e276cfd4-c3b6-482d-ac9a-4dd99cdfc98d · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-245/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorams Osvaldui Stadaliui, Linai Laurusevičienei, nuteistajam A.

B., jo gynėjams advokatams Arvydui Verpečinskui, Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiosioms J. R. (buvusiai B.), R. M., L. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo: A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnyje, ir jam skirta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 1 (vienas) mėnesis laisvės atėmimo, bausmę numatyta atlikti atvirtojoje kolonijoje.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ A.

B. įskaitytas laikas: 2010 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. sausio 10 d., t. y. laikas jo iÅ¡bÅ«tas laikinai sulaikytu ir suimtu, vienÄ laikino sulaikymo ir suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. B. nuteistas už tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismui adresuotame 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kime dėl nuÅ¡alinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-559/2009 (Jonavos rajono apylinkės teisme Å¡is pareiÅ¡kimas gautas 2010 m. vasario 24 d., reg. Nr. GD-804) vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančias Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas J. B., L. D. ir L. T. dėl jų veiklos, o bÅ«tent: A. B. pareiÅ¡kime nurodė, jog teisėja L. T. užsiima turto prievartavimu kartu su antstole R.

M., teisėjos J. B. ir L. D. nemoka aritmetikos ir kartu prievartauja turtÄ bei plėšikauja.2. Apeliaciniame skunde A. B. praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Taip pat praÅ¡o į apeliacinės instancijos teismo posėdį iÅ¡reikalauti Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-12-714/2013 arba Nr. 2-15- 559/2009 III tomÄ su 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimu dėl nuÅ¡alinimo ir praÅ¡o iÅ¡kviesti ir apklausti visus kaltinamajame akte nurodytus liudytojus.

Skunde nurodo, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas ir ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o tai trukdė nagrinėti bylÄ . Jam įteiktame kaltinamajame akte nėra jokių duomenų apie nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ , padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, kurios pagrįstų pagrindinius duomenis, kuriais remiantis pateikiamas kaltinimas, tai trukdė nagrinėti bylÄ ir gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo pirmosios instancijos teisme.2.1.

Jonavos rajono apylinkės teisme faksu gautas 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimas, reg. Nr. GD-804, dėl teisėjos J. B., Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nuÅ¡alinimo nuo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo, jame nurodyta, kad pareiÅ¡kimas yra siunčiamas faksu ir paÅ¡tu. Minėtos civilinės bylos III tome, b. l. 152, yra minėto pareiÅ¡kimo, apelianto manymu, originalas, tačiau neaiÅ¡ku, kaip jis pateko į civilinę bylÄ . Dėl to kaltinamajame akte nebuvo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das.

Teisėjos L. D., J. B., J. P. parodė, kad 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimas Jonavos rajono apylinkės teisme buvo gautas faksu. Teismo posėdžio metu teisėja L. D. parodė, kad negali paaiÅ¡kinti ir nematė, kaip 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimas pateko į Jonavos rajono apylinkės teismÄ : faksu ar paÅ¡tu, ar buvo atneÅ¡tas asmeniÅ¡kai. Todėl nuosprendyje nustatyta aplinkybė, kad pareiÅ¡kimÄ pateikė jis, buvo grindžiama netiesioginiais įrodymais ir subjektyviais samprotavimais. A. B. pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-15-559/2009 (Nr. 2-12-714/2013) dalyvavo ir jos eiga aktyviai domėjosi dar du ieÅ¡kovai, kurie net neapklausti kaip liudytojai Å¡ioje byloje.

Taip pažeista Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija (in dubio pro reo principas). 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimas buvo raÅ¡omas dėl teisėjos J. B., Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, teisėja J. B. jau buvo nusiÅ¡alinusi, todėl 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimu galėjo bÅ«ti Å¡alinama teisėja J. P., nes antrÄ kartÄ Å¡alinti jau nuÅ¡alintÄ teisėjÄ J. B. negalima, todėl negalėjo bÅ«ti padaryta BK 232 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.2.2.

Be to, kaltinamajame akte ir nuosprendyje subjektyviai iÅ¡kraipoma 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimo teiginių tikrovė ir prasmė, kai nustatinėjama, jog pareiÅ¡kimo teiginiai yra užgaulÅ«s, žemina teisėjų garbę ir orumÄ bei diskredituoja visÄ teisingumo sistemÄ . 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimas yra susijęs tik su teisėjos J. B., Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nuÅ¡alinimu, o ne su jam nepatikusiais procesiniais sprendimais. Kaltinamajame akte nenurodyti nusikalstamai veikai pagrįsti reikiami duomenys, kurie paneigtų, kad pareiÅ¡kime nepagrįstai nurodyti teiginiai: elementarus matematikos veiksmų nemokėjimas, turto prievartavimas bei plėšikavimas. 2009 m. rugpjūčio 11 d.

Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu dėl to buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nustatant, kad pareiÅ¡kimas yra dėl teisėjos ir teismo nuÅ¡alinimo, o ne dėl veiklos, todėl nėra BK 232 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.2.3. Pirmosios instancijos teismo teisėja J. K. buvo Å¡aliÅ¡ka, tai patvirtina Å¡ie duomenys: 2013 m. sausio 7 d. teismo posėdyje nutariama apklausti tik atvykusiÄ teisėjÄ L. D. ir perskaityti kitų asmenų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nors pagal BPK 276 straipsnio l dalies l-3 punktus galima perskaityti nukentėjusiojo, liudytojo pirmiau duotus parodymus tik kai yra įstatyme nustatytos aplinkybės ir atvejai.

Apeliantui ir Å¡aliÅ¡kai bei suderintai su Kauno miesto apylinkės ir apygardos prokuratÅ«ra jam primestam advokatui R. L. nebuvo suteikta teisė jį ginti ir užduoti neatvykusioms nukentėjusiosioms ir liudytojoms klausimus. Advokatas R. L. jam yra paskiriamas priverstinai, nors nuosprendyje nustatinėjama, kad jis turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ . 2010 m. liepos 10 d. teismo posėdyje su minėtu advokatu suderinus jam paskiriamas suėmimas. Tačiau posėdžiuose dėl suėmimo pagrįstumo advokatas nepasirodo.

Jam atsisakius Å¡io advokato paslaugų, teisėja J. K. jo atsisakymÄ atmeta. Taigi bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmos instancijos teismas, teisėja J. K. savo veiksmus derino su Kauno miesto apylinkės ir apygardos prokuratÅ«romis. Tai patvirtina faktai, jog advokatui R. L. kartu su prokuroru J. B. ir kitiems yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl korupcijos. Taip pat pažymima, kad Kauno apygardos teismas apkaltinamuosius nuosprendžius be kyÅ¡ių nepanaikina. 2.4. Apelianto teigimu, nuosprendyje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių bei netinkamai iÅ¡spręsti kiti nuosprendžio klausimai.2.5.

Tiek 2009 m. lapkričio 27 d. pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo, tiek 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo su tai pagrindžiančiais duomenimis ir argumentais buvo paraÅ¡yti tikslu ne vieÅ¡ai užgauliai žeminti teismÄ ar teisėjÄ dėl veikos, bet tikslu nuÅ¡alinti Jonavos rajono apylinkės teismÄ ir teisėjÄ J. B. nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Teisėja J. B. 2010 m. vasario 8 d. nutartimi nusiÅ¡alino nuo tolimesnio civilinės bylos nagrinėjimo ir neliko teisinio pagrindo 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimu jÄ Å¡alinti iÅ¡ naujo.

Todėl 2010 m. vasario 24 d. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas buvo paduotas faksu atsitiktinai, per klaidÄ ir netyčia bei iÅ¡provokuotas organizuotais Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmais. Apeliantas pažymi, jog patys teiginiai, kad nemoka elementarių matematikos veiksmų ar užsiima turto prievartavimu ir plėšikavimu nėra ir negali bÅ«ti užgaulÅ«s, žeminantys teismÄ ar teisėjÄ , kol neiÅ¡tirta ir nenustatyta prieÅ¡ingai. 2.6. Nuosprendyje yra netinkamai iÅ¡spręsti ir kiti klausimai, kai nustatoma, kad iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alinama aplinkybė, jog antstolei R.

M. adresuoti užgaulÅ«s žodžiai pažemino teisėjų garbę, nes antstolis nėra teisingumÄ vykdantis asmuo. Pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tačiau yra pažeidžiamas BPK 257 straipsnis ir paaiÅ¡kėjus, kad galėjo bÅ«ti padaryta kita nusikalstama veika, tyčia nepriimama motyvuota nutartis ir apie tai nepraneÅ¡ama prokurorui. 2.7. Nuosprendyje į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas neteisėtas sulaikymas neteisėtos kratos pagrindu ir neteisėtas suėmimas kardomojo kalinimo pagrindu.

Į laisvės atėmimo bausmę gali būti įskaitomas tik teisėtai paskirtas kardomasis kalinimas. 2010 m. liepos 21 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimis yra pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai jo atžvilgiu baudžiamoje byloje ir jam turi būti atlyginta neteisėtais veiksmais padaryta žala.2.8. Nuosprendyje dėl teisėjos J. K. šališkumo yra tyčia neišreikalauta ir netirta kartu su kitais įrodymais civilinės bylos Nr. 2-15-559/2009 arba Nr. 2-12-714/2013 III tomo medžiaga, kurioje yra faksu Jonavos rajono apylinkės teisme gautas 2010 m. vasario 24 d. pareiškimas dėl nušalinimo.

