e274be0a-a42b-43ce-9b52-e5b6a90d1280 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-626/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53297-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.1.6.5; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.4; 1.1.8.6.5; 1.1.10.1; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Imbrasui, Editai Ignatavičiūtei, nuteistajam K.

K., jo gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei, nuteistajam M. K. (M. K.), jo gynėjams advokatams Daliai Bukelienei, Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), nuteistajam A. P., jo gynėjoms advokatėms Ingridai Botyrienei, Lauretai Ulbienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro, nuteistųjų K. K., A. P., nuteistojo M. K. ir jo gynėjos advokatės Dalios Bukelienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 metų; - pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. P. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas kardomajame kalinime nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2019 m. sausio 15 d. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams; - pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir M.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. K. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas kardomajame kalinime nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. K. valstybės naudai nusikaltimo rezultatÄ - 500 Eur, gautus iÅ¡ A. P., atitinkančiÄ pinigų sumÄ . K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams; - pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, K. K. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas kardomajame kalinime nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti nusikaltimo darymo priemones: automobilį „MB Vaneo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su jo dokumentais, rakteliais, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žBlackBerry“ Imei (duomenys neskelbtini) su Sim kortele, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žBlackBerry“ Imei (duomenys neskelbtini) su Sim kortele, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ NOKIA“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Sim kortele, elektroninį prietaisÄ â€žCC308+“, laidÄ ir instrukcijÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1.

A. P., M. K. ir K. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų - kanapių dervos ir šias narkotines medžiagas gabeno kontrabanda, o būtent: A. P. neteisėtam įgijimui ir laikymui labai didelio kiekio narkotinių medžiagų bei tokių medžiagų gabenimui kontrabanda, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėnesio pradžioje, iš anksto susitarė su M.

K., pažadėdamas jam 5000 eurų atlygį, o M. K., ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėnesio pradžioje į bendrininkų grupės veiklÄ Ä¯traukė K. K., pažadėdamas jam 1000 eurų atlygį. Po ko A. P., pagal iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamų veiksmų planÄ , konspiracijos tikslais apsirÅ«pino pats bei perdavė M. K. ryÅ¡io priemones-mobiliojo ryÅ¡io telefonus „Blackberry“ su instaliuota bendravimo programėle „Sky“, kad nebÅ«tų įmanoma užfiksuoti jų tarpusavio bendravimo, ir 2017 m. spalio 10 d.

M. K. nuvežė į Lenkijos RespublikÄ , Gdansko miestÄ , bei degalinėje „BP“ organizavo susitikimÄ su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris Lenkijoje turėjo sudėti M. K. į automobilį narkotikus. Po ko, iÅ¡ anksto įsigijęs ne savo vardu registruotÄ automobilį „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kėbule buvo įrengtos narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda skirtos slėptuvės, bÅ«damas faktiniu specialiai narkotinių medžiagų kontrabandai paruoÅ¡to automobilio valdytoju, 2017 m. spalio 11 d.

Marijampolės mieste, nurodęs slėptuvių vietas, perdavė šį automobilį M. K., kuris parvairavo šį automobilį į Vilniaus miestÄ ir 2017 m. spalio 12 d., vykdydamas susitarimÄ su A. P., perdavė šį automobilį K. K. vykimui į Lenkijos RespublikÄ . Po ko, A. P. nurodymu, 2017 m. spalio 13 d., 5:30 val., K. K. automobiliu „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį lydintis automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Lenkijos RespublikÄ .

Lenkijos Respublikoje, Suvalkų mieste, M. K. paliko savo automobilį ir toliau vyko vienu automobiliu „MB Vaneo“, kurį vairavo K. K., iki Lenkijos Respublikos Gdansko miesto, kur, 2017 m. spalio 13 d., apie 16:00 val., K. K. iÅ¡lipo, o M. K. nuvairavo automobilį „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui, su kuriuo 2017 m. spalio 10 d. A. P. jį supažindino Lenkijoje, ir paliko pastarajam šį automobilį narkotikų pakrovimui į kėbule įrengtas slėptuves. Vėliau, apie 18 val., tas pats asmuo minėtÄ automobilį perdavė M.

K. pasakęs, kad įdėjo virÅ¡ 200 kilogramų. Tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , M. K. pasiėmė K. K., kuris sėdo už automobilio „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir iÅ¡ Lenkijos Respublikos Gdansko miesto minėtu automobiliu nuvažiavo į Suvalkų miestÄ , kur 2017 m. spalio 14 d., apie 6:40 val., M. K. paėmė savo paliktÄ automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei laikantis konspiracijos lydėdamas šį krovinį nuvažiavo į priekį.

K. K. gabeno narkotines medžiagas kontrabanda iÅ¡ Lenkijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sienÄ , Kalvarijos – Budzisko pasienio kontrolės punktÄ , esantį Kalvarijos sav., Salaperaugio kaimo apylinkėse, ir tokiu bÅ«du nepateikiant muitinės kontrolei kontrabanda gabeno labai didelį kiekį 242 524 g (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kai 2017 m. spalio 14 d., apie 7:52 val., Kalvarijos sen., Trakėnų mst., Muitinės g. 22, automobilis „MB Vaneo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. K., buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK, kur atlikus minėto automobilio kratÄ jame įrengtose slėptuvėse buvo rasta ir paimta 24 2524 g (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

2. A. P. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad ne vėliau kaip 2017 m. spalio 16 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo smogiamojo pobÅ«džio Å¡altÄ jį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos teleskopinį blakÅ¡tÄ , kurį neteisėtai gabeno su savimi automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelėse ir jame laikė iki 2017 m. spalio 16 d., kai apie 19:10 val. minėto automobilio atliktos kratos metu adresu Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje, minėtÄ neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti:

1) panaikinti nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

2) panaikinti nuteistųjų A. P. ir M. K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

3) nuteistųjų A. P. ir M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

4) nuteistųjų A. P. ir M. K. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija);

5) nuteistajam A. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – 13 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du (taip pat ir su paskirta bausme pagal BK 258 straipsnio 2 dalį) ir A. P. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 13 metų; vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. P. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti nuteistojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ .

4. Dėl nuteistųjų bendrininkavimo formos prokuroras pažymi, kad A. P., M. K. ir K. K. buvo kaltinami, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami organizuota grupe. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad nuteistieji veikė ne organizuotoje, o bendrininkų grupe. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl A. P. ir M. K. veikimo bendrininkų grupe yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ pripažinti A.

P. ir M. K. veikimÄ bendrininkų grupe iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad Å¡iuo atveju nėra visų organizuotos grupės požymių. Teismas aptarė A. P. ir M. K. vaidmenis bei pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamieji planavo daryti daugiau nusikaltimų, tai buvo vienkartinis nusikalstamas sumanymas. Prokuroro nuomone, apygardos teismas neįvardijo jokių konkrečių teismų praktikoje iÅ¡skiriamų organizuotos grupės požymių, kurie A. P. ir M. K. veiksmais Å¡iuo atveju nebuvo nustatyti.

PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie A. P. ir M. K. veikimÄ organizuotoje grupėje. 4.1. Prokuroras nurodo, kad nagrinėjamu atveju A. P. subÅ«rė organizuotÄ grupę, parengė nusikalstamų veikų planÄ , surado kitÄ organizuotos grupės narį – M. K., jį aprÅ«pino nusikalstamos veikos darymui reikalingomis priemonėmis, suderino M. K. susitikimÄ su narkotinių medžiagų tiekėju, prieÅ¡ gabenant narkotines medžiagas kartu vyko į susitikimÄ su tiekėju.

Nusikalstama veika buvo daroma pagal A. P. parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ ir nurodymus. M. K. atliko ir nusikalstamos veikos organizatoriaus, ir vykdytojo funkcijas. A. P. įtrauktas į organizuotÄ grupę jis pastarojo nurodymu surado vairuotojÄ K. K. (kuris nepažinojo A. P. ir veikė bendrininkų grupe su M. K., nežinodamas apie organizuotos grupės egzistavimÄ ) narkotinių medžiagų kontrabandai, taip pat kartu su A. P. pats vyko į Lenkijos RespublikÄ , kur Å¡is buvo suorganizavęs susitikimÄ su asmeniu, turėjusiu įdėti į jo automobilį narkotines medžiagas.

Grįžus į Lietuvos RespublikÄ , M. K. perėmė A. P. įgytÄ automobilį, skirtÄ narkotinių medžiagų gabenimui, ir perdavė jį K. K.. M. K. pagal A. P. nurodymÄ kartu su K. K. iÅ¡vyko į Lenkijos RespublikÄ , iÅ¡ pradžių atskirais automobiliais, po to - kartu narkotinių medžiagų gabenimui skirtu automobiliu. Gdansko mieste vairuotojui K. K. iÅ¡lipus, M. K. nuvairavo automobilį asmeniui, su kuriuo jį buvo supažindinęs A. P., jam paliko automobilį ir vėliau jį paėmė su pakrautomis narkotinėmis medžiagomis.

M. K. paėmė vairuotojÄ K. K., kuris iki Lietuvos Respublikos vairavo narkotinėmis medžiagomis pakrautÄ automobilį. M. K. iki vietos, kurioje buvo palikęs automobilį (Suvalkų), važiavo kartu su K. K., vėliau persėdo į savo automobilį ir laikantis konspiracijos, lydėdamas šį automobilį nuvažiavo į priekį, kirto Lenkijos-Lietuvos Respublikos sienÄ , ir taip važiavo iki tol, kol K. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas. 4.2. Taigi, kiekvienas iÅ¡ A. P. suburtos organizuotos grupės narių - tiek jis pats, tiek M.

K., turėjo jiems skirtas užduotis ir skirtingus vaidmenis. Abu organizuotos grupės nariai aiÅ¡kiai suvokė jiems organizuotoje grupėje priskirtÄ funkcijÄ , susitarė dėl nusikaltimų padarymo, aptarė pagrindinius bendrai daromos nusikalstamos veikos momentus. A. P., organizavęs nusikalstamos veikos padarymÄ ir kontroliavęs jos vykdymÄ , suprato tokių savo atliekamų veiksmų reikÅ¡mę, ėmėsi aktyvių veiksmų (mobiliojo ryÅ¡io telefonų perdavimo, automobilio narkotinių medžiagų kontrabandai įgijimo, kito organizuotos grupės nario supažindinimo su narkotines medžiagas turėjusiu perduoti asmeniu ir kt.) jo parengto nusikalstamos veikos plano įgyvendinimui.

M. K. taip pat buvo žinoma ir suprantama susitarimo su A. P. esmė, konkrečiai jam paskirtas vaidmuo ir užduotys, visumoje bÅ«tinos ir reikalingos A. P. parengto nusikalstamos veikos plano įgyvendinimui. M. K. suprato priklausantis A. P. suburtai organizuotai grupei, joje atliko jam paskirtÄ užduotį surasti narkotines medžiagas gabensiantį vairuotojÄ ir pats tiesiogiai dalyvavo nusikaltimo padaryme - narkotinių medžiagų perėmime bei gabenime. 4.3. Prokuroro vertinimu, tai, jog Å¡iuo konkrečiu atveju A.

P. ir M. K. veikė organizuotoje grupėje, taip pat patvirtina ir jų padarytų nusikaltimų sunkumas, nusikaltimų mechanizmo sudėtingumas. Tokio sunkaus nusikaltimo, kaip labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda, padarymui šiuo konkrečiu atveju buvo reikalingas iš anksto parengtas detalus nusikalstamos veikos planas, nusikaltimų padarymui suburtas atitinkamas kiekis asmenų, kuriems priskirti konkretūs vaidmenys ir užduotys, susitarta dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, būdo ir laiko, parūpintos nusikalstamos veikos priemonės, apgalvotos narkotinių medžiagų slėptuvės ir kt.

Byloje nustačius tokias faktines aplinkybes, tai leidžia spręsti apie Å¡iuo atveju buvusį itin didelį nuteistųjų A. P. ir M. K. organizuotumo lygį, nebÅ«dingÄ bendrininkų grupei. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, organizuotos grupės narius siejo ankstesnė pažintis, taipogi susijusi su nusikalstama veika, nustatytas nevienkartinis jų veiksmų derinimas ir konspiraciniai ryÅ¡iai. 4.4. Prokuroras pažymi, kad A. P. ir M. K. susitarė padaryti vienÄ sunkų (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir vienÄ labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, kurie patenka į BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimų kategorijas.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino vienkartinį nusikalstamÄ sumanymÄ , kaip kriterijų, lemiantį A. P. ir M. K. bendrininkavimo formos nustatymÄ . Kaip minėta, esminę reikÅ¡mę bendrininkų ir organizuotos grupės atskyrimui, turi nusikaltime dalyvaujančių asmenų vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas, svarbiausių bendrai daromos nusikalstamos veikos momentų suderinimas, organizuotumo lygis, asmenų suvokimas priklausant organizuotai grupei ir kt., kas Å¡iuo atveju bylos duomenimis ir buvo nustatyta. 4.5.

Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas A. P. ir M. K. veikimÄ bendrininkų grupe pripažino nepagrįstai, Å¡i aplinkybė iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turi bÅ«ti paÅ¡alinta, o A. P. ir M. K. nusikalstamos veikos turi bÅ«ti kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Ä® tai atsižvelgtina ir sprendžiant dėl A. P. skirtinos bausmės dydžio.

5. Dėl A. P. nepagrįstai nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kadangi savo parodymais padėjo nustatyti byloje faktines aplinkybes. Prokuroras su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nes jos neatitinka teismų praktikos išaiškinimų. 5.1. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad viso ikiteisminio tyrimo metu A.

P. kaltės dėl jam pareikÅ¡to įtarimo nepripažino ir parodymų nedavė. Nuteistasis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų prisipažino tik teisiamojo posėdžio metu. Todėl toks prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra deklaratyvus siekis suÅ¡velninti savo atsakomybę, pareikÅ¡tas ne savanoriÅ¡kai, bet dėl byloje surinktų įrodymų visumos, kuria buvo neginčytinai nustatytas A. P., kaip nusikaltimų organizatoriaus, dalyvavimas veikoje. Be to, A. P. viso baudžiamojo proceso metu ne tik nerodė jokio kritinio ir savo padarytus nusikaltimus smerkiančio požiÅ«rio, bet ir apskritai neiÅ¡reiÅ¡kė jokios pozicijos dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, savo elgesio vertinimo.

A. P. savo gailėjimÄ si posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė tik deklaratyviai, todėl jis negali bÅ«ti vertinamas kaip nuoÅ¡irdus. IÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad jis pateisino savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ susidariusia nepalankia turtine padėtimi - įsiskolinimu, susijusiu su ankstesne nusikalstama veika. Tačiau A. P. neiÅ¡reiÅ¡kė jokio tvirto nusistatymo ateityje nebeužsiimti panaÅ¡ia veikla ir nenusikalsti, savo neteisėtos veiklos aiÅ¡kiai nepasmerkė. Prokuroro nuomone, tokia A. P. pozicija nesudaro pagrindo teigti, kad jis savo elgesį vertina kritiÅ¡kai ir iÅ¡gyvena dėl padarytų nusikaltimų.

Taigi, A. P. parodymų ir elgesio viso proceso metu nėra pagrindo vertinti, kaip prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas bei nuoÅ¡irdaus gailėjimosi. 5.2. Prokuroras taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas A. P. parodymų davimo metu pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ nepagrįstai priskyrė jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Prokuroras mano, kad nuteistojo sprendimas duoti parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jų davimas teisminio nagrinėjimo pabaigoje, prieÅ¡ tai nedavus jokių parodymų, kurie kokiu nors bÅ«du bÅ«tų reikÅ¡mingi nusikalstamos veikos tyrimui, nėra pagalba iÅ¡aiÅ¡kinant nusikalstamÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Visos su tiriama nusikalstama veika susijusios aplinkybės buvo nustatytos kitų procesinių veiksmų, tarp jų ir kito nuteistojo, realiai padėjusio tyrimui (M. K.), parodymų, pagrindu. A. P. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo pabaigoje nesuteikė jokios naujos, anksčiau nežinomos informacijos apie nusikaltimų padarymo aplinkybes ar nusikaltimus padariusius asmenis. 5.3. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo A. P. versijos apie motyvus, privertusius padaryti tiriamus nusikaltimus, pateikimas teisiamojo posėdžio metu, nesant jokių kitų tokiÄ versijÄ patvirtinančių objektyvių duomenų, nėra pakankamas iÅ¡vadai apie jo geros valios sÄ lygotÄ siekį atskleisti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales.

IÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad jis pateisino savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ susidariusia nepalankia turtine padėtimi - įsiskolinimu, susijusiu su ankstesne nusikalstama veika, nurodė, jog dėl to asmenys jam ir jo artimiesiems grasino bei reikalavo daryti nagrinėjamus nusikaltimus. Tačiau Å¡ių asmenų, kurie, tikint parodymų nuoÅ¡irdumu ir teisingumu yra neabejotinai susiję su nusikalstamomis veikomis, A. P. nenurodė. Nesant jokių nuteistojo A. P. teisme duotus parodymus patvirtinančių objektyvaus pobÅ«džio duomenų (nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė priverstas mirusio asmens, kitų asmenų apibÅ«dinimai nesuteikia galimybės juos identifikuoti), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jo parodymus vertinti, kaip padėjusius iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. 5.4.

Prokuroras pažymi, kad teisiamajame posėdyje duoti A. P. parodymai dalinai prieštarauja ir kito nuteistojo M. K. nuosekliems parodymams. Teisiamojo posėdžio metu M. K. su A. P. parodymais dėl jų susipažinimo vietos, sutartos gabenti narkotinės medžiagos kiekio, transporto priemonės markės ir kitų aplinkybių nesutiko. Be to, A. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad su juo dėl tariamos skolos niekas nesusisiekė ir jos nuo jo sulaikymo iki parodymų davimo teisme nereikalauja. Prokuroro nuomone, tai sustiprina abejones dėl A.

P. teisiamojo posėdžio metu pateiktos įvykių versijos realumo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas A. P. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų negalėjo vertinti kaip tokių, kurie padėjo nustatyti nusikalstamų veikų aplinkybes ir nusikaltimus padariusius asmenis. 5.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad A. P. pats pripažino faktinę aplinkybę ir ne savo naudai buvo nuoseklus, jog jis buvo informuotas apie didesnį narkotinių medžiagų kiekį ir tam neprieštaravo.

Tai, anot apygardos teismo, parodo, kad A. P. prisidėjo nustatyti objektyvias nusikaltimo padarymo aplinkybes. Prokuroras pažymi, kad, pagal A. P. parodymus, buvo tartasi dėl 80 kg narkotinės medžiagos pervežimo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas ir nuteistiesiems inkriminuotas disponavimas 242 kg 524 g narkotinės medžiagos. Remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis (su vėlesniais pakeitimais) „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, kanapių dervos labai didelis kiekis yra nuo 125 g.

