e2767caa-58d8-43b5-b9f3-2917fed0ebfc · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-2143-657/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20733-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.15.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės, valstybės įmonės Turto bankas apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1358-429/2019 pagal pareiÅ¡kėjos I.

U. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė, S. J., valstybės įmonė Turto bankas, (duomenys neskelbtini)-oji butų savininkų bendrija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja I. U. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ butÄ / patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad pareiškėjai Kauno miesto valdybos patalpų suteikimo sekretorius 1991 m. spalio 24 d. išdavė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) apsikeitimo orderį Nr. 2125p, kurio pagrindu pareiškėja, pareiškėjos motina S. U. (po santuokos – J.) ir jos sutuoktinis Š. J. nuo 1991 m. spalio 24 d. pradėjo gyventi minėtam ginčo bute. Pareiškėja nuo pat apsigyvenimo bute iki šios dienos moka už jį mokesčius, jį išlaiko, t. y. nepertraukiamai valdo nuo 1991 metų.

Gyvendama bute pareiÅ¡kėja investavo į buto gerbÅ«vį – atliko buto remontÄ , pakeitė langus, duris, grindis, prisidėjo prie (duomenys neskelbtini)-osios butų bendrijos, kuriai priklauso pareiÅ¡kėja, atliekamų pastato remonto darbų. PareiÅ¡kėjai 2015 metais iÅ¡ VÄ® Registrų centro gavus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä paaiÅ¡kėjo, kad nėra jokių įrašų apie orderį ar kitų nuosavybę bei kitus juridinius faktus patvirtinančių duomenų.

Pareiškėjos žiniomis, iki 1996 metų pastatas, kuriame yra butas, priklausė VĮ „Kauno baldai“. Po įmonės restruktūrizavimo pastatas nebuvo perduotas Kauno miesto savivaldybės administracijai, tačiau VĮ „Kauno baldai“ 1992 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 1811045 nurodyta, kad pareiškėja gyvena bute. UAB „Kauno butų ūkis“ 2017 m. lapkričio 3 d. raginimu pareiškėjai, jos motinai ir motinos sutuoktiniui nurodė, kad butas priklauso Kauno miesto savivaldybės administracijai ir pareiškėja su savo šeimos nariais jame gyvena be jokio teisinio pagrindo, tačiau net ir pareikalavus tokių įrodymų, jų nepateikė.

VÄ® Registrų centre susipažinus su buto kadastrine byla paaiÅ¡kėjo, kad butas po VÄ® „Kauno baldai“ restruktÅ«rizavimo nuosavybės teise niekam nepriklauso. Nei savivaldybė, nei valstybė, norėdamos įregistruoti daiktines teises į butÄ , negalėtų pateikti dokumentų, patvirtinančių valstybės ar savivaldybės daiktinių teisių atsiradimÄ Ä¯ ginčo butÄ . PareiÅ¡kėjai nėra žinoma, kad nuosavybės teisės į butÄ buvo ar yra ginčijamos teismine tvarka, todėl yra visi įstatymo nustatyti pagrindai dėl nuosavybės teisės į butÄ Ä¯gijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymui.

3. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad iÅ¡raÅ¡ius patalpų apsikeitimo orderį, toliau turėjo sekti nuomos sutarties sudarymas, tačiau pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eimos nariai to nepadarė, todėl pažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Nuomos sutarties nesudarymas niekaip negalėjo pakeisti ar panaikinti pareiÅ¡kėjos teisinio statuso ginčo buto atžvilgiu, ji negalėjo įgyti į jį daugiau teisių, nei jai buvo suteikta pagal patalpų apsikeitimo orderį. Buto valdymas pagal apsikeitimo orderį, kas buvo pagrindas susiformuoti nuomos teisiniams santykiams, neatitinka nurodytos sÄ lygos dėl daikto, kaip savo, sÄ Å¾iningo valdymo. PareiÅ¡kėja apsigyveno ginčo gyvenamosiose patalpose žinodama, kad nurodytu orderiu jai buvo leista apsigyventi Å¡iose patalpose, kaip jų nuomininkei, tačiau jos ir toliau priklausė Kauno miesto savivaldybei.

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. NeprieÅ¡tarautų pareiÅ¡kimo tenkinimui, jeigu bÅ«tų nustatyta nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygų visuma.

6. Suinteresuotieji asmenys S. J. ir (duomenys neskelbtini)-oji butų savininkų bendrija su pareiÅ¡kimu sutiko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino ir paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nuo 1991 metų jokio kito nuosavybės teise registruotino turto neturi ir nebuvo įgijusi. Pripažintinas įrodytu faktas, kad minėtas turtas nėra registruotas valstybės ar savivaldybės, ar kito fizinio asmens vardu vieÅ¡ajame registre, kÄ patvirtina į bylÄ pateiktas VÄ® Registrų centro pateikta pažyma.