IÅ¡ minėto III tomo medžiagos matyti, kad 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimas siųstas faksu 3.40 val. naktį iÅ¡ Jonavos, nors tÄ naktį jis buvo Kaune ir prižiÅ«rėjo velionę motinÄ . PrieÅ¡ tai 2010 m. vasario 22 d. iÅ¡ Kauno vyko į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ , o 2010 m. vasario 25 d. iÅ¡ Kauno vyko į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Jonavos rajono apylinkės teismas nustato, kad faksu paduoti procesiniai dokumentai neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir bÅ«tina pateikti jų originalus, tačiau teisėja J.

P. nustato atvirkščiai ir pateikia faksu atsiųsto 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimo dėl nuÅ¡alinimo kopijÄ Generalinei prokuratÅ«rai. Baudžiamosios bylos III tome, b.1.6, ta pati teisėja J. P. patvirtina kaip liudytoja raÅ¡tu, jog 2010 m. vasario 24 d. gautas faksu pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo atitinka originalÄ . Tokiu atveju nuosprendyje nustatyta aplinkybė, jog teisėja J. P. negalėjo jo apkalbėti ar jam kenkti, yra neteisinga. J. K. tyčia atsisako iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojus, taip pat ir teisėjÄ J.

P., bei iÅ¡reikalauti civilinės bylos Nr. 2-15-559/2009 ne tik visÄ medžiagÄ , bet ir III tomÄ , kadangi minėtų aplinkybių iÅ¡tyrimas kartu su kitais įrodymais keičia nusikalstamos veikos pagal BK 232 straipsnį įvertinimÄ . Teismo raÅ¡tinės darbuotoja nesusipažino su 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimo turiniu, kÄ ji ir patvirtino, Å¡ie parodymai buvo perskaityti 2013 m. sausio 7 d. teismo posėdžio metu, tačiau nuosprendyje nustatoma prieÅ¡ingai. 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo buvo skirtas teisėjai J.

B. nuÅ¡alinti ir pas teisėjÄ J. P. pateko netyčia, nes neįrodyta, kad proceso dalyviai žinojo apie teisėjų pasikeitimÄ . Kadangi BK 232 straipsnyje numatyta veika padaroma tik tyčia, tai Å¡ios bylos aplinkybės turi tiesioginę reikÅ¡mę nusikalstamos veikos teisingam įvertinimui. 2.9. Be to, nuosprendyje nustatoma, kad nepateikti jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, jog teisėjos nemoka aritmetikos, užsiima turto prievartavimu ir plėšikavimu. Tai įrodo, kad pateikus raÅ¡ytinius įrodymus ar kreipimÄ si į kompetentingas institucijas minėti teiginiai nebÅ«tų užgaulÅ«s, žeminantys teisėjų garbę ir orumÄ , diskredituojantys visÄ teisingumo sistemÄ .

Taigi pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytÄ esminį BPK pažeidimÄ .2.10. Apeliantas pateikia 2006 m. vasario 20 d. tris patvarkymus, kurie patvirtina, kad antstolė R. M. netinkamai atliko pareigas ir savavaldžiaudama bandė prisiteisti nepagrįstas 395,20 1itų vykdymo iÅ¡laidas iÅ¡ jo tėvo ir 312,70 1itų bei 395,20 1itų vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ jo, kadangi 2006 m. liepos 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi jos veiksmai dėl minėtų aplinkybių buvo pripažinti neteisėtais.

Antstolė R. M. nevykdo įsiteisėjusios 2006 m. liepos 5 d. nutarties, bet piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pradeda prievartauti turtÄ 2006 m. lapkričio 8 d. pasiÅ«lymuose reikalaudama sumokėti tas pačias neteisėtas vykdymo iÅ¡laidų sumas. Antstolė R. M. Jonavos rajono apylinkės teisme slaptai raÅ¡ytinio proceso tvarka bando prisiteisti iÅ¡ jo tėvo tas pačias neteisėtas vykdymo iÅ¡laidas dvigubai, tačiau Jonavos rajono apylinkės teismo ir antstolės R. M. bendri neteisėti veiksmai nutraukiami (priedas 18). 2.11.

Taip pat teisėja L. T. nevykdo įsiteisėjusios 2006 m. liepos 5 d. nutarties ir 2008 m. vasario 8 d. nutartimi priteisia antstolei vykdymo iÅ¡laidas, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ 2010 m. liepos 5 d. nutartimi pripažino neteisėtu tas pats Jonavos rajono apylinkės teismas. Teisėjos L. D. ir J. B., nevykdydamos įsiteisėjusios 2006 m. liepos 5 d. nutarties, priteisia iÅ¡ jo antstolei R. M. neteisėtai ir nusikalstamai 112,70 1itų vykdymo iÅ¡laidų, vietoje 507,90 1itų sumos priteisia 620,60 1itų. Be to, Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi neteisėtai padidina priteistinas vykdymo iÅ¡laidas 18% PVM.

Nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija reaguoja į kitų antstolių tokius pačius neteisėtus veiksmus kaip antstolės R. M. jo atžvilgiu, tačiau antstolei R. M. nekeliamas net drausminės atsakomybės klausimas. Teisėja L. D. dengia neteisėtus antstolės R. M. veiksmus, kai Å¡i neteisėtai sistemingai bando prisiteisti dvigubas vykdymo iÅ¡laidas. Taip pat antstolė R. M. kartu su Kauno miesto apylinkės teismu bandė prisiteisti iÅ¡ jo neteisėtai jam nepaskirtÄ l000 litų baudÄ vieÅ¡ai atsiliepimuose paskelbdama, kad tokia bauda jam yra paskirta.

Lietuvos kompetentingos teismų institucijos dengia neteisėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , kas patvirtina nusikalstamÄ nebaudžiamumÄ , savivalę ir visiÅ¡kÄ Lietuvos teisingumo sistemos degradacijÄ .2.12. Kad nebÅ«tų demaskuotas baudžiamosios bylos Nr. l-105/2005 sufabrikavimas ir realizavimas, dirbtinai suklastojus padarytos žalos dydį ir faktÄ , tuo pačiu ir BK numatytÄ sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ bei politinį persekiojimÄ ir Å¡antaÅ¾Ä , Lietuvos teismų ir prokuratÅ«ros bei advokatÅ«ros institucijų pareigÅ«nai neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais organizuoja prieÅ¡ jį baudžiamÄ jÄ bylÄ BK 232 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Aukščiausias Teismas su prokuratÅ«ra ir advokatÅ«ra primityviai sukčiavo ir apgaudinėjo jį, kurdami ir panaudodami dvigubus teisingumo standartus ir vieÅ¡umo sÄ vokos taikymÄ civilinėse ir baudžiamose bylose jo atžvilgiu. 2.13. Ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. rugpjūčio 2 d. buvo atlikta neteisėta krata ir neteisėtas sulaikymas, kai po autoavarijos namuose gulėjo lovoje ir gydėsi ambulatoriÅ¡kai, negalėjo judėti. Tačiau buvo sulaikytas ir nuvežtas į Kėdainių rajono policijos komisariatÄ , dėl to buvo sužalotas jo stuburas, kentė didelius skausmus, o jo atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, kas yra BPK 20 straipsnio pažeidimas ir tÄ dienÄ prieÅ¡ jį baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti įrodymai negali bÅ«ti laikomi gautais teisėtai ir įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. neteisėtai buvo suimtas. Neteisėto suėmimo metu jam prasidėjo inkstų akmenligės skausmai, dantenų liga, dėl ko kentė stiprius skausmus, o jo atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tai yra BPK 20 straipsnio pažeidimas.2.14. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeisti BPK 22, 276 straipsniai, nes jam nebuvo leista 2013 m. sausio 7 d. teismo posėdžio metu užduoti klausimus nukentėjusiems ir visiems liudytojams, nes jiems leista nedalyvauti teismo posėdyje ir jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu tik perskaityti teismo posėdyje, kas yra esminis jo teisių pažeidimas.

Å is pažeidimas suvaržė ir pažeidė jo teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ir gynybÄ . Teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeisti BPK 22, 52 straipsniai ir jam priverstinai paskirtas konkretus gynėjas. Teismo posėdžiuose jis atsisakė minėto gynėjo paslaugų, tačiau jo atsisakymas nebuvo patenkintas. Tai suvaržė jo teises ir trukdė gintis bei buvo tyčia provokuojamas konfliktas. 2.15. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeistas BPK 257 straipsnis ir paaiÅ¡kėjus, kad kaltinamasis padarė kitÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, nebuvo priimta motyvuota nutartis ir praneÅ¡ta prokurorui, kad antstolė R.

M. nebÅ«tų pripažinta įtariamÄ ja ir kaltinamÄ ja jo atžvilgiu. Å is pažeidimas yra esminis, kadangi buvo suvaržyta jo teisė į gynybÄ .2.16. Skunde nurodoma ir tai, kad buvo vykdoma diskriminacija jo atžvilgiu dėl jo tautybės ir pilietybės. Todėl apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.3. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas apeliantui sumažinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.4.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi A. B. kasacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikino ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Nutartyje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas apklausė pirmosios instancijos teismo neapklaustas liudytojas ir nukentėjusiÄ sias, tačiau tai padarė teismo posėdyje nedalyvaujant nuteistajam A. B..