Todėl A. P. parodymai, kad jis sutiko su didesniu kiekiu ir to neneigė, nevertintini kaip pagalba iÅ¡aiÅ¡kinant nusikalstamÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis. 5.6. Prokuroro vertinimu, dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai nustatė A. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl šį atsakomybę Å¡velninanti aplinkybė turi bÅ«ti panaikinta ir į tai turi bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant klausimÄ dėl A.

P. skirtinos bausmės.

6. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodyti motyvai, dėl kurių A. P. už jo padarytus nusikaltimus buvo paskirti atitinkami laisvės atėmimo bausmės dydžiai. Pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus ir neiÅ¡dėstė argumentų, kodėl pagal BK 260 straipsnio 3 dalį A. P. paskyrė minimaliÄ sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – artimÄ minimaliai sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę.

IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti teismo iÅ¡vadų dėl A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagrįstumu ir nuoseklumu. 6.1. Prokuroro vertinimu, kadangi skundžiamame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad A. P. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe su M. K., taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančia nepagrįstai pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl bausmės nuteistajam A.

P. skyrimo prieÅ¡tarauja baudžiamajam įstatymui. Prokuroras mano, kad A. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės yra aiÅ¡kiai per Å¡velnios, neatitinka bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Todėl, vadovaujantis BK 61 straipsniu, A. P. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, didesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo:

1) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atlikti įrodymų tyrimÄ ir paskirti teismo ekspertizę, pavedant ekspertams iÅ¡tirti 2017 m. spalio 14 d. kratos metu rastÄ visÄ narkotinių medžiagų kiekį, nustatant grynÄ jį kanapių dervos kiekį bei juose esančios psichoaktyvios medžiagos koncentracijÄ ;

2) iÅ¡tyrus ir nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, dalykÄ , iÅ¡ naujo paskirti jam bausmę ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti jam bausmę, Å¡velnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali bausmė;

3) išteisinti jį pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8. Apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos teismas pripažindamas jį įvykdžius labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, tinkamai neiÅ¡tyrė esminio Å¡ios nusikalstamos veikos požymio, apibÅ«dinančio veikos pavojingumÄ - veikos dalyko. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino abejonių dėl grynojo gabento narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kiekio, apsprendžiančio įvykdyto nusikaltimo pavojingumÄ ir sÄ lygojančio tinkamÄ kaltininko veiksmų teisinį vertinimÄ .

Teismas savo iÅ¡vadas dėl Å¡ios aplinkybės grindė prielaidomis, tuo padarydamas esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimÄ , sukliudžiusį iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis). 8.1. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos Å¡ių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259-261, 263-264, 266 straipsniai), apžvalgoje (2.2. punktas) yra suformuluota aiÅ¡ki taisyklė, jog teismų praktikoje, nustatant BK 259-260 ir 263 straipsniuose nurodytÄ nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, kiekiu, o Å¡iose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Reikalavimas nustatyti grynÄ jį narkotinės medžiagos - kanapių dervos - kiekį kildintinas ir tiesiogiai iÅ¡ Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodinių rekomendacijų“, kur nurodoma, jog lentelėje, kurioje pateikiami narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, jei nenurodyta kitaip, perskaičiavus į grynÄ jÄ medžiagÄ . Pagal lentelės 20 punktÄ , bÅ«tent tokiu bÅ«du (nurodant grynÄ jį kiekį) turi bÅ«ti nustatytas ir narkotinės medžiagos - kanapių dervos kiekis. 8.2.

Apelianto nuomone, atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ , imperatyvias BPK nuostatas bei cituojamoje teismų praktikoje nustatytÄ vienareikÅ¡mę taisyklę, jog veikos dalyko kiekis turi bÅ«ti patikimai ir neabejotinai nustatytas, Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo bÅ«tina atlikti cheminę narkotinių medžiagų ekspertizę, nustatant kiekvienoje iÅ¡ 2017 m. spalio 14 d. kratos metu paimtos augalinės kilmės medžiagos plytelėje (2530 vnt. plytelių ir apie pusę plytelės dalies) esantį grynosios narkotinės medžiagos - kanapių dervos - kiekį bei kiekvienoje iÅ¡ jų esančiÄ psichoaktyvios substancijos koncentracijÄ .

Tuo tarpu iÅ¡ 2018 m. kovo 22 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(6176)-IS1-1631 (t. 1, b. l. 23-24) turinio matyti, jog atliekant cheminį objektų tyrimÄ nebuvo iÅ¡tirtas visas tyrimui pateiktų objektų kiekis, t. y. nebuvo nustatytas grynasis narkotinės medžiagos, esančios kiekvienoje iÅ¡ tyrimui pateiktų plytelių, kiekis, taip pat nebuvo nustatyta kiekvienoje iÅ¡ jų esančios psichoaktyvios substancijos koncentracija. Apeliantas mano, kad aptarti specialisto iÅ¡vados trÅ«kumai yra esminiai ir rodo, jog iÅ¡vada dėl absoliučioje daugumoje plytelių tariamai esančių kanabinoidų yra tik preziumuojama. 8.3.

Apeliantas pažymi, kad tokie narkotinių ar psichotropinių medžiagų parametrai, kaip grynasis kiekis, psichoaktyvios medžiagos koncentracija, lemianti konkrečios narkotinės ar psichotropinės medžiagos svaiginančias savybes, apsprendžia konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuo kurio tiesiogiai priklauso tiek nusikalstamos veikos pavojingumo įvertinimas, tiek teisingas bausmės konkrečiam kaltinamajam individualizavimas. Apelianto vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nesant objektyvių duomenų dėl 2017 m. spalio 14 d. kratos metu rastos narkotinės medžiagos grynojo kiekio ir psichoaktyvios medžiagos koncentracijos, jam negalėjo bÅ«ti inkriminuotas neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis kvalifikuojantis požymis - labai didelis kiekis.

Dėl Å¡ios priežasties jam inkriminuota nusikalstama veika gali bÅ«ti kvalifikuota nebent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka turi bÅ«ti iÅ¡ naujo atliekamas įrodymų tyrimas ir skiriama narkotinių medžiagų ekspertizė grynajam kanapių dervos kiekiui bei joje esančios psichoaktyvios medžiagos koncentracijai nustatyti.

9. Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai pripažino jo veiksmuose buvus Å¡io nusikaltimo požymių. Tokiu bÅ«du teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu pagal BK 199 straipsnio atitinkamÄ dalį, privalo konstatuoti visus Å¡ios veikos požymius bei aiÅ¡kiai apraÅ¡yti, kokiu bÅ«du asmuo iÅ¡vengė muitinio patikrinimo.

Esminis momentas, apibrėžiantis Å¡ios veikos padarymo bÅ«dÄ , yra muitinės patikros iÅ¡vengimas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad jis nepateikė muitinės kontrolei gabenamo nelegalaus krovinio - narkotinių medžiagų. Tačiau teismo konstatuotas muitinės patikros iÅ¡vengimo bÅ«das Å¡ioje byloje nebuvo ir negalėjo bÅ«ti nustatytas, kadangi neteisėto krovinio gabenimas vyko Europos SÄ jungos valstybių narių, Å engeno zonos narių viduje, t. y. kur nėra nei nuolatinės sienos kontrolės, nei muitinės patikros procedÅ«rų.

Pagal 1985 m. birželio 14 d. KonvencijÄ dėl Å engeno susitarimo, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika, buvo panaikinta vidaus sienų kontrolė, Å¡ios Konvencijos 2 punkte įtvirtinant principinę nuostatÄ , jog vidaus sienas galima kirsti bet kuriame punkte, ir jas kertantys asmenys netikrinami. SistemiÅ¡kai Konvencijos 71 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog kovai su nelegaliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įskaitant kanapes, įvežimu, susitariančiosios Å¡alys sustiprina asmenų ir krovinių, taip pat transporto priemonių kontrolę bÅ«tent prie iÅ¡orinių sienų. 9.1.

Apelianto nuomone, sisteminis minėto tarptautinės teisės akto, kuris yra implementuotas į Lietuvos teisės sistemÄ , bei BK 199 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimas, leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog neįmanoma padaryti kontrabandos nusikaltimo neteisėtai gabenant civilinėje apyvartoje draudžiamus ar ribojamus daiktus bei kitus objektus, juos gabenant per vidines Europos SÄ jungos valstybių narių, kurios yra minėtos Å engeno Konvencijos dalyvės, sienas. Minėtu teisės aktu yra panaikinta bet kokia, tame tarpe ir muitinė, vidinių sienų kontrolė, todėl asmenų tikrinimas nėra atliekamas.

Taigi, tokio gabenimo atveju objektyviai neegzistuoja nei privalomų pateikti muitinei daiktų, nei galimybė pateikti ar nepateikti jų muitinės kontrolei ar kitaip Å¡ios kontrolės iÅ¡vengti. Asmuo, gabenantis per valstybių Europos SÄ jungos narių vidaus sienas atitinkamÄ krovinį, negali atlikti baudžiamojo įstatymo draudžiamų valinių veiksmų ir vienu iÅ¡ baudžiamajame įstatyme numatytų bÅ«dų iÅ¡vengti muitinio patikrinimo. Todėl Å¡iuo atveju neteisėto krovinio gabenimas Å engeno erdvėje, kaltininkui neatliekant realiai jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip muitinės patikros vengimas, negali bÅ«ti papildomai kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Apelianto vertinimu, jo objektyviai atlikti veiksmai, t. y. neteisėtas narkotinių medžiagų gabenimas iÅ¡ Lenkijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ , abiems Å¡ioms valstybėms esant minėtos Å engeno Konvencijos dalyvėms ir besiribojant vidinėmis Europos SÄ jungos sienomis, turi bÅ«ti kvalifikuojami tik kaip neteisėtas narkotinių medžiagų gabenimas pagal BK 260 straipsnį.

10. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas, paskirdamas jam bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, netinkamai taikė BK Bendrosios dalies nuostatas (BPK 328 straipsnio 1 punktas), kas lėmė ir neteisingos bausmės paskyrimÄ (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Anot apelianto, kaip matyti tiek iÅ¡ jam paskirtos bausmės dydžio, tiek iÅ¡ lakoniÅ¡kos teismo motyvacijos dėl bausmės dydžio parinkimo, visos bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, t. y. bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, ji neatitinka nei jo įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo. 10.1.

Apeliantas pažymi, kad, nors jo įvykdytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir yra labai sunkus, tačiau veikos aplinkybės, jos įvykdymo bÅ«das rodo mažesnį pavojingumÄ nei tipinės Å¡iuo BK straipsniu uždraustos veikos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju minėta nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe, t. y. pačia paprasčiausia bendrininkavimo forma. Apelianto padarytas nusikaltimas - elementarus, jam įvykdyti nebuvo imtasi jokių sudėtingų parengiamųjų veiksmų, apsunkinančių nusikaltimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir pan.

Å iuo atveju nebuvo nustatytas tikslas inkriminuojamÄ narkotinių medžiagų kiekį platinti, narkotinės medžiagos nebuvo jo bei kitų nuteistųjų įsigytos ir jomis nebuvo neteisėtai disponuojama bendrais ar kurio nors iÅ¡ nuteistųjų asmeniniais nusikalstamo pobÅ«džio interesais. Apeliantas negavo ir nesiekė gauti kokios nors finansinės naudos iÅ¡ Å¡io nusikaltimo. Be to, jis organizavo žymiai mažesnio narkotinės medžiagos kiekio gabenimÄ nei buvo realiai pargabenta. Apeliantas taip pat pažymi, kad narkotinių medžiagų gabenimo iÅ¡ Lenkijos į LietuvÄ veiksmai buvo visiÅ¡kai kontroliuojami policijos pareigÅ«nų, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino.

Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo atveju jokia reali žala teisiniams gėriams, saugomiems BK 260 straipsniu, nebuvo padaryta, nes narkotinė medžiaga nepateko į nelegaliÄ rinkÄ , kadangi ji buvo surasta ir paimta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėto gabenimo metu. Be to, nagrinėjamu atveju buvo disponuojama narkotine medžiaga, kuri yra augalinės kilmės. Apelianto nuomone, aptartos aplinkybės rodo mažesnį jo inkriminuojamo nusikaltimo pavojingumÄ . 10.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. P. asmenybės pavojingumas rodo, jog jam paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta.

Nors apeliantas praeityje (prieÅ¡ 10 metų) buvo teistas, tačiau teistumas jau yra iÅ¡nykęs, o Lietuvoje iki Å¡iol jis nebuvo įvykdęs jokio nusikaltimo. Jis yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, t. y. apeliantas turi legalų pajamų Å¡altinį, todėl nusikalstamų veikų vykdymas nėra jo gyvenimo bÅ«do dalis. Apeliantas prisipažino dėl savo nusikalstamo elgesio ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, suvokia savo elgesio netinkamumÄ , kÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybės rodo, kad Å¡iuo metu jau yra pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti asmenį, jog jis laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų. AiÅ¡kiai per griežta laisvės atėmimo bausmė gali sukurti prieÅ¡ingÄ Ä¯statyme įtvirtintiems bausmės tikslams rezultatÄ . 10.3. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje yra akcentuojama, jog skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti ir nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagoje esančių duomenų, apeliantas turi Å¡eimÄ , kurioje auga mažametė dukra ir du jo sutuoktinės nepilnamečiai vaikai, kuriais nuteistasis nuolat rÅ«pinasi. Be to, apeliantas turi senyvo amžiaus motinÄ , kuriai dėl jos sunkios sveikatos bÅ«klės yra reikalinga nuolatinė fizinė pagalba. Apelianto nuomone, net baudžiamajame įstatyme numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, turėtų itin neigiamos įtakos ne tik jo socialiniams ryÅ¡iams, bet ir jo Å¡eimos fundamentaliems interesams.

Paties apelianto sveikatos būklė taip pat yra sunki, todėl ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sukelti jo sveikatai neproporcingai neigiamas pasekmes. 10.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę, nepakankamai įvertino nusikalstamos veikos padarymo motyvus. Apygardos teismas pripažino, kad byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, jog A. P. nusikalstami veiksmai buvo įtakoti trečiųjų asmenų - nenustatytų nusikalstamo pasaulio atstovų.

Pastarieji grasino apeliantui, sumušė Ispanijos Karalystėje gyvenantį jo brolį G. P. ir privertė A. P. gabenti į LietuvÄ jų nurodytas narkotines medžiagas, kaip kompensacijÄ už apelianto ankstesnius veiksmus, kai Å vedijos Karalystėje jį sulaikius teisėsaugos pareigÅ«nams buvo prarastas neteisėtas narkotinių medžiagų krovinys. Todėl teismo argumentai, kad A. P. buvo veikos iniciatorius, yra prieÅ¡taringi ir nepagrįsti. Anot apelianto, prieÅ¡ingai, minėti asmenys smurtu, grasinimais palaužė jo valiÄ , todėl jo nusikalstami veiksmai buvo nulemti daryto iÅ¡orinio poveikio, apribojusio pasirinkimo laisvę.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas ne tik sumenkino Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mę jo asmenybės bei jo įvykdytos veikos pavojingumo vertinimui, bet ir nepagrįstai nepripažino jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. 10.5. Apelianto vertinimu, visos aptartos aplinkybės, apibÅ«dinančios jo asmenybės pavojingumÄ (veikos įvykdymo motyvai ir aplinkybės, jo pozicija dėl pareikÅ¡to kaltinimo, jį charakterizuojantys duomenys, jo Å¡eiminės aplinkybės, sveiktos bÅ«klė), leidžia spręsti, kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad bausmės tikslų pasiekimui yra bÅ«tina jo atžvilgiu taikyti itin ilgalaikį izoliavimÄ nuo visuomenės. PrieÅ¡ingai, visos aptartos aplinkybės rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumÄ . 10.6.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, nors teismas kiekvienam iÅ¡ nuteistųjų bausmę skiria individualiai, bausmių paskyrimo motyvai ir jų dydis kitų bendrininkų atžvilgiu yra svarbÅ«s įvertinant apeliantui paskirtos bausmės adekvatumÄ . Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti jo bendrininko M. K. asmenybę, kaip ženkliai mažiau pavojingÄ nei jo. M. K. buvo aktyvus veikų vykdytojas, į nusikaltimÄ Ä¯traukęs dar vienÄ asmenį (K.

K.) ir jam vadovavęs. Be to, M. K., kaip ir jis (A. P.), praeityje yra teistas už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis. Taigi, M. K. asmenybės pavojingumas Å¡iuo aspektu iÅ¡ esmės gali bÅ«ti prilygintas jam. Tuo tarpu esminė aplinkybė, kuria vadovaujantis teismas Å¡iam nuteistajam paskyrė ženkliai mažesnę laisvės atėmimo bausmę, yra ta, kad jis sutiko duoti jį (A. P.) kaltinančius parodymus dėl nusikalstamos veikos ir padėjo jÄ atskleisti. Tačiau Å¡i aplinkybė pati savaime nėra iÅ¡skirtinė ir nerodo jokio iÅ¡imtinio M.

K. asmenybės mažesnio pavojingumo. Kaip nurodė apeliantas, jis taip pat visiÅ¡kai prisipažino dėl įvykdytos veikos, davė iÅ¡samius parodymus ir gailisi dėl savo nusikalimų. Visos kitos jo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės netgi leidžia konstatuoti sÄ lyginai mažesnį jo asmenybės pavojingumÄ nei M. K. asmenybė. Apelianto vertinimu, nei bylos duomenys, nei skundžiamo nuosprendžio motyvai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jo asmenybė, lyginant jÄ su kitų nuteistųjų asmenybėmis, yra iÅ¡skirtinai pavojinga. 10.7.

Apeliantas mano, kad visos aptartos aplinkybės, susijusios su jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumu, bei kitos gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurios yra reikÅ¡mingos parenkant bausmės dydį, neabejotinai rodo, kad jam paskirta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrina tik vienÄ iÅ¡ bausmės tikslų - kaltininko nubaudimÄ . Tokia bausmė itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryÅ¡ius bei apsunkintų sėkmingos resocializacijos perspektyvÄ .

Apelianto nuomone, šiuo atveju bausmės tikslai būtų pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus jam mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmę. 10.8. Apeliantas pažymi, kad iš naujausios Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizės baudžiamosiose bylose dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų matyti, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos gana plačiai.

Netgi esant kur kas nepalankesnėms aplinkybėms, apibÅ«dinančioms veikos pavojingumÄ bei kaltininko asmenybės pavojingumÄ nei Å¡iuo atveju, paprastai yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriamos laisvės atėmimo bausmės, Å¡velnesnės nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas tokios kategorijos bylose nereikalaujama nustatyti kažkokių ekstraordinarių aplinkybių, nurodant, jog paprastai teismai, suprasdami ilgalaikio įkalinimo neigiamÄ poveikį nuteistojo socialiniams ryÅ¡iams ir resocializacijos perspektyvai, turi įvertinti galimybę paskirti Å¡velnesnę bausmę nei nustatyta įstatymo.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. prašo:

1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant Å¡ias nusikalstamas veikas; arba 2) skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, byloje esančius įrodymus vertino neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, remdamasis prielaidomis ir aplinkybėmis, kurios nebuvo neginčijamai patvirtintos byloje esančių duomenų visuma.

Apeliantas mano, kad apygardos teismas nepaÅ¡alino reikÅ¡mingų prieÅ¡taravimų, visas abejones aiÅ¡kindamas jo nenaudai. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir nekaltumo prezumpcijos principÄ bei nesilaikė suformuotos teismų praktikos.

12. Apeliantas pažymi, kad iÅ¡analizavus bei sugretinus tarpusavyje byloje esančius įrodymus, yra akivaizdu, jog jis nežinojo, kad neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir Å¡ias medžiagas kontrabandos bÅ«du gabena per valstybės sienÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė jo veiksmuose bÅ«tinojo Å¡ių nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad jis suprato disponuojantis dideliu kiekiu narkotinės medžiagos.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios apeliantas parodė, kad Å¡ių nusikaltimų jis nepadarė. Pagrindo abejoti jo duotais parodymais Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatyta nebuvo. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu aiÅ¡kiai nurodė nieko nežinojęs nei apie jo vairuojamame automobilyje esančias slėptuves, nei apie jose esantį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Jis parodė, kad jis nežinojo, kÄ tiksliai gabena. Apeliantas numanė, jog tai galėjo bÅ«ti vaistai nuo skausmo, kadangi M.

K. jam buvo nurodęs, kad bus vežami kažkokie vaistai, tačiau nieko nelegalaus nebus. Jei jis (K. K.) būtų žinojęs, kad yra vežamos narkotinės medžiagos, niekada nebūtų sutikęs jų gabenti. Tai patvirtino ir nuteistasis M. K., kuris taip pat parodė, kad jam (K. K.) nesakė, jog bus gabenamos narkotinės medžiagos, ir kad pastarasis apie tai nieko nežinojo. Anot M. K., jei jis (K. K.) būtų žinojęs, kad bus gabenamos narkotinės medžiagos, būtų nesutikęs vairuoti automobilį.

Tačiau šie jų parodymai skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai aptarti ir įvertinti.

13. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis prieš tai niekuomet nebuvo kaltinamas panašiomis nusikalstamomis veikomis ir, priešingai nei A. P. ar M. K., neturėjo jokios patirties su narkotinėmis medžiagomis. Byloje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, jog apelianto nepažįsta, jie neturi jokių duomenų apie tai, kad jis būtų kažkuo susijęs su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tai leidžia teigti, jog jis pagrįstai negalėjo turėti jokių įtarimų, kad jo vairuojamame automobilyje bus vežama kažkas kita nei vaistai.

Apeliantas nurodė, kad jis pasitikėjo M. K., nes iki Å¡io įvykio niekada nebuvo jo apgautas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir Å¡ias medžiagas kontrabandos bÅ«du gabenti per valstybės sienÄ . Jis nesuvokė, kad jo veiksmai, kuriais jis padeda M. K. gabenti siuntinį iÅ¡ Lenkijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ , yra susiję su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad apeliantas žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, kokia medžiaga disponuoja ir koks jos kiekis.

14. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog jis suvokė, kad nelegaliai gabenamas krovinys yra paslėptas, kadangi pats tuo įsitikino prieÅ¡ kelionę apžiÅ«rėjęs automobilio salonÄ ir jokių medikamentų nematęs. Apeliantas mano, kad iÅ¡ Å¡ių aplinkybių galima spręsti, jog jis tik prieÅ¡ kelionę apžiÅ«rėjo automobilio salonÄ , tačiau vėliau nieko neapžiÅ«rėjo. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. K. kartu su juo vienu automobiliu atvyko į sutartÄ vietÄ - degalinę, kur apie 16.00 val. jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o M.

K. nuvairavo šį automobilį nenustatytam asmeniui pakrauti krovinį. Jis Å¡io asmens nepažinojo ir nematė. Be to, jis netgi nebuvo automobilyje tuo metu, kai jis buvo pristatytas minėtam asmeniui (lenkui). Apeliantas taip pat nurodo, kad jis krovinio į automobilį neįdėjo, jo nematė ir negalėjo numatyti, kokios prekės bus patalpintos į automobilį, kadangi buvo įsitikinęs, jog nieko nelegalaus nebus. Nors apeliantas ir vairavo automobilį iki pat Lietuvos Respublikos sienos, tačiau visa tÄ laikÄ neturėjo jokio pagrindo įtarti, kurioje konkrečioje vietoje yra paslėptas krovinys.

M. K. pasiėmus jį automobiliu, jis automobilio neapžiūrėjo, todėl buvo įsitikinęs, kad krovinys nėra paslėptas, nes tai nebuvo nelegalus krovinys. Šias aplinkybes patvirtino ir M. K.. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Apelianto nuomone, teismo nurodomas teiginys, kad jam buvo žinoma apie narkotines medžiagas ir didelį jų kiekį, yra tik prielaida. Vien faktas, jog jis vairavo „Mercedes Benz Vaneo“, negali būti pagrindas konstatuoti, kad jis, atsižvelgęs į automobilio dydį, galėjo įvertinti, kokį kiekį narkotinių medžiagų yra įmanoma jame patalpinti.

Byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, kad gabena draudžiamas medžiagas, žino jų didelį kiekį ir siekia tai daryti.

15. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kuo pasireiškė K. K. inkriminuotas narkotinės medžiagos disponavimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad disponavimas gali būti inkriminuojamas tik tuo atveju, jeigu nustatoma, jog nusikaltimo dalykas yra kaltininko žinioje. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio nėra galimybių nustatyti, kada prasidėjo K. K. inkriminuojama veika, kiek laiko ji truko ir kaip pasireiškė veikos objektyvusis požymis „disponavimas - gabenimas“. Apelianto nuomone, siekiant pagrįsti teiginį, kad narkotinėmis medžiagomis disponavo būtent jis, reikėjo nustatyti aplinkybes, įrodančias jo ryšį su rasta narkotine medžiaga. Tačiau tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Apeliantas mano, kad jo veiksmai negali būti laikomi disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nes tuo metu, kai jis sužinojo apie šias medžiagas, jos jau buvo pareigūnų žinioje.

16. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad jis dėl veikų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant Å¡ias nusikalstamas veikas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų kitaip, tokiu atveju jam turėtų bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė. Apeliantas mano, kad jam paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmės rÅ«Å¡is. Apeliantas pažymi, kad jis anksčiau neteistas, yra teigiamai charakterizuojamas, turi pastovų darbÄ . Todėl, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skiriant bausmes buvo aiÅ¡kiai pažeistas asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas, nes kitiems asmenims, teistiems, atlikusiems aktyvius veiksmus, buvo paskirtos beveik analogiÅ¡kos bausmės.

17. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. K. gynėja advokatė D. Bukelienė prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti:

1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti M. K. Å¡velnesnes bausmės rÅ«Å¡is, negu numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sankcijose, bei paskirti subendrintÄ galutinę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu; 2) netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti M. K. Å¡velnesnes bausmes, negu numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sankcijose, bei paskirti galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu;

3) iÅ¡spręsti 261,97 Eur, paimtų 2017 m. spalio 14 d. kratos metu pas M. K. automobilyje Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ M. K. valstybės naudai sumos dydžio klausimÄ .

18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į M. K. elgesį po nusikaltimų padarymo, į tai, jog jis padėjo nustatyti nusikaltimų organizatorių A. P., įvertino tai kaip svarbiÄ iÅ¡skirtinę aplinkybę ir pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė Å¡velnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, - 6 metus laisvės atėmimo.

Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju net ir tokia bausmė yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati, neproporcinga bei aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nors abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai ir abiem veikoms galioja tos pačios BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygos.

19. Gynėja mano, kad apygardos teismas nepagrįstai M. K. pripažino aktyviausiu nusikaltimo vykdytoju. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos (M. K. ir A. P. parodymų, kratų, daiktų apžiūros protokolų) matyti, jog nusikalstamas veikas suorganizavo A. P.. Pastarasis susirado M. K. ir pasiūlė jam pargabenti iš Lenkijos didelį kiekį narkotinių medžiagų, vėliau minėtoje šalyje supažindino su nenustatytu asmeniu, kuris sukrovė narkotines medžiagas į automobilyje „MB Vaneo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančias slėptuves.

A. P. taip pat nurodė M. K. veiksmų eigÄ , t. y. kada vykti į LenkijÄ , kur palikti automobilį narkotinių medžiagų pakrovimui. A. P. parÅ«pino nusikaltimų įrankius ir priemones, t. y. Marijampolėje nupirko automobilį su jau įrengtomis slėptuvėmis, perdavė M. K. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su instaliuota bendravimo programėle „Sky“. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, A. P. pagrįstai buvo pripažintas nusikaltimų organizatoriumi, o M. K. laikytinas nusikaltimų vykdytoju, t. y. asmeniu, tiesiogiai atlikusiu organizatoriaus jam nurodytus veiksmus. 19.1.

Apeliantės nuomone, tokiu pat nusikaltimų vykdytoju laikytinas ir K. K., kartu su M. K. vykęs į LenkijÄ ir 2017 m. spalio 14 d. sulaikytas vairuojantis automobilį „MB Vaneo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio slėptuvėse buvo paslėptos narkotinės medžiagos. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog M. K. atliko ne tik vykdytojo, bet ir organizacinius veiksmus, įkalbėjęs K. K. taip pat dalyvauti nusikaltimuose bei vadovavęs pastarajam narkotinių medžiagų gabenimo metu. Gynėja mano, kad vien ta aplinkybė, jog M.

K. pasiÅ«lė K. K. vykti kartu į LenkijÄ , o vėliau nurodė jam laikytis A. P. sudaryto veiksmų plano (parÅ«pino mobiliojo ryÅ¡io telefono korteles, kad jie galėtų nekontroliuojami tarpusavyje bendrauti, nurodė atskirai vykti per valstybės sienÄ ), neįrodo, kad M. K. bÅ«tų atlikęs kokius nors savarankiÅ¡kus organizacinius veiksmus. Jis kartu su K. K. veikė iÅ¡imtinai tik vykdydami A. P. nurodymus. Å ios faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios teismo iÅ¡vados lėmė skirtingÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymÄ â€“ K.

K. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, tuo tarpu M. K. paskirta neproporcingai griežta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

20. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. K., A. P. ir K. K. veikė ne organizuota grupe, o bendrininkų grupe, kadangi nėra visų organizuotos grupės požymių. Dėl Å¡ios priežasties M. K. neteko galimybės bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Gynėja pažymi, kad M. K. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme davė nuoseklius parodymus ne tik apie savo, bet ir apie bendrininkų veiksmus.

Dėl padarytų nusikalstamų veikų M. K. nuoširdžiai gailisi. Be to, M. K. aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas. Pastarasis įvardijo ir padėjo nustatyti nusikalstamų veikų organizatorių A. P., dalyvavo BPK 158 straipsnyje numatytose procesinėse prievartos priemonėse ir, bendradarbiaudamas su policijos pareigūnais nuo pat sulaikymo momento, savo aktyviais veiksmais padėjo jį sulaikyti. Apklausti liudytojais policijos pareigūnai A. M. ir J. T. parodė, kad iki M. K. sulaikymo jie žinojo tik tiek, jog nusikalstamoje veikoje dalyvauja jis ir K.

K.. Be to, M. K., parodydamas slėptuvę, padėjo pareigÅ«nams rasti automobilyje paslėptas narkotines medžiagas. Pasak pareigÅ«nų, jis yra prisidėjęs ir prie kitų nusikaltimų iÅ¡aiÅ¡kinimo. Apeliantės nuomone, bÅ«tent ta aplinkybė, jog M. K. parodymai ir aktyvus bendradarbiavimas su policijos pareigÅ«nais padėjo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Å¡ių nusikalstamų veikų organizatorių bei taip užkirsti keliÄ tolesnei nusikalstamai veiklai, turi ypatingos reikÅ¡mės sprendžiant bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio parinkimo klausimÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog nebeliko vieno iÅ¡ įstatyme numatytų pagrindų taikyti BK 391 straipsnio nuostatas, galimybės atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės praradimas turi bÅ«ti kompensuojamas paskiriant jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

21. Gynėja taip pat nurodo, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog M. K. padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė kitiems asmenims jokių neigiamų pasekmių (narkotines medžiagas kratos metu paėmė policijos pareigÅ«nai ir jos į apyvartÄ nepateko), todėl Å¡ių nusikalstamų veikų pavojingumas yra mažesnis negu rÅ«Å¡inis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijoje. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, jog M.

K. inkriminuotos nuskalstamos veikos buvo padarytos 2017 m. spalio mėn. Jų iÅ¡tyrimas nebuvo sudėtingas, nusikaltimų vykdytojai sulaikyti iÅ¡kart po nusikaltimų padarymo, netrukus buvo sulaikytas ir organizatorius, tyrimas nereikalavo sudėtingų ekspertizių ar kitokių veiksmų, kurių atlikimu bÅ«tų galima pateisinti pernelyg ilgÄ proceso trukmę. Tad Å¡iuo atveju pernelyg užsitęsęs procesas laikytinas asmens teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimu.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

22. Anot apeliantės, vertinant M. K. asmenybę pažymėtina, kad jis Lietuvoje neteistas (PrancÅ«zijoje buvo teistas už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, teistumas iÅ¡nykęs), oficialiai dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , vedęs. Taigi, M. K. yra susietas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais. Gynėja mano, kad sprendžiant bausmės skyrimo M. K. klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis ryžosi nusikalsti. M. K. turi neįgalų sÅ«nų, kuriam reikia nuolat vartoti brangius insulino preparatus, kurių nuoma kas mėnesį kainuoja po 449,50 Eur.

Nuolatinės iÅ¡laidos sÅ«naus gydymui buvo pagrindinė priežastis, lėmusi, jog M. K. ryžosi pažeisti įstatymus. M. K. žmonos mėnesinis darbo užmokestis Å¡iuo metu yra 517,50 Eur (atskaičius mokesčius). Taigi, jos darbo užmokesčio pakanka tik insulino pompos nuomos iÅ¡laidoms padengti. M. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jo Å¡eima ne tik atsidurtų žemiau skurdo ribos, bet ir netektų finansinių galimybių užtikrini sÅ«nui nuolatinį tinkamÄ gydymÄ . Pačiam M. K. reikalingas stacionarinis gydymas, jam nustatyta (duomenys neskelbtini), paskirti analgetikai, nuo 2020 m. spalio 21 d.

įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę (duomenys neskelbtini) gauti. Gynėjos nuomone, paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir nesuteikus tinkamos medicininės pagalbos, M. K. ilgainiui gali tapti visiškai nedarbingu.

23. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. K. valstybės naudai nusikaltimo rezultatÄ - 500 Eur, t. y. tiek, kiek jis gavo iÅ¡ A. P.. Gynėja pažymi, kad 2017 m. spalio 14 d. kratos metu pas M. K. automobilyje Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 261,97 Eur, kurie M. K. nebuvo grÄ Å¾inti. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl Å¡ių pinigų nepasisakyta, jų klausimas neiÅ¡spręstas. Apeliantė mano, kad nusprendus konfiskuoti minėtus 261,97 Eur, iÅ¡ieÅ¡kotina valstybės naudai pinigų suma turėtų bÅ«ti sumažinta iki 238,03 Eur (500 - 261,97).

24. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir:

1) maksimaliai sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį; arba 2) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio nuostatas ir svarstyti galimybę atidėti bausmės vykdymÄ ; arba 3) paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į baudžiamojo įstatymo nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

25. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, tinkamai neatsižvelgė į jo asmenybę. Apeliantas pažymi, kad jis neteistas, susaistytas stipriais socialiniais ryÅ¡iais, per laikotarpį po nusikaltimo padarymo nebuvo patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį, iki nusikaltimo padarymo sÄ Å¾iningai dirbo, charakterizuojamas teigiamai, kartu su žmona rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri sÅ«nų, kuris yra neįgalus, jam nuolat reikalinga medicininė pagalba bei tinkama priežiÅ«ra, kuriai kas mėnesį bÅ«tina skirti 450 Eur.

Apeliantas šiuo metu pats turi rimtų sveikatos problemų, po nusikaltimo padarymo susirgo (duomenys neskelbtini), yra užregistruotas eilėje (duomenys neskelbtini) gauti. Ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti jo asmenybę, socialinius ryšius, šeimos ir ypač sergančio sūnaus gerovę ar net gyvybę. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad gabentos narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, todėl reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams nebuvo padaryta.

Apelianto nuomone, visos Å¡ios aplinkybės rodo mažesnį padarytų nusikaltimų bei jo paties asmenybės pavojingumÄ .

26. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį įvardijo kaip „aktyviausiÄ nusikaltimų vykdytojÄ , kuris ne tik atliko nusikaltimo vykdytojo veiksmus, bet susirado kaltinamÄ jį K. K. ir jam vadovavo neteisėtai gabenant nusikaltimo dalykÄ â€œ. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis tik vykdė A. P. nurodymus. Pastarasis pats jį surado ir pasiÅ«lė už atlygį surasti vairuotojÄ , kuris iÅ¡ Lenkijos gabentų narkotines medžiagas. Jis (M. K.) iÅ¡ pradžių nesutiko, tačiau įkalbinėjamas A. P. paklausė kartu dirbančio K. K., ar Å¡is norėtų už atlygį pervežti krovinį iÅ¡ Lenkijos. Taigi, vertinti jo veiksmų kaip „aktyviausio nusikaltimo vykdytojo“ nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

27. Apeliantas nurodo, kad skundžiame nuosprendyje teismas nustatė pagrindÄ ir pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau paskyrė per griežtÄ 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas mano, kad tokios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, įtvirtintos BK 41 straipsnyje. Apelianto vertinimu, Å¡iuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam mažesnę bausmę. Juo labiau, kad jam 45 paras buvo taikoma pati griežčiausiÄ kardomoji priemonė – suėmimas.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kito nuteistojo K. K. atžvilgiu taipogi taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau už tas pačias kartu padarytas nusikalstamas veikas paskyrė žymiai švelnesnes laisvės atėmimo bausmes. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei K. K., jis visiškai pripažino savo kaltę, padėjo atskleisti nusikaltimus, kas buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau apygardos teismas, nepaisydamas šių aplinkybių paskyrė jam griežtesnę bausmę nei K.

K.. Apelianto nuomone, jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė nei K. K..

28. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, nepasisakė ir nesvarstė galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Apelianto vertinimu, jei bÅ«tų priimtas sprendimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminÄ iki 4 metų, atsirastų galimybė jo atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliantas mano, kad jis gali pasitaisyti neatlikdamas laisvės atėmimo bausmės, todėl bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti jam atidėjus bausmės vykdymÄ .

29. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A. P., M. K., K. K. ir gynėjai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o jo apeliacinį skundÄ patenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuteistųjų K. K., nuteistojo M. K. ir jo gynėjos advokatės Dalios Bukelienės, nuteistojo A. P. apeliaciniai skundai atmetami. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir K. K., A. P., M. K. veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija).

30. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas netinkamai nustatė, kokia bendrininkavimo forma nuteistieji A. P. ir M. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jie veikė bendrininkų grupe, o ne organizuota grupe. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatoma, kad A.

P. ir M. K. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, panaikintina nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe, ir nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuota grupe. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų A. P., M. K., K. K. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kurioje buvo numatyta, jog teismas parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ , nustatytina nuteistųjų bausmės atlikimo vieta. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. dėl nuteistųjų A. P. ir M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymo, jų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, jiems paskirtų bausmių bei dėl nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietos nustatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

31. Skundžiamu nuosprendžiu A. P., M. K. ir K. K. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu (242 kg 524 g) narkotinių medžiagų - kanapių dervos bei Å¡ias narkotines medžiagas gabeno kontrabanda per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sienÄ . Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant Å¡ias nusikalstamas veikas. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o jį iÅ¡teisinti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, gali bÅ«ti kvalifikuota nebent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi prielaidomis, todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. P. ir K. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų A. P. ir K. K. apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistųjų bei jų gynėjų versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie nuteistųjų kaltę padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) nustatytus nusikaltimus, pagrįsta pačių nuteistųjų A. P., M. K., K. K., taip pat liudytojų J. T. (J. T.), A. M. parodymais, specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(6176)-IS1-1631, apžiÅ«ros ir kratos protokolais, tarnybiniais praneÅ¡imais bei kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgus į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

33. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, tikrinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos turimÄ informacijÄ dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu bei Å¡ių medžiagų gabenimo kontrabanda į LietuvÄ , 2017 m. spalio 14 d., apie 7.50 val., prie degalinės Circle K, adresu Muitinės g. 22, Trakėnai, Kalvarijos sen., buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K., taip pat netoliese minėtos degalinės buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. K. (t. 1, b. l. 1). IÅ¡ 2017 m. spalio 14 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratÄ automobilyje „Mercedes Benz Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje įrengtose slėptuvėse buvo rasti ir paimti iÅ¡ viso 304 paketai, kaip įtariama su augalinės kilmės narkotine medžiaga (t. 1, b. l. 8–14).

34. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6176)-IS1-1631 konstatuota, kad rudos spalvos kieta augalinės kilmės medžiaga, paimta 2017 m. spalio 14 d. kratos metu iš automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendroji masė yra 242 524 g (242 kg 524 g). Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad objektų paruošimas tyrimams buvo atliktas vadovaujantis KTC SVP-4/1-2 „Augalinės kilmės narkotinių bei psichotropinių medžiagų bandinių paruošimas tyrimams“.

Mikroskopinio augalinės kilmės medžiagos tyrimo, atlikto pagal KTC SVP-4/1-3 „Mikroskopinis aguonų, ir jų dalių bei kanapių ir jų dalių tyrimas“, metu buvo nustatyta, jog rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga yra sudaryta iš smulkių dalelių, turinčių specifinių kanapių požymių. Kokybinio tyrimo, atlikto dujiniu chromatografu su masės selektyviu detektoriumi pagal KTC SVP-4/1-6 „Narkotinių, psichotropinių ir kitų veikliųjų medžiagų tyrimas dujinės chromatografijos metodu (GC/MS)“, buvo nustatyta, kad rudos kietos augalinės kilmės medžiagos ėminių ekstraktuose rasti kanabinoidai – tetrahidrokanabinolis, kanabidiolis ir kanabinolis (t. 1, b. l. 23–24).

35. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas nepaÅ¡alino abejonių dėl grynojo gabento narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kiekio, apsprendžiančio įvykdyto nusikaltimo pavojingumÄ ir sÄ lygojančio tinkamÄ kaltininko veiksmų teisinį vertinimÄ . Apeliantas pažymi, kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(6176)-IS1-1631 matyti, jog atliekant cheminį objektų tyrimÄ nebuvo iÅ¡tirtas visas tyrimui pateiktų objektų kiekis, t. y. nebuvo nustatytas grynasis narkotinės medžiagos, esančios kiekvienoje iÅ¡ tyrimui pateiktų plytelių, kiekis, taip pat nebuvo nustatyta kiekvienoje iÅ¡ jų esančios psichoaktyvios substancijos koncentracija.

Apelianto nuomone, siekiant nustatyti Å¡ias aplinkybes, baudžiamojoje byloje buvo bÅ«tina atlikti cheminę narkotinių medžiagų ekspertizę. Apelianto vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nesant objektyvių duomenų dėl 2017 m. spalio 14 d. kratos metu rastos narkotinės medžiagos grynojo kiekio ir psichoaktyvios medžiagos koncentracijos, jam negalėjo bÅ«ti inkriminuotas neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis kvalifikuojantis požymis - labai didelis kiekis. 35.1. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį.

Pagal BK 269 straipsnio 1 dalį, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡us. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Taigi, sprendžiant klausimÄ , ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡ais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo. 35.2.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų I sÄ raÅ¡u „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ kaip narkotinė medžiaga yra įtraukta ir kanapių derva. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kanapių dervos nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,25 g, didelis – daugiau kaip 25 g ir labai didelis – daugiau kaip 125 g.

Kaip minėta, specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(6176)-IS1-1631 buvo konstatuota, kad rudos spalvos kieta augalinės kilmės medžiaga, paimta 2017 m. spalio 14 d. kratos metu iÅ¡ automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendroji masė yra 242 524 g (242 kg 524 g). Taigi, kanapių dervos kiekis, kuriuo disponavo nuteistieji, pagal rekomendacijose pateiktÄ lentelę atitinka labai didelį kiekį ir jį virÅ¡ija daugiau kaip 1940 kartų. 35.3.

Siekiant paÅ¡alinti nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko ir iÅ¡siaiÅ¡kinti tyrimo metodikÄ bei narkotinės medžiagos kiekio ir kokybės nustatymo klausimus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustos tyrimÄ atlikusi specialistė L. Z. ir minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ patikrinusi specialistė N. K., taip pat iÅ¡ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro buvo iÅ¡reikalautas cheminio tyrimo dokumentų segtuvas (t. 11, b. l. 159), Standartinės veiklos procedÅ«ros (KTC SVP-4/1-2 „Augalinės kilmės narkotinių bei psichotropinių medžiagų bandinių paruoÅ¡imas tyrimams“, KTC SVP-4/1-3 „Mikroskopinis aguonų ir jų dalių bei kanapių ir jų dalių tyrimas“, KTC SVP-4/1-6 „Narkotinių, psichotropinių ir kitų veikliųjų medžiagų tyrimas dujų chromatografijos metodu (GC/MS“), kuriomis buvo vadovaujamasi Å¡ioje baudžiamojoje byloje atliekant cheminį tyrimÄ ir pateikiant 2018 m. kovo 22 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(6176)-IS1-1631 (t. 11, b. l. 187–200), bei Jungtinių Tautų rekomendacijos „Rekomenduojami kokybės užtikrinimo ir geros laboratorinės praktikos principai“ (angl.

„Recommended guidelines for quality assurance and good laboratory practices“), kuriomis vadovaujamasi atliekant cheminius tyrimus (t. 11, b. l. 201–222). 35.4. Specialistė L. Z., apklausta apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad specialisto iÅ¡vadoje yra paraÅ¡yta, jog tyrimas buvo atliktas pagal standartinę veiklos procedÅ«rÄ , t. y. buvo apžiÅ«rėta tiriamosios medžiagos iÅ¡vaizda, tuomet atliktas mikroskopinis tyrimas ir vėliau cheminis tyrimas. Tai yra visos cheminio tyrimo procedÅ«ros, kurių metu nustatoma, ar tiriamoje medžiagoje yra kanabinoidų.

Pagal visus šiuos požymius ji nustatė, kad šiuo atveju tiriamoji medžiaga yra kanapių derva. Specialistė paaiškino, kad pati kanapių derva yra narkotinė medžiaga ir joje, skirtingai nei kanapių augalų atveju, tetrahidrokanabinolio koncentracija nėra nustatinėjama. Šiuo atveju tyrimui buvo pateikta daug pakuočių. Visos pakuotės buvo išpakuotos, suskaičiuotos, surūšiuotos, nes buvo su skirtingais logotipais, ir pasvertos. Visa masė buvo vienalytė, kieta. Tuomet visos plytelės (2530 vnt.) buvo apžiūrėtos mikroskopu.

Mikroskopinis tyrimas parodė, kad tiriamoji medžiaga yra sudaryta iÅ¡ atitinkamos iÅ¡vaizdos dalelių, kurios bÅ«dingos kanapių dervai. Atlikusi mikroskopinį tyrimÄ , paÅ¡alinių priemaišų (žolės, purvo ir pan.) kanapių dervoje ji nerado. Vėliau, vadovaudamasi Cheminių tyrimų skyriuje esančiomis atrankos taisyklėmis, ji atrinko tiriamosios medžiagos plyteles su skirtingais logotipais, iÅ¡ kiekvienos atrinktos plytelės paėmė mėginius ir iÅ¡tyrė juos chromatografu. Tyrimo dokumentų segtuve yra 94 chromatogramos, t. y. iÅ¡ minėtų plytelių buvo paimti ir iÅ¡tirti 94 mėginiai.

Kiekviena chromatograma patvirtina, kad tiriamosios medžiagos mėginiuose buvo rasti tetrahidrokanabinolis, kanabinolis ir kanabidiolis. Tai patvirtino, kad tiriamoji medžiaga yra kanapių derva. Atlikusi tyrimÄ chromatografu, cheminių priemaišų kanapių dervoje ji taip pat nerado. Kanapių derva pagal chromatogramÄ buvo Å¡vari, mechaninių priemaišų taip pat nenustatyta. Tyrimui buvo sunaudota 38 gramai kanapių dervos. Specialistė taip pat paaiÅ¡kino, kad pas juos skyriuje buvo tokia tvarka, jog jų atliktÄ tyrimÄ patikrina antras specialistas ir pasiraÅ¡o.

Å iuo atveju jos atliktÄ tyrimÄ patikrino specialistė N. K., kuri pasirašė ant specialisto iÅ¡vados kopijos. Tai reiÅ¡kia, kad specialistė N. K. sutiko su jos atliktu tyrimu ir pateikta iÅ¡vada (t. 11, b. l. 167–168). 35.5. Specialistė N. K., apklausta apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad kanapių dervos, kaip narkotinės medžiagos, grynasis kiekis yra pačios kanapių dervos masė, kadangi į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä yra įraÅ¡yta kanapių derva nepriklausomai nuo tetrahidrokanabinolio kiekio.

Todėl visa augalinės kilmės medžiagos masė ir yra narkotinės medžiagos - kanapių dervos kiekis. Kanapių derva yra gaminama iš kanapių žiedynų, nes jie turi kanapių aliejaus. Žiedynai yra sumaigomi, sutrinami, supresuojami ir gaunama kanapių derva, todėl pašalinės medžiagos ten nėra. Ji mano, kad tokioje medžiagoje priemaišų būti negali. Ji savo darbinėje praktikoje nėra susidūrusi su tuo, kad kanapių dervoje būtų priemaišų. Specialistė taip pat parodė, kad šioje byloje buvo atliktas cheminis tyrimas, kurio metu tiriamoji medžiaga buvo apžiūrėta vizualiai, atliktas mikroskopinis tyrimas ir dalies medžiagos tyrimas chromatografu.

Tyrimo metu buvo nustatyti kanapių dervai bÅ«dingi junginiai ir aktyvioji medžiaga, todėl konstatuota, kad tiriama medžiaga yra kanapių derva. Specialistė paaiÅ¡kino, kad yra Jungtinių Tautų rekomendacijos, kur yra rekomenduojama, kaip daryti cheminį tyrimÄ , kai yra pateikiamas labai didelis medžiagos kiekis. Tokiu atveju specialistas, apžiÅ«rėjęs ir nustatęs, kad tiriamos medžiagos yra vienodos ar panaÅ¡ios, gali padaryti jos atrankÄ . IÅ¡ tos atrinktos medžiagos dalies yra paimami pavyzdžiai ir padaromi tyrimai.

Todėl nebÅ«tina daryti visų kanapių dervos plytelių tyrimo. Å iuo atveju tyrimo metu buvo sunaudoti 28 gramai medžiagos. TyrimÄ atlikusi specialistė nustatė, kad yra keturių logotipų plytelės. Ji mano, kad minėta specialistė iÅ¡ kiekvieno logotipo plytelių atsirinko dalį plytelių, iÅ¡ kurių paėmė po gabalėlį medžiagos ir atliko tyrimÄ chromatografu bei padarė apie 80-100 chromotogramų. Specialistė patvirtino, kad Å¡ioje byloje pateikta specialisto iÅ¡vada atitinka kanapių dervos tyrimo kokybinę metodikÄ (t. 11, b. l. 145–147). 35.6.

Taigi, specialistės paaiÅ¡kino, kad veikliosios medžiagos kiekis kanapių dervoje nenustatomas, nes bet kokia kanapių derva laikoma narkotine medžiaga nepriklausomai nuo joje nustatyto veikliųjų medžiagų kiekio. Apie tai, kad tyrimui pateikta medžiaga yra kanapių derva, tyrimÄ atlikusi specialistė sprendė pagal pateiktos medžiagos fizines savybes, struktÅ«rÄ . Specialistė L. Z., atlikusi tiek mikroskopinį tyrimÄ , tiek cheminį tyrimÄ dujiniu chromatografu, Å¡iai medžiagai nebÅ«dingų priemaišų nenustatė, todėl neturėjo pagrindo abejoti, jog tai narkotinė medžiaga – kanapių derva.

Taigi, apklausus cheminį tyrimÄ atlikusiÄ specialistę L. Z. ir specialistę N. K., kuri patikrino minėtÄ tyrimÄ bei pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , buvo paneigti nuteistojo A. P. apeliacinio skundo teiginiai, kad kanapių dervÄ , kaip narkotinę medžiagÄ pripažįstant BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, bÅ«tina nustatinėti joje esančių veikliųjų medžiagų (tetrahidrokanabinolio ar kitų) kiekį. Toks specialisčių pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas atitinka ir formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2014, 2K-123-697/2021). 35.7.

Nuteistojo A. P. gynėja advokatė I. Botyrienė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad KTC SVP-4/1-2 „Augalinės kilmės narkotinių bei psichotropinių medžiagų bandinių paruošimas tyrimams“ 6.10. punkte yra įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais, kai tyrimui pateikiami du ar daugiau įpakavimų, bandiniai tolimesniems tyrimams imami iš kiekvieno įpakavimo kaip aprašyta skyriuose 6.8. ar 6.9. ir tiriami atitinkamais metodais. Gynėja pažymėjo, kad šiuo atveju visi įpakavimai ištirti nebuvo, nors pagal rekomendacijas privalėjo būti tiriama kiekviena pakuotė.

Advokatės nuomone, Å¡ioje byloje atliekant cheminį tyrimÄ ir pateikiant specialisto iÅ¡vadÄ nebuvo laikomasi rekomendacijų, kurios įtvirtintos nacionalinėje metodikoje. Anot gynėjos, tokiu bÅ«du nepagrįstai buvo neiÅ¡tirtas visas paimtos medžiagos kiekis, todėl specialisto iÅ¡vada dėl inkriminuojamos narkotinės medžiagos kiekio yra grindžiama spėjimu ir prielaida. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie nuteistojo A. P. gynėjos argumentai yra nepagrįsti. Kaip minėta, tyrimÄ atlikusi specialistė L.

Z. paaiÅ¡kino, kad ji mikroskopu apžiÅ«rėjo kiekvienÄ kietos augalinės kilmės medžiagos plytelę ir nustatė, jog tiriamoji medžiaga yra sudaryta iÅ¡ atitinkamos iÅ¡vaizdos dalelių, kurios bÅ«dingos kanapių dervai. Vėliau, vadovaudamasi atrankos taisyklėmis, ji atrinko tiriamosios medžiagos plyteles su skirtingais logotipais, iÅ¡ kiekvienos atrinktos plytelės paėmė mėginius ir iÅ¡tyrė juos chromatografu. Taigi, Å¡iuo atveju visos plytelės buvo apžiÅ«rėtos mikroskopu ir buvo nustatyta, kad visos plytelės yra sudarytos iÅ¡ dalelių, bÅ«dingų kanapių dervai. 35.8.

Pažymėtina, kad gynėjos akcentuojamame KTC SVP-4/1-2 „Augalinės kilmės narkotinių bei psichotropinių medžiagų bandinių paruošimas tyrimams“ 6.10. punkte nėra detalizuojama, kaip bandiniai tolimesniems tyrimams imami, jei tyrimui pateiktuose įpakavimuose būna ne viena, o daugiau pakuočių. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tyrimui buvo pateiktos 3 specialios pakuotės ir 16 maišų, kuriuose buvo atitinkamai nuo 1 iki 58 paketų su presuota medžiaga viduje (t. 1, b. l. 20).

Taigi, Å¡iuo atveju tyrimui pateiktuose paketuose dažniausiai buvo daugiau nei viena pakuotė su kieta augalinės kilmės medžiaga. Minėtos standartinės veiklos procedÅ«ros 6.13.2. punkte yra nustatyta, kad, jei bandinio paėmimas nėra apraÅ¡ytas Å¡ioje standartinėje veiklos procedÅ«roje, specialistas, kaip mokslininkas, pats nustato, kaip turi bÅ«ti paimti bandiniai ar medžiagų pavyzdžiai tolimesniems tyrimams. Kaip minėta, specialistė N. K. paaiÅ¡kino, kad yra Jungtinių Tautų rekomendacijos, kuriose yra rekomenduojama, kaip daryti cheminį tyrimÄ , kai yra pateikiamas labai didelis medžiagos kiekis.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centras apeliacinės instancijos teismui pateikė Jungtinių Tautų rekomendacijas „Rekomenduojami kokybės užtikrinimo ir geros laboratorinės praktikos principai“, kuriomis vadovaujamasi atliekant cheminius tyrimus. 35.9. Minėtų rekomendacijų III dalies „Darbas su mėginiais“ A. skyriaus „IÅ¡imtos medžiagos“ 3. poskyryje „Mėginių arba pavyzdžių atrinkimas“ yra nurodyta, kad, jei į laboratorijÄ pateikta medžiaga yra keliose pakuotėse, laboratorijos darbuotojas turi apžiÅ«rėti visų pakuočių turinį ir, jei įmanoma, atlikti paprastÄ testÄ â€“ spalvos testÄ arba tyrimÄ , naudojant plonasluoksnės chromatografijos metodÄ .

