2019-05-15 Nr. AB-11258-3-61-3-00859-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-295-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00859-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.2; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Vyšnelė-2“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 48SK-1056-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 2) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 10 d. planą ir 2016 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 3) pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. kovo 7 d. raštą „Dėl išvados pateikimo“; 4) nustatyti, kad I. D. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizavo pagal 1998 m. rugsėjo 18 d. žemės sklypo Nr. 352 schemoje M 1:500 nurodytas žemės sklypo ribas; 5) pripažinti, kad pareiškėja žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 10 d. planą ir 2016 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte pasirašė dėl esminio suklydimo ir juos pripažinti negaliojančiais; 6) nustatyti Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus parengtą žemės sklypo planą M 1:500.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindu. Pareiškėjos atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei grąžino sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo 4–6 reikalavimų matyti, jog ji siekia, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turinčius faktus bei nustatytų žemės sklypo ribas. Įvertinęs šiuos pareiškėjos reikalavimus, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalį, CPK 444 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalį, priėjo prie išvados, kad pareiškėjos keliamas ginčas (skundo 4–6 reikalavimai) yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl šioje dalyje skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Spręsdamas pareiškėjos reikalavimą panaikinti UAB „Geo Planum“ 2016 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir 2016 m. birželio 10 d. žemės sklypo planą priėmimo klausimą, teismas nurodė, kad pareiškėjos ginčijamame žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte ir žemės sklypo plane užfiksuotos tam tikros faktinės aplinkybės, tačiau tai nėra viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai, kuriais pareiškėjai nustatomos kokios nors teisės ar pareigos, todėl nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas pareiškėjos skundo dalį, kurioje ji prašo panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geo Planum“ 2016 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2016 m. birželio 10 d. žemės sklypo planą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas dėl pareiškėjos pirmojo ir trečiojo skundo reikalavimų nurodė, kad pareiškėja prašo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą, 2016 m. kovo 7 d. raštą, tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2019 m. vasario 28 d. Pareiškėja skunde nurodo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą gavo 2018 m. balandžio 7 d., o 2016 m. kovo 7 d. raštą gavo iš matininkų, tačiau gavimo datos neprisimena. Taigi iš šių aplinkybių matyti, kad vieno mėnesio terminas šiems sprendimams ginčyti praleistas beveik 1 ir 3 metus.

Teismas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad pareiškėja teigia, jog yra senatvės pensininkė, turi sveikatos problemų, neturi teisinio išsilavinimo, o apie galimybę naudotis valstybės apmokama teisine pagalba sužinojo tik 2018 m. gruodžio mėnesį. Taip pat nurodo, kad yra aktyvi gindama savo teises, daug kartų kreipėsi su skundais ir prašymais į kompetentingas institucijas, tikėdamasi ginčą dėl žemės sklypo ribų išspręsti taikiai. Tai, kad jai nepavyks ginčą išspręsti taikiu būdu, sužinojo gavusi NŽT 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. sausio 2 d. raštus, kuriais jos prašymus dėl žemės sklypo ribų atsisakyta nagrinėti kaip pakartotinius. Ginčijamuose sprendimuose neaiškiai nurodyta apskundimo tvarka, t. y. nurodytas tik įstatymas, bet nenurodytas konkretus apskundimo terminas ir tvarka. Valstybės apmokamas advokatas paskirtas 2018 m. gruodžio 13 d., iki skundo išsiuntimo buvo ilgas šventinis laikotarpis, skundui parengti advokatei reikėjo susipažinti su dideliu kiekiu dokumentų, todėl mano, kad skundas paduotas per įmanomai trumpiausią laiką.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamame NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. sprendime nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 26 punkte nustatyta tvarka. Ginčijamame NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. kovo 7 d. rašte, kuris skirtas UAB „Geo Planum“, nurodyta, kad šis raštas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi ginčijamuose sprendimuose apskundimo tvarka nurodyta. Iš kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja, siekdama išspręsti ginčą, kelis kartus kreipėsi į NŽT ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ir gavo atsakymus. Teismas pažymėjo, kad kreipimasis į institucijas savaime neužkerta kelio skųsti administracinius aktus, ginant savo interesus teisme. Teismas aplinkybę, kad pareiškėja tiesiogiai nesikreipė į teismą, vertino kaip nuo pareiškėjos valios priklausančia subjektyvia aplinkybe, kuri negali būti svarbia termino atnaujinimo priežastimi. Juolab, kad ginčijamuose sprendimuose apskundimo tvarka buvo nurodyta.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji per laikotarpį nuo sužinojimo apie ginčijamus sprendimus iki skundo teismui padavimo dienos nuolat ar su pertraukomis ilgą laiką buvo gydoma medicinos įstaigų stacionaruose, ar sirgo tokia liga, kuri būtų objektyviai apribojusi jos galimybę pačiai ar per atstovą kreiptis į teismą. Tai pat nepateikė duomenų apie savo išsilavinimą, kurie patvirtintų objektyvių priežasčių skundui per įstatymo nustatytą terminą paduoti egzistavimą. Tai, kad pareiškėja yra senatvės pensininkė, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad terminą ginčyti administracinius aktus praleido dėl objektyvių priežasčių. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-4093-21625 pareiškėjai paskirta advokatė Virginija Pilipavičienė teikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau skundą teismui advokatė padavė daugiau nei po 2 mėnesių.

Įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas priėjo prie išvados, kad nurodytos priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios, yra pernelyg bendro pobūdžio ir niekaip neindividualizuoja pačios pareiškėjos situacijos, todėl vertino jas kaip subjektyvias bei nesudarančias pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. kovo 7 d. rašto panaikinimo netenkino, kadangi nenustatė objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios trukdė laiku kreiptis į teismą ir kurios gali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste. Netenkinus prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, šią pareiškėjos skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

III. Pareiškėja I. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo ir termino atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba nutartį pakeisti iš dalies, nurodant, kad pareiškėjos I. D. skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo, kuriame keliamas mišrus ginčas, t. y. sujungti keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurių vieni yra administracinio, kiti civilinio teisinio pobūdžio, priėmimo klausimą, pirmiausiai turėjo išspręsti visos bylos (ne atskirų skundo reikalavimų) rūšinio teismingumo klausimą, tačiau to nepagrįstai ir neteisėtai nepadarė. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Nusprendęs, kad skunde keliamame ginče dominuoja civiliniai teisiniai aspektai, t. y., kad pareiškėjos keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, pirmosios instancijos teismas visą skundą turėjo atsisakyti priimti nagrinėti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teisme ABTĮ nustatyta tvarka ir skundo padavimo termino klausimas šiuo atveju iš viso neturėjo būti sprendžiamas, o skundą turėjo būti atsisakyta priimti vien tuo pagrindu, jog jis paduotas ne tam teismui. Nusprendęs, kad skunde keliamame ginče dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti skundo reikalavimų tuo pagrindu, kad jie nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka) ir turėjo juos išnagrinėti.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo, kuriame keliamas mišrus ginčas, t. y. sujungti keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurių vieni yra administracinio, kiti civilinio pobūdžio, priėmimo klausimą, nepagrįstai nesprendė ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl viso skundo rūšinio teismingumo (pasisakė tik dėl atskirų skundo reikalavimų rūšinio teismingumo), todėl, pareiškėjos nuomone, ne tik nemotyvuotai, bet ir netinkamai išsprendė skundo priėmimo (atsisakymo priimti) klausimą ir taip padarė esminį procesinį pažeidimą.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl dalies skundo reikalavimų (1 ir 3 reikalavimai) paduoti, tačiau nurodydamas, kad skundo kiti reikalavimai (4-6) nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, iš esmės priėmė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą pažeidžiantį sprendimą, kuris užkirto kelią pareiškėjai kreiptis teisminės gynybos visais su jos sodo sklypo ribų nustatymu susijusiais reikalavimais, įskaitant tuos, kurie, kaip nurodyta nutartyje nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, o ne tik tais, kuriems pareikšti teismas neatnaujino praleisto termino. Pareiškėjos skundo tikslas yra jos sodo sklypo ribų nustatymas pagal privatizavimo metu buvusias ribas ir neabejotina, kad šį tikslą galima pasiekti tik nuginčijus ginčijamais administraciniais aktais patvirtintus ir šiuo metu galiojančius šio žemės sklypo kadastro duomenis. Tačiau pirmosios instancijos teismui netenkinus prašymo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų, kuriais patvirtinti minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai, nuginčijimo, pats procesas bendrosios kompetencijos teisme dėl žemės sklypo ribų nustatymo iš esmės tapo beprasmiu, nes bendrosios kompetencijos teismas, kuris nagrinėtų pareiškėjos reikalavimus dėl sklypo ribų nustatymo, pareiškėjos teisių apginti nebegalėtų - net ir šių reikalavimų patenkinimas pareiškėjai nesukeltų siekiamų teisinių pasekmių, nes teismas, dėl jau priimto sprendimo neatnaujinti praleisto procesinio termino kreiptis į teismą, negalėtų pripažinti negaliojančiais administracinių aktų, kuriais jau yra patvirtinti kitokie, šiuo metu galiojantys, minėto žemės sklypo kadastro duomenys.

Pareiškėjos nuomone, skundo priėmimo klausimas turėtų būti perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba, tuo atveju, jeigu bus konstatuota, kad ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, pakeisti skundžiamoje nutartyje nurodytