (b.l. 3-6, 118-121) kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Molesta“ 19 244,30 Lt nuostolių atlyginimo, 1200 Lt iÅ¡laidų už atliktas ekspertizes ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2002-08-30 su atsakovu sudarė preliminariÄ jÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį ir įsikėlė į virÅ¡utinį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , gyventi. Tačiau jau 2003 metų žiemÄ iÅ¡ryÅ¡kėjo kambario iÅ¡orinės konstrukcijos atitvaros nekokybiÅ¡kumas, pro jos rėmo plyÅ¡ius ėjo Å¡altis, pÅ«tė vėjas, ant rėmo iÅ¡ vidinės pusės susidarė Å¡erkÅ¡nas ir ledukai, dėl ko jo Å¡eima priversta kęsti Å¡altį, apmokėti dideles sÄ skaitas už buto Å¡ildymÄ .

Be to, dėl prastos garso izoliacijos iÅ¡ gatvės sklinda garsai. Dėl to pareiÅ¡kė atsakovui pretenzijas. 2004 metais atsakovo užsakymu atlikus buto termovizinis tyrimas nustatė, kad atitvaros Å¡iluminė varža yra netinkama. Atsakovas bandė spręsti problemÄ - pakeitė atitvaros gumines tarpines, panaikino vienÄ jos varčiÄ , bet tai nepadidino atitvaros sandarumo net ir po 2008 metais atlikto aliuminio erkerio varčios montavimo bei papildomo sandarinimo darbų. Atsakovui atsisakius pakeisti nekokybiÅ¡kÄ atitvarÄ Ä¯ kokybės standartus atitinkančiÄ , nors tai rekomendavo ir UAB „Hronas“ specialistai, ieÅ¡kovas, neturėdamas kitos iÅ¡eities, nusprendė savo pažeistas teises ginti teismine tvarka ir remontÄ atlikti pats.

Pagal UAB „Alseka“ pasiÅ«lymÄ tai kainuotų 14 719,80 Lt. Be to, tokiu atveju reikalinga ardyti miegamojo kambario lubas, sienas ir grindis, o remonto darbai po atitvaros keitimo pagal A. J. bÅ«simų darbų sÄ matÄ kainuotų dar 4524,50 Lt.Atsakovas UAB „Molesta“ atsiliepimu (b.l. 67-72, 129-133) prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad namÄ , kuriame yra ieÅ¡kovo butas, pastatė vadovaudamasis projektiniais sprendiniais. ButÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui perdavė pilnai apdailai atlikti, Å¡is esminių pastabų ar pretenzijų dėl atliktų darbų ar panaudotų medžiagų kokybės nepareiÅ¡kė.

Namas (duomenys neskelbtini) Valstybinės komisijos yra pripažintas tinkamu naudoti. Teigė, kad atitvaros konstrukcija yra kokybiÅ¡ka ir tinkama naudoti, erkerio Å¡iluminė varža didesnė už norminę leistinÄ , tačiau nepakankamos iÅ¡orinės surenkamosios sienos sisteminės varžos. Jos nepakankamumo problemÄ atsakovas taip pat iÅ¡sprendė atlikęs papildomus darbus. Atsakovo užsakymu VGTU mokslininkų 2003 metų gruodžio mėnsį – 2004 metų sausio mėnesį atlikto mokslinio tiriamojo darbo tema „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atitvarų realių Å¡iluminių varžų tyrimas“ iÅ¡vados, skirtingai nei ieÅ¡kovo samdyto eksperto V.