9. Vertindamas, ar pareiÅ¡kėja tiek užvaldydama daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydama daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turėjo bÅ«ti įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už jÄ teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jai tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų, teismas rėmėsi pačios pareiÅ¡kėjos, jos atstovės advokatės, liudytojų V. K., L. V. paaiÅ¡kinimais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

PareiÅ¡kėja, gavusi apsikeitimo patalpomis orderį, jose nuolat nepertraukiamai gyveno, sÄ Å¾iningai jas valdydama, t. y. mokėdama mokesčius už butÄ , dalyvaudama DNSB Nr. (duomenys neskelbtini) veikloje, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kai per visÄ valdymo laikotarpį, valstybė atstovaujama VÄ® Turto banko ir Kauno miesto savivaldybė turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto ja nepasinaudojo. Tai, kad po pareiÅ¡kėjos kreipimosi į Kauno miesto savivaldybę, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 14 d., savivaldybės buhalterinėje apskaitoje yra butas (duomenys neskelbtini), neįrodo, kad nuosavybės ir daiktinės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šį turtÄ patikėjimo teise valdė Kauno miesto savivaldybė, nes neįrodė prieÅ¡ingai.

Tiek pačios pareiškėjos, tiek (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos pirmininkės O. D. paaiškinimais butas priklausė VĮ „Kauno baldai“, tačiau restruktūrizavus įmonę, jis nebuvo perduotas Kauno miesto savivaldybei.

10. Vertindamas, ar visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai, atsižvelgiant į tai, kad daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ , kaip savÄ , nesislapstydamas, teismas rėmėsi tiek pačios pareiÅ¡kėjos, tiek suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovės duotais paaiÅ¡kinimais, kad pareiÅ¡kėja moka mokesčius už butÄ , jokių įsiskolinimų neturi, dalyvauja (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos veikloje, pati savo lėšomis pagerino buto bÅ«klę, tai yra daiktÄ â€“ butÄ valdė atvirai, kaip savo.

PareiÅ¡kėja, gyvendama bute beveik 28 metus, jį valdo nepertraukiamai, nes nei VÄ® Turto bankas, nei Kauno miesto savivaldybė net neginčija nepertraukiamumo valdymo fakto. Esmine bylai aplinkybe, vertinant, ar visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas, kaip savas, pripažintina tai, kad nuo pat apsigyvenimo bute, pareiÅ¡kėja įgyvendino savo teises į prievolių, susijusių su buto iÅ¡laikymu, vykdymÄ â€“ mokėjo mokesčius už butÄ , jį remontavo. Vertindamas, ar valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , teismas rėmėsi 1991 m. spalio 24 d. gyvenamosios patalpos apsikeitimo orderiu, kurio pagrindu pareiÅ¡kėja jau 1991 metais apsigyveno bute, tai yra jį valdė sÄ Å¾iningai, nepertraukiamai ir atvirai beveik 28 metus.

Byloje nustačius nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi į butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) sÄ lygų visumÄ , teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinto kaip pagrįstÄ ir įrodytÄ , bei priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybės naudai 17,02 Eur procesines iÅ¡laidas. Kadangi pareiÅ¡kėjos ir kai kurių suinteresuotų asmenų interesai buvo prieÅ¡ingi, o pareiÅ¡kimas tenkintinas, teismas priteisė pareiÅ¡kėjai iÅ¡ suinteresuotų asmenų VÄ® Turto banko ir Kauno miesto savivaldybės po 612,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. Apeliaciniuose skunduose suinteresuotieji asmenys Kauno miesto savivaldybė ir VÄ® Turto bankas prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Apeliaciniai skundai grindžiami Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra visų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytų sÄ lygų visuma, nes byloje nepateikta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja įrodė egzistuojant visas bÅ«tinas sÄ lygas, kurioms esant galima konstatuoti, jog asmuo įgijo daiktÄ nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį. 11.2.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja, rÅ«pindamasi ginčo butu, t. y. mokėdama komunalinius mokesčius ir remontuodama ginčo butÄ , laikė ginčo butÄ savu, valdė atvirai bei teisėtai. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog ginčo butas buvo suteiktas apsikeitimo orderio pagrindu, kuris suteikė teisę tik apsigyventi ginčo bute, tačiau jokiu bÅ«du tai nereiÅ¡kė, kad ginčo butas tapo pareiÅ¡kėjos nuosavybe. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – raÅ¡tai, apsikeitimo patalpomis orderis – patvirtina, jog ginčo butas buvo sukurtas valstybės – daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, patalpos buvo suteiktos valstybės įmonės darbuotojams, vėliau pareiÅ¡kėja apsikeitimo orderio pagrindu jose teisėtai apsigyveno, tačiau Å¡ios patalpos nuo to netapo privačiomis, nes patalpų privatizavimo procedÅ«ros nebuvo atliktos.

Teismas nepagrįstai nevertino bylos aplinkybių ir netyrė įrodymų CK 4.69 straipsnio 3 dalies taikymo atžvilgiu. Iš byloje pateiktų dokumentų, akivaizdu, kad pareiškėja neįgijo nuosavybės teise ginčo buto, kadangi pirminis ginčo buto valdytojas buvo tik jų nuomininkas, tai ir vėlesnysis – pareiškėja ir jos šeimos nariai – taip pat įgijo teisę tik naudotis ginčo butu, o įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui galėjo jį privatizuoti, tačiau dėl byloje nenurodytų priežasčių to nepadarė.

Kadangi ginčo butas buvo name, kuriame esančios patalpos priklausė valstybinei įmonei ir po kurios restruktÅ«rizavimo Å¡ios patalpos nebuvo perduotos savivaldybei, nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais privatizuotos jų nuomininkų, todėl jos liko valstybės turtu, o CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos griežtai draudžia tokį turtÄ , nors ir neįregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre valstybės ar savivaldybės vardu, įgyti nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi.

12. PareiÅ¡kėja I. U. atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptartos sÄ lygos nustatyti faktui, jog pareiÅ¡kėja įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į ginčo butÄ . Byloje esančios įvairios sÄ skaitos už komunalines paslaugas, bendrijos mokesčius, buto remonto darbus ir pan. bei jų apmokėjimo kvitai, sudarytos sutartys dėl komunalinių paslaugų teikimo patvirtina, jog pareiÅ¡kėja beveik 28 metus nepertraukiamai, atvirai, sÄ Å¾iningai bei teisėtai valdo butÄ , kaip savo nuosavybę.

Å ios sÄ skaitos taip pat patvirtina, jog pareiÅ¡kėja visuomet prisistatė, kaip buto savininkė, kadangi jose nurodytas bÅ«tent jos vardas. Byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas, ar orderio pagrindu butas perėjo pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise. Per visÄ laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėja gyveno bute nei Kauno miesto savivaldybė, nei valstybė ginčo butu nesirÅ«pino, jokių pretenzijų į jį neturėjo. Suinteresuoti asmenys neįrodė, jog butas nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, todėl nebuvo teisinio pagrindo CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui.

Visi Å¡iame name esantys butai priklauso privatiems asmenims. Tai dar viena aplinkybė, patvirtinanti, jog nei valstybė, nei savivaldybė negali bÅ«ti laikoma buto savininke, nesant Å¡ias daiktines teises neginčijamai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų. Atsižvelgus į Lietuvos teismų sukurtÄ precedentÄ Å¡io pobÅ«džio bylose, turi bÅ«ti laikoma, jog nesant privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi galimybę galinčių paneigti įrodymų, įgyjamosios senaties faktas turėjo bÅ«ti nustatytas, taigi, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

14. Suinteresuotieji asmenys VÄ® Turto bankas ir Kauno miesto savivaldybės administracija sutiko su viena kitos apeliaciniu skundu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

16. PareiÅ¡kėja I. U. prašė pripažinti, kad ji pagal CK 4.47 straipsnio 11 punkto bei CK 4.68 straipsnio nuostatas įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nurodė, kad ginčo butÄ ji gavo pagal 1991 m. spalio 24 d. apsikeitimo gyvenamosiomis patalpomis orderį Nr. 2125p ir ji šį butÄ su rÅ«siu daiktus valdo nuo 1991 metų, kai minėtu adresu 1991 m. lapkričio 18 d. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

17. Byloje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į ginčo butÄ nėra įregistruotos. Valstybinės firmos „Kauno baldai“ 1992 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡te Nr. 1811045 Kauno valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biurui „Dėl individualių butų techninės apskaitos bylų sudarymo valstybinės firmos „Kauno baldai“ bendrabučiui (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėja gyvena bute (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities archyvo 2015 m. spalio 21 d. raÅ¡te Nr. (10.6)V-10 2505 nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės dokumentų fonde, 1996 metų valdybos posėdžių protokoluose ir sprendimuose bei mero potvarkiuose, žinių apie akcinės bendrovės „Kauno baldai“ priklausančio namo (duomenys neskelbtini) perdavimÄ Kauno miesto savivaldybei nėra. NamÄ , esantį (duomenys neskelbtini) administruoja (duomenys neskelbtini)– oji daugiabučių namų savininkų bendrija, įsiskolinimų už butÄ nėra.

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.), daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-54-611/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡ios bylos faktines aplinkybes bei paminėtus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, iÅ¡ esmės sutinka su apeliantų argumentais, jog Å¡iuo atveju byloje yra kilę pagrįstų abejonių dėl to, ar pagal pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, jos nuosavybės teisė į ginčo butÄ gali bÅ«ti konstatuota įgyjamosios senaties pagrindu.

20. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į butÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, kad daiktas bÅ«tų įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens vardu, kad pareiÅ¡kėja daiktÄ visÄ valdymo laikÄ , ilgiau kaip 10 metų, valdo sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savÄ . Tačiau ginčas yra dėl to, ar daiktas visÄ valdymo laikÄ buvo valdomas teisėtai, t. y. įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė ir kitaip nepažeisti teisės aktų reikalavimai, ir ar butas yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė faktÄ , kad pareiÅ¡kėja I. U. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje apeliantės kelia klausimÄ dėl antrosios sÄ lygos buvimo – apsikeitimo gyvenamosiomis patalpomis orderio pagrindu butas su rÅ«siu netapo ir negalėjo tapti privačia nuosavybe, nes patalpos nebuvo privatizuotos įstatymų nustatyta tvarka.

22. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Å¡iais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei.

Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rÅ«Å¡ių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

23. Nagrinėjamos bylos duomenimis, gyvenamasis namas (buvęs bendrabutis), kuriame yra ginčo butas, pastatytas 1975 m. kaip valstybės nuosavybė, nes daugiabutis negalėjo bÅ«ti privačios nuosavybės objektu. Pagal Kauno miesto valdybos patalpų suteikimo sektoriaus 1991 m. spalio 24 d. iÅ¡duotÄ gyvenamosios patalpos apsikeitimo orderį, teisinių santykių susiformavimo metu galiojusių teisės aktų normas, tiek daugiabutis namas, kuriame yra butas, tiek ginčo butas priklausė visuomeniniam butų fondui ir buvo valstybės nuosavybė.

Pagal iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondÄ Ä¯Ä—jo gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas), taip pat gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams – kolÅ«kiniams ir kitokiems valstybiniams – kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės. Pagal 1964 m.

Civilinio kodekso 97 ir 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtÄ , pagrindinį miestų butų fondÄ ) savininkė. Taigi, valstybė, atstovaujama valstybinės firmos „Kauno baldai“ suteikė galimybę įmonės darbuotojams turėti bÅ«stÄ ir juo naudotis bei valdyti. Be to, valstybė, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu, vėliau priimtais įstatymais, suteikė teisę asmenims, gyvenusiems name, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpas privatizuoti.

Byloje esančiame (duomenys neskelbtini) – oji daugiabučių namų savininkų bendrijos 2018 m. lapkričio 25 d. pažymoje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjos butas neprivatizuotas, o valstybinės firmos „Kauno baldai“ 1992 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡tas Nr. 18/1045 Kauno valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro virÅ¡ininkui Dėl individualių butų techninės apskaitos bylų sudarymo bendrabučiui (duomenys neskelbtini), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kiti butai, esantys tame pačiame name buvo įgyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Tuo tarpu, pareiškėja tokiu būdu savo teisės neįgyvendino.

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad atkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Konstitucijos 46 str.) ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ jÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-41/2011).

25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nurodytu adresu esantis turtas – ginčo butas nebuvo privati valstybinės firmos „Kauno baldai“ ar V. K. (su kuriuo buvo keičiamasi gyvenamosiomis patalpomis) nuosavybė, o yra valstybės nuosavybė. Taigi, Å¡iuo metu susidarė situacija, kai valstybės turtas – ginčo butas, kuriuo disponavo valstybės firma „Kauno baldai“, nebuvo privatizuotas, ir iki 2016 m. rugsėjo 14 d. nebuvo perleistas / įtrauktas / apskaitytas Kauno miesto savivaldybės buhalterinėje apskaitoje (CPK 12 str., 178 str., 197 str.).

Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai, Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini), esantis butas, buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Minėtas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad nepaisant to, kad pareiÅ¡kėja butÄ valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 10 metų, tačiau imperatyvus draudimas (valstybei priklausančio daikto) eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti butÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi (CK 4.68 – 4.71 str.).

26. Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011;

Teismų praktika, 2011 m. Nr. 35). Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į ginčo butÄ Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡is turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu bÅ«du panaikinta ar pasibaigusi.

27. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties taikymÄ , vertino byloje esančius įrodymus, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiÅ¡kimas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

29. Atsižvelgiant į bylos baigtį – apeliaciniai skundai patenkinti, o pareiÅ¡kimas atmestas, todėl pareiÅ¡kėjos I. U. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, o iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistinos 24,30 Eur iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (17,02 Eur pirmosios instancijos teisme ir 7,28 Eur apeliacinės instancijos teisme). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu teismas n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos I.

U. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmesti. Priteisti iÅ¡ I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,30 Eur (dvideÅ¡imt keturis eurus 30 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , pareiÅ¡kėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėja Žibutė Budžienė