Tai yra daroma tam, kad bÅ«tų nustatyta, jog visose pakuotėse yra ta pati medžiaga arba vienoje arba keliose pakuotėse yra medžiaga, kuri skiriasi nuo daugumos pakuočių turinio. Jei vienoje arba keliose pakuotėse akivaizdžiai yra kita medžiaga, jas reikia atskirti ir atlikti atskirÄ analizę. Medžiagos, esančios daugiau nei vienoje pakuotėje, pavyzdžius atrenka tokiu bÅ«du:

1) jei pakuočių mažiau nei 10, pavyzdžiai imami iš kiekvienos pakuotės; 2) jei pakuočių skaičius nuo 10 iki 100, pavyzdžiai imami iš 10 bet kurių pakuočių;

3) jei pakuočių daugiau nei 100, tai pavyzdžiai imami iÅ¡ atsitiktinai pasirinktų pakuočių, kurių skaičius lygus kvadratinei Å¡akniai iÅ¡ jų bendro skaičiaus, suapvalintai iki kito sveikojo skaičiaus. 35.10. Taigi, Å¡iose rekomendacijose yra apraÅ¡yta metodika, kuria remiantis specialistas gali paimti bandinius iÅ¡ pakuočių, kurių skaičius virÅ¡ija 10 vienetų. Nagrinėjamu atveju specialistė L. Z., mikroskopu apžiÅ«rėjusi kiekvienÄ kietos augalinės kilmės medžiagos plytelę, nustatė, jog jos yra vizualiai vienodos ir sudarytos iÅ¡ kanapių dervai bÅ«dingų dalelių, tik su skirtingais įspaustais logotipais.

Atsižvelgiant į tai, kad tyrimui buvo pateiktos 3 specialios pakuotės ir 16 maišų, kuriuose buvo atitinkamai nuo 1 iki 58 paketų su presuota medžiaga viduje, kuriuose buvo iÅ¡ viso 2530 vnt. plytelių ir apie pusė plytelės dalies, specialistė, vadovaudamasi minėtomis Jungtinių Tautų rekomendacijomis, atrinko 94 plyteles, iÅ¡ kurių paėmė mėginius ir iÅ¡tyrė juos dujiniu chromatografu. Atlikti tyrimai patvirtino, kad tiriamoji medžiaga yra kanapių derva. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡ioje byloje cheminį tyrimÄ atlikusios specialistės kompetencija ir jos taikytomis tyrimo metodikomis.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Å¡iuo atveju nebuvo pagrindo tenkinti nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde pateiktÄ praÅ¡ymÄ paskirti kanapių dervos cheminę ekspertizę, pavedant ekspertams iÅ¡tirti 2017 m. spalio 14 d. kratos metu rastÄ visÄ narkotinių medžiagų kiekį, nustatant grynÄ jį kanapių dervos kiekį bei juose esančios psichoaktyvios medžiagos koncentracijÄ . Pažymėtina, kad tokį praÅ¡ymÄ nuteistojo A. P. gynėja buvo pateikusi ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apygardos teismas jį motyvuotai atmetė (t. 8, b. l. 87, 111).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neskirdamas praÅ¡omos ekspertizės, BPK nuostatų nepažeidė ir tinkamai taikė BK 260 straipsnio 3 dalį. 35.11. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo A. P. gynėja advokatė I. Botyrienė 2022 m. sausio 21 d. pateikė cheminės ekspertizės Vokietijos finansų tarnybos Å vietimo ir mokslo centro 2020 m. gegužės 15 d. – 2020 m. rugsėjo 25 d. atliktos Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-954/2021, akto kopijÄ (t. 11, b. l. 1–21), kurioje nurodyta kad tokios kategorijos narkotinės medžiagos (kanapių dervos) sudėtyje neretai yra didelė dalis priemaišų, kurios esmingai keičia tiriamos medžiagos grynÄ jį kiekį, kurį kiekvienu atveju privalu nustatyti.

Gynėja nurodė, kad paminėtu atveju iÅ¡tyrus visÄ kanapių dervos kiekį, kurio bendrasis svoris siekė 73 638,68 g, paaiÅ¡kėjo, jog grynosios medžiagos kiekis sudaro mažiau nei 1/3 viso svorio, t. y. 20 520,5 g. Kaip minėta, cheminį tyrimÄ Å¡ioje byloje atlikusi specialistė L. Z., paaiÅ¡kino, jog tyrimo atlikimo metu kanapių dervai nebÅ«dingų priemaišų ji nenustatė. Taigi, nuteistojo A. P. gynėjos pateikta kitoje byloje atliktos cheminės ekspertizės akto kopija Å¡iuo atveju nepaneigia Å¡ioje byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(6176)-IS1-1631 konstatuotų aplinkybių, kadangi tiriamos medžiagos nebuvo tapačios.

36. Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nežinojo apie vairuojamame automobilyje esančias slėptuves, krovinio į automobilį jis neįdėjo ir jo nematė, o paties automobilio neapžiÅ«rėjo. Taigi, apeliantas nurodo nežinojęs, kad neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir Å¡ias medžiagas kontrabandos bÅ«du gabena per valstybės sienÄ . Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė jo veiksmuose bÅ«tinojo Å¡ių nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad jis žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, kokia medžiaga disponuoja ir koks jos kiekis.

Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kuo pasireiškė jam inkriminuotas narkotinės medžiagos disponavimas, kada prasidėjo K. K. inkriminuojama veika ir kiek laiko ji truko. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Tokia nuteistojo K. K. pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. 36.1.

Kaip minėta, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Å io įstatymo dispozicijoje iÅ¡vardytos veikos sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iÅ¡ jų gali sudaryti savarankiÅ¡kÄ nusikaltimÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad Å¡iuo atveju aktualus Å¡ie veikÄ apibÅ«dinantis požymis – gabenimas. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas – tai Å¡ių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012).

Medžiagos gali bÅ«ti gabenamos transportuojant, neÅ¡ant su savimi ir pan. Å i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. jÄ darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Tai reiÅ¡kia, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-452-788/2016, 2K-246-689/2019, 2K-119-689/2020, 2K-155-1073/2020). 36.2.

Tam, kad bÅ«tų galima inkriminuoti šį požymį, nebÅ«tina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentracijÄ . Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Ä®rodymai, patvirtinantys tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016, 2K-207-699/2017, 2K-155-1073/2020), duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-237-689/2018, 2K-246-689/2019).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, gavęs pasiÅ«lymÄ gabenti siuntinius iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ , gali sÄ moningai nesidomėti, netikrinti, kokius konkrečius daiktus ar medžiagas siÅ«loma gabenti, koks yra jų kiekis, tačiau toks elgesys draudžiamų medžiagų gabenimo atveju negali bÅ«ti vertinamas nei kaip draudžiamas medžiagas gabenančio asmens, nei kaip kitų asmenų, dalyvavusių bendrininkaujant tokio pobÅ«džio kelionėje, baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti ar kaltę paneigianti aplinkybė.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ asmens sÄ moningas sutikimas su tokiais pasiÅ«lymais, kaip ir tokios siuntos, kurioje vėliau randamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, gabenimas, turi bÅ«ti vertinamas kaip nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-426-507/2016, 2K-155-1073/2020). 36.3. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. K. viso proceso metu kaltės nepripažino ir parodė, kad nedalyvavo neteisėtai disponuojant ir kontrabandos bÅ«du gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.

Nuteistasis K. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. K. pasiÅ«lė jam pateiktu automobiliu nuvažiuoti į LenkijÄ ir iÅ¡ ten už 1000 eurų atlygį atvežti kažkokius vaistus nuo skausmo „lengvas malonumas“. Jis daugiau kroviniu nesidomėjo ir negalvojo, kad bus vežamos narkotinės medžiagos. Jei bÅ«tų žinojęs, kad bus vežamos narkotinės medžiagos, su M. K. pasiÅ«lymu nebÅ«tų sutikęs. 2017 m. spalio 13 d. ryte jis ir M. K. susitiko prie GariÅ«nų ir iÅ¡važiavo į LenkijÄ .

M. K. važiavo vienu automobiliu, o jis vairavo pastarojo duotÄ automobilį „Mercedes“. Lenkijoje prie Suvalkų miestelio M. K. paliko savo automobilį ir persėdo pas jį. M. K. nupirko lenkiÅ¡kas Sim korteles, kad jie galėtų susiskambinti. VienÄ kortelę davė ir jam. Jie atvažiavo prie Gdansko, kur M. K. liepė jam pasivaikščioti, o pats atsisėdo už automobilio vairo ir iÅ¡važiavo pasikrauti prekių. M. K. pažadėjo paskambinti ir pasakyti jam, kada ir kur ateiti. Kai M. K. grįžo, paklausė jo (M.

K.), ar pakrovė prekes, pastarasis atsakė, kad taip. Jis automobilyje prekių nematė. Jie nuvažiavo iki Suvalkų miestelyje palikto M. K. automobilio, pamiegojo, o ryte dviem automobiliais iÅ¡važiavo toliau. Privažiavus Lietuvos Respublikos sienÄ , M. K. liepė jam sustoti ir laukti skambučio, kada jis gali pradėti važiuoti toliau. Jis suprato, kad M. K. pirmas nuvažiavo prie sienos, kad įsitikintų, ar ten nėra muitininkų, t. y. ar galima pravažiuoti iÅ¡vengiant patikros. Jis galvojo, kad M.

K. nenori mokėti mokesčių už vežamÄ prekę. Pravažiavus Lietuvos valstybės sienÄ , jį sulaikė policijos pareigÅ«nai. K. K. taip pat parodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja ir apie jas neturi jokių žinių, A. P. nepažįsta (t. 8, b. l. 79–81). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju K. K. parodė iÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 4, b. l. 75–76, 83–84). 36.4. Nuteistasis M. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. pavasarį A.

P. pasiÅ«lė jam už 5000 eurų iÅ¡ Lenkijos pervežti apie 50-60 kilogramų haÅ¡iÅ¡o. PastarÄ jį jis pažinojo jau seniai, A. P. siÅ«lymu 2010 m. jis jau buvo vežęs narkotines medžiagas (haÅ¡iÅ¡Ä ) iÅ¡ Ispanijos, tačiau buvo sulaikytas ir nuteistas PrancÅ«zijoje. Å iuo atveju jis pasakė, kad pats narkotinių medžiagų neveÅ¡, todėl A. P. pasiÅ«lė surasti kitÄ vairuotojÄ , pažadėjo duoti automobilį. A. P. davė jam mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žBlackBerry“, kuriame buvo įraÅ¡yta speciali programėlė „SKY“, kuria naudojantis jie ir turėjo slapta susiraÅ¡inėti.

Jis kitu vairuotoju bÅ«ti pasiÅ«lė K. K.. Pastarajam už darbÄ pasiÅ«lė sumokėti 1000 eurų, tačiau konkrečiai nesakė, koks nelegalus krovinys bus gabenamas, o tik pasakė, kad bus vežami kažkokie vaistai. K. K. nežinojo, kad bus vežamos narkotinės medžiagos. Jo nuomone, jei K. K. bÅ«tų žinojęs apie narkotines medžiagas, nebÅ«tų sutikęs su pasiÅ«lymu. M. K. taip pat parodė, kad 2017 m. spalio 10 d. jis atvažiavo traukiniu į KaunÄ , o iÅ¡ ten automobiliu „BMW X6“ jie su A.

P. nuvažiavo į LenkijÄ , Å¡alia Gdansko miesto, kur susitiko su A. P. pažįstamu lenkų tautybės asmeniu. A. P. pristatė jį lenkui, pasakė, kad jis atvarys pastarajam automobilį į Å¡iÄ vietÄ , o lenkas viskÄ Ä¯dės į maÅ¡inÄ ir atvarys atgal jam. Grįžus į LietuvÄ , Marijampolėje A. P. perdavė jam automobilį „Mercedes Benz Vaneo“. Prie maÅ¡inos stovėjo jaunas vaikinas, kuris parodė, kur automobilyje yra įrengtos slėptuvės. Jis Å¡iuo automobiliu grįžo į Vilnių ir perdavė K.

K.. Pastarasis Å¡iuo automobiliu ir važiavo į LenkijÄ , o jis važiavo savo automobiliu „Audi A6“. Kai įvažiavo į LenkijÄ , savo automobilį jis paliko aikÅ¡telėje ir per LenkijÄ važiavo su K. K. vienu automobiliu. Jis Lenkijoje nupirko lenkiÅ¡kas telefono SIM korteles, kad jie su K. K. galėtų susiskambinti. Atvykus Å¡alia sutartos vietos, jis iÅ¡leido K. K. ir pasakė palaukti, kol pakraus automobilį, o pats automobilį nuvežė ir perdavė anksčiau nurodytam lenkui, kuriam pasakė, kur yra įrengtos slėptuvės. Už dviejų valandų lenkas atvarė automobilį ir pasakė, kad pakrovė 250 kg haÅ¡iÅ¡o.

Tai buvo daugiau nei buvo tartasi, tačiau jis vis tiek neatsisakė Å¡ių medžiagų vežti į LietuvÄ . Apie tai jis parašė žinutę A. P., pastarasis atrašė, kad jis važiuotų namo ir kad jie viskÄ susitars jau sugrįžus. Jis nuvažiavo paimti K. K.. Pastarajam nesakė, kur yra prekės, jų salone nebuvo matyti. K. K. nuvairavo šį automobilį iki jo palikto automobilio. Tuomet jis persėdo į savo automobilį ir paaiÅ¡kino K. K., kad jis pirma pravažiuos valstybės sienÄ , pažiÅ«rės, ar nėra muitininkų, pasieniečių, ir paskambins.

Pravažiavęs valstybės sienÄ , jis iÅ¡ lenkiÅ¡ko telefono numerio paskambino K. K., pasakė, kad viskas gerai ir kad gali važiuoti. Kai nuvažiavo į degalinę, jį sulaikė policija. Kai atvažiavo į Vilnių, pamatė, kad ir K. K. su maÅ¡ina sulaikytas. PareigÅ«nai paklausė, ar yra maÅ¡inoje narkotikų. Jis tai patvirtino ir parodė policijos pareigÅ«nams slėptuves (t. 7, b. l. 145–146; t. 8, b. l. 85–86). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. K. parodė iÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 4, b. l. 13–16, 20–22, 26–27). 36.5.

Nuteistasis A. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad susiklosčius nepalankiai turtinei padėčiai, M. K. ir kitiems asmenims pasiÅ«lius, jis vežė narkotines medžiagas į Å vedijÄ , ten buvo sulaikytas ir nuteistas, atliko bausmę. 2013 m. grįžus į LietuvÄ , jį susirado D. B., kuris pareikalavo grÄ Å¾inti 50 000 eurų už Å vedijoje prarastas narkotines medžiagas. Jis grÄ Å¾ino 13 000 eurų. Vėliau, kai D. B. buvo nuÅ¡autas, jo ieÅ¡kojo kiti du nepažįstami asmenys, kurie susirado ir sumušė jo brolį G.

P.. Taip buvo priverstas susitikti su nepažįstamais asmenimis, kurie toliau reikalavo iÅ¡ jo pinigų. 2017 m. rugsėjo mėn. pas jį atvyko du nepažįstami pinigų reikalavę vyriÅ¡kiai, kurie pasakė, kad iÅ¡ Lenkijos reikia parvežti prekę (kanapių dervÄ ), paprašė padėti surasti tinkamÄ automobilį su slėptuvėmis, pasiÅ«lė jam pačiam vairuoti automobilį. Pats vairuoti automobilį jis atsisakė, tačiau sutiko surasti automobilį ir vairuotojÄ . Tuo tikslu Vilniuje susirado savo pažįstamÄ M.

K. ir paaiÅ¡kino apie prekės parvežimÄ iÅ¡ Lenkijos. M. K. pasakė, kad turi tinkamÄ automobilį „Volvo“, kuriame yra slėptuvė 90 kg kroviniui. Apie tai, kad turi automobilį, pasakė minėtiems nepažįstamiesiems. Å ie jam davė telefonÄ â€žBlackBerry“, pamokino naudotis, užrašė slaptažodžius, sakė, bendraus su juo per šį telefonÄ . KitÄ dienÄ susitiko su M. K., kuris sutiko bendradarbiauti ir pasakė, kad už narkotinių medžiagų parvežimÄ pageidauja gauti apie 5000 eurų.

Po to M. K. pranešė, kad automobilio „Volvo“ nebėra, nes vairuotojas pateko į avarijÄ . Tuomet nepažįstamieji jam parašė, kad rado tinkamÄ maÅ¡inÄ Marijampolėje. Jam buvo liepta pasiimti vairuotojÄ ir nuvykti iki Gdansko, kur paduos pinigus, o grįžtant atgal į LietuvÄ užsukti į Marijampolę ir nupirkti „Mercedes“ automobilį. Minėti asmenys jam atvežė dar vienÄ Blackberry telefonÄ , kurį jis perdavė M. K.. Tada kartu su M. K. iÅ¡vyko į LenkijÄ , Å¡alia Gdansko, ten susitiko su žmogumi, kuris padavė 6000 eurų automobilio pirkimui ir vairuotojui kelionės iÅ¡laidoms.

Minėti nepažįstamieji liepė parodyti vietÄ , kur reikės po to atvažiuoti. Grįžę į LietuvÄ , Marijampolėje nupirko „Mercedes“ automobilį, su kuriuo M. K. ir iÅ¡važiavo. Kai M. K. atvyko į nurodytÄ vietÄ Lenkijoje, jam apie tai parašė, o jis parašė nepažįstamiesiems. M. K. vėliau jam parašė, kad į LietuvÄ iÅ¡važiuos kitÄ dienÄ ir kad prekės įdėjo daug daugiau nei buvo tartasi. Buvo sutartas kiekis už 5000 eurų, o koks kiekis buvo pakrautas, nežinojo.

M. K. parašė, kad važiuoja Lietuvos link. Kai M. K. parašė, jog grįžo, jis informavo apie tai minėtus nepažįstamus žmones. Jam narkotinių medžiagų M. K. neperdavė, o, bandant jÄ paimti iÅ¡ M. K., jis buvo sulaikytas pareigÅ«nų. Pripažįsta, kad jis įtraukė M. K. į grupę nusikaltimui daryti, kadangi jį pats surado ir pakvietė. K. K. į nusikalstamÄ veiklÄ jis neįtraukė, kadangi M. K. tai padarė savarankiÅ¡kai, jam pasiÅ«lius susirasti vairuotojÄ (t. 8, b. l. 81–85).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju A. P. atsisakė duoti parodymus (t. 4, b. l. 108, 113). 36.6. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie nuteistųjų parodymai paneigia nuteistojo K. K. apeliacinio skundo teiginius, kad jis nežinojo, jog neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir Å¡ias medžiagas kontrabandos bÅ«du gabena per valstybės sienÄ . Pažymėtina, kad pats K. K. pripažino, jog M. K. jam pasiÅ«lė nuvažiuoti į LenkijÄ ir iÅ¡ ten atvežti vaistus nuo skausmo, juos įvardindamas kaip „lengvÄ malonumÄ â€œ.

Nors M. K. tiksliai K. K. ir neįvardijo, kokie medikamentai bus nelegaliai gabenami, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad iÅ¡ tokio vaistų apibÅ«dinimo buvo aiÅ¡ku, jog tai svaiginančios, sukeliančios malonų pojÅ«tį medžiagos, kurių teisėta apyvarta yra uždrausta arba atitinkamai ribojama. Be to, K. K. už Å¡ių medžiagų gabenimÄ buvo pasiÅ«lyta pakankamai didelė pinigų suma, t. y. 1 000 eurų. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistųjų atsargų ir apgalvotÄ elgesį, tai, kad į LenkijÄ nuteistieji M.

K. ir K. K. važiavo dviem automobiliais, kad jų tarpusavio bendravimui telefonu buvo nupirktos lenkiÅ¡kos SIM kortelės, kad M. K. iÅ¡ K. K. perėmė ir vienas nuvežė automobilį pakrovimui, kad nelegaliai gabenamos medžiagos K. K. vairuojamame automobilyje buvo paslėptos (automobilio salone jų nesimatė), kad M. K. turėjo pirmasis pravažiuoti valstybės sienÄ ir pažiÅ«rėti, ar nėra muitininkų, bei apie tai praneÅ¡ti K. K., darytina iÅ¡vada, jog nuteistasis K. K. bendrais bruožais suvokė, kad disponuoja draudžiamomis – narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, K. K., žinodamas, kad slapta, tai yra siekiant iÅ¡vengti patikrinimų, kontrabandos bÅ«du per Lietuvos valstybės sienÄ gabens konkrečiai neįvardintÄ krovinį, nesidomėjo apie nusikaltimo dalykÄ ir toliau elgėsi nusikalstamai, o tai reiÅ¡kia, jog jis sutiko neteisėtai gabenti paslėptÄ automobilyje krovinį. 36.7. Nors pastarasis tikslaus narkotinių medžiagų kiekio galėjo ir nežinoti, nes automobilį Å¡ių medžiagų pakrovimui nuvežė vienas M.

K., tačiau byloje nėra duomenų, kad K. K. siekė disponuoti bÅ«tent tam tikru apibrėžtu narkotinių medžiagų kiekiu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis tiesiog vykdė M. K. nurodymus, ir K. K. buvo nesvarbu, koks tikslus narkotinių medžiagų kiekis buvo slepiamas automobilio slėptuvėje, taigi jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokiais atvejais kaltininkÄ tenkina bet kokie nusikalstamos veikos padariniai, kurie jam inkriminuojami kaip tyčia. Kaip minėta, K. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad, kai M.

K. grįžo su automobiliu, paklausė jo (M. K.), ar pakrovė prekes. IÅ¡ nuteistojo pavartoto veiksmažodžio „pakrauti“ galima spręsti, kad jis suvokė, jog į automobilį buvo sudėtas gana nemažas prekių kiekis. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys, kad sulaikyto automobilio „Mercedes Benz Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slėptuvėse buvo rastas labai didelis kiekis (242 524 g) narkotinių medžiagų (kanapių dervos labai didelis kiekis yra nuo 125 g), kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkaujant, naudojant konspiracijÄ , pasiskirstant detaliai atitinkamų veiksmų atlikimui, kad minėto krovinio gabenimui buvo naudojamas automobilis, skirtas vežti sunkesniam kroviniui nei galima tai atlikti lengvuoju automobiliu, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog K.

K. ne tik žinojo apie minėtame automobilyje slepiamas narkotines medžiagas, bet ir bent bendrais bruožais suprato gabenamų šių medžiagų kiekį.

37. PrieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo K. K. apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kuo pasireiÅ¡kė jam inkriminuotas narkotinės medžiagos disponavimas, t. y. Å¡ių medžiagų gabenimu, kuris prasidėjo 2017 m. spalio 13 d., apie 18:00 val., K. K. iÅ¡ M. K. perėmus Lenkijoje pakrautÄ automobilį „Mercedes Benz Vaneo“, ir truko iki 2017 m. spalio 14 d., apie 7:52 val., kol K. K. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K.

K. specialiai įrengtose slėptuvėse paslėptas narkotines medžiagas neturėdamas leidimo automobiliu „Mercedes Benz Vaneo“ gabeno per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sienÄ , nepateikiant muitinės kontrolei. Tokiu bÅ«du jis padarė ir baigtÄ kontrabandos nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. K. įvykdytos nusikalstamos veikos įrodytos bei teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcija).

38. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo konstatuotas muitinės patikros iÅ¡vengimo bÅ«das Å¡ioje byloje negalėjo bÅ«ti nustatytas, kadangi neteisėto krovinio gabenimas vyko Europos SÄ jungos valstybių narių, Å engeno zonos narių viduje, t. y. kur nėra nei nuolatinės sienos kontrolės, nei muitinės patikros procedÅ«rų. Apeliantas pažymi, kad pagal 1985 m. birželio 14 d. KonvencijÄ dėl Å engeno susitarimo, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika, buvo panaikinta vidaus sienų kontrolė, Å¡ios Konvencijos 2 punkte įtvirtinant principinę nuostatÄ , jog vidaus sienas galima kirsti bet kuriame punkte, ir jas kertantys asmenys netikrinami.

Apelianto nuomone, asmuo, gabenantis per valstybių Europos SÄ jungos narių vidaus sienas atitinkamÄ krovinį, negali atlikti baudžiamojo įstatymo draudžiamų valinių veiksmų ir vienu iÅ¡ baudžiamajame įstatyme numatytų bÅ«dų iÅ¡vengti muitinio patikrinimo. Todėl apeliantas mano, kad Å¡iuo atveju neteisėto krovinio gabenimas Å engeno erdvėje, kaltininkui neatliekant realiai jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip muitinės patikros vengimas, negali bÅ«ti papildomai kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. 38.1.

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos iÅ¡vengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis, sprogmenis, sprogstamÄ sias, radioaktyviÄ sias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingÄ sias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad K. K., nepateikiant muitinės kontrolei, automobilyje „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse gabeno labai didelį kiekį 242 524 g (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos iÅ¡ Lenkijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sienÄ , Kalvarijos – Budzisko pasienio kontrolės punktÄ . Pasirinktas gabenimo bÅ«das leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji bendrais veiksmais siekė, jog pareigÅ«nai nesužinotų apie neteisėtai gabentÄ narkotinę medžiagÄ per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sienas bei norėjo taip veikti.

Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų A. P., M. K. ir K. K. nusikalstami veiksmai yra tyčiniai. 38.2. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde neteisingai tvirtina, kad neribojant judėjimo Å engeno erdve per Europos SÄ jungos valstybių narių sienas, faktinis pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 199 straipsnį iÅ¡nyksta. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (2007 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. X-1016 redakcija) 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės siena – linija ir Å¡ia linija einantis vertikalus pavirÅ¡ius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jÅ«roje ir jos gelmėse.

Pažymėtina, kad bÅ«tent tokioje apibrėžtoje teritorijoje valstybė (jos atstovai) turi iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ spręsti iÅ¡kylančius klausimus. Nagrinėjamu atveju supaprastintos judėjimo tvarkos įvedimas tarp tos pačios ekonominės ir politinės bendrijos valstybių narių visiÅ¡kai nepanaikino jų sienų ir jurisdikcijos. Baudžiamasis įstatymas nedaro jokių iÅ¡lygų dėl baudžiamosios atsakomybės netaikymo kertant Europos SÄ jungos valstybių narių sienas. Todėl teigti, kad BK 199 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai tikrinimas, ar nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, prie valstybių sienų vyksta nuolat, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje aprašytas nuteistųjų nusikalstamos veikos padarymas atitinka BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl šioje byloje baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Dėl organizuotos grupės.

39. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog nuteistieji veikė ne organizuota, o bendrininkų grupe. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl A. P. ir M. K. veikimo bendrininkų grupe yra nepagrįstos. Prokuroro nuomone, apygardos teismas neįvardijo jokių konkrečių teismų praktikoje iÅ¡skiriamų organizuotos grupės požymių, kurie A. P. ir M. K. veiksmais Å¡iuo atveju nebuvo nustatyti. PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie A. P. ir M. K. veikimÄ organizuota grupe. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

40. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015).

OrganizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria bÅ«tent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Taigi organizuotos grupės nariai iÅ¡ anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo bÅ«do, vietos, laiko ir pan.

Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-1073/2019).

41. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju A. P., M. K. ir K. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu (242 kg 524 g) narkotinių medžiagų - kanapių dervos bei Å¡ias narkotines medžiagas gabeno kontrabanda per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sienÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ pripažinti A. P., M. K. ir K. K. veikimÄ bendrininkų grupe iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad Å¡iuo atveju nėra visų organizuotos grupės požymių.

Teismas aptarė nuteistųjų vaidmenis bei pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog A. P., M. K. ir K. K. planavo daryti daugiau nusikaltimų, tai buvo vienkartinis nusikalstamas sumanymas gabenti į LietuvÄ narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie skundžiamo nuosprendžio argumentai yra nepagrįsti. Ä®vertinus surinktų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo organizuota grupe požymiai: atitinkamas dalyvių skaičius, susitarimas daryti vienÄ sunkų ir vienÄ labai sunkų nusikaltimus, veiklos organizuotumo lygis, vaidmenų pasiskirstymas.

42. Å iuo atveju pagrindinis organizatoriaus vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo A. P., kuris ir subÅ«rė organizuotÄ grupę, į jos veiklÄ Ä¯traukė kitÄ organizuotos grupės narį – M. K., parengė nusikalstamos veiklos planÄ , paskirstė užduotis tarp organizuotos grupės narių, davė konkrečius nurodymus dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos bÅ«du, taip pat kartu su M. K. nuvyko į LenkijÄ ir ten pastarÄ jį supažindino su nenustatytu asmeniu, kuris M.

K. vėliau turėjo perduoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kartu su M. K. nuvyko į Marijampolę ir ten nupirko automobilį, kuriame buvo įrengtos slėptuvės kroviniui paslėpti, kuriuo A. P. ir M. K. sutarė slapta gabenti narkotines medžiagas, perdavė M. K. ryÅ¡io priemonę - mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žBlackberry“ su instaliuota bendravimo programėle „Sky“, kad nebÅ«tų įmanoma užfiksuoti jų tarpusavio bendravimo. Nustatyti A. P. veiksmai, jų pobÅ«dis, intensyvumas, bÅ«das, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo nusikalstamus veiksmus (suprato, kad organizuoja nusikaltimų padarymÄ , savo veiksmais sudaro sÄ lygas veikti nusikalstamos veikos vykdytojams), jų pasekmes (dėl jo organizacinių veiksmų per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ buvo atgabentas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų) ir jis norėjo taip veikti.

43. M. K. atliko vykdytojo ir tam tikrus organizacinius veiksmus A. P. suorganizuotose nusikalstamose veikose. M. K. kartu su A. P. vyko į Lenkijos RespublikÄ , kur Å¡is buvo suorganizavęs susitikimÄ su asmeniu, turėjusiu įdėti į jo automobilį narkotines medžiagas. Grįžus į Lietuvos RespublikÄ , M. K. perėmė A. P. įgytÄ automobilį, skirtÄ narkotinių medžiagų gabenimui. Be to, M. K. tam, kad pats nebÅ«tų sulaikytas nusikaltimo darymo metu gabenant narkotines medžiagas, surado tiesioginį nusikalstamos veikos vykdytojÄ â€“ vairuotojÄ K.

K., kuris nepažinojo A. P. ir veikė bendrininkų grupėje su M. K., nežinodamas apie organizuotos grupės egzistavimÄ , davė jam nurodymus bei kontroliavo jo veiksmus narkotinių medžiagų gabenimo metu. M. K. pagal A. P. nurodymÄ kartu su K. K. iÅ¡vyko į Lenkijos RespublikÄ , iÅ¡ pradžių atskirais automobiliais, po to - kartu narkotinių medžiagų gabenimui skirtu automobiliu. Lenkijoje M. K. parÅ«pino mobilaus telefono korteles ir vienÄ jų perdavė K. K. tam, kad jie galėtų nekontroliuojami tarpusavyje bendrauti.

Gdansko mieste vairuotojui K. K. iÅ¡lipus, M. K. nuvairavo automobilį asmeniui, su kuriuo jį buvo supažindinęs A. P., jam paliko automobilį ir vėliau jį paėmė su pakrautomis narkotinėmis medžiagomis. M. K. paėmė vairuotojÄ K. K., kuris iki Lietuvos Respublikos vairavo narkotinėmis medžiagomis pakrautÄ automobilį. M. K. iki vietos, kurioje buvo palikęs automobilį (Suvalkų), važiavo kartu su K. K., vėliau persėdo į savo automobilį ir laikantis konspiracijos, lydėdamas šį automobilį nuvažiavo į priekį, kirto Lenkijos Respublikos - Lietuvos Respublikos sienÄ , apie tai pranešė K.

K. ir taip važiavo iki tol, kol K. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas.

44. Nurodytos aplinkybės patvirtina iÅ¡ankstinį nusikalstamų veikų planavimÄ ir vaidmenų pasiskirstymÄ . Kadangi nustatyta, jog A. P. buvo nusikalstamų veikų organizatorius, jis neabejotinai žinojo apie automobilyje „Mercedes Benz Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenamas narkotines medžiagas, o M. K., vadovaujamas A. P. ir atlikdamas jam priskirtÄ vaidmenį surasti narkotines medžiagas gabensiantį vairuotojÄ ir pačiam tiesiogiai dalyvauti narkotinių medžiagų perėmime bei gabenime, suvokė, jog atlieka konkrečiÄ , jam priskirtÄ nusikalstamų veiksmų dalį disponuojant narkotinėmis medžiagomis.

Taigi, nuteistieji A. P. ir M. K. suvokė, kad vykdo bendrÄ susitarimÄ , taip pat pavojingÄ savo nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir to siekė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji A. P. ir M. K. suprato, jog nusikalstamas veikas daro kartu, jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, kiekvieno jų indėlis buvo svarbus ir reikÅ¡mingas. Å ie grupės nariai tarpusavyje bendravo telefonu „Blackberry“ su instaliuota bendravimo programėle „Sky“, kad nebÅ«tų įmanoma užfiksuoti jų tarpusavio bendravimo, taip pat susitikinėjo gyvai, juos siejo ilgametė pažintis, taigi ryÅ¡iai tarp jų buvo ilgalaikiai.

45. Å ie įrodymai taipogi patvirtina, kad nuteistieji A. P. ir M. K. suprato, jog savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo – disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir Å¡ių medžiagų kontrabandos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybes suteikia pagrindÄ konstatuoti tarp nuteistųjų A. P. ir M. K. buvus atitinkamÄ pasirengimo lygį, nuolatinį pasiskirstymÄ vaidmenimis, ilgalaikius ryÅ¡ius ir organizuotumÄ , bÅ«dingÄ organizuotai grupei. Be to, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji A.

P. ir M. K. suvokė, jog veikia organizuota grupe, ir laikė save tokios grupės nariais. Kaip pagrįstai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, A. P. ir M. K. susitarė padaryti vienÄ sunkų (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir vienÄ labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, kurie patenka į BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimų kategorijas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino vienkartinį nusikalstamÄ sumanymÄ , kaip kriterijų, lemiantį A. P. ir M. K. bendrininkavimo formos nustatymÄ .

Taigi, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji A. P. ir M. K. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe. Tuo tarpu byloje nėra objektyvių duomenų, kad M. K. surastas vairuotojas K. K. žinojo, kad darant nusikalstamas veikas, be jo su M. K., dalyvauja ir kiti asmenys. K. K. nusikalstamų veikų organizatoriaus A. P. nepažinojo. Taigi, K. K. nežinojo apie organizuotos grupės egzistavimÄ , todėl jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su M.

K..

46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kadangi buvo netinkamai nustatyta, kokia bendrininkavimo forma nuteistieji A. P. ir M. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jie veikė bendrininkų grupe, o ne organizuota grupe (BPK 328 straipsnio 1 punktas). A. P. ir M. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

47. Taigi, laikoma nustatyta, jog A. P., veikdamas organizuota grupe su M. K., o M. K. taip pat veikdamas bendrininkų grupėje su K. K., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų - kanapių dervos ir Å¡ias narkotines medžiagas gabeno kontrabanda, o bÅ«tent: A. P. neteisėtam įgijimui ir laikymui labai didelio kiekio narkotinių medžiagų bei tokių medžiagų gabenimui kontrabanda, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėnesio pradžioje, subÅ«rė organizuotÄ grupę, į kuriÄ Ä¯traukė M.

K., pažadėdamas jam 5000 eurų atlygį, o M. K., ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėnesio pradžioje, pažadėdamas 1000 eurų atlygį, į neteisėtÄ veiklÄ Ä¯traukė K. K., kuris veikė bendrininkų grupėje su M. K., nežinodamas apie organizuotos grupės egzistavimÄ . Po ko A. P., pagal iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamų veiksmų planÄ , konspiracijos tikslais apsirÅ«pino pats bei perdavė M. K. ryÅ¡io priemones-mobiliojo ryÅ¡io telefonus „Blackberry“ su instaliuota bendravimo programėle „Sky“, kad nebÅ«tų įmanoma užfiksuoti jų tarpusavio bendravimo, ir 2017 m. spalio 10 d.

M. K. nuvežė į Lenkijos RespublikÄ , Gdansko miestÄ , bei degalinėje „BP“ organizavo susitikimÄ su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris Lenkijoje turėjo sudėti M. K. į automobilį narkotikus. Po ko, iÅ¡ anksto įsigijęs ne savo vardu registruotÄ automobilį „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kėbule buvo įrengtos narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda skirtos slėptuvės, bÅ«damas faktiniu specialiai narkotinių medžiagų kontrabandai paruoÅ¡to automobilio valdytoju, 2017 m. spalio 11 d.

Marijampolės mieste, nurodęs slėptuvių vietas, perdavė šį automobilį M. K., kuris parvairavo šį automobilį į Vilniaus miestÄ ir 2017 m. spalio 12 d., vykdydamas susitarimÄ su A. P., perdavė šį automobilį K. K. vykimui į Lenkijos RespublikÄ . Po ko, A. P. nurodymu, 2017 m. spalio 13 d., 5:30 val., K. K. automobiliu „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį lydintis automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Lenkijos RespublikÄ .

Lenkijos Respublikoje, Suvalkų mieste, M. K. paliko savo automobilį ir toliau vyko vienu automobiliu „MB Vaneo“, kurį vairavo K. K., iki Lenkijos Respublikos Gdansko miesto, kur, 2017 m. spalio 13 d., apie 16:00 val., K. K. iÅ¡lipo, o M. K. nuvairavo automobilį „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui, su kuriuo 2017 m. spalio 10 d. A. P. jį supažindino Lenkijoje, ir paliko pastarajam šį automobilį narkotikų pakrovimui į kėbule įrengtas slėptuves. Vėliau, apie 18 val., tas pats asmuo minėtÄ automobilį perdavė M.

