e272f855-e887-440a-b289-9dc8cd8657b4 · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-462/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58044-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, nuteistajam G.

B., gynėjui advokatui Romanui Lupeikai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018-12-21 nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas, paskiriant 90 MGL piniginę baudÄ , pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 60 MGL (3 000 Eur) piniginė bauda.

G. B. uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui bei konfiskuota G. B. turto už 1 610 Eur. Iš G. B. Klaipėdos vyriausiajam policijos komisariatui priteista 26 Eur proceso išlaidų. Teismas nustatė:

1. G. B. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. G. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, numatančio draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, 2018-12-07, apie 17 val. 05 min., Kretingoje, Klaipėdos gatvėje, vairavo automobilį MAZDA 2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,16 promilės etilo alkoholio. Å iais savo veiksmais G. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018-12-21 nuosprendžiu, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir apeliantÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Netenkinus minėto reikalavimo apeliantas reiÅ¡kia alternatyvų praÅ¡ymÄ â€“ skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir iÅ¡ apelianto konfiskuotino turto sumÄ sumažinti iki 600 Eur bei sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminÄ iki 12 mėnesių.

Apeliantas skunde nurodo, jog jis neginčija nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau mano, jog jam nebuvo tinkamai individualizuota bausmė, jis neturėjo galimybės pasinaudoti BK 40 straipsnyje nustatyta teise bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Apeliantas taip pat mano, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai jam taikė baudžiamojo poveikio priemones, t. y. netinkamai individualizavo jam skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise, taip pat netinkamai įvertino iÅ¡ apelianto konfiskuotinÄ piniginę sumÄ , nes vidutinė automobilio, kuriuo buvo padaryta veika, rinkos vertė yra gerokai mažesnė negu nustatyta byloje.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Viso baudžiamojo proceso metu apeliantas pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl to, kas įvyko, davė iÅ¡samius ir teisingus parodymus. Nagrinėjamu atveju yra visos objektyvios aplinkybės atleisti apeliantÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, nei valstybės paskirtas gynėjas, nei pirmosios instancijos teismas apelianto neinformavo apie jo teises baudžiamajame procese, t. y. apie teisę bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Byla buvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, apelianto teigimu, buvo pažeista jo teisė teikti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.2. Dėl konfiskuotino turto vertės. Apeliantas jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – neginčija, tačiau nesutinka su nustatyta automobilio verte. Turto konfiskavimo iÅ¡raiÅ¡ka buvo nustatyta remiantis vien tik automobilio „Mazda 2“, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, verte, atsižvelgiant į vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VÅ¡Ä®) „Emprekis“ duomenų bazės duomenis.

VšĮ „Emprekis“ vidutinės kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, kainos yra orientacinės, rekomendacinio pobūdžio ir neprivalomos. Automobilis „Mazda 2“ yra gana retas Lietuvoje, jo pardavimo skelbimų nėra daug, todėl pagal šios sistemos duomenis, vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas apelianto vairuotas automobilis. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl transporto priemonės vertės, nebuvo surinkti jokie duomenys bei vertinta automobilio techninė būklė, nusidėvėjimas, apeliantui nebuvo pasiūlyta pateikti automobilio vertę tikslinančius duomenis.

Apeliantas nurodo, jog jo vairuoto automobilio vertė yra žymiai mažesnė nei nustatyta, automobilis yra labai nusidėvėjęs, jo techninė būklė yra prasta, automobiliui reikalingas remontas, nes kėbulas yra pažeistas, nubyrėjęs glaistas, matomi įlenkimai, surūdijusios kai kurios kėbulo detalės. Apelianto teigimu, tokio automobilio vertė yra ne didesnė nei 600 Eur. Skunde nurodoma, jog apeliantas iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienos pateiks papildomus automobilio vertę pagrindžiančius įrodymus. 2.3.