R., atlikusio tik vizualinę erkerio apžiÅ«rÄ , taip pat UAB „Šilumos Å«kio servisas“ termografinis tyrimas, UAB „Reynaers Vilnius“ iÅ¡vados patvirtino, jog pastato iÅ¡orės atitvarų ir langų kraÅ¡to apÅ¡iltinimas yra pakankamas, erkeris kokybiÅ¡kas. IeÅ¡kovas realios žalos nepatyrė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Molėtų rajono apylinkės teismas 2011-02-24 sprendimu (b.l. 187-190) ieÅ¡kinį patenkino ir iÅ¡ atsakovo UAB „Molesta“ priteisė 20 444,30 Lt nuostoliams atlyginti, 3014 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui E. M. ir 11,62 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų 2007-06-03 ir 2009-06-29 ekspertizės aktų teismas nustatė, jog konstrukcija buvo apžiÅ«rėta ne tik vizualiai, bet ir atlikti atitinkami matavimai bei konstatuoti iÅ¡orinės atitvaros defektai. Teismas, iÅ¡klausęs liudytojų parodymus, pripažino, jog liudytojo G, Laugalio, UAB „Molesta“ kokybės vadovo, kuris yra atsakingas už kokybę bendrovės darbuotojas, dirbantis pas atsakovÄ ir tarnybiÅ¡kai priklausomas nuo vadovybės, yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai byloje galimai neobjektyvÅ«s. Teismo nuomone, atsakovo iniciatyva 2003 metų gruodžio – 2004 metų sausio mėnesiais VGTU mokslininkų atliktas mokslinis tiriamasis darbas tema ”Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atitvarų Å¡iluminių varžų tyrimas”, nepaneigia atitvaros nekokybiÅ¡kumo, kadangi net ir po ketverių metų nuo Å¡io tyrimo buvo nustatyti konstrukcijos defektai, pats atsakovas tai buvo pripažinęs bei atliko erkerio varčios montavimo bei papildomo sandarinimo darbus, nors tai problemos neiÅ¡sprendė - Å¡iluminė varža nepadidėjo ir akivaizdÅ«s aliuminio profilio konstrukcijos kokybės trÅ«kumai liko nepaÅ¡alinti.

Teismas, įvertinęs visus įrodymus, atmetė atsakovo argumentus, kad trÅ«kumas nebuvo paslėptas, o garantinis atitvaros aptarnavimas esÄ gali bÅ«ti taikomas tik penkerius metus ir jam neva netaikytinas civilinės atsakomybės institutas. Dėl atsakovo veiksmų ir dėl jo atsisakymo pakeisti ieÅ¡kovo bute nekokybiÅ¡kÄ konstrukcijÄ Ä¯ kokybės standartus atitinkančiÄ atitvarÄ , ieÅ¡kovas patirs 19 244,30 Lt iÅ¡laidų. Teismas nurodė, jog Å¡i suma priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ anksto dar iki darbų atlikimo, kad jis galėtų juos organizuoti ir atsiskaityti su paslaugų teikėjais.

Teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovas savo raÅ¡tuose buvo siÅ«lęs atlikti remontÄ ieÅ¡kovo patalpose, taigi iÅ¡ dalies pripažino tokios savo prievolės buvimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas UAB „Molesta“ apeliaciniu skundu (b.l. 193-196) praÅ¡o panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-02-24 sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Priimdamas sprendimÄ teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizėmis Nr. 07/2007 bei Nr. 04/2009, kuriose ekspertas V.

R. vadovavosi vėliau patvirtinta metodika, nei statinys pripažintas tinkamu naudoti, bei vėlesniu statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, kurio reikalavimai nebuvo žinomi statybos metu. Todėl laikytina, jog ieškovo pateiktos teismui ekspertizės išvados buvo nevisapusiškai ir neobjektyviai ištirtos.Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Liudytoja T. U. pakviesta ieškovo iniciatyva ir jos parodymai nėra objektyvūs, neparemti rašytiniais dokumentais.

Todėl nebuvo pagrindo remtis Å¡ios liudytojos parodymais. Atsakovo pateiktÄ mokslinį darbÄ teismas nepagrįstai vertino kaip nepaneigiantį atitvaros konstrukcijos nekokybiÅ¡kumÄ . Atsakovo pateiktas mokslinis darbas buvo įvertinta nevisapusiÅ¡kai, dėl ko neteisingai buvo nustatytas ginčo objekto Å¡iluminės varžos/Å¡ilumos perdavimo koeficientas.IeÅ¡kovas neįrodė atitvaros konstrukcijos defekto, t.y. neatitikimo namo statymo metu galiojusiems norminiams teisės aktams, todėl iÅ¡orės konstrukcijos atžvilgiu garantinis terminas netaikomas.