Todėl iš esmės nebuvo pašalinti pažeidimai, susiję su nuteistojo teisės dalyvauti tiriant įrodymus, užtikrinimu. Teisme apklausiamiems nukentėjusiesiems, liudytojams kaltinamasis turi teisę užduoti klausimus (BPK 275 straipsnis). Šios nuostatos nebuvo įgyvendintos, o apeliacinės instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių tam, kad nuteistasis dalyvautų teismo posėdyje. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų.5.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje A. B. dėl savo pateikto apeliacinio skundo nepasisakė, jo gynėjas advokatas nurodė, jog nežino savo ginamojo pozicijos, todėl vengdamas interesų konflikto baigiamųjų kalbų metu taip pat nepasisakė. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.6. A. B. apeliacinis skundas tenkinamas. Dėl veikos pagal BK 232 straipsnį įrodytumo 7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.7.1.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .7.2. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, neužtikrino jo procesinės teisės apklausti kaltinimo liudytojų įgyvendinimo, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pat teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.7.3.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi A. B. apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai kruopščiai iÅ¡tyrė įvykio situacijÄ , neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino nesilaikydamas aukščiau paminėtų BPK reikalavimų, dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl BK 232 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo A.

B. veiksmuose. 8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė:8.1. Nagrinėjamoje byloje A. B. kaltinimas buvo pareikÅ¡tas dėl to, kad jis Jonavos rajono apylinkės teismui adresuotame 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kime dėl nuÅ¡alinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-559/2009 (Jonavos rajono apylinkės teisme Å¡is pareiÅ¡kimas gautas 2010 m. vasario 24 d., reg. Nr. GD-804) vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančias Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas J. B., L. D. ir L.

T. dėl jų veiklos, o bÅ«tent: A. B. pareiÅ¡kime nurodė, jog teisėja L. T. užsiima turto prievartavimu kartu su antstole R. M., teisėjos J. B. ir L. D. nemoka aritmetikos ir kartu prievartauja turtÄ bei plėšikauja.8.2. A. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, taip pat atsakyti į klausimus dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 232 straipsnį.8.3. Nukentėjusioji L. D. nurodė, jog kaltinamÄ jį A. B. pažįsta tik iÅ¡ jos nagrinėtų civilinių bylų, jokių asmeninių konfliktų ar pykčių tarp jų nėra.

Kokios jos nagrinėtų civilinių bylų baigtys, ji nepamena. Net jei jos priimti procesiniai sprendimai buvo aukÅ¡tesnės instancijos teismų pakeisti ar panaikinti, tai neįgalina nepatenkintų asmenų nepagarbiai ir įžeidžiančiai elgtis. Jai žinoma, kad Jonavos rajono apylinkės teismo raÅ¡tinėje buvo gautas A. B. pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo teisėjos J. P. žinioje esančioje civilinėje byloje. KÄ tiksliai Å¡alino kaltinamasis, ji nežino, tačiau tame pareiÅ¡kime buvo jÄ , teisėjÄ J.

B. (dabar – R.) ir antstolę R. M. įžeidžiantys žodžiai. Kaltinamasis teigė, kad jos yra turto prievartautojos ir plėšikės. Dėl tokio kaltinamojo pareiÅ¡kimo teisėja J. P. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šį kaltinamojo pareiÅ¡kimÄ jai parodė teisėja J. P.. Ji pamena, kad pareiÅ¡kimas buvo pasiraÅ¡ytas A. B., ar tai buvo kaltinamojo paraÅ¡as, ji negali atsakyti. Ji nepamena, kokiu bÅ«du pareiÅ¡kimas pateko į teismÄ : ar buvo gautas faksu, ar paÅ¡tu, ar atneÅ¡tas.8.4.

Baudžiamojoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad:8.5. Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. B., A. A. B. ir V. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi (t. 1, b. l. 4, civilinė byla Nr. 2-7-737/2010, teisėja J. P.) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ dėl ieÅ¡kovo A. B. 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimo dėl nuÅ¡alinimo ? dėl galimai padarytos BK 232 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2010 m. kovo 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 232 straipsnį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00035-10).8.6. Jonavos rajono apylinkės teisme 2010 m. vasario 24 d. gautas (registracijos Nr. GD-804) ieškovo A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 24 d. pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2-15-559/2009 (t. 3, b. l. 6). Šiame pareiškime nurodyta, jog pareiškimas teismui siunčiamas faksu ir paštu. Pareiškimas pasirašytas – „A. B.“ ir parašas.

PareiÅ¡kime nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas teisėjai J. B., Jonavos rajono apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui, tačiau nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas nebuvo iÅ¡nagrinėtas Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka – neperduotas spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui. Kadangi civilinė byla vilkinama, todėl pareiÅ¡kėjas/ieÅ¡kovas A. B. 2010 m. vasario 24 d. teismo posėdyje reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ teisėjai J. B., Jonavos rajono apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui bei praÅ¡o šį klausimÄ perduoti nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui.

PareiÅ¡kėjas/ieÅ¡kovas A. B. detaliai apraÅ¡o nuÅ¡alinimo motyvus, tiksliai nurodydamas teismų pavadinimus, jų priimamų procesinių sprendimų datas bei civilinių ir baudžiamųjų bylų numerius, bylose dalyvaujančius asmenis, konkrečius teisėjus ir antstolę. Nurodydamas paskutinį pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo motyvÄ , pareiÅ¡kėjas/ieÅ¡kovas A. B. nurodo, kad: „nors 2008-10-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-849-230/2008 ir 2009-02-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-331-153/2009 Kauno apygardos teismas nustato, kad Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėja L.

T. užsiima turto prievartavimu kartu su antstole R. M. vietoj 200 litų atlyginimo vykdymo bylose Nr. 0064/05/01842 ir Nr. 0064/05/01762 neteisėtai reikalauja 400 litų atlyginimo antstolei, tačiau Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja J. B. ir L. D. nemoka aritmetikos ir kartu su nemokančiais elementarių matematikos veiksmų Kauno apygardos teismo teisėjais neteisėtai prievartauja turtÄ ir plėšikauja vietoje 200 litų priteisdami antstolei 332,30 litų atlyginimÄ be jokio teisinio pagrindo. Tokie teisėjos J.

B., Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo veiksmai plėšikaujant ir prievartaujant turtÄ kelia abejonių neÅ¡aliÅ¡kumu ir Å¡ioje civilinėje byloje, dėl ko turi bÅ«ti nuÅ¡alinti, o civilinė byla perduota nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui“.8.7. Jonavos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. B., A. A. B. ir V. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo 2009 m. lapkričio 27 d. teisme faksu buvo gautas ieÅ¡kovo A.

B. pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo, t. y. ieÅ¡kovas A. B. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai J. B., Jonavos rajono apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi šį ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ buvo atsisakyta priimti. Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 2 d., gavęs ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ , Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikino ir Jonavos rajono apylinkės teismui grÄ Å¾ino ieÅ¡kovo A.

B. pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja J. B. 2010 m. vasario 8 d. nutartimi nusiÅ¡alino nuo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo (civilinė byla Nr. 2-7-559/2010). Byla perduota nagrinėti teisėjai L. Å ., kuri 2010 m. vasario 10 d. nutartimi taip pat nusiÅ¡alino (civilinė byla Nr. 2-7-814/2010). Byla perduota nagrinėti kitai teisėjai ? J. P. (civilinė byla Nr. 2-7-737/2010). 2010 m. vasario 24 d. prieÅ¡ pat teismo posėdį faksu buvo gautas ieÅ¡kovo A.

B. pareiÅ¡kimas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos J. B., Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nuÅ¡alinimo (t. 1, b. l. 4, 35-37).8.8. Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo civilinėje byloje Nr. 2-7-737/2010 ir 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi jį atmetė (t. 1, b. l. 35, 38-39).8.8. Ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. birželio 8 d. apklausta nukentėjusioji J.

B. (šiuo metu – R., t. 5, b. l.

53) paaiÅ¡kino, kad ji dirba Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja ir yra nagrinėjusi civilines bylas Nr. 2-2863-559/2009 ir Nr. 2-1236-559/2009, kuriose A. B. buvo pareiÅ¡kėjas, o byloje Nr. 2-32-559/2008 ? skolininkas. Pirmoje byloje A. B. pareiÅ¡kimas buvo patenkintas, antroje ? atmestas, o trečioje byloje, kur jis buvo skolininkas, buvo patenkintas antstolės pareiÅ¡kimas. Taip pat, ji yra nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. 2-15-559/2009, kurioje A. B. yra ieÅ¡kovas ir kuri 2010 metais jau yra numeruojama kitu numeriu ? 2-7-737/2010.

Å ioje byloje ji 2010 m. vasario 8 d. yra priėmusi nutartį nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, bylÄ nagrinėja Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja J. P.. Kolegė ? teisėja J. P., jai pasakė, kad Å¡ioje byloje yra gautas A. B. pareiÅ¡kimas, kuriame jis nurodo, kad ji ir teisėja L. D., kartu su Kauno apygardos teismo teisėjais, prievartauja turtÄ , plėšikauja. Taip pat teisėja J. P. pasakė jai, kad Å¡ioje byloje ji priėmė nutartį dėl A. B. pareiÅ¡kimo kopijos perdavimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl galimos A.