Dėl specialiosios teisės atėmimo termino. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei nemotyvavo sprendimo dėl vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių termino baudžiamojo poveikio priemonės bÅ«tinumo. Apelianto teigimu, nustačius trumpesnį vairavimo transporto priemonės atėmimo terminÄ (pvz., minimalų), baudžiamojo poveikio priemonė bÅ«tų veiksminga ir proporcinga bei bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.

Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikÄ atsižvelgtina į visumÄ aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Apeliantas už vairavimÄ neblaiviam niekada nėra baustas nei baudžiamÄ ja, nei administracine tvarka. Už KET pažeidimus apeliantas baustas tik vienÄ kartÄ , bauda sumokėta.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, anksčiau neteistas, nėra psichiatrinio gydymo įskaitoje, neįtrauktas į priklausomybės ligų turinčių asmenų įskaitÄ . Kaip liudytoja apklausta L. S. nurodė, jog apeliantas yra buvęs jos sutuoktinis, tačiau jie iki Å¡iol gyvena kartu ir veda bendrÄ Å«kį. Iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas niekada nėra vairavęs automobilio neblaivus. Visos Å¡ios aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas nėra linkęs daryti tokio pobÅ«džio administracinius nusižengimus ar nusikaltimus ir apskritai nėra linkęs nusikalsti.

Skunde nurodoma, jog apeliantas iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pateiks papildomus jį charakterizuojančius duomenis, nes iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos jų pateikti teismui nespėjo.

3. Klaipėdos apygardos teisme 2019-03-07 gautas praÅ¡ymas dėl papildomų įrodymų pateikimo, prie praÅ¡ymo pridedama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PajÅ«rio autorika“ vertinimo ataskaita, L. S. praÅ¡ymas atleisti nuteistÄ jį G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimÄ su priedais bei advokato orderis.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, sumažinti konfiskuotino turto vertę.

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Antroji Å¡io straipsnio dalis įtvirtina sÄ lygų visumÄ , tik kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Remdamasis anksčiau iÅ¡dėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

8. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisę apsispręsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliÄ sias teisines apsisprendimo sÄ lygas, bet bÅ«tina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės visiÅ¡kai bÅ«tų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Tiek taikydamas BK 40 straipsnį, tiek atsisakydamas jį taikyti, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ , pagrįsti jį byloje nustatytomis aplinkybėmis.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinį skundÄ bei apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo G. B. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

10. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumos, kad bÅ«tų pagrindas G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatytas BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, kiekvienÄ iÅ¡ jų teisėjų kolegija analizuoja toliau, visumos buvimas. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog G.

B. anksčiau bÅ«tų padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog yra nustatytas BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sÄ lygos buvimas, t. y. G. B. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog G. B. nuo pat jo sustabdymo momento pripažino padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei dėl jos padarymo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju taip pat yra nustatytas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sÄ lygos buvimas, t. y.

G. B. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

11. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra įtvirtinta privaloma sÄ lyga – kaltininkas privalo bent iÅ¡ dalies atlyginti ar paÅ¡alinti padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigoti jÄ atlyginti. Teisėjų kolegija, analizuodama Å¡ios sÄ lygos buvimÄ , atkreipia dėmesį į tai, jog nors tiesioginės žalos G. B. padarant BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryta nebuvo, tačiau dėl neblaivaus G. B. vairuoto automobilio nuvežimo į saugojimo aikÅ¡telę bei jo saugojimo susidarė 26 Eur automobilio transportavimo bei saugojimo aikÅ¡telėje iÅ¡laidos (UAB „Okreta“ 2018-12-12 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. OKR 21113 (b. l. 34), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vedėjo Tarnybinis praneÅ¡imas dėl proceso iÅ¡laidų (b. l. 33), bet nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog G. B. bÅ«tų sumokėjęs dėl jo padarytos nusikalstamos veikos susidariusias iÅ¡laidas.

12. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta bÅ«tina sÄ lyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymui – pagrindas manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-511/2017, 2K-329/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios bÅ«tinosios sÄ lygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymui buvimas nagrinėjamu atveju nėra nustatytas. Pirmiausia pastebėtina tai, jog apeliaciniame skunde nurodyta, jog apeliantas už vairavimÄ neblaiviam niekada nėra baustas nei baudžiamÄ ja, nei administracine tvarka, už KET pažeidimus apeliantas baustas tik vienÄ kartÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra paneigti baudžiamojoje byloje esančiais Informacijos apie pretendentÄ paieÅ¡kos rezultatais (b. l. 48–50).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas 2008 metais yra baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo – transporto priemonės vairavimÄ , esant neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) – padarymÄ . Akivaizdu, jog G. B., jau vienÄ kartÄ baustas už vairavimÄ esant neblaiviam, nepadarė iÅ¡vadų, kokias skaudžias ir neatitaisomas pasekmes tiek jam pačiam, tiek ir kitiems visuomenės nariams gali sukelti neblaivaus asmens vairuojamas automobilis, vėl sėdo prie vairo neblaivus.

Be to, papildomai pažymėtina ir tai, jog jo daromi teisės pažeidimai sunkėjo, t. y. 2008 metais jis baustas administracine tvarka už vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), o nagrinėjamu atveju jam nustatytas jau vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,16 promilės. Be to, G. B. ne kartÄ baustas ir už kitus ypač Å¡iurkščius KET bei kitokius pažeidimus – nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ (ATPK 124 straipsnio 2 ir 3 dalys), transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimus (ATPK 123 straipsnio 1 dalis), naudojimosi saugos diržais, vaikų Å«giui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko Å¡almais tvarkos pažeidimus (ATPK 134 straipsnio 1 dalis), saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimus (ANK 305 straipsnio 7 dalis).

Å ios aplinkybės rodo G. B. nuolatinį teisės aktų nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ bei požiÅ«rį į nustatytas elgesio taisykles. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į tai, jog už vairavimÄ neblaiviam G. B. baudžiamas jau ne pirmÄ kartÄ , be to, atsižvelgus į administracinių nuobaudų kiekį bei administracinių nusižengimų Å¡iurkÅ¡tumÄ , akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad G. B. laikysis įstatymų ir (ar) nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatuotina, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos bÅ«tinos sÄ lygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui.

13. IÅ¡vados, kad G. B. laikysis įstatymų, negalimumÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja ir ta aplinkybė, jog G. B., naudodamasis teise vairuoti, padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau policijos pareigÅ«nams pareikalavus, G. B. vairuotojo pažymėjimo nepateikė (b. l. 86), todėl G. B. vardu iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Taigi, net esant įstatyme imperatyviai nurodytai pareigai pateikti dokumentÄ , G. B. nevykdė Å¡ios pareigos, todėl konstatuotina, jog nesilaikė įstatymų.

14. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog byloje surinkta informacija neduoda pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, jog G. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų analogiškų nusikalstamų veikų, t. y. nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto pagrindo.

15. Papildomai pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytų galimų laiduotojų kategorijas (tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys), teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę.

BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad Å¡is asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis Nr. 2K-140/2015). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog G. B. yra pakankamai brandaus amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog G.

B. yra buvęs policijos pareigÅ«nas. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. B. yra susiformavusi, brandi asmenybė, turinti aiÅ¡kiÄ vertybių sistemÄ , gebanti kontroliuoti savo veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis yra toks nesavarankiÅ¡kas ir nebrandus asmuo, o jo gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę, kad jam bÅ«tų reikalinga papildoma elgesio korekcija. Todėl ir dėl Å¡ios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo G.

B. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ .

16. Ä®vertinus iÅ¡dėstytus motyvus, akivaizdu, jog Å¡iuo atveju byloje esantys duomenys, kurie patvirtina G. B. asmenybės susiformavimÄ , praeityje padarytus teisės pažeidimus, nepakankamÄ savikritikÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo bei negebėjimÄ padaryti tinkamų iÅ¡vadų dėl galimų padarytos nusikalstamos veikos pasekmių, yra pakankami konstatuoti, jog laiduotoja G. B. sugyventinė L. S. turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajam, dėl to darytina iÅ¡vada, jog nenustatytos ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos.

17. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikymo galimybės pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėjamas, tačiau, atsižvelgus į tai, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumos, bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui, be to, nenustatytos ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos, konstatuotina, jog nėra pagrindo G.

B. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto. Dėl konfiskuotino turto vertės 18. Apeliantas jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – neginčija, tačiau nesutinka su nustatyta automobilio verte. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė UAB „PajÅ«rio autorika“ atliktÄ automobilio „Mazda 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitÄ Nr. 20190205-2, kurioje nurodoma, jog G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos transporto priemonės rinkos vertė neatitinka VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateikiamos rinkos vertės, t. y. automobilio „Mazda 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė ne 1 610 Eur, o 1 069 Eur.

19. Teisėjų kolegija, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėdama apeliacinės instancijos teisme, atlikusi įrodymų tyrimÄ , nustatė, jog baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nusikalstamÄ veikÄ G. B. padarė vairuodamas kitam asmeniui, kuris nežinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuosavybės teise priklausantį automobilį, nusprendė konfiskuoti ne automobilį, bet automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ ir vadovaudamasis iÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ gautais duomenimis apie vairuoto automobilio rinkos vertę konfiskavo iÅ¡ G.

B. 1 610 Eur vertės turto, t. y. teismas, nustatydamas iÅ¡ nuteistojo priteistinÄ sumÄ â€“ automobilio „Mazda 2“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) vertę, vadovavosi VÅ¡Ä® „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis. Tačiau pažymėtina, jog vieÅ¡ai skelbtinoje informacijoje apie Å¡iÄ sistemÄ nurodoma, kad joje vidutinės kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali bÅ«ti juridinių pretenzijų objektas.

Šioje sistemoje nurodyta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas automobilis „Mazda 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo G. B..

20. Kaip minėta, apeliantas pateikė UAB „PajÅ«rio autorika“ atliktÄ automobilio „Mazda 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitÄ Nr. 20190205-2, kurioje nurodoma, jog automobilio „Mazda 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 1 069 Eur. Byloje esant tokiems duomenims, kurie leidžia abejoti pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenis nustatyta automobilio verte, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių tikrajai realiai automobilio vertei iÅ¡samiai įvertinti ir priimdamas nuosprendį rėmėsi duomenimis, kurių pagrįstumas kelia abejonių.

Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje nustatant konfiskuotino turto vertę taip pat nėra iÅ¡skirtinai vadovaujamasi vien VÅ¡Ä® „Emperekis“ informacinės sistemos duomenimis, įvertinama reali turto bÅ«klė ir kiti įrodymai, pagrindžiantys realiÄ turto vertę. IÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, kad VÅ¡Ä® „Emprekis“ automobilio vertę nustatė vadovaudamasi tik vidutine tokių automobilių kaina (kuri paimta iÅ¡ lentelės), t. y. automobilis nebuvo apžiÅ«rėtas, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog toks vertinimas yra neobjektyvus ir pažeidžia teisingumo principÄ , o atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pateikė įrodymus dėl ydingai nustatytos konfiskuotino turto vertės, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstÄ konfiskuotino turto vertę, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų nuosprendžio dalis dėl konfiskuotino iÅ¡ G.

B. turto piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydžio keistina, sumažinant konfiskuotino turto vertę nuo 1 610 Eur iki 1 069 Eur (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas). Dėl specialiosios teisės atėmimo termino 21. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei nemotyvavo sprendimo dėl vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių termino baudžiamojo poveikio priemonės bÅ«tinumo.