K. pasakęs, kad įdėjo virÅ¡ 200 kilogramų. Tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , M. K. pasiėmė K. K., kuris sėdo už automobilio „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir iÅ¡ Lenkijos Respublikos Gdansko miesto minėtu automobiliu nuvažiavo į Suvalkų miestÄ , kur 2017 m. spalio 14 d., apie 6:40 val., M. K. paėmė savo paliktÄ automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei laikantis konspiracijos lydėdamas šį krovinį nuvažiavo į priekį.

K. K. gabeno narkotines medžiagas kontrabanda iÅ¡ Lenkijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sienÄ , Kalvarijos – Budzisko pasienio kontrolės punktÄ , esantį Kalvarijos sav., Salaperaugio kaimo apylinkėse, ir tokiu bÅ«du nepateikiant muitinės kontrolei kontrabanda gabeno labai didelį kiekį 24 2524 g (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kai 2017 m. spalio 14 d., apie 7:52 val., Kalvarijos sen., Trakėnų mst., Muitinės g. 22, automobilis „MB Vaneo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. K., buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK, kur atlikus minėto automobilio kratÄ jame įrengtose slėptuvėse buvo rasta ir paimta 24 2524 g (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

48. Tokiais veiksmais A. P. ir M. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, o K. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje. Dėl M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį.

49. Nuteistojo M. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. K., A. P. ir K. K. veikė ne organizuota grupe, o bendrininkų grupe, todėl M. K. neteko galimybės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustačius, kad A. P. ir M. K. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, turi būti pasisakyta dėl galimybės M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį.

50. BK 391 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Å ios nuostatos netaikomos asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pat pagrindais anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui (BK 391 straipsnio 2 dalis).

Vadinasi, asmens, įtariamo dėl jo dalyvavimo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba jo priklausymo nusikalstamam susivienijimui, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu yra ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir (ar) teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant BK 391 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų visumai ir nesant Å¡io BK straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir (ar) teismas neprivalo taikyti Å¡io BK straipsnio nuostatų.

51. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas negali bÅ«ti taikomas mechaniÅ¡kai, atsižvelgiant tik į tai, kad asmuo duoda parodymus apie jo ir bendrininkų nusikalstamas veikas. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį gali bÅ«ti tik asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti padarytas nusikalstamas veikas. BK 391 straipsnis taikomas, kai padedama tyrimo ir (ar) teismo institucijoms atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, duodant iÅ¡samius parodymus apie asmens ir kitų bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas, apibrėžiant kiekvieno iÅ¡ jų indėlį į bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ ; taip pat atsižvelgiama į tokių parodymų svarbÄ Ä¯rodinėjimo procese.

Aktyvi pagalba bet kuriuo atveju yra siejama ne tik su savo tikslaus vaidmens darant nusikaltimus, bet ir bendrininkų veiksmų atskleidimu kai, pavyzdžiui, be tokių įtariamojo ar kaltinamojo parodymų praktiÅ¡kai nebÅ«tų įmanoma nustatyti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veikos mechanizmo, dalyvių užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo ir pan. Be to, sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti priimtas tik tais atvejais, kai tokiu sprendimu bÅ«tų įgyvendinta BK 1 straipsnyje ir BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395/2007).

52. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad, tikrinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos turimÄ informacijÄ dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu bei Å¡ių medžiagų gabenimo kontrabanda į LietuvÄ , nuteistasis M. K. 2017 m. spalio 14 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka darantis nusikalstamas veikas (t. 4, b. l. 1). TÄ pačiÄ dienÄ apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, M.

K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir savanoriškai davė išsamius parodymus (t. 4, b. l. 13–16), kuriuos patvirtino vėlesnių ikiteisminio tyrimo apklausų metu bei pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 20–22, 26–27; t. 7, b. l. 145–146; t. 8, b. l. 85–86). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas vyriausiasis tyrėjas J. T. parodė, kad M. K. nuo sulaikymo momento pradėjo bendradarbiauti su pareigūnais ir prisipažino, jog kontrabanda gabeno narkotikus automobiliu „Mercedes“, bei nurodė nusikaltimų organizatorių A.

P., kuris aprūpino M. K. telefonu nusikaltimui daryti. M. K. pasiūlė pareigūnams dalyvauti, kai jis susisieks su A. P.. Taip buvo suorganizuotas M. K. ir A. P. susitikimas bei pastarasis buvo sulaikytas. Iki sulaikymo jie neturėjo informacijos, kas yra nusikaltimo organizatorius. Pareigūnai tik turėjo žvalgybinio pobūdžio informacijos, kad su automobiliu iš Lenkijos bus gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų ir kad su tuo automobiliu yra susiję M. K. bei K. K.. M. K. parodė pareigūnui A.

M. slėptuves automobilyje (t. 6, b. l. 121–122). Liudytojas A. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytojas J. T.. Taip pat liudytojas parodė, kad jiems buvo žinoma, jog M. K. galimai gabens narkotines medžiagas. M. K. padėjo šiame tyrime, pastarasis yra padėjęs ir kitame tyrime. Liudytojo nuomone, M. K. pagalba buvo veiksminga. M. K. buvo leista naudotis telefonu tam, kad būtų sulaikytas A. P. (t. 6, b. l. 122–123).

53. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog M. K., nors nuo pat pradžių prisipažino ir davė iÅ¡samius parodymus apie kitus nusikaltimus padariusius bendrininkus, taip pat dalyvavo BPK 158 straipsnyje numatytose procesinėse prievartos priemonėse ir bendradarbiaudamas su policijos pareigÅ«nais padėjo sulaikyti nuteistÄ jį A. P., tačiau viso proceso metu menkino kito nuteistojo K. K. vaidmenį, akcentuodamas tai, kad pastarasis nežinojo, jog bus vežamos narkotinės medžiagos.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti duomenys patvirtina, jog M. K. parodymai yra svarbÅ«s Å¡iame baudžiamajame procese, nuteistasis padėjo nustatyti ir sulaikyti nusikaltimų organizatorių A. P.. Tačiau, kaip minėta, net ir esant BK 391 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų visumai, teismas neprivalo taikyti Å¡io BK straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju M. K. padarė itin pavojingas nusikalstamas veikas, kurių metu buvo neteisėtai disponuojama labai dideliu kiekiu (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos, taip pat, kad M.

K. viso proceso metu menkino kito nuteistojo K. K. vaidmenį, atleidus M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, nebūtų įgyvendinta BK 1 straipsnyje ir BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamųjų įstatymų bei baudžiamojo proceso įstatymų paskirtis. Taigi, spręsti, kad nuteistasis M. K. turėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 391 straipsniu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog M. K. aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas ir nustatyti jų organizatorių, buvo įvertinta skiriant jam bausmes.

Dėl bausmių.

54. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad A. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės yra aiÅ¡kiai per Å¡velnios. Prokuroro nuomone, A. P. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, didesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus jam mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmės rÅ«Å¡is. Apeliantas mano, kad, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Nuteistasis M. K. ir jo gynėja apeliaciniuose skunduose praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jam Å¡velnesnes bausmės rÅ«Å¡is ar Å¡velnesnes laisvės atėmimo bausmes, negu numatyta įstatyme, arba atidėti bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

55. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau iÅ¡dėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).

56. Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam K. K. Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jam teisingas bausmes, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos ar per Å¡velnios.

Tuo tarpu šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistųjų A. P. ir M. K. nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, todėl jiems iš naujo skirtinos bausmės.

57. Nuteistieji A. P., M. K. ir K. K. apeliaciniuose skunduose praÅ¡o jų atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jiems Å¡velnesnes, negu numatyta įstatyme, bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas Å¡velnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimÄ , pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sÄ lygų nenustačius, gali bÅ«ti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis.

BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . Nagrinėjamu atveju A.

P., M. K. ir K. K. savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl svarstyti dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės.

58. Teisėjų kolegija daro tokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ ir dėl nuteistiesiems BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iÅ¡ 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimÄ , visų pirma turi bÅ«ti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7-287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatoma tik viena nuteistųjų A. P. ir M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o nuteistojo K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių iÅ¡vis nebuvo nustatyta. Taigi, Å¡iuo atveju svarstyti Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimÄ taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

59. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

60. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog A. P., veikdamas organizuota grupe su M. K., o M. K. taip pat veikdamas bendrininkų grupe su K. K., padarė tyčinį nusikaltimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai, nustatytÄ BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalys) bei numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę – nuo trejų iki deÅ¡imties metų, taip pat – tyčinį nusikaltimÄ , susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) bei numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę – nuo deÅ¡imties iki penkiolikos metų.

Nusikaltimai, kuriais sukeliamas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai, yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ios veikos nebuvo spontaniÅ¡kos, o buvo iÅ¡ anksto apgalvotos, joms buvo atitinkamai pasiruoÅ¡ta. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas – narkotinė medžiaga buvo paimta policijos pareigÅ«nų sulaikius K. K. ir į neteisėtÄ apyvartÄ nepateko. Nuteistieji disponavo 242,524 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios kiekis, remiantis 2003 m. balandžio 23 d.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis (su vėlesniais pakeitimais) „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, daugiau nei 1940 kartų viršija šių medžiagų labai didelį kiekį (125 g).

61. Nustatydamas bausmių dydį nuteistajam A. P., apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme ir asmenybę. Nuteistasis A. P. buvo Å¡ių nusikalstamų veikų organizatorius, subÅ«ręs organizuotÄ grupę, parengęs nusikalstamos veiklos planÄ , paskirstęs užduotis tarp organizuotos grupės narių, davęs jiems konkrečius nurodymus dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo ir gabenimo kontrabandos bÅ«du, taip pat atlikęs kitus Å¡io apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 42 punkte nurodytus veiksmus.

A. P. organizavo žymiai mažesnio narkotinių medžiagų gabenimÄ , o žymiai didesnį narkotinių medžiagų kiekį iÅ¡ nenustatyto asmens priėmė nuteistasis M. K. ir apie tai informavo A. P.. Be to, byloje nepaneigta, kad nuteistasis A. P. buvo persekiojamas dėl narkotinių medžiagų praradimo Å vedijoje, t. y. kad daryti nusikalstamas veikas A. P. įtakojo nenustatyti asmenys. A. P. ne kartÄ baustas administracine tvarka, 2011 m. birželio 17 d. Å vedijos Karalystėje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bausmę atlikęs (proceso dalyvių asmens duomenys, l. 60–64, 65–66).

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės tesimo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pagal laidavimÄ be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , byla nutraukta, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, nuteistasis A. P. netgi po Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio priėmimo padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį.

62. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bausmių dydį nuteistajam A. P. taip pat atsižvelgia į tai, kad jis teigiamai charakterizuojamas Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos (t. 6, b. l. 74), buvusių darbdavių, t. y. UAB „A“ (duomenys pakeisti) administracijos (t. 5, b. l. 77; t. 8 b. l. 100) ir S. V. įmonės „S“ (duomenys pakeisti) administracijos (t. 8, b. l. 101; t. 11, b. l. 18). Iš pateiktų medicininių dokumentų (t. 5, b. l. 74–75; t. 6, b. l. 74; t. 8, b. l. 103; t. 11, b. l. 180) matyti, kad A.

P. serga (duomenys neskelbtini). A. P. vedęs, turi mažametį vaikÄ , su žmona augina ir du jos vaikus (t. 8, b. l. 102), turi senyvo amžiaus motinÄ , kuriai dėl jos sunkios sveikatos bÅ«klės yra reikalinga nuolatinė fizinė pagalba (t. 8, b. l. 104; t. 11, b. l. 19). Be to, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo A. P. gynėja advokatė I. Botyrienė 2022 m. gegužės 18 d. pateikė duomenis, kad A. P. yra įkÅ«ręs maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ â€žG“ (duomenys pakeisti), kurioje yra įdarbinęs Ukrainos Respublikos pilietį I.

M. (I. M.) (t. 11, b. l. 181–185). A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo A. P. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad A.

P. nusikalstamas veikas padarė, veikdamas organizuotoje grupėje, pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra panaikinama, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad A. P. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

63. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Prokuroras nurodo, kad A. P. prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra deklaratyvus siekis suÅ¡velninti savo atsakomybę, pareikÅ¡tas ne savanoriÅ¡kai, bet dėl byloje surinktų įrodymų visumos, kuria buvo neginčytinai nustatytas A. P., kaip nusikaltimų organizatoriaus, dalyvavimas veikoje. Be to, prokuroras mano, kad A. P. gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kė tik deklaratyviai, o jo parodymai nepadėjo nustatyti nusikalstamų veikų aplinkybių ir nusikaltimus padariusių asmenų.

Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. 63.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, Å¡ie parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo.

NuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013). 63.2.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 17 d. ir 2018 m. birželio 27 d. apklaustas kaip įtariamasis A. P. atsisakė duoti parodymus (t. 4, b. l. 108, 113). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakyti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu yra baudžiamojo proceso įstatymo numatyta įtariamojo teisė ir Å¡ia teise A. P. pasinaudojo. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. P. sutiko duoti parodymus, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiÅ¡kai, davė iÅ¡samius parodymus tiek apie savo, tiek apie kitų bendrininkų nusikalstamus veiksmus, nurodė, kad labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Nuteistojo A. P. parodymai iš esmės sutapo su kito nuteistojo M. K., kuris taip pat prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, parodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi šių nuteistųjų parodymų neatitikimai dėl jų susipažinimo vietos, ankstesnių nusikalstamų ryšių ir kitų aplinkybių yra neesminiai. Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, A. P. pats pripažino faktinę aplinkybę ir ne savo naudai buvo nuoseklus, jog jis buvo informuotas apie didesnį, nei iš anksto buvo sutarta, narkotinių medžiagų kiekį ir tam neprieštaravo.

Taigi, nuteistasis A. P., duodamas iÅ¡samius parodymus padėjo nustatyti byloje faktines aplinkybes ir prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo bei teisingo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

64. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, nepagrįstai nepripažinta tai, jog A. P. nusikalstami veiksmai buvo įtakoti trečiųjų asmenų - nenustatytų nusikalstamo pasaulio atstovų, kurie grasino apeliantui, sumušė Ispanijos Karalystėje gyvenantį jo brolį G. P. ir privertė A. P. gabenti į LietuvÄ jų nurodytas narkotines medžiagas, kaip kompensacijÄ už apelianto ankstesnius veiksmus, kai Å vedijos Karalystėje jį sulaikius teisėsaugos pareigÅ«nams buvo prarastas neteisėtas narkotinių medžiagų krovinys.

Apelianto vertinimu, minėti asmenys smurtu, grasinimais palaužė jo valiÄ , todėl A. P. nusikalstami veiksmai buvo nulemti daryto iÅ¡orinio poveikio, apribojusio pasirinkimo laisvę. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. 64.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kai kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padaro dėl labai sunkios turtinės ar beviltiÅ¡kos jo padėties. Pagal teismų praktikÄ , nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibÅ«dinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiÄ gyvenimo situacijÄ , kad iÅ¡eitį randa tik darydamas nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina ir tai, kad beviltiÅ¡ka kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvienÄ kartÄ nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė bÅ«sena dėl Å¡ių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis iÅ¡vengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan.

Taigi, įvertinus aplinkybių visumÄ , turi bÅ«ti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi iÅ¡skirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60/2014, 2K-194-895/2015, 2K-138-303/2017). 64.2. BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepaÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės. Ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia tada, kai dėl iÅ¡orinių, nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažintos jo galimybės įvykio metu pasirinkti teisėtÄ elgesio variantÄ , kai yra pagrindas manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebÅ«tų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs kaltinamÄ asmenį atlikti neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394-699/2015).

BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme psichinė prievarta – tai grasinimai naudoti smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti turtÄ , paskleisti nepalankias žinias apie kaltininkÄ ar jo artimuosius ir pan. Fizinė prievarta – fizinės jėgos panaudojimas prieÅ¡ žmogų, sukeliant skausmÄ ir kitus padarinius sveikatai ar gyvybei. 64.3. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. P. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , buvo darbingas, dirbo UAB „A“ (t. 8 b. l. 100; proceso dalyvių asmens duomenys, l. 57).

Taigi, jo turtinė padėtis nebuvo labai sunki ar beviltiška BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nusikaltimų padarymo motyvas - padengti nenustatytų asmenų patirtus nuostolius dėl kito nusikaltimo, nešalina savanaudiškų paskatų, kadangi tai jis siekė padaryti nusikalstamais veiksmais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepaneigta, kad nuteistasis A. P. buvo persekiojamas dėl narkotinių medžiagų praradimo Švedijoje, t. y. kad daryti nusikalstamas veikas A.

P. įtakojo nenustatyti asmenys ir kad į Å¡iÄ aplinkybę reikia atsižvelgti, skiriant bausmę, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 64.4. Kaip nustatyta iÅ¡ A. P. parodymų, susiklosčius nepalankiai turtinei padėčiai, M. K. ir kitiems asmenims pasiÅ«lius, jis vežė narkotines medžiagas į Å vedijÄ , ten buvo sulaikytas ir nuteistas, atliko bausmę. 2013 m. grįžus į LietuvÄ , jį susirado D. B., kuris pareikalavo grÄ Å¾inti 50 000 eurų už Å vedijoje prarastas narkotines medžiagas.

Jis grÄ Å¾ino 13 000 eurų. Vėliau, kai D. B. buvo nuÅ¡autas, jo ieÅ¡kojo kiti du nepažįstami asmenys, kurie susirado ir sumušė jo brolį G. P.. Taip buvo priverstas susitikti su nepažįstamais asmenimis, kurie toliau reikalavo iÅ¡ jo pinigų. 2017 m. rugsėjo mėn. pas jį atvyko du nepažįstami pinigų reikalavę vyriÅ¡kiai, kurie pasakė, kad iÅ¡ Lenkijos reikia parvežti prekę (kanapių dervÄ ) (t. 8, b. l. 81–85). Liudytojas G. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2017 m. nepažįstami asmenys iÅ¡ jo brolio A.

P. reikalavo 50 000 eurų atlygio už Å vedijoje prarastus narkotikus. Apie tai sužinojo, kai jį Almerijoje susirado trys nepažįstami asmenys, kurie liepė nurodyti A. P. telefono numerį, adresÄ . Jam atsisakius, buvo pastarųjų sumuÅ¡tas. Susisiekus, A. P. liepė duoti Å¡iems asmenims praÅ¡omus duomenis, tai jis ir padarė. Vėliau A. P. jam minėjo, kad ir toliau iÅ¡ jo (A. P.). reikalauja pinigų. Liudytojas taip pat parodė, kad dėl sumuÅ¡imo į medikus ar teisėsaugos pareigÅ«nus nesikreipė (t. 8, b. l. 107–109). 64.5.