B. nusikalstamos veikos. Be to, nukentėjusioji J. B. Å¡ioje apklausoje nurodė, kad asmeniÅ¡kai A. B. nepažįsta. Tokius pareiÅ¡kimus A. B. raÅ¡o nuolat ir visuose iÅ¡reiÅ¡kia panaÅ¡ius teiginius. Å ie A. B. teiginiai jÄ Å¾emina kaip teisėjÄ ir ji juos supranta kaip pažeminimÄ dėl jos kaip teisėjos veiklos.8.9. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja J. B. yra nagrinėjusi bylų, kuriose yra dalyvavęs kaltinamasis A. B.: civilinę bylÄ Nr. 2-32-559/08 pagal antstolės R. M. praÅ¡ymÄ dėl 395,20 Lt vykdymo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ skolininko A.

B. vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/01762, antstolės praÅ¡ymas patenkintas, Kauno apygardos teismas Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 18 proc. PVM priteisimo panaikino ir vykdymo iÅ¡laidas sumažino iki 334,92 Lt; civilinę bylÄ Nr. 2-1236-559/2009 pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ dėl antstolės R. M. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0064/08/01321 ir Nr. 0064/09/00380 dėl atlyginimo antstoliui, pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, Kauno apygardos teismas Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ ; civilinę bylÄ Nr. 2-2863-559/2009 pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ dėl antstolio J. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0060/07/01090, pareiÅ¡kėjo skundas patenkintas; civilinę bylÄ Nr. 2-7-559/2010 pagal ieÅ¡kovų A. B., A. A. B. ir V. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo, nusiÅ¡alino (t. 1, b. l. 40-56).8.10. Ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. liepos 12 d. apklausta nukentėjusioji R. M. paaiÅ¡kino (t. 1, b. l. 31), kad jai A. B. žinomas kaip nuolatinis skolininkas, kuris, siekdamas vilkinti procesÄ , visada raÅ¡o skundus ir niekada nesumoka skolų.

Apie tai, kad ji kartu su Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjomis J. B. ir L. D. bei Kauno rajono apylinkės teismo teisėja L. T. yra apkaltinta turto iÅ¡ A. B. prievartavimu, sužinojo tik per Å¡iÄ apklausÄ . Ä® Jonavos rajono apylinkės teismÄ ji kreipėsi dėl vykdymo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A. B. vykdomosiose bylose Nr. 0064/05/01842 ir Nr. 0064/05/01762, nes A. B. geranoriÅ¡kai jų nemokėjo. Vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/01842 200 litų dydžio vykdymo iÅ¡laidos nebuvo priteistos, o vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/01762 teismas priteisė 395,20 litų vykdymo iÅ¡laidų.

Teismo nutartį A. B. apskundė Kauno apygardos teismui, kuris vykdymo iÅ¡laidas sumažino PVM dydžiu iki 334,92 litų. Daugiau piniginių lėšų pagal A. B. skunde minimas vykdomÄ sias bylas iÅ¡ jo ji nereikalavo. A. B. savo skunduose nuolat stengiasi apkaltinti tiek teismÄ , tiek antstolį turto iÅ¡ jo prievartavimu. Tai yra A. B. taktika, stengiantis vilkinti vykdymo procesÄ ir ateityje iÅ¡ viso iÅ¡vengti bet kokių mokėjimų ir skolininkų įsipareigojimų vykdymo. Yra ne vienas panaÅ¡aus turinio ir pobÅ«džio A.

B. skundas, Å¡iuo konkrečiu atveju tai vienas iÅ¡ daugelio jo skundų, tik į jį sureagavo Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas atskirÄ jÄ nutartį. Nurodytose vykdomosiose bylose yra Å¡ie dokumentai: A. B. raginimas sumokėti baudÄ , pasiÅ«lymas tÄ padaryti geruoju; patvarkymas daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ jo gaunamų paÅ¡alpų ar pensijos; baigus vykdymo procesÄ , pasiÅ«lymas sumokėti vykdymo iÅ¡laidas su iÅ¡laidų paskaičiavimo lentele (kadangi A. B. jų niekada nemoka, kreiptasi į teismÄ dėl vykdymo iÅ¡laidų priteisimo); taip pat skelbimai laikraščiuose, nepavykus A.

B. įteikti registruotų siuntų.8.11. Ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. birželio 9 d. apklausta liudytoja L. T. paaiÅ¡kino (t. 1, b. l. 25-26), kad ji nuo 2008 m. gruodžio 1 d. dirba Kauno rajono apylinkės teismo teisėja, o iki to, dirbo teisėja Jonavos rajono apylinkės teisme. Ji buvo pradėjusi nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. B. buvo kaltinamas BK 232 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Kadangi ji buvo perkelta dirbti į Kauno rajono apylinkės teismÄ , Å¡ios baudžiamosios bylos neiÅ¡nagrinėjo.

Be to, ji yra nagrinėjusi ir civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. B. ir V. B. skundÄ dėl antstolės R. M. veiksmų. Ji yra susipažinusi su A. B. 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimu, kuriame nurodoma, kad ji su antstole prievartauja turtÄ . Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi Å¡io A. B. pareiÅ¡kimo kopija buvo perduota Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai.8.12. Ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. birželio 11 d. apklausta liudytoja J. P. paaiÅ¡kino (t. 1, b. l. 27-28), kad ji yra Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja, 2010 m. vasario 10 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkės rezoliucija jai buvo pavesta nagrinėti civilinę bylÄ Nr. 2-7-737/2010 pagal ieÅ¡kovų A. B., A. A. B. ir V. B. ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo. 2010-02-24 Å¡ioje byloje faksu teisme buvo gautas A. B. pareiÅ¡kimas (užregistruotas teismo raÅ¡tinėje), kuriame jis reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ teisėjai J. B., Jonavos rajono apylinkės teismui bei Kauno apygardos teismui. Tame pareiÅ¡kime A. B. apkaltino teisėjas J. B. ir L. D. turto prievartavimu, plėšikavimu, nemokėjimu aritmetikos.

Å io pareiÅ¡kimo kopijÄ nutartimi ji perdavė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar A. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių. Kadangi A. B. nurodytame pareiÅ¡kime reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ ir Kauno apygardos teismui, klausimas buvo perduotas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.8.13. Ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. birželio 11 d. apklausta liudytoja M. S. paaiÅ¡kino (t. 1, b. l. 29-30), kad ji yra Jonavos rajono apylinkės teismo raÅ¡tinės vertėja, tačiau jai pavesta registruoti teisme gaunamus dokumentus. 2010 m. vasario 24 d. gauto A.

B. pareiÅ¡kimo ji neskaitė, tik priskyrė pareiÅ¡kime nurodytai bylai.8.14. Ikiteisminio tyrimo metu, po įtarimų pareiÅ¡kimo, A. B. 2010 m. gruodžio 20 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl jam pareikÅ¡to įtarimo pagal BK 232 straipsnį (t. 1, b. l. 99), kuriame nurodė, kad negalėjo bÅ«ti padaryta ir nepadaryta nusikalstama veika, nes: tuo pačiu negalėjo bÅ«ti ir nebuvo tiesioginės ar netiesioginės tyčios; dėl Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų ir antstolės R. M. nemokėjimo elementarių matematikos veiksmų, užsiimant turto prievartavimu ir plėšikavimu, yra pareikÅ¡ta tik nuomonė, kuri yra pagrįsta tikrais ir neiÅ¡galvotais faktais apie neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, kurios negalima riboti, nors nuomonės reiÅ¡kimo forma gali bÅ«ti užgauli ar įžeidžianti.

Tai, kad iÅ¡sakyta nuomonė yra pagrįsta realiais faktais, įrodo visa eilė prokurorų nutarimų ir teismo nutarčių (t. 1, b. l. 100-105): civilinė byla pagal jo ieÅ¡kinį taip ir nepradedama nagrinėti, perduodama iÅ¡ vieno teismo į kitÄ ; jam nesiunčiami teismo Å¡aukimai, kad jo skundai bÅ«tų palikti nenagrinėtais arba atmesti, taip dengiant antstolės R. M. neteisėtus veiksmus; Jonavos rajono apylinkės teismas neteisingai priteisia vykdymo iÅ¡laidas pagal nurodytos antstolės neteisingus paskaičiavimus, kÄ konstatuoja aukÅ¡tesnysis teismas, tačiau Jonavos rajono apylinkės teismas į tai nereaguoja.9.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti pirmosios instancijos teismo padarytus procedÅ«rinius pažeidimus, t. y. nebuvo sudaryta galimybė kaltinamajam užduoti klausimus visoms nukentėjusiosioms bei kaltinimo liudytojams, atliko įrodymų tyrimÄ , kurio metu, dalyvaujant A. B., buvo gauti Å¡ie duomenys:9.1. Liudytoja L. T. parodė, kad maždaug prieÅ¡ Å¡eÅ¡is metus, 2010 m. jai dirbant Jonavos rajono apylinkės teisme teisėja, buvo gautas bylininko, galimai civilinėje byloje, pareiÅ¡kimas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo ir Å¡iame pareiÅ¡kime buvo paraÅ¡yta, kad ji prievartauja kartu su antstole R.

M. turtÄ , teisėjos L. D. ir J. B. irgi prievartauja turtÄ , plėšikauja ir nemoka aritmetikos. PareiÅ¡kimas buvo paraÅ¡ytas raÅ¡tu, kuris buvo prieinamas ne tik tai jai, t. y. duotas perskaityti, bet su juo susipažino ir teismo darbuotojos, kurios registravo pareiÅ¡kimÄ . Tuo A. B. vieÅ¡ai, užgauliai, raÅ¡tu pažemino jos kaip teisėjos garbę ir orumÄ ir visų teisingumo sistemoje dirbančių teisėjų garbę ir orumÄ , nes tokiais posakiais neigiamai apibÅ«dino ir nepagrįstai žemino teisėjus.

NukentėjusiÄ ja ji atsisakė bÅ«ti pripažinta, nes norėjo dalyvauti procese dėl laiko stokos, suprato, jog procesas bus ilgas. Vis dėlto, mano, jog buvo įžeista, nes A. B. jÄ kaltino nusikaltimo padarymu – turto prievartavimu. 9.2. Nukentėjusioji J. R. (ankstesnė pavardė B.) parodė, kad įvykio tiksliai neprisimena, nes jau praėjo daug laiko. Nagrinėjo civilinę bylÄ , bet nežino ar tikrai tÄ , nes A. B. bylų Jonavos teisme buvo labai daug. Mano, jog pareiÅ¡kimas buvo gautas jos nagrinėjamoje byloje.

Tame pareiÅ¡kime buvo paraÅ¡yta, kad ji nemoka aritmetikos, o po to ji negali pasakyti ar tame pačiame pareiÅ¡kime, ji buvo apkaltinta nusikaltimo padarymu – plėšikavimu ir turto prievartavimu. A. B. reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus kiekvienÄ posėdį jÄ vadindamas „artiste“. Tuo metu ji nagrinėjo antstolės pareiÅ¡kimus dėl vykdymo iÅ¡laidų priteisimo ir yra nagrinėjusi vienÄ praÅ¡ymÄ antstolės R. M., kurį patenkinus buvo priteistos iÅ¡ A. B. vykdymo iÅ¡laidos, Kauno apygardos teismas tas vykdymo iÅ¡laidas sumažino.

Daro prielaidÄ , jog galbÅ«t dėl to kaltinamasis padarė iÅ¡vadÄ , jog ji nemoka matematikos, bet dėl tos aritmetikos ji neįsižeidė. Dėl plėšikavimo ir prievartavimo, mano, jog tai A. B. pareiÅ¡kė norėdamas pažeminti ir užgauti teisėjus. Kaltinamasis yra baigęs teisės mokslus, todėl puikiai supranta Å¡ių sÄ vokų turinį. Å ie žodžiai jÄ užgavo, įžeidė ir pažemino. Iki Å¡io pareiÅ¡kimo buvo dar kokie trys lengvai įžeidžiantys kaltinamojo atsiųsti pareiÅ¡kimai.

A. B. galėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad klaidÄ ji padarė jo nenaudai, tai dėl to jis sakė, kad jį apiplėšė, bet kaltinamasis siekė tÄ civilinę bylÄ užvilkinti, kad teisėjas įsižeistų, kad teisėjas nusiÅ¡alintų, kad vyktų procesas kuo ilgiau. Visi dokumentai yra registruojami raÅ¡tinėje, taigi raÅ¡tinės darbuotoja jai atnešė tÄ pareiÅ¡kimÄ , o ar Å¡i skaitė ar neskaitė, ji nežino, bet ji pareiÅ¡kimÄ perskaitė, jis nebuvo įdėtas į vokÄ . PareiÅ¡kimÄ skaitė ir jos sekretorė.9.3.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad neprisimena, kas jai pagarsino A. B. pareiÅ¡kimÄ , tačiau jame iÅ¡sakytos ir nurodytos aplinkybės jÄ Å¾eidžia, jos kartojasi visuose kaltinamojo raÅ¡tuose ir prieÅ¡ ir po Å¡io įvykio, tai ne tik įžeidimas, bet ir pažeminimas, tai yra siekimas sumenkinti garbę ir orumÄ aplinkinių, darbuotojų akyse, jos kaip antstolės autoritetÄ Â teismo akyse, kitų pareigÅ«nų, jos darbuotojų akyse. Ji turi dvideÅ¡imt vykdomųjų A. B. bylų. Kaltinamasis taip elgiasi sÄ moningai, siekdamas padaryti poveikį.

A. B. teiginius apie turto prievartavimÄ supranta kaip jos Å¡meižtÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , darant poveikį kažkokiam asmeniui, siekiant iÅ¡ jo apgaule, per jėgÄ , smurtu iÅ¡gauti turtÄ . Jokių daiktų, turto iÅ¡ A. B. nėra paėmusi, jo bute nėra buvusi. Kaltinamasis turto prievartavimÄ sutapatina su priverstiniu skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu vykdymo procese, kadangi skolų geruoju nemoka. 9.4. Liudytoja J. P. parodė, kad Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjo civilinę bylÄ , kur buvo gautas procesinis dokumentas, jis buvo pasiraÅ¡ytas A.

B. pavarde, kaip ieÅ¡kovo, dokumente buvo teisėjus įžeidžiantys žodžiai. Kadangi įžvelgė, kad tai gali bÅ«ti nusikalstamos veikos požymis, tai šį procesinį dokumentÄ iÅ¡siuntė Generalinei prokuratÅ«rai. Kaltinamojo pareiÅ¡kimas buvo gautas raÅ¡tinėje, kur užregistruotas, įvestas į LITEKO sistemÄ . Taigi su pareiÅ¡kimu susipažino ne vienas asmuo. Liudytoja neprisiminė, ar buvo gautas 2010 m. vasario 24 d. faksu atsiųstÄ dokumentÄ pagrindžiantis originalus dokumentas.

Pats pareiÅ¡kimo tekstas buvo nekorektiÅ¡kas, todėl ir perdavė spręsti Generalinei prokuratÅ«rai. 9.5. Liudytoja M. S. parodė, kad ji įvykio metu dirbo Jonavos rajono apylinkės teismo raÅ¡tinėje, užregistruodavo gaunamus dokumentus, įvesdavo į LITEKO sistemÄ , tuomet atiduodavo dokumentÄ teisėjui. Taip pat dirbo vertėja. IÅ¡ pradžių paskaitydavo dėl ko dokumentas yra atsiųstas, jei bÅ«tų skaičiusi visų dokumentų pilnÄ turinį, tai nebÅ«tų laiku suspėjusi atlikti savo funkcijų.

A. B. atsiųsto dokumento viso neskaitė, todėl apie jo turinį nieko nežino. UžregistruotÄ ir įvestÄ Ä¯ LITEKO sistemÄ dokumentÄ , ji atiduoda teisėjui, kitiems asmenims nerodo. Ar dokumentas buvo gautas tik faksu, ar ir paÅ¡tu, nepamena. Dokumentai neÅ¡ami tam, kam jie skirti. 9.6. Liudytoja N. A. parodė, kad dirba Jonavos rajono apylinkės teisme administracijos sekretore. M. S. yra jos buvusi bendradarbė. Jos santykiai su teisėja J. R. ir M. S. yra kolegiÅ¡ki. Apie Å¡iÄ bylÄ ji nieko nežino.

Ji priimu iÅ¡ piliečio tik raÅ¡tus. Jei jie pateikti faksu, tai faksas iki Å¡io mėnesio pradžios buvo teismo pirmininkės kabinete. Sekretorė gaudavo dokumentus, juos atneÅ¡davo užregistruoti. Visus raÅ¡tus, kuriuos ji gauna, taip pat faksu, paÅ¡tu gautus raÅ¡tus registruodavo M. S.. Ji, jei ir gaudavo dokumentus, tai jų neregistruodavo. Juos neÅ¡davo užregistruoti M. S.. Ji tik atiduodavo į raÅ¡tinę. Ji gali uždėti žymÄ ant dokumentų „gauta“, bet registruoja ir deda žymas M.

S., jei ši neuždeda, tuomet ji gali uždėti.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai sudaro pagrindÄ manyti, jog A. B. veiksmai buvo neteisėti, prieÅ¡ingi visuomenėje priimtiniems elgesio standartams, tačiau juose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).11. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ už nepagarbÄ teismui atsako tas, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ar teisėjÄ dėl jų veiklos (BK 232 straipsnis).

Å ios baudžiamojo įstatymo nuostatos paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumÄ , ginti juos nuo vieÅ¡o pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ , taip pat saugoti ir apskritai visÄ teisingumo sistemÄ nuo jos diskreditavimo. Teismų praktikoje pripažinta, kad Å¡iame įstatyme įtvirtintas absoliutus draudimas reikÅ¡ti nepagarbÄ teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad teismų, kurie yra teisingumo garantai ir vaidina fundamentalų vaidmenį teisės virÅ¡enybės principu valdomoje valstybėje, darbui reikia visuomenės pasitikėjimo, todėl jie turi bÅ«ti apsaugoti nuo nepagrįstų iÅ¡puolių (e. g.

