Legislator Case Law & Legislation
e26f7aea-5f40-45cf-afe9-779b2528b196 AI generated

e26f7aea-5f40-45cf-afe9-779b2528b196 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number e26f7aea-5f40-45cf-afe9-779b2528b196
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Legislator headnote

AI generated

e26f7aea-5f40-45cf-afe9-779b2528b196 · Klaipėdos apygardos teismas: Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o palikti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-133-777/2020 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01680-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų E. K. ir N. K. ieÅ¡kinį atsakovei O.

A. R., trečiajam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentui dėl savininko teisės gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , neturint gretimo sklypo savininko sutikimo, pripažinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl savininko teisės gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , neturint gretimo sklypo savininko sutikimo, pripažinimo, kuriuo taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (toliau – Statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento) 2019 m. sausio 31 d.

Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, užfiksuotus 2019 m. sausio 31 d. SavavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SSA-30-190131-00007, įpareigojantį ieÅ¡kovę nugriauti (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai statomÄ II grupės nesudėtingos kategorijos statinį ir sutvarkyti statybvietę, vykdymÄ , arba pratęsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo terminÄ , nustatytÄ Statybos inspekcijos 2019 m. sausio 31 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-190131-00008, ir pratęstÄ iki 2019 m. spalio 31 d.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos SVP departamento (toliau – Statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos SVP departamentas) 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. SDPN-30-190718-00031, iki sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. PraÅ¡ymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«tų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai – nugriautas pastatas, todėl teismui Å¡ioje byloje priėmus ieÅ¡kovams palankų sprendimÄ , jo įvykdymas nebetektų teisinės prasmės. II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mai 2019 m. spalio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovų E. K. ir N. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iÅ¡ dalies – pratęsė savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo terminÄ , nustatytÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019 m. sausio 31 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-190131-00008 ir pratęstÄ iki 2019 m. spalio 31 d.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos SVP departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. SDPN-30-190718-00031, iki sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo; kitÄ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.

3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 3.1. Nurodė, kad Statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019 m. sausio 31 d. Privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190131-00008 terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d. Konstatavo, jog terminas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius dar nėra suėjęs, todėl privalomasis nurodymas negali bÅ«ti pateiktas vykdyti antstoliui priverstinai, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti laikinÄ sias priemones – sustabdyti privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius vykdymÄ . 3.2.

Nurodė, kad privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo terminas nustatytas iki 2019 m. spalio 31 d., o ieÅ¡kinio reikalavimai tiesiogiai susiję su Å¡io privalomojo nurodymo teisinėmis pasekmėmis, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei priėmus ieÅ¡kovams palankų sprendimÄ , jo įvykdymas taptų nebeįmanomas. Nurodė, jog savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo terminas, nustatytas Statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019 m. sausio 31 d.

Privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-190131-00008, pratęstinas iki sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyrius praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4258-204/2019 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų E. K. ir N. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 5.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – TPISVPÄ®) 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimÄ , nustatant savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir Å¡alinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas neÅ¡alina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Teigia, kad 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 įvykdymo terminas yra pratęsiamas TPISVPÄ® 14 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais ir tvarka asmeniui kreipiantis į Regionų apygardos administracinį teismÄ dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai kreiptis dėl 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 įvykdymo termino pratęsimo gali iki 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2019 m. spalio 31 d. Teigia, jog netinkamas įstatyme įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas nėra ir negali bÅ«ti pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. 5.2. Nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl teisės gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ siekiant įteisinti savavaliÅ¡kai rekonstruotus II grupės nesudėtingos kategorijos statinius – Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neturint gretimo žemės sklypo savininkės atsakovės O.

A. R. sutikimo. Tuo tarpu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto reikalavimo užtikrinimu, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra sprendžiamas 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 ar 2019 m. sausio 31 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-190131-00007 teisėtumo klausimas, todėl mano, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisėtos.

6. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o palikti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistÄ .

7. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai: 7.1. Nurodė, kad į apylinkės teismÄ ieÅ¡kovai kreipėsi civilinio proceso tvarka su ieÅ¡kinio reikalavimu pripažinti jiems teisę gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , siekiant įteisinti savavaliÅ¡kai rekonstruotus II grupės nesudėtingos kategorijos statinius – Ūkinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ (duomenys neskelbtini), ir Ūkinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neturint gretimo žemės sklypo savininkės atsakovės O. A. R. sutikimo, o ne administracinės teisenos tvarka.