Pažymėjo, jog dėl langų montavimo, varčios konstrukcijos trÅ«kumų, įstiklinimo defektų atsakovas neatsako, kadangi Å¡ie defektai atsirado dėl ieÅ¡kovo savarankiÅ¡kų veiksmų susitariant ir įsigyjant techninės dokumentacijos neatitinkančius stiklo paketus ir juos netinkamai sumontuojant. IeÅ¡kovas, pateikdamas A. J. pasiÅ«lymÄ ir sudarytÄ darbų sÄ matÄ 4525,50 Lt dėl sudrėkusių lubų remonto, pažeidė atsakovo, kaip pardavėjo, prievolę paÅ¡alinti atsiradusius defektus.

             IeÅ¡kovas E. M. atsiliepimu (b.l. 203-206) praÅ¡o Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-02-24 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog jo pateikta eksperto iÅ¡vada nėra nuginčyta ar paneigta, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. IeÅ¡kovas sudarė oficialiÄ sutartį su UAB „Molesta“ subrangovu UAB „Lostika“, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis nėra atsakingas už langų montavimo, įstiklinimo defektų, varčios konstrukcijos trÅ«kumus, kadangi atsakovas, kaip generalinis rangovas, atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

Garantinis terminas, per kurį rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiÅ«rėtojas atsako už defektus, yra deÅ¡imt metų, skaičiuojant nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Molesta“ apeliacinio skundo ribose. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai tiriant visas bylos aplinkybes ir iÅ¡plaukiantis iÅ¡ nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.) CPK 176 str. 1 d. teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant, nei jo nesant. Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, įskaitytinai sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo (CK 1. 5 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi.Dauguma atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra susiję su įrodymų vertinimo problema.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais, netinkamai vertino liudytojų parodymus bei atsakovo pateiktÄ mokslinį darbÄ , sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali bÅ«ti panaikinamas tik tada, kai apeliantas įrodo, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai joks protingas žmogus nebÅ«tų pripažinęs faktų nustatytais.

Nagrinėjamu atveju situacijÄ vertinti bÅ«tent taip prielaidų nesusiklostė. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas E. M. ir apeliantas UAB „Molesta“ 2002-08-30 sudarė preliminariÄ jÄ bÅ«simo bÅ«sto pirkimo pardavimo sutartį Nr. 3 (b.l. 9-16), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas E. M. (pirkėjas) įsipareigojo finansuoti buto statybÄ , o apeliantas UAB „Molesta“ (pardavėjas ir statytojas) įsipareigojo pastatyti butÄ iÅ¡ pirkėjo lėšų. Å alys nustatė, jog pirkėjas įgyja visiÅ¡kÄ nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį butÄ , kai sumoka visÄ sutartinę kainÄ bei pasiraÅ¡o buto perdavimo - priėmimo aktÄ (sutarties 1.1 p.).

Byloje pateikta Nekilnojamojo turto registro pažyma (b.l.

61) patvirtina, jog 2003-06-23 priėmimo-perdavimo akto Nr. 52 pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), perėjo ieškovo (pirkėjo) nuosavybėn. Šalių santykius reglamentuoja CK 6.401 str. specialiosios normos. Nagrinėjamos bylos atveju specifinė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.139 str. 1 d.) ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-353/2010; 2008-12-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-608/2008). Prievolėms, kylančioms iÅ¡ tokių santykių, keliami didesni sÄ Å¾iningumo ir teisingumo reikalavimai, o tam tikros abejonės aiÅ¡kinamos ekonomiÅ¡kai silpnesnės Å¡alies naudai. Å iuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas (Konstitucijos 46 str. 5 ., CK 6.188 str.), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-1137/2002).Pagal CK 6.350 str. 1 d. įtvirtintÄ vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties apibrėžtį, vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamÄ jį daiktÄ pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainÄ . Taigi vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimis CK 6.350–6.370 str. prasme kvalifikuojamos pirkimo–pardavimo sutartys, kurių dalykas yra kilnojamasis daiktas.