Skałka v. Poland, no. 43425/98, judgment of 27 May 2003; Łopuch v. Poland, no. 43587/09, judgment of 24 July 2012). 11.1. ObjektyviÄ jÄ BK 232 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties pusę sudaro vieÅ¡as, užgaulus teisingumÄ vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Užgauliu pažeminimu BK 232 straipsnio prasme gali bÅ«ti pripažįstamas teisėjo asmenybės, atskirų jo savybių, veiksmų, poelgių vieÅ¡as vertinimas, Å¡iurkščiai pažeidžiant įprastas, visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pagal teismų praktikÄ , užgaulumas reiÅ¡kia veiksmus ar vertinimus, kurie akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kiems moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Subjektyvioji Å¡io nusikaltimo pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas vieÅ¡u, kai teismo ar teisėjo pažeminimÄ (t. y. jo garbės ar orumo žeminimÄ ) matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo.

Juo gali bÅ«ti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimÄ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2012).12. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms dėl to, kaip 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo pateko į Jonavos rajono apylinkės teismÄ . Apylinkės teismas iÅ¡samiai aptarė, kodėl laiko, jog minėtÄ pareiÅ¡kimÄ pateikė bÅ«tent A.

B., Å¡iems teiginiams aukÅ¡tesnysis teismas pritaria, todėl Å¡iuo aspektu nesikartoja. Pažymėtina, jog pats apeliantas savo skunde apygardos teismui pateikia prieÅ¡taringus duomenis: iÅ¡ pradžių teigia, jog nėra aiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo pateko į civilinę bylÄ , ginčija, jog šį veiksmÄ atliko jis, vėliau jau sutinka, jog minėtÄ pareiÅ¡kimÄ pateikė, tačiau ne tikslu vieÅ¡ai užgauliai pažeminti teismÄ ar teisėjÄ , bet siekiant nuÅ¡alinti Jonavos rajono apylinkės teismÄ ir teisėjÄ J.

B. (Å¡iuo metu Ramanauskienę) nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Dar toliau skunde aiÅ¡kinama, kad nors ir pateikė pareiÅ¡kimÄ , tačiau tai padarė atsitiktinai, per klaidÄ , netyčia. Taigi apeliantas iÅ¡ esmės pripažįsta, jog 2010 m. vasario 24 d. datuotÄ pareiÅ¡kimÄ jis pateikė teismui, tačiau stengiasi sumenkinti Å¡io pareiÅ¡kimo turinį bei pateikimo aplinkybes. PareikÅ¡ti teismui nuÅ¡alinimÄ yra įstatymo garantuojama atitinkamų proceso dalyvių teisė, tačiau jos realizavimas privalo vykti laikantis konkrečių procedÅ«rinių reikalavimų.

Ä®gyvendindamas įstatymo garantuojamÄ teisę, asmuo negali savo interesų iÅ¡kelti aukščiau kitų asmenų teisių ir interesų, tokiu bÅ«du sumenkindamas ar pažemindamas kitus asmenis. Kadangi teisėjų kolegija laiko nustatyta, jog 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimÄ pateikė apeliantas, todėl nėra pagrindo iÅ¡samiai analizuoti A. B. keliamas gynybos versijas, jog civilinės bylos, kurioje buvo pateiktas minėtas pareiÅ¡kimas, eiga aktyviai domėjosi dar du ieÅ¡kovai, kurie nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje, taip pat tai, kad 2010 m. vasario 24 d. naktį, t. y. tuomet, kai faksu buvo iÅ¡siųstas analizuojamas pareiÅ¡kimas, jis buvo Kaune ir prižiÅ«rėjo velionę motinÄ .

Apklausti kitus civilinės bylos Nr. 2-15-559/2009 proceso dalyvius nėra jokio pagrindo, kadangi pareiÅ¡kimas yra pasiraÅ¡ytas A. B., pareiÅ¡kimo turinys atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , kadangi apeliantas pripažįsta, jog Å¡iuo pareiÅ¡kimu siekė nuÅ¡alinti Jonavos rajono apylinkės teismÄ bei teisėjÄ J. B., be to, apeliantas pripažino, jog turto prievartavimu ir plėšikavimu jis laiko nepagrįstÄ ir neteisėtÄ , per didelių vykdymo iÅ¡laidų priteisimÄ . Taigi, asmeniui, neraÅ¡iusiam minėto pareiÅ¡kimo, jo turinys nebÅ«tų puikiai žinomas.

Tai, jog baudžiamojoje byloje nėra 2010 m. vasario 24 d. pareiškimo originalo, nėra procesinis pažeidimas, nes byloje yra minėto pareiškimo kopija, kuri tinkamai patvirtinta ir nekelia abejonių jos tikrumu.13. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja J. B. yra nagrinėjusi civilinių bylų, kuriose dalyvavo ir nuteistasis A. B.. Civilinėje byloje Nr. 2-32-559/2008 buvo tenkintas antstolės R. M. prašymas dėl 395,20 Lt vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko A.

B., tačiau Kauno apygardos teismas Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 18 proc. PVM priteisimo panaikino ir vykdymo iÅ¡laidas sumažino iki 334,92 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjo priimti sprendimai, kurie vėliau yra panaikinami aukÅ¡tesniojo teismo ar kurie proceso dalyvio nuomone yra neteisėti ir nepagrįsti, nesuteikia teisės Å¡iam proceso dalyviui rodyti nepagarbÄ teismui. Akivaizdu, jog nuteistojo teiginiai: „nemoka aritmetikos“, „prievartauja turtÄ â€œ, „plėšikauja“, yra tiesiogiai susiję su aukščiau minėtu aukÅ¡tesnės instancijos teismo pakeistu Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu.

Turto prievartavimas bei plėšimas yra baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡ios sÄ vokos pačios savaime žemina teisėjų garbę ir orumÄ , yra užgaulios. Vis dėlto, svarbu įvertinti, jog A. B. pareiÅ¡kime nėra vartojama necenzÅ«rinių žodžių ar vulgarios leksikos. Nors apelianto iÅ¡reikÅ¡tas kritiÅ¡kas požiÅ«ris į teisėjų darbÄ yra nepriimtinas, tačiau tikslo nukentėjusias teisėjas apkaltinti nusikalstamų veikų darymu nuteistasis neturėjo.

Tokiu teisiÅ¡kai nepriimtinu bÅ«du A. B. siekė iÅ¡reikÅ¡ti savo nepasitenkinimÄ dėl jo atžvilgiu priimamų sprendimų ir sustiprinti savo teiginį, jog yra pagrindas nuÅ¡alinti Jonavos rajono apylinkės teismÄ ir teisėjÄ J. B. nuo civilinės bylos Nr. 2-15-559/2009 nagrinėjimo. Nepritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog vien faktas, kad A. B. turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ Ä¯rodo, jog jis tyčia kaltino nukentėjusiÄ sias nusikalstamų veikų padarymu, tokiu bÅ«du siekdamas jas užgauliai pažeminti.

Vis dėlto, nėra pagrindo teigti, jog apeliantas iÅ¡reiÅ¡kė tik savo subjektyviÄ nuomonę, kas nesukelia jokių teisinių pasekmių. 13.1. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaÅ¡i – individuali mÄ stymo veikla, tačiau savo pobÅ«džiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamÄ jį, atspindimÄ jį pobÅ«dį, o informacija – konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, nes ja teigiami faktinio pobÅ«džio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Tuo tarpu nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už paskleidimÄ nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė negali kilti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusios teisėjos nėra teistos už jokių nusikalstamų veikų padarymÄ , A.

B. tai neabejotinai buvo žinoma ir suprantama, kadangi priešingu atveju teisėjos negalėtų dirbti teismų sistemoje. Nepaisant to, nuteistasis pateikė itin kategoriškus teiginius, suvokdamas, jog tai netiesa.

14. Sprendžiant apie veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį tokio pobÅ«džio bylose itin svarbu atidžiai įvertinti nustatytų aplinkybių visumos pavojingumÄ : kokius adresatus Å¡i informacija pasiekė, kokiÄ reakcijÄ tokia informacija sukėlė, galėjo sukelti, t. y. koks buvo pats vieÅ¡umo pobÅ«dis. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismo teisėjo užgaulus pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas vieÅ¡u, kai teismo ar teisėjo pažeminimÄ matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo.

Juo gali bÅ«ti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010). BÅ«tina įvertinti tai, jog minėti neteisingi faktai į plačiÄ jÄ visuomenę nepasklido, t. y. įvertinamas A. B. 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimo pateikimo tretiesiems asmenims bÅ«das. Å is pareiÅ¡kimas nebuvo platinamas spaudoje, televizijoje, internete ar kitose masinio informavimo priemonėse.

PareiÅ¡kimas buvo pateiktas Jonavos rajono apylinkės teismui, kur buvo užregistruotas liudytojos M. S.. Tačiau pastaroji tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nurodė, jog A. B. atsiųsto dokumento iÅ¡samiai neskaitė, todėl apie jo turinį nieko nežino. Šį dokumentÄ ji tik užregistravo, įvedė į LITEKO sistemÄ ir atidavė teisėjai, kuriai jis buvo skirtas. Pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad galimybę susipažinti su A. B. pareiÅ¡kimu turėjo ir nagrinėjimui bylÄ rengiantis teisėjo padėjėjas, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys, iÅ¡reiÅ¡kę pageidavimÄ susipažinti su byla, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, nagrinėjęs A.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl nuÅ¡alinimo, kiti Å¡io teismo darbuotojai, nepagrindžia fakto, jog visi aukščiau minėti asmenys iÅ¡ tiesų susipažino su 2010 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimo turiniu ir šį pareiÅ¡kimÄ suvokė kaip užgauliai žeminantį jame nurodytų teisėjų garbę ir orumÄ . PrieÅ¡ingai, rimtų žalingų pasekmių analizuojamas pareiÅ¡kimas nesukėlė. PareiÅ¡kimo turinys nepadarė esminės įtakos nuomonės apie teisėjas J. B., L. D., L. T. ir antstolę R.

M. pakeitimui. Dėl teiginio, jog nemoka aritmetikos, teisėja J. R. (buvusi B.) teigė neįsižeidusi, kitos nukentėjusiosios taip pat pažymėjo, kad jas įžeidė tik teiginiai apie turto prievartavimÄ ir plėšikavimÄ . Tačiau visi Å¡ie teiginiai yra susiję, jie buvo skirti atkreipti dėmesį į tai, kad buvo priimtas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nepagrįstas sprendimas civilinėje byloje. Kadangi BK 232 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, svarbu aptarti ir tai, kaip pats A.

B. suvokė savo iÅ¡sakytas mintis ir galimas jų pasekmes. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, užduodamas klausimus nukentėjusiajai L. D., nuteistasis retoriÅ¡kai klausė, kaip įvardyti nepagrįstÄ ir neteisėtÄ per didelį vykdymo iÅ¡laidų priteisimÄ , jei ne turto prievartavimu ar plėšikavimu. Taigi apeliantas, nerasdamas korektiÅ¡kų, teisiÅ¡kai neutralių žodžių, pasirinko teisėjų autoritetÄ menkinančius teiginius, prasilenkiančius su realybe. Tokiu bÅ«du A.

B. siekė sumenkinti nukentėjusių teisėjų darbÄ , diskredituoti jas kolegų akivaizdoje. Užgaulumo požymis, kuris skiria baudžiamÄ jÄ atsakomybę nuo administracinės, paprastai reiÅ¡kia didesnį pažeminimo laipsnį, o tai yra susiję su veikos pavojingumo vertinimu (Baudžiamoji byla Nr. 2K-476/2014). Nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo bÅ«das, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

IÅ¡ aptarto darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo A. B. veiksmai atitinka BK 232 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tačiau kita dalis Å¡io teismo iÅ¡vados, kad S. S. veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, jog bÅ«tina taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais, vertinant nustatytų aplinkybių visumos pavojingumÄ . Å ios bylos kontekste vieÅ¡umas nebuvo itin didelis, todėl konstatuotina, kad jis nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio A.

B. reikėtų traukti baudžiamojon atsakomybėn.15. Å iuo atveju, spręstina, jog A. B. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1861 straipsnyje, požymių. Atribojant BK 232 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ nuo ATPK 1861 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, pastebėtina, jog Å¡iose normose įtvirtintų veikų sudėtys nėra analogiÅ¡kos. Pagal BK 232 straipsnį, kaip minėta, inter alia atsako tas, kas vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ar teisėjÄ dėl jų veiklos.

O administracinė atsakomybė pagal ATPK 1861 straipsnį kyla už trukdymÄ teismui vykdyti teisingumÄ , teismo ar teisėjo autoriteto žeminimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinę ir baudžiamÄ jÄ teisinę atsakomybę skiria veikos pavojingumas ir vieÅ¡as pobÅ«dis, taip pat veikos padarymo motyvai, sukeltos teisinės pasekmės (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2013). Taigi nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vienÄ iÅ¡ nusikaltimo požymių – veikos pavojingumÄ , kuris yra objektyvi nusikaltimo savybė, kuriÄ apibÅ«dina pavojingumo pobÅ«dis ir laipsnis.

Negali bÅ«ti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijÄ , bet neturinti visuomenei pavojingo pobÅ«džio. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi bÅ«ti taikoma. Administracinę ir baudžiamÄ jÄ teisinę atsakomybę (ATPK 1861 straipsnį nuo BK 232 straipsnio) skiria ne tik veikos pavojingumas, bet ir vieÅ¡as pobÅ«dis. VieÅ¡umas, kai užgauli informacija pasiekia keletÄ asmenų ir kai vieÅ¡umas pasireiÅ¡kia daug plačiau, pavyzdžiui, per žiniasklaidos priemones, vieÅ¡o teismo posėdžio metu ir pan., yra skirtingo pavojingumo laipsnio ir į tai reikia atsižvelgti teisiÅ¡kai vertinant veikÄ (Baudžiamoji byla Nr. 2K-476/2014).

Konstatuotina, kad Å¡ios bylos kontekste vieÅ¡umas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio apeliantÄ reikėtų traukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 15.1. Užgaulus pažeminimas, kuris įtvirtintas BK 232 straipsnyje, reiÅ¡kia didesnį pažeminimo laipsnį nei teisėjo autoriteto pažeminimas, įtvirtintas ATPK 1861 straipsnyje. Užgaulus pažeminimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip itin skaudžiai įžeidžiantis, įžūlus, piktas, niekinantis, Å¡meižikiÅ¡kas, atžarus, sukeliantis realias žalingas pasekmes veiksmas.

Nors analizuojamu atveju nukentėjusios teisėjos bei antstolė teigė įsižeidusios dėl joms skirtų A. B. raštiškų teiginių, tačiau, jau minėta, realių žalingų pasekmių pareiškimo dėl nušalinimo padavimas Jonavos rajono apylinkės teismui nesukėlė: nukentėjusių teisėjų bei antstolės reputacija esmingai nebuvo pabloginta, A. B. pareiškimas kitiems teismo darbuotojams nesukėlė itin neigiamos reakcijos, pasipiktinimo ir pan. Tokiais atvejais paprastai taikoma administracinė atsakomybė.

Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi pažeidėjas nubaustas pagal ATPK 1861 straipsnį dėl teismo posėdžio metu iÅ¡reikÅ¡tų teiginių: „jÅ«s esate suįžūlėjusi teisėja“, „sufabrikavote bylÄ â€œ, „gal jÅ«s narkotikų apsiėdę“ (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-191-134/2014). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus A. B. elgesiui veiksmus, kaip užtraukiančius administracinę atsakomybę, vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pavyzdžiui, byloje Nr. N62-531/2011 pažeidėja administracine tvarka nubausta už pareiÅ¡kimo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui pateikimÄ , kuriame buvo nurodyta, jog minėto teismo teisėjai fabrikuoja bylas, raÅ¡o nusikalstamus sprendimus, už dokumentų klastojimÄ teisėjÄ J. E. reikėtų sodinti į kalėjimÄ , be to, Å¡aliÅ¡kų teisėjų pagalba buvo iÅ¡reketuota iÅ¡ pažeidėjos 100 Lt bauda. Å ioje byloje pažymėta, jog įžeidžiančio turinio raÅ¡to raÅ¡ymas peržengia nuomonės reiÅ¡kimo ribas ir yra nepriimtinas civilizuotoje visuomenėje, tačiau galimos atsakomybės baudžiamÄ ja tvarka klausimas Å¡iuo atveju nebuvo sprendžiamas.

Taigi A. B. atžvilgiu iÅ¡ karto pradėjus baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nebuvo tinkamai įvertintos kitos teisinės priemonės, kurios Å¡iuo atveju bÅ«tų pagrįstos ir atitiktų jo veiksmų pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį. Baudžiamoji atsakomybė visada yra ultima racio (paskutinė, kraÅ¡tutinė) priemonė, taikoma tik tuomet, kai kitomis teisinėmis priemonėmis negalima užtikrinti pažeistų nukentėjusių asmenų teisių gynimo.15.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo metu taikyti A.

B. administracinę atsakomybę nebėra prasmės. Nuo galimo administracinio teisės pažeidimo padarymo jau yra praėję daugiau nei Å¡eÅ¡eri metai ir keturi mėnesiai. Baudžiamasis procesas vyko labai ilgai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas du kartus grÄ Å¾ino Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo dėl procesinių pažeidimų padarymo, visa tai neabejotinai kėlė tam tikrus nepatogumus bei ribojimus apeliantui. A. B. buvo taikytos įvairios kardomosios priemonės: nuo sÄ lyginai Å¡velnių – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, periodinio registravimosi policijos įstaigoje, iki pačių griežčiausių ir labiausiai asmens laisvę varžančių procesinių prievartos priemonių – namų areÅ¡to bei suėmimo.

Darytina iÅ¡vada, jog Å¡ios taikytos sankcijos padarė atitinkamÄ poveikį apeliantui, todėl naujo proceso pradėjimas pagal administracinių teisės pažeidimų bylų teisenÄ nebÅ«tų nei tikslingas, nei efektyvus. Dėl apeliaciniame skunde keliamų procesinės teisės pažeidimų 16. AukÅ¡tesnės instancijos teismas atmeta A. B. apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo teisėja J. K. buvo Å¡aliÅ¡ka. Nors minėta teisėja padarė procesinį pažeidimÄ , t. y. dalyvaujant kaltinamajam apklausė tik vienÄ nukentėjusiÄ teisėjÄ L.

