e2700f4f-bc3c-4d6b-9666-769aaa907c8f · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-619-980/2021 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01186-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Viktorija Čiapaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų V.

V. n u s t a t ė: ieÅ¡kovas V. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti, kad L. K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo asmeninės nuosavybės teisę į butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2020-02-20 ieÅ¡kovas kartu su broliu kreipėsi į Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarę GražinÄ KazlaučiÅ«nienę su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo.

Notarė atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo liudijimÄ 1/2 buto, (duomenys neskelbtini), ir 1/2 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalimis, konstatuodama, jog Å¡is turtas buvo įgytas santuokoje, yra nepadalintas. (duomenys neskelbtini) susituokė ieÅ¡kovo mama L. K. su D. K.. Santuokoje L. K. įsigijo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) L. K. santuokÄ su D. K. nutraukė. IÅ¡tuokos metu Å¡alys santuokoje įgyto turto nepasidalino, D.

K. iÅ¡vyko gyventi į RusijÄ , Kaliningrado sritį. Nutraukus santuokÄ butÄ , (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir mokėjo mokesčius mama L. K. (duomenys neskelbtini) D. K. Rusijoje mirė. Po jo mirties butu, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi, rÅ«pinosi ieÅ¡kovo motina L. K. (duomenys neskelbtini) mirė L. K. L. K. buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , kuriuo butÄ , (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), paliko ieÅ¡kovui V.

K.. Nutraukus L. K. ir D. K. santuokÄ , ginčo bute liko gyventi tik L. K. D. K. visiÅ¡kai neprisidėjo nei prie buto, nei prie žemės sklypo iÅ¡laikymo. L. K. Å¡iuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi ir jį valdė, prižiÅ«rėjo bei iÅ¡laikė, o D.K. tam neprieÅ¡taravo, nes Å¡alių valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta abiejų sutuoktinių bendru žodiniu susitarimu, kuriuo butas ir žemės sklypas atiteko ieÅ¡kovo motinai L. K. Tai, jog D.K. pripažino L. K. asmenines nuosavybės teise į butÄ ir žemės sklypÄ , įrodo ir faktas, kad D.K. iÅ¡davė sutikimÄ L.K. su minėtu turtu elgtis savo nuožiÅ«ra, parduoti, mainyti, dovanoti savo nuožiÅ«ra.

Atsakovė Valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra perėmusi ieÅ¡kinyje nurodyto turto, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. K. turto valdymÄ asmeninės nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje aktualus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnyje įtvirtintos normos aiÅ¡kinimas ir taikymas, kuris numato iÅ¡imtį CK 3.87 straipsnyje įtvirtintos bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos atžvilgiu.

IeÅ¡kovas nurodė, kad L. K. turtÄ Ä¯gijo santuokoje su D. K., tačiau santuokÄ nutraukus, ginčo bute liko gyventi L. K., o D. K. visiÅ¡kai neprisidėjo prie turto iÅ¡laikymo, taip pat iÅ¡davė sutikimÄ L. K. su turto elgtis ir disponuoti savo nuožiÅ«ra. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas pripažinti turtÄ asmenine L. K. nuosavybe, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus V. K. ieÅ¡kinio patenkinimui.

Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovo mama, L. K., (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su D. K. Santuokoje L. K. įsigijo butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) L. K. santuoka su D. K. buvo nutraukta. IÅ¡tuokos metu Å¡alys santuokoje įgyto turto nepasidalino. RaÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad nutraukus santuokÄ , D.

K. iÅ¡vyko gyventi į RusijÄ , Kaliningrado sritį, o butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo bei mokėjo mokesčius tik ieÅ¡kovo mama, L. K. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) D. K. mirė Rusijoje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. K. Nustatyta ir tai, kad L. K. buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , kuriuo butÄ , (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), paliko sÅ«nui – ieÅ¡kovui, V.

K. Pažymėtina, kad CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos Å¡eimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Å eimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, Å¡is kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iÅ¡ Å¡ių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Å eimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiÅ¡kai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus Å¡ios bylos kontekste, nes ieÅ¡kovė įgyvendina savo teisę pripažinti turtÄ asmeniniu, įsigaliojus CK.

Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje V.

R. v. R. R., Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje L. M. v. A. M., Nr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. D. v. A. D., Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. B. v. V. B., Nr. 3K-3-57, kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovo nurodytas turtas įgytas 1995 metais, t. y. galiojant SÅ K, atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , byla dėl Å¡io turto nuosavybės teisės sprendžiama pagal CK normas. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas pažymi, kad pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SÅ K 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ginčo butas bei žemės sklypas įgytas po santuokos sudarymo pagal pirkimo – pardavimo sutartis, kurie registruoti L. K. vardu. Šiuo atveju preziumuojama, kad šis turtas priklauso L. K. ir D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas turi teisę įrodyti, kad ginčo butas bei žemės sklypas, nors įgytas L.

K. ir D. K. santuokos metu, buvo L. K. asmeninė, o ne bendroji su D. K. nuosavybė. Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpcijÄ galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Kaip matyti, (duomenys neskelbtini) L. K. ir D. K. santuoka buvo nutraukta. D. K. iÅ¡vyko gyventi į RusijÄ , Kaliningrado sritį.

Ä®rodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog L. K. ir D. K. jau nuo 1998 metų kartu nebegyveno ir bendro Å«kio nevedė, o D. K. neprisidėjo prie buto bei prie žemės sklypo įsigijimo, iÅ¡laikymo, nereiÅ¡kė pretenzijų dėl nuosavybės teisės į minimÄ turtÄ . Spręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , teismas taip atsižvelgia į tai, kad L. K. laikė minimÄ turtÄ asmenine nuosavybe, nes jame nuolat gyveno, jį iÅ¡laikė ir prižiÅ«rėjo, be to, paliko jį visÄ testamentu sÅ«nui.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad tik L. K. dalyvavo nekilnojamojo turto įgijimo sutarčių sudaryme. Tuo tarpu, duomenų, kad turtas bÅ«tų buvęs įgytas kaip sutuoktinių bendroji nuosavybė, byloje nėra. Be kitÄ ko, tai, jog D. K. pripažino L. K. asmenines nuosavybės teise į butÄ ir žemės sklypÄ , įrodo ir aplinkybė, kad D. K. buvo iÅ¡davęs sutikimÄ L. K. su turtu elgtis savo nuožiÅ«ra, parduoti, mainyti, dovanoti savo nuožiÅ«ra, be to, nutraukus santuokÄ iki mirties, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų į turtÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – rašytiniais įrodymais, pagrindė ir įrodė ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys tenkintinas (CPK 178 straipsnis). Ieškovas bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės neprašė, todėl šios išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteisiamos. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Viktorija Čiapaitė