Taigi, nuteistasis A. P. apklausos metu neparodė, jog buvo grasinama jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ . Taip pat bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad nenustatyti asmenys bÅ«tų naudoję prieÅ¡ A. P. fizinį smurtÄ . A. P. parodė, kad nenustatyti asmenys jo ieÅ¡kodami sumušė brolį G. P.. Tai patvirtino liudytojas G. P., tačiau parodė, kad dėl sumuÅ¡imo niekur nesikreipė. Taigi, Å¡i aplinkybė apie nuteistojo brolio sumuÅ¡imÄ nėra pagrįsta nesuinteresuotų asmenų parodymais ar kitais objektyviais patikrinamais įrodymais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. Å¡iuo atveju galėjo pasirinkti kitÄ elgesio variantÄ , pvz., praneÅ¡ti apie susidariusiÄ situacijÄ policijai, tačiau pats pasirinko daryti nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Å¡iuo aspektu nėra pagrindo pripažinti nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose.

65. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, tiek ir visumÄ , taip pat atsižvelgusi į nustatytas atsakomybę lengvinančiÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybes, į tai, kad A. P. buvo nusikalstamų veikų organizatorius, kartu su bendrininkais disponavęs net 242,524 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios kiekis daugiau nei 1940 kartų virÅ¡ija Å¡ių medžiagų labai didelį kiekį (125 g), kad jis netgi po Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio priėmimo padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , o anksčiau jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, teisėjų kolegija nuteistajam A.

P. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skiria 12 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios savo dydžiu yra artimos Å¡ių straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. 65.1. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju byloje nėra nustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo A. P. padarytus nusikaltimus ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų bÅ«ti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Ä®vertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikÅ¡mingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikų pavojingumÄ kaip daug mažesnį nei rÅ«Å¡inį tokių nusikalstamų veikų pavojingumÄ , ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. 65.2.

Atsižvelgiant į tai, kad A. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), buvo padarytos idealiÄ ja sutaptimi, Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jam skiriamos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis. Be to, Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) paskirta subendrinta bausmė bei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės pagal BK 258 straipsnio 2 dalį bendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims.

66. Nustatydamas bausmių dydį nuteistajam M. K., apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme ir asmenybę. M. K. atliko vykdytojo ir tam tikrus organizacinius veiksmus A. P. suorganizuotose nusikalstamose veikose. M. K. surado tiesioginį nusikalstamos veikos vykdytojÄ â€“ vairuotojÄ K. K., davė jam nurodymus bei kontroliavo jo veiksmus narkotinių medžiagų gabenimo metu, taip pat atliko kitus Å¡io apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 43 punkte nurodytus veiksmus.

M. K. 2010 m. vasario 3 d. PrancÅ«zijos Respublikoje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtÄ prekybÄ narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, 2012 m. gegužės 29 d. nuteistojo M. K. atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, teistumo iÅ¡nykimo užsienyje data – 2050 m. vasario 3 d. (proceso dalyvių asmens duomenys, l. 23–24). M. K. dirba UAB „M“ (duomenys pakeisti), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 54; t. 9, b. l. 83). Nuteistasis M. K. ir jo gynėja apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jis kartu su žmona rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri sÅ«nų, kuris yra neįgalus, jam nuolat reikalinga medicininė pagalba bei tinkama priežiÅ«ra, kuriai kas mėnesį bÅ«tina skirti 450 Eur (t. 6, b. l. 53; t. 9, b. l. 94–98, 118–122).

Apeliantai nurodo, kad nuolatinės iÅ¡laidos sÅ«naus gydymui buvo pagrindinė priežastis, lėmusi, jog M. K. ryžosi pažeisti įstatymus. Apeliantai pažymi, kad pats M. K. turi rimtų sveikatos problemų, po nusikaltimo padarymo jis susirgo (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. spalio 21 d. įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę (duomenys neskelbtini) gauti (t. 9, b. l. 99–101, 114–116). 66.1. M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaip minėta, M. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino ir davė iÅ¡samius parodymus apie kitus nusikaltimus padariusius bendrininkus, taip pat dalyvavo BPK 158 straipsnyje numatytose procesinėse prievartos priemonėse ir bendradarbiaudamas su policijos pareigÅ«nais padėjo sulaikyti nuteistÄ jį A. P.. Taigi, M. K. parodymai yra svarbÅ«s Å¡iame baudžiamajame procese, nuteistasis padėjo nustatyti ir sulaikyti nusikaltimų organizatorių A. P.. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo M.

K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad M. K. nusikalstamas veikas padarė, veikdamas organizuotoje grupėje, pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra panaikinama, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad M. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 66.2.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės, apibÅ«dinančios padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumÄ (narkotinės medžiagos buvo paimtos policijos pareigÅ«nų sulaikius K. K. ir į neteisėtÄ apyvartÄ nepateko) bei nuteistojo vaidmenį nusikaltimų padaryme ir asmenybę, rodo, kad M. K. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti skiriant jam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, nors ir ji bÅ«tų minimali.

Teisėjų kolegijos nuomone, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. K. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, tiek ir visumÄ , taip pat atsižvelgusi į nustatytas atsakomybę lengvinančiÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybes, į M. K. pagalbÄ nustatant bei sulaikant nusikaltimų organizatorių A. P., teisėjų kolegija nuteistojo M. K. atžvilgiu taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skiria 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tuo tarpu už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymÄ teisėjų kolegija nuteistajam M. K. skiria artimÄ minimaliai sankcijoje numatytÄ 4 metų laisvės atėmimo bausmę. 66.3. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės yra teisingos, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad M. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), buvo padarytos idealiÄ ja sutaptimi, Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jam skiriamos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.

67. Nustatydamas bausmių dydį nuteistajam K. K., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme bei asmenybę. K. K. atliko nusikaltimo vykdytojo veiksmus, iÅ¡ Lenkijos Respublikos kontrabandos bÅ«du atgabendamas į Lietuvos RespublikÄ labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tačiau, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, K. K. nusikalstami veiksmai visÄ laikÄ buvo kontroliuojami M. K., K. K. vykdė pastarojo nurodymus, todėl jo, kaip vykdytojo, veiksmai buvo tik pagalbiniai.

K. K. nusikalstamų veikų organizatoriaus A. P. nepažinojo ir nežinojo apie organizuotos grupės egzistavimÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad K. K. disponavimas nusikaltimo dalyku buvo apribotas M. K. ir jo veiksmus įvertino kaip antraeilius. K. K. iÅ¡situokęs, dirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (proceso dalyvių asmens duomenys, l. 33–34, 36, 37). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo K. K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. 67.1.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės, apibÅ«dinančios padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumÄ (narkotinės medžiagos buvo paimtos policijos pareigÅ«nų sulaikius K. K. ir į neteisėtÄ apyvartÄ nepateko) bei nuteistojo vaidmenį nusikaltimų padaryme ir asmenybę, rodo, kad K. K. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti skiriant jam tik BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas K.

K. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Taigi, įvertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, mažesnį K. K. vaidmenį nusikalstamoje veikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam K. K. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, įvertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam K.

K. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), paskyrė minimaliÄ sankcijoje numatytÄ 3 metų laisvės atėmimo bausmę. 67.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam K. K. bausmių dydį, visapusiÅ¡kai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek jo asmenybę, tiek jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, tiek padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Teisėjų kolegijos manymu, nuteistajam K. K. paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ar per Å¡velnios, yra teisingos, proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam K. K. yra teisėta ir pagrįsta.

68. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kitam nuteistajam M. K., buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta mažesnė už sankcijos minimumÄ bausmė, vadovaujantis tomis pačiomis inkriminuotos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis kaip ir A. P.. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti jo bendrininko M. K. asmenybę, kaip ženkliai mažiau pavojingÄ nei A.

P.. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, kad ir jam turi bÅ«ti paskirta mažesnė už sankcijos minimumÄ bausmė. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad kitiems nuteistiesiems už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jiems skirtos Å¡velnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės, įtakos nustatant A. P. bausmės dydžius neturi. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016).

Å iuo atveju skiriant bausmes bendrininkams, bausmės buvo individualizuotos įvertinant kiekvienÄ asmenį atskirai. Kitiems bendrininkams skiriant bausmes, buvo nurodoma viena bendra aplinkybė, jog narkotinė medžiaga nebuvo iÅ¡platinta ir buvo iÅ¡vengta sunkių pasekmių, tačiau ji buvo vertinama asmenį charakterizuojančių duomenų visumoje ir bausmės bendrininkams buvo individualizuotos. Nuteistiesiems K. K. ir M. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytos vadovaujantis ne vienintele apelianto nurodoma aplinkybe.

Pažymėtina, kad tiek kaltės, tiek bausmės parinkimo ir skyrimo klausimÄ teismas sprendžia individualiai dėl kiekvieno asmens. Todėl tai, kad nuteistiesiems K. K. ir M. K. buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos bei už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirtos Å¡velnesnės nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės, savaime neduoda pagrindo daryti iÅ¡vados, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos turėjo bÅ«ti taikytos ir nuteistajam A. P..

69. Nuteistojo M. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡iuo atveju nusikalstamos veikos buvo padarytos 2017 m. spalio mėn., jų iÅ¡tyrimas nebuvo sudėtingas, nusikaltimų vykdytojai sulaikyti iÅ¡kart po nusikaltimų padarymo, netrukus buvo sulaikytas ir organizatorius, tyrimas nereikalavo sudėtingų ekspertizių ar kitokių veiksmų, kurių atlikimu bÅ«tų galima pateisinti pernelyg ilgÄ proceso trukmę. Apeliantės nuomone, Å¡iuo atveju pernelyg užsitęsęs procesas laikytinas asmens teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimu, todėl tai yra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. 69.1. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ pagrindų Å¡velninti bausmę, neperžengiant atitinkamo Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Atkreipiamas dėmesys, jog tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek pagal nacionalinių teismų praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ .

Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-225-648/2017 ir kt.). 69.2. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas 2017 m. spalio 14 d. (t. 1, b. l. 1), M. K. praneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯teiktas 2017 m. spalio 14 d. (t. 4, b. l. 11–12).

Kaltinamasis aktas, kuriame kaltinimai pareikÅ¡ti trims asmenims, suraÅ¡ytas 2018 m. liepos 4 d. ir byla, kurios raÅ¡ytinė medžiaga tuo metu sudarė 5 tomus, 2018 m. liepos 5 d. perduota Vilniaus apygardos teismui (t. 5, b. l. 44). Šio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi byla pagal teismingumÄ buvo perduota Kauno apygardos teismui (t. 5, b. l. 113–115). Å io teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (t. 5, b. l. 153–157), o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. vasario 12 d.

Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per mažiau nei 11 mėnesių, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko 2 metus 7 mėnesius. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. lapkričio 6 d., 2020 m. spalio 6 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl advokačių A. Ručienės ir I. Botyrienės užimtumo, 2019 m. sausio 8 d. teisiamasis posėdis nevyko dėl advokatės A. Ručienės atostogų, 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 26 d., 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 3 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 22 d., 2020 m. spalio 29 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl nuteistojo A.

P. ligos, 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. birželio 27 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl advokatės I. Botyrienės ligos, 2019 m. spalio 28 d. teisiamasis posėdis nevyko dėl nuteistojo K. K. ligos, 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. liepos 1 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl nuteistojo M. K. ligos, 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. gruodžio 16 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl šalyje paskelbto karantino dėl visuomenėje plintančios koronavirusinės infekcijos (COVID-19), 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 26 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl teisėjo Kęstučio Dargužio užimtumo.

Ä®vertinusi Å¡iuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė nebuvo pernelyg ilga, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko dėl objektyvių priežasčių. Taigi, proceso trukmė buvo optimali, M. K. ar kiti nuteistieji nepatyrė nepagrįstų procesinių suvaržymų, t. y. nebuvo pažeista jų teisė į bylos iÅ¡tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ . 69.3. Apeliacinės instancijos teisme bylos medžiaga (10 tomų) gauta 2021 m. kovo 22 d., byla paskirta nagrinėti 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje, o nuosprendis priimtas 2022 m. gruodžio 8 d.

Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko dvidešimt mėnesių. Per šį laikotarpį suorganizuoti penkiolika teismo posėdžių, iš kurių septyni (2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. liepos 5 d., 2021 m. lapkričio 19 d., 2022 m. vasario 17 d., 2022 m. rugsėjo 6 d., 2022 m. lapkričio 7 d. (2 posėdžiai)) neįvyko dėl nuteistojo M. K. ir advokatės I. Botyrienės ligos, 2021 m. gruodžio 13 d. teisiamasis posėdis nevyko dėl advokatės A. Ručienės atostogų, 2022 m. sausio 13 d. teisiamasis posėdis nevyko dėl teisėjos V.

NorkÅ«naitės ligos. Teismo posėdžių datos buvo derinamos su visų proceso dalyvių objektyviomis galimybėmis dalyvauti procese. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi nepateisinamų delsimų, neturi pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas nuteistajam M. K. truko nepateisinamai ilgai ir dėl to, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam tikslinga dar labiau Å¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

70. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, nepasisakė ir nesvarstė galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Apelianto vertinimu, jei bÅ«tų priimtas sprendimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminÄ iki 4 metų, atsirastų galimybė M. K. atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas.

Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Nuteistojo M. K. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis M. K. nuteistas už sunkaus ir labais sunkaus nusikaltimų padarymÄ . Taigi Å¡iuo atveju nėra formalių Baudžiamajame įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių pagrindu M. K. bÅ«tų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ , kadangi BK 75 straipsnį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.

71. Nuteistasis M. K. ir jo gynėja apeliaciniuose skunduose pažymi, kad M. K. turi rimtų sveikatos problemų. Gynėjos nuomone, paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir nesuteikus tinkamos medicininės pagalbos, M. K. ilgainiui gali tapti visiškai nedarbingu. Iš kartu su apeliaciniais skundais pateikto VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. spalio 21 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nuteistasis M. K. iš tiesų turi sveikatos problemų, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. spalio 21 d. jis įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę (duomenys neskelbtini) gauti (t. 9, b. l. 99–101, 114–116).

IÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2021 m. balandžio 26 d. stacionaro epikrizės matyti, kad 2021 m. balandžio 26 d. nuteistajam M. K. buvo atlikta operacija, nuo 2021 m. gegužės 26 d. jis yra įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę (duomenys neskelbtini) gauti (t. 10, b. l. 69–70, 73–74). 71.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 174 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirminio lygio ambulatorinę areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiÅ«rÄ užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniai.

Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. BVK 174 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, Å¡ių paslaugų teikimÄ pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga.

BVK 174 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 71.2. Taigi, įstatyme yra reglamentuota terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra.

Nors baudžiamosios bylos medžiagoje iš tiesų yra duomenų, kad nuteistasis M. K. turi sveikatos problemų, tačiau esant būtinumui medicinos pagalba jam galėtų būti suteikta tiek laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, tiek valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Byloje šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų nuteistasis negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad M.

K. būdamas laisvėje galėtų greičiau pasirūpinti sveikata, nėra pakankamas pagrindas sušvelninti jam bausmę. Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo.

72. Nuteistojo M. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad 2017 m. spalio 14 d. kratos metu pas M. K. automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 261,97 Eur, kurie M. K. nebuvo grÄ Å¾inti. Apeliantė mano, kad nusprendus konfiskuoti minėtus 261,97 Eur, iÅ¡ M. K. iÅ¡ieÅ¡kotina valstybės naudai pinigų suma turėtų bÅ«ti sumažinta iki 238,03 Eur (500 - 261,97). Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. IÅ¡ 2017 m. spalio 14 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratÄ M. K. automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, buvo rasta ir paimta 261,97 euras (t. 1, b. l. 92–94). IÅ¡ 2017 m. gruodžio 13 d. pakvitavimo matyti, kad Å¡ie pinigai buvo grÄ Å¾inti nuteistajam M. K. (t. 1, b. l. 166). Taigi, nėra pagrindo sumažinti iÅ¡ M. K. iÅ¡ieÅ¡kotinos valstybės naudai pinigų sumos, t. y. nusikaltimo rezultatÄ - 500 Eur, kurie buvo gauti iÅ¡ nuteistojo A. P., atitinkančios pinigų sumos. Dėl proceso iÅ¡laidų.

73. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nuteistojo A. P. pasirinktos gynėjos advokatės I. Botyrienės neįvyko 2022 m. lapkričio 7 d., 2021 m. liepos 5 d., 2021 m. lapkričio 19 d., 2022 m. vasario 17 d. teismo posėdžiai, ir siekdamas kuo greičiau iÅ¡nagrinėti dėl objektyvių priežasčių (proceso dalyvių ligų ir byloje atlikto įrodymų tyrimo) pakankamai ilgai užsitęsusiÄ bylÄ , 2022 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ (toliau – VGTPT), praÅ¡ydamas nuteistajam A.

P. parinkti pakaitinį (atsarginį) gynėjÄ tam, kad, nesant nuteistojo pasirinktos advokatės, bylos nagrinėjimas ir į posėdį atvykusių kitų proceso dalyvių laikas nebÅ«tų trukdomas. 2022 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tu Nr. (10.1 Mr) KTS-2022-03494 VGTPT informavo teismÄ apie nuteistajam A. P. parinktÄ pakaitinę (atsarginę) gynėjÄ â€“ advokatę LauretÄ Ulbienę. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi nuteistajam A. P. pakaitine (atsargine) gynėja buvo paskirta VGTPT parinkta advokatė L.

Ulbienė. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta VGTPT 2022 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. APD-2022-13511 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma – 171,67 Eur už A. P. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

74. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Tačiau teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realiÄ laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieÅ¡ kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Å¡ios pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybÄ , todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiÅ¡ki praÅ¡ymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021).

75. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta ne tik pagal nuteistųjų K. K., A. P., nuteistojo M. K. ir jo gynėjos advokatės D. Bukelienės apeliacinius skundus, bet ir pagal prokuroro apeliacinį skundÄ nuteistojo A. P. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, kuris buvo patenkintas iÅ¡ dalies, taip pat kad nuteistajam A. P. Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskiriama ilgalaikė 12 metų laisvės atėmimo bausmė, VGTPT praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistojo A.

P. atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų A. P. ir M. K. (M. K.) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymo, jų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, jiems paskirtų bausmių bei dėl nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietos nustatymo pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų A. P. ir M. K. atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sunkinančia aplinkybe pripažinta, kad šias veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Nuteistųjų A. P. ir M. K. atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuota grupe. Nuteistojo A. P. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo A. P. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalies (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes, ir galutinę subendrintÄ bausmę nuteistajam A.

P. paskirti – laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmę nuteistajam A. P. nustatyti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ pradėti skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti A. P. kardomojo kalinimo (suėmimo) laikÄ nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2019 m. sausio 15 d.

Nuteistojo M. K. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo M. K. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalies (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir galutinę subendrintÄ bausmę nuteistajam M. K. paskirti – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmę nuteistajam M.

K. nustatyti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ pradėti skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti M. K. kardomojo kalinimo (suėmimo) laikÄ nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmę nuteistajam K. K. nustatyti atlikti pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistojo A. P. atmesti. Teisėjai Nerijus Meilutis Vitalija NorkÅ«naitė Linas Å iukÅ¡ta