Apelianto teigimu, nustačius trumpesnį vairavimo transporto priemonės atėmimo terminÄ (pvz., minimalų), baudžiamojo poveikio priemonė bÅ«tų veiksminga ir proporcinga bei bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.

22. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo, nemotyvavo sprendimo dėl vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės termino. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutrumpinti minėtos specialiosios teisės atėmimo terminÄ iki minimalaus baudžiamajame įstatyme nustatyto vienerių metų termino.

23. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

24. Kaip minėta, G. B. nuteistas už Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ â€“ vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. G. B. buvo nustatytas vidutinis girtumas (2,16 promilės), daugiau nei 5 kartus virÅ¡ijantis leistinÄ normÄ , ir nors jokia žala nei turtui, nei asmenų sveikatai neteisėtais G. B. veiksmais (automobilio vairavimu, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) padaryta nebuvo, tačiau vien tik Å¡i aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina.

Å i pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valiÄ , kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių Å¡ios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu bÅ«du tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

25. Vertinant G. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ , be piniginės baudos, asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis).

Esant Å¡iems duomenims, sprendžiant G. B. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis dėlto turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats Å¡ios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005-11-10 nutarimas).

Dėl aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos, įvertinus G. B. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingÄ pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui – yra netinkama ir (ar) neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

26. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgtina ir į jau minėtas aplinkybes: G. B. 2008 metais yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimÄ , esant neblaiviam, iÅ¡vadų, kokias skaudžias ir neatitaisomas pasekmes tiek jam pačiam, tiek ir kitiems visuomenės nariams gali sukelti neblaivaus asmens vairuojamas automobilis, nepadarė, vėl sėdo prie vairo neblaivus, G. B. ne kartÄ baustas ir už kitus ypač Å¡iurkščius KET bei kitokius pažeidimus.

27. Kaip nustatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimÄ dėl G. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja:

1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės;

2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones;

3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebÅ«tų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Ä®vertinus tiek anksčiau iÅ¡dėstytas G. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, tiek jau minėtas aplinkybes (G. B. 2008 metais yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimÄ , esant neblaiviam, iÅ¡vadų, kokias skaudžias ir neatitaisomas pasekmes tiek jam pačiam, tiek ir kitiems visuomenės nariams gali sukelti neblaivaus asmens vairuojamas automobilis, nepadarė, vėl sėdo prie vairo neblaivus, G.

B. ne kartÄ baustas ir už kitus ypač Å¡iurkščius KET bei kitokius pažeidimus), daroma iÅ¡vada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui aptarto proporcingumo principo nepažeidžia, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bÅ«tent tokios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Papildomai pažymėtina ir tai, jog toks specialiosios teisės atėmimo terminas yra žymiai trumpesnis, negu numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis, kuris yra dveji metai, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į G. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju specialiosios teisės G. B. atėmimas bÅ«tent 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams yra teisėtas ir pagrįstas.

28. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog G. B. apeliacinio skundo reikalavimas sutrumpinti jam specialiosios teisės atėmimo terminÄ neatitinka ir įstatymų leidėjo valios už BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ atsakomybę griežtinti, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas vykdant Valstybinės eismo saugumo komisijos 2018-03-06 posėdžio sprendimÄ dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimÄ , susijusį su griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatymu ir atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principo užtikrinimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1341 straipsniu įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71, 420, 422, 423, 424, 427 ir 603 pakeitimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas).

29. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018-12-21 nuosprendžio dalis, kuria G. B. vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams uždrausta naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones), yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nuosprendžio dalis paliktina nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, nutaria: G. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018-12-21 nuosprendžio dalį. Sumažinti iÅ¡ G. B. konfiskuotino turto vertės piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydį nuo 1 610 Eur iki 1 069 Eur. Kitas Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018-12-21 nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. Teisėjai Eduardas MaÅ¡kevičius Linas Pauliukėnas Remigijus PreikÅ¡aitis