e26b3ac1-24bf-48db-b087-77a5fa1bf4e4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1626/2013Teismo proceso Nr. 2-57-3-00224-2013-1Procesinio sprendimo kategorija:110.1.;(S)                                                                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 27 d. Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „ThyssenKrupp Baltija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1126-125/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „ThyssenKrupp Baltija“ ieÅ¡kinį atsakovui Suomijos Respublikos įmonei Pirkan Terramek Oy dėl skolos priteisimo.

             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 358 661,19 Lt skolÄ , 26 434,81 Lt delspinigių, 20 537,74 Lt palÅ«kanų, 12 procentų procesinių palÅ«kanų už priteistÄ 405 633,74 Lt sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. ReikalavimÄ kildino iÅ¡ 2011 m. gegužės 27 d. Å¡alių Poliakulės nuomos sutarties Nr. 200-08/2010, pagal kuriÄ atsakovas su ieÅ¡kovu neatsiskaitė.

Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo turto areÅ¡tÄ . I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas preliminariai nepagrindė ieÅ¡kinio ir nepateikė įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Be to, atsakovas yra Suomijos Respublikos juridinis asmuo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas turėtų bÅ«ti atliekamas atsakovo buveinės adresu. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi turto Lietuvoje ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymÄ bÅ«tų galima vykdyti taikant Lietuvos Respublikos teisę (CPK 178 str.). III. Atskirojo skundo argumentai              IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas neužtikrino Å¡alių interesų pusiausvyros, pažeidė teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus.              2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra reikÅ¡minga atsakovo registracijos ir turto buvimo vieta, nes vadovaujantis nustatyta tvarka, nėra jokių teisinių kliūčių taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo registracijos Å¡alyje.

             3. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones neturi turėti neabejotinų įrodymų, kad ateityje iÅ¡kils grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti, kad yra tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.                 4. IeÅ¡kinio suma yra didelė, o teismų praktikoje minėta aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .              5. IeÅ¡kovas nebendradarbiauja su ieÅ¡kovu, atsisako mokėti už įrengimo nuomÄ , atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, bylinėjimasis užtruks ne vienÄ mėnesį, todėl bÅ«tina užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Pagal ieÅ¡kovo atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalykÄ sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užsienio juridinio asmens turtui. Å is klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.             CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.              Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad ieÅ¡kovas preliminariai nepagrindė ieÅ¡kinio; nepateikė įrodymų, dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovas Suomijos Respublikos juridinis asmuo turi turto Lietuvos Respublikoje ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymÄ bÅ«tų galima vykdyti taikant Lietuvos Respublikos teisę.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais.              Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovu patrauktas asmuo, kuris, remiantis materialiosios teisės normomis, negali bÅ«ti atsakingas pagal jam pareikÅ¡tus reikalavimus. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 358 661,19 Lt skolÄ , 26 434,81 Lt delspinigių, 20 537,74 Lt palÅ«kanų, 12 procentų procesinių palÅ«kanų už priteistÄ 405 633,74 Lt sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Å ie reikalavimai kildinami iÅ¡ Å¡alių sudarytos Poliakulės nuomos sutarties Nr. 200-08/2010. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė savo argumentus ir pateikė prie ieÅ¡kinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumÄ , todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys preliminariai yra nepagrįstas.              Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal teismų praktikoje suformuluotÄ taisyklę, galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojamas tuomet, kai turtinis ginčas kilęs dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui reiÅ¡kiama 405 633,74 Lt reikalavimo suma laikytina didele ir Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ preziumuoti, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Juolab, kad ieÅ¡kovui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, atsakovas nebendradarbiauja su ieÅ¡kovu ir pasak ieÅ¡kovo, be paaiÅ¡kinimų atsisako mokėti už įrengimo nuomÄ . Taigi, neturint duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, negalima spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra rizikos.

             Pirmosios instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo dar ir dėl to, kad atsakovas neturi turto Lietuvos Respublikoje ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymÄ bÅ«tų galima vykdyti taikant Lietuvos Respublikos teisę. Tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas turėtų bÅ«ti atliekamas atsakovo buveinės adresu.             Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra reikÅ¡minga atsakovo registracijos ir turto buvimo vieta, nes vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka, nėra jokių teisinių kliūčių taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo registracijos Å¡alyje, nes suinteresuota Å¡alis, norinti, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, taip pat ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tų vykdomas kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, turi vadovautis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytomis teismo sprendimo pripažinimo, vykdymo procedÅ«romis, t., y., kreiptis į Lietuvos Respublikos teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo nereikėtų, o kitoje ES valstybėje narėje reikėtų kreiptis į institucijÄ , kompetentingÄ paskelbti Lietuvos teismo priimtÄ sprendimÄ vykdytinu.

PraÅ¡ymo pateikimo procedÅ«rÄ reglamentuoja valstybės narės, kurioje praÅ¡oma vykdyti sprendimÄ , teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2008). Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui galėtų bÅ«ti taikomos tik tokiu atveju, jeigu atsakovas turėtų turto Lietuvos Respublikoje.             Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas preliminariai pagrindė ieÅ¡kinį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ , o aplinkybė, jog atsakovas yra užsienio Å¡alies juridinis asmuo, nepaneigia galimybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos skundžiamÄ nutartį ir bÅ«tų pagrindas tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl atsakovo turto areÅ¡to. Tačiau teismo procesinis sprendimas turėtų bÅ«ti realiai įvykdomas. Å ioje byloje yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kad atsakovas yra Suomijos Respublikos juridinis asmuo ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio buvo sprendžiamas atsakovui nepraneÅ¡us. Minėta, kad tam, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tų vykdoma kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, bÅ«tina vadovautis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytomis teismo sprendimo pripažinimo, vykdymo procedÅ«romis.

Minėto reglamento 34 straipsnio 2 punktas nustato, kad teismo sprendimas nėra pripažįstamas, jeigu jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu bÅ«du gauti bylos iÅ¡kėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, iÅ¡skyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimÄ , kai tai jam buvo įmanoma padaryti. Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , Å¡ioje byloje teismas turėjo apie praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo informuoti atsakovÄ .

To reikalauja taip pat ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio nuostatos, tačiau to nebuvo padaryta. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika taip pat patvirtina, kad sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių prilyginamas galutiniam teismo sprendimui (žr. pagal analogijÄ , pvz., 1979 m. kovo 27 d. SprendimÄ De Cavel (143/78, Rink. p. 1055). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovui dar nėra iÅ¡siųstas ieÅ¡kinys su priedais, todėl apeliacinio teismo nuomone, atsakovui nėra žinoma apie Lietuvoje inicijuotÄ teismo procesÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamÄ nutartį ir priėmus ieÅ¡kovui palankų procesinį sprendimÄ dėl atsakovo turto areÅ¡to, nutartis bÅ«tų neįgyvendinama, nes Lietuvos Respublikos teisme atsakovui nebuvo sudarytos visos procesinės galimybės pateikti visus argumentus, kurie, jo manymu, yra aktualÅ«s sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo turtui. Taigi, pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas užkerta keliÄ laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimui, todėl yra pagrindas skundžiamÄ nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

             Nagrinėjant ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡ naujo, bÅ«tina atkreipti dėmesį į teismų formuojamÄ praktikÄ , kad didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Todėl teismas, taikydamas Å¡iÄ prezumpcijÄ turėtų vertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, kurias turėtų galimybę nustatyti gavęs atsakovo nuomonę dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti atsakovo turtui areÅ¡tÄ ir raÅ¡ytinius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį.

             Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:              Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                              Rasa GudžiÅ«nienė