Tačiau toks teisinis reguliavimas neturi bÅ«ti suprantamas kaip reiÅ¡kiantis, kad pirkimo–pardavimo sutartys, kurių dalykas yra nekilnojamasis daiktas, negali bÅ«ti vartojimo sutartys. Kai vartotojas perka nekilnojamÄ jį daiktÄ , tokiems sutartiniams santykiams taikomos ne CK Å¡eÅ¡tosios knygos IV dalies XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio „Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumai“, o aÅ¡tuntojo skirsnio „Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.392–6.401 str.) normos.

Tačiau tai nepaneigia tokios pirkimo–pardavimo sutarties, kaip vartojimo sutarties, pobÅ«džio ir bendrųjų vartotojo apsaugÄ Ä¯tvirtinančių teisės normų (CK 1.39 str. 1 d., 6.188 str., kt.) taikymo, tame tarpe ir platesnio vartotojo teisių gynimo bÅ«dų nustatymo.CK 6.363 str. 2 d. nustato, kad parduodamas daiktas turi bÅ«ti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi bÅ«ti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu toks yra) ir daikto pirkimo-pardavimo sutartyje.

Kaip jau minėta, vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. CK 6.363 str. 4 - 8 d. nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) suteikiama teisė rinktis jam naudingiausiÄ pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo (pagaminimo) gynimo bÅ«dÄ . Taigi CK 3.363 str. nustatytų gynimo bÅ«dų taikymÄ lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Be to, minėto straipsnio 5 d. numatyta, jog visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , siekdamas įsigyto buto bÅ«simų remonto iÅ¡laidų kompensavimo, t.y. prašė atlyginti daikto trÅ«kumo paÅ¡alinimo iÅ¡laidas, kadangi pardavėjas Å¡ių trÅ«kumų nepaÅ¡alino (CPK 6.363 str. 4 d. 4 p.) bei prašė priteisti patirtus nuostolius, patirtus dėl netinkamos kokybės buto pardavimo - eksperto darbo iÅ¡laidas (CPK 6.363 str. 5 d.). Å ie reikalavimai skundžiamu teismo sprendimu buvo visiÅ¡kai patenkinti.Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktomis 2007-06-03 ir 2009-06-29 ekspertizėmis Nr. 07/2007, Nr. 04/2009, kadangi Å¡ios ekspertizės atliktos vadovaujantis vėliau patvirtinta technine reglamentacija, negu gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudotis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantas, siekdamas paneigti minėtose ekspertizėse nustatytas iÅ¡vadas bei pagrįsti, jog gyvenamojo namo statybos darbai buvo atlikti tinkamai, nepasinaudojo savo procesine teise ir neprašė skirti teismo ekspertizę, kuri galėtų patvirtinti ar paneigti ieÅ¡kovo pasitelkto eksperto padarytas iÅ¡vadas, jog jam perduotas nekilnojamasis daiktas neatitinka tokios rÅ«Å¡ies daiktams keliamų kokybės reikalavimų. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina tai, jog apeliantas po ieÅ¡kovo pretenzijų pareiÅ¡kimo atliko visÄ eilę veiksmų, liudijančių, jog jis pripažįsta esÄ s atsakingas už parduoto buto trÅ«kumus, dėl kurių ant ieÅ¡kovo buto lubų kaupiasi drėgmė bei dalį trÅ«kumų sutiko paÅ¡alinti (b.l. 51-57, 77-82).

Iš byloje pateikto 2004-01-13 Vilniaus apskrities viršininko administracijos rašto Nr. (100)-M20-28 (b.l.

29) matyti, jog ieÅ¡kovo skundo argumentai dėl buto kokybės pasitvirtino vizualiai įvertinus esamÄ padėtį, statytojo atstovas su defektais sutiko ir buvo įpareigotas atlikti buto sienų ir langų technines ekspertizes. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino apelianto pateiktÄ mokslinį darbÄ â€žGyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) atitvarų realių Å¡iluminių varžų tyrimas“, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, jog Å¡is mokslininkų darbas nepaneigia atitvaros konstrukcijos nekokybiÅ¡kumo.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti. Visų prima, mokslinis darbas nėra didesnės galios raÅ¡ytinis įrodymas, nei ieÅ¡kovo pateiktas eksperto vertinimas. Didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ galėtų turėti nebent teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vados, tačiau, kaip buvo minėta, apeliantas tokios savo procesinės teisės nerealizavo ir Å¡ia įrodinėjimo priemone nesiekė pasinaudoti, kad bÅ«tų nuginčyti ieÅ¡kovo pateikti įrodymai. Antra,  CPK 185 str.

įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai tiriant visas bylos aplinkybes ir iÅ¡plaukiantis iÅ¡ nustatytų bei tirtų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimÄ civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iÅ¡ anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog be minėto VGTU mokslinio darbo „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) atitvarų realių Å¡iluminių varžų tyrimas“ apelianto užsakymu buvo atliktas ir nagrinėjamoje byloje pateiktas ir kitas tyrimas – „Buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), termovizinis tyrimas“, kurį 2004-01-07 atliko UAB „Šilumos Å«kio servisas“ (b.l. 30-38).

Pastarojo tyrimo iÅ¡vadose teigiama, jog siekiant sumažinti buto Å¡ilumos nuostolius, tikslinga papildomai apÅ¡iltinti buto sienos dalis palei langų perimetrÄ (b.l. 36). Todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas įgijo netinkamos kokybės butÄ , jau ilgÄ laikÄ negali pasiekti, kad problemos bÅ«tų paÅ¡alintos ir trÅ«kumai iÅ¡taisyti, dėl ko pagrįstai teisme reikalavo kompensuoti daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas bei dėl to patirtus nuostolius – ekspertui sumokėtas sumas.Apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovui priteisus buto remonto iÅ¡laidas pagal A.

J. sudarytÄ darbų sÄ matÄ (b.l. 139-140) buvo suvaržyta apelianto preliminariÄ jÄ bÅ«simo buto pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimta prievolė pačiam paÅ¡alinti atsiradusius defektus (sudrėkusias lubas), laikytini nepagrįstais. IÅ¡ byloje pateiktos Å¡alių susiraÅ¡inėjimo medžiagos nustatyta (b.l. 54-57) jog Å¡alių santykiai dėl drėgmės pažeistų lubų perdažymo buvo pakankamai konfliktiÅ¡ki, sprendimo dėl Å¡ių darbų atlikimo Å¡alys priimti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ginčo butÄ ieÅ¡kovas (vartotojas) įgijo dar 2003-06-23, paaiÅ¡kėjus defektams kreipėsi tiek į valstybinės priežiÅ«ros institucijas, tiek į atsakovÄ dėl statybos darbų broko paÅ¡alinimo, turėjo ir tiesioginių iÅ¡laidų - 2007 m. ir 2009 m. ieÅ¡kovas savo lėšomis apmokėjo dvi buto įstiklintų iÅ¡orės atitvarų ekspertizes.

Å ių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagrįstai buvo sprendžiamas bÅ«simų remonto iÅ¡laidų priteisimo klausimas pagal ieÅ¡kovo pateiktas tokių iÅ¡laidų sÄ matas.Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ (b.l. 213), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ apelianto Å¡iuo atveju nepriteisiamos.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                           Dalia Kačinskienė                                                                                                         Virginijus Kairevičius Andrutė Kalinauskienė