D., o kitų asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tik pagarsino, tokiu bÅ«du nesudarydama galimybės A. B. užduoti klausimus nukentėjusiosioms bei kaltinimo liudytojams, tačiau Å¡is procesinis pažeidimas nepatvirtina, jog bylÄ nagrinėjusi teisėja bÅ«tų turėjusi asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar iÅ¡ankstinį neigiamÄ , prieÅ¡iÅ¡kÄ nusistatymÄ A. B. atžvilgiu. Teiginiai, jog teisėja J. K. savo veiksmus derino su Kauno miesto apylinkės ir apygardos prokuratÅ«romis yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl plačiau neanalizuojami.

Nors apeliantas skunde reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ ir dėl, jo teigimu, priverstinai paskirto advokato R. L., tačiau tai taip pat nepatvirtina teisėjos Å¡aliÅ¡kumo. Teisėja J. K. 2011 m. liepos 13 d. nutartimi perduodama bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje nutarė kaltinamajam A. B. skirti gynėjÄ BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. motyvuotai nurodydama priežastis, kodėl Å¡iuo atveju gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Teisėja pažymėjo, jog A. B. yra nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, be to, byla perduota teismui 2011 m. gegužės 30 d., o kaltinamasis iÅ¡ suėmimo paleistas tik 2011 m. gegužės 17 d.

Siekiant užtikrinti kaltinamojo teisių tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , buvo įpareigotos Kauno ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti A. B. gynėjÄ . Taigi advokatÄ R. L. ginti kaltinamÄ jį A. B. parinko ne teisėja J. K., tačiau Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorė (t. 2, b. l. 105). IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog apeliantas pageidavo pasikviesti sau tinkamÄ gynėjÄ iÅ¡ Vokietijos Federacinės Respublikos (t. 2, b. l. 133), nes teigė esantis Vokietijos Federacijos pilietis, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iuo klausimu pateikė užklausÄ Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurio direktorius informavo, jog Migracijos departamentas neturi duomenų apie tai, kad A.

B. bÅ«tų įgijęs Vokietijos ar kitos valstybės pilietybę. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, 1990 m. gruodžio 20 d. pasirašęs pasižadėjimÄ Lietuvos Respublikai pagal 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2 punktÄ (t. 2, b. l. 150). Taigi bylÄ pirmÄ ja instancija nagrinėjusi teisėja pagrįstai neatleido advokato R. L. nuo tolesnio bylos nagrinėjimo, be to, advokatas R. L. dar 2011 m. spalio 18 d. teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad jo ginamasis A. B. nesiteikia su juo bendrauti ir pažeidžia nuostatas dėl bendros gynybos taktikos, strategijos derinimo, tačiau jo priedermė yra bet kokiu atveju ginti kaltinamÄ jį.17.

Dar vienas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas A. B. apeliacinio skundo teiginys yra tai, jog buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti bylÄ . Apelianto nuomone, kaltinamajame akte nėra jokių duomenų apie nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ , padarinius, kitas svarbias aplinkybes, kurios pagrįstų kaltinimÄ . Su Å¡iuo vertinimu aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka. 17.1. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame galutinai formuluojamas kaltinimas asmeniui, kartu apibrėžiamos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo ribos.

Vadovaudamasis BPK 218 straipsniu, prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs Å¡iame straipsnyje numatytus veiksmus, suraÅ¡o kaltinamÄ jį aktÄ ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tik tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2013).

VisiÅ¡kai normalu, jog teisminio nagrinėjimo metu gali paaiÅ¡kėti naujų veikos padarymo aplinkybių, tačiau kiekvienu tokiu atveju perraÅ¡yti kaltinamojo akto įstatymas nereikalauja. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių pateikti iÅ¡baigtus vienareikÅ¡mius duomenis, kadangi iÅ¡samiai Å¡ie duomenys yra analizuojami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimÄ ir juos įvertinus teismas priima galutinį sprendimÄ , motyvuodamas, kodėl sprendimÄ grindžia vienais ar kitais įrodymais. 17.2.

Nagrinėjamu atveju byloje esantis kaltinamasis aktas atitinka jam keliamus reikalavimus. Jame nurodyti visi BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys, t. y. teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, įtariamojo asmens duomenys, nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kita raÅ¡ytinė ikiteisminio tyrimo medžiaga), BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ , įtariamojo gynėjo duomenys, įtariamojo pozicija dėl inkriminuoto įtarimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo būdas nėra BK 232 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis požymis, tačiau prokuroras konkrečiai nurodė, kaip, jo vertinimu, pasireiškė užgaulus teisėjų bei antstolės pažeminimas, t. y. pareiškime dėl nušalinimo nurodant teiginius, jog teisėjos J. B. ir L. D. nemoka elementarių matematikos veiksmų, užsiima turto prievartavimu ir plėšikavimu, o teisėja L. T. ir antstolė R. M. užsiima turto prievartavimu.

BK 232 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai reiÅ¡kia, jog Å¡is nusikaltimas vertintinas kaip baigtas nuo konkrečių viešų žeminančių teisingumÄ vykdančius asmenis veiksmų atlikimo, todėl kaltinamajame akte, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nebuvo pagrindo detalizuoti kilusius padarinius. Tai, jog antstolė R. M. nėra teisingumÄ vykdantis asmuo, yra aptarta skundžiamame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, jog antstolei R.

M. adresuoti užgaulÅ«s žodžiai pažemino teisėjų garbę. Nepaisant Å¡io kaltinimo formuluotės netikslumo, kaltinamojo akto turinys niekaip nesuvaržė kaltinamojo teisės į gynybÄ ir netrukdė bylos iÅ¡samiam nagrinėjimui nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme.

18. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir BPK 257 straipsnio, numatančio, jog nustačius, kad kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nenurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneÅ¡a prokurorui, reikalavimų. Nagrinėjamu atveju kitų A. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų nenustatyta, taip pat nėra jokių pagrįstų duomenų, kad kaltinamajame akte nurodytÄ veikÄ galėjo padaryti kitas asmuo, todėl kreiptis į prokurorÄ vadovaujantis minėtu straipsniu nebuvo objektyvaus pagrindo.19.

Apeliantas skunde pažymi, jog nuosprendyje jam į laisvės atėmimo bausmės laikÄ yra įskaitytas neteisėtas sulaikymas neteisėtos kratos pagrindu ir neteisėtas suėmimas kardomojo kalinimo pagrindu. Baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras 2010 m. liepos 21 d. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu priimti nutartį dėl kratos A. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir pagalbinėse patalpose, siekiant surasti įtariamÄ jį A.

B., kadangi jis kviečiamas neatvyko į apklausÄ , jo taip pat nepavyko ir atvesdinti (t. 1, b. l. 69). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi sankcionavo kratos darymÄ (t. 1, b. l. 70), tačiau Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi kratos atlikimÄ pripažino neteisėta (t. 1, b. l. 74). Taigi, nors atlikta krata, siekiant surasti A. B. buvo pripažinta neteisėta, tačiau pagrindas laikinai sulaikyti asmenį buvo, kadangi neatvykdamas į apklausas, neįsileisdamas policijos pareigÅ«nų, A.

B. aktyviais veiksmais kliudė atlikti procesinius veiksmus, t. y. trukdė procesui. Atlikus bÅ«tinus procesinius veiksmus, dar tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2010 m. rugpjūčio 2 d., A. B. nedelsiant buvo paleistas iÅ¡ sulaikymo (t. 1, b. l. 107), jam paskirta Å¡velnesnė kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Kadangi A. B. savo kaip įtariamojo pareigų ir toliau nevykdė, nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų pasislėpė, todėl buvo paskelbta jo paieÅ¡ka, 2011 m. balandžio 12 d.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirtas suėmimas. Suradus įtariamÄ jį, 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi suėmimo terminas jam nustatytas vienam mėnesiui, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi minėta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis panaikinta. Taigi, nors aukÅ¡tesniojo teismo nutartimi A. B. ikiteisminio tyrimo metu taikytas suėmimas buvo pripažintas neteisėtu, tačiau tai nėra pagrindas Å¡io laikotarpio neįskaityti į skiriamos bausmės laikÄ , kadangi įstatymas numato realaus, faktinio laikino sulaikymo ir suėmimo įskaitymÄ Ä¯ bausmės laikÄ .

Tuo tarpu kompensacijos klausimas dėl neteisėtų procesinių veiksmų atlikimo nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl visi aukščiau minėti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai nėra aktualÅ«s, nes apeliantui neskiriama jokia baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė.

20. Apeliaciniame skunde A. B. nurodo ir tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdoma diskriminacija dėl jo tautybės ir pilietybės, tačiau kaip pasireiÅ¡kė minima diskriminacija, apeliantas nedetalizuoja. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ bei patikrinęs bylÄ nagrinėjusios teisėjos atliktus procesinius veiksmus, jokių apelianto diskriminacijos apraiÅ¡kų nenustatė. Daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas užtikrino, jog proceso metu bÅ«tų gerbiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės bei užtikrino, jog nebÅ«tų tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kalbos, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų. A. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, baudžiamasis procesas vyko pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymÄ .

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymas, patvirtinančias iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. B. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka (t. 9, b. l. 55, 86, 126, 183). IÅ¡ pateiktų pažymų matyti, kad antrinę teisinę pagalbÄ A. B. teikė advokatai – K. D. ir V. K..21.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl apelianto gynimo iÅ¡ A.

B. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal BK 232 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Panaikinti A. B. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjai                                                                                                                                  Kęstutis Dargužis                                                                                                                                                Danutė Giačaitė                                                                                                                                                Viktoras Preikšas