Mano, jog dėl Å¡ios priežasties turėjo teisę praÅ¡yti teismo civilinio proceso tvarka Å¡ioje byloje taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – pratęsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo terminÄ . 7.2. Nurodė, kad pasirinko savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , reikÅ¡dami ieÅ¡kinį ir praÅ¡ydami taikyti minėtÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę civilinio proceso tvarka, todėl mano, jog atskirai kreiptis į apygardos administracinį teismÄ dėl minėto termino pratęsimo neprivalėjo, o teismas, pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pagrįstai vadovavosi CPK 144 straipsnio, 145 straipsnio nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymu, kuriuo reikėtų vadovautis, jei byla bÅ«tų nagrinėjama apygardos administraciniame teisme.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11. Kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai į bylÄ pateikė naujus įrodymus, t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d. projektavimo sutarties kopijÄ , patvirtinančiÄ , kad ieÅ¡kovai ėmėsi realių veiksmų savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėta projektavimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. rugsėjo 19 d., o su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreiptasi 2019 m. spalio 1 d. Å ios aplinkybės rodo, jog minėtÄ Ä¯rodymÄ ieÅ¡kovai galėjo pateikti teismui kartu su ieÅ¡kiniu, tačiau to nepadarė bei nenurodė jokių aplinkybių, kodėl naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau ar pirmosios instancijos teismas minėtÄ naujÄ Ä¯rodymÄ nepagrįstai atsisakė priimti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog praÅ¡omo pridėti naujo įrodymo pridėjimas prie bylos neatitiktų civilinio proceso įstatymo nuostatų, todėl 2019 m. rugsėjo 19 d. projektavimo sutartis prie bylos nepridėtina. Dėl atskirojo skundo argumentų 12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslÄ skirstomos į keletÄ rūšių:

1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ , status quo iÅ¡saugojimÄ (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai);

2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas);

3) prevencinės priemonės, užkertančios keliÄ Å¾alai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

13. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, jog taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).

Kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

15. Nors pirmosios instancijos teismas dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo ir nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , t. y. faktinį bei teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , pateiktus įrodymus, kuriais ieÅ¡kovai įrodinės ieÅ¡kinyje nurodytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali bÅ«ti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovai pasirinko akivaizdžiai neleistinÄ ar objektyviai neįmanomÄ jų galbÅ«t pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai kartu su ieÅ¡kiniu teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie galbÅ«t patvirtina pareiÅ¡kimo reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismo vertinimu, ieÅ¡kovai pakankamai aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindÄ , todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas.

16. Atskiruoju skundu nurodoma, kad 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 įvykdymo terminas yra pratęsiamas TPISVPÄ® 14 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais ir tvarka asmeniui kreipiantis į Regionų apygardos administracinį teismÄ dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Mano, jog ieÅ¡kovai siekdami pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ privalėjo kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismÄ , o netinkamas įstatyme įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas nėra ir negali bÅ«ti pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atskirojo skundo argumentais. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo ar kitų asmenų veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti iÅ¡ 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008, ieÅ¡kovai įpareigoti nugriauti (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai statomÄ II grupės nesudėtingos kategorijos statinį ir sutvarkyti statybvietę, arba teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektÄ ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (TPISVPÄ® 14 straipsnio 5 dalis).

IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio akivaizdu, jog įgyvendindami savo civilines teises ieÅ¡kovai siekia gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau to padaryti negali, kadangi neturi gretimo sklypo savininko sutikimo. IeÅ¡kovai manydami, jog gretimo sklypo savininkas sutikimo neduoda nepagrįstai, kreipėsi į teismÄ ginčo teisenos tvarka bei tokiu bÅ«du siekia apginti savo galbÅ«t pažeidžiamas teises. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kovės ir pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bÅ«tinumo iÅ¡saugoti bei užtikrinti status quo, kadangi sprendžiant klausimÄ dėl savininko teisės gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , neturint gretimo sklypo savininko sutikimo, pripažinimo, statinių nugriovimas, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ginčo esmės, iÅ¡ tiesų galėtų sukelti didelę turtinę žalÄ ieÅ¡kovams tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta, jog gretimo sklypo savininkas nepagrįstai atsisako duoti sutikimÄ vykdyti statybos darbus, t. y. byloje bÅ«tų priimtas ieÅ¡kovams palankus teismo sprendimas.

Nors TPISVPÄ® 14 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tvarka, tačiau Å¡iuo atveju (esant pradėtai civilinei bylai) tokia tvarka nekliudo asmeniui pasinaudoti kitais procesiniais teisių gynimo bÅ«dais ir praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti galbÅ«t ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

17. Atskiruoju skundu taip pat teigiama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto reikalavimo užtikrinimu, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra sprendžiamas 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 ar 2019 m. sausio 31 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-190131-00007 teisėtumo klausimas, todėl mano, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisėtos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Nustatyta, kad 2019 m. sausio 31 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-190131-00008 ieÅ¡kovai įpareigoti nugriauti ginčo pastatus arba įstatymuose nustatytu bÅ«du gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovai, siekdami gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl savininko teisės gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , neturint gretimo sklypo savininko sutikimo, pripažinimo. Tai reiÅ¡kia, jog iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ bylÄ bei priėmus ieÅ¡kovams palankų sprendimÄ , ieÅ¡kovai turėtų galimybę įvykdyti 2019 m. sausio 31 d. privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PNSSP-30-190131-00008 nenugriaudami ginčo pastatų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad civilinėje byloje nėra sprendžiamas 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 ar 2019 m. sausio 31 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-190131-00007 teisėtumo klausimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kokių tikslų ieškiniu siekia ieškovai bei kokias teises užtikrina prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu, todėl laikytina, jog jos yra teisėtos ir pagrįstos.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Å¡ie argumentai teisingam skundo iÅ¡nagrinėjimui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jÄ keisti ar naikinti.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atskiruoju skundu nurodoma, kad yra pasikeitusi Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos administracijos struktÅ«ra, todėl pirmosios instancijos teismui siÅ«lytina svarstyti Å¡alies pakeitimo procese klausimÄ .

20. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jolanta Gailevičienė