2022-03-30 Nr. AB-7373-3-62-3-00054-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-186-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00054-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. (A. L.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos, kuri kildama iš to, kad, svarstant pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) sudėtyje nebuvo nei vieno religinės bendruomenės atstovo ir tai nulėmė pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimą, atlyginimą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktika, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos pareigūno veiksmus ar sprendimus, nereiškia, jog visais atvejais bausmę vykdančios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir bausmę vykdančios institucijos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kylantys iš bausmę atliekančios institucijos veiklos, kurie susiję su tokios institucijos administravimo veika.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d.). Tuo tarpu administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra išaiškinusi, jog ginčai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra susiję su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 bei 362 straipsniuose, BVK 157 straipsnyje numatytomis procedūromis ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal BPK 360 straipsnio 2 dalyje, 362 straipsnio 2 dalyje ir BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismingumo taisykles.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos atliekama administravimo veikla, o, siekdamas būti lygtinai paleistas iš Pravieniškių PN-AK, ginčija Komisijos, kuri netaikė pareiškėjui lygtinio paleidimo, sudėtį, reikalaudamas dėl to prisiteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, nagrinėtinais, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Tai nustatęs, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų viešojo administravimo srityje kategoriją, todėl atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, išaiškino, kad pareiškėjas gali kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą (Kauno apylinkės teismą) BPK nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, argumentus dėl galimai neteisėtos Komisijos sudėties pareiškėjas turi teisę išdėstyti bendrosios kompetencijos teismui dėl Komisijos priimto nutarimo netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartimi. Iš atskirojo skundo turinio aišku, kad pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neskundžia lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnį, o skundžia neteisėtus Komisijos veiksmus, kuriais buvo grubiai pažeisti BVK 164 straipsnis ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) įsakymas, pagal kuriuos Komisija turi būti sudaryta iš 7 narių, iš kurių ne mažiau kaip 2 turi būti religinių bendruomenių atstovai. Šis pažeidimas, kuriuo pareiškėjas grindžia skundą, paduotą administraciniam teismui, nesusijęs su BPK pažeidimais ar tiesiogiai su bausmių vykdymo procesu. Ankstesni pareiškėjo skundai dėl netinkamų sąlygų buvo nagrinėjami Regionų apygardos administraciniame teisme. Teigdamas, kad jo skundu keliamas ginčas patenka į administracinio teismo kompetenciją, pareiškėjas akcentuoja, kad teisių gynybos būdas, numatytas CK 6.250 ir 6.271 straipsniuose, nėra tapatus teisių gynybos būdui, numatytam BVK, CK ir BVK reglamentuoja skirtingus teisinius santykius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl lygtinio paleidimo iš Pravieniškių PN-AK procedūros, kuris susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo procesu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad jo skundu keliamas ginčas susijęs viešojo administravimo veikla, o ne su BPK pažeidimais ar tiesiogiai su bausmių vykdymo procesu.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – skundo nagrinėtinumas ABTĮ nustatyta tvarka. Nustačius, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti tokį skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Iš to seka, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Tokios išimtys inter alia išdėstytos ABTĮ 18 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Įvertinus pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su jo keliamo ginčo rūšiniu teismingumo, nustatyta, kad pareiškėjas skundu prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, jog Pravieniškių PN-AK neužtikrino tinkamos pareiškėjo lygtinio paleidimo nagrinėjimo procedūros, nes, svarstant pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą Komisijoje, pareiškėjo nuomone, Komisija buvo neteisėtos sudėties, kas galėjo nulemti pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimą. Tokiais veiksmais, pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK pažeidė BVK 164 straipsnį, reglamentuojantį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarką, ir Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatus, kurie priimti, įgyvendinant minėto BVK 164 straipsnio 1 dalį.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bausmę vykdančios institucijos veiksmai lygtinio paleidimo vykdymo procese yra susiję su nuosprendžio vykdymu bei atitinkamų baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo teisės normų taikymu, todėl kyla ne iš viešojo administravimo, o iš baudžiamojo proceso bei bausmės vykdymo baudžiamųjų teisinių santykių (žr., pvz., 2022 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2022, 2019 m. vasario 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2019, 2015 m. vasario 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-17/2015). Atitinkamai naujausioje Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su veiksmais, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais. Todėl toks reikalavimas nepatenka į ABTĮ numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.) (šiuo aspektu žr. 2022 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2022, joje nurodytą Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra kildinamas iš Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų, sprendžiant pareiškėjo lygtinio paleidimo iš Pravieniškių PN-AK klausimą Komisijoje. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai. Pats pareiškėjas nurodo, kad, jo vertinimu, Pravieniškių PN-AK, neužtikrinusi, kad Komisijos, kuri sprendė pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, sudėtis būtų teisėta, pažeidė BVK 164 straipsnio 1 dalį įgyvendinantį poįstatyminį teisės aktą ir patį BVK 164 straipsnį, kuris inter alia su 157 straipsniu ir BPK 360 ir 362 straipsniais, reglamentuoja baudžiamąjį procesą bei bausmių vykdymą, o ne viešojo administravimo veiklą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas keliamas ginčas kyla ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o iš baudžiamojo proceso ir bausmės vykdymo baudžiamųjų teisinių santykių.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti pareiškėjo atskirojo skundo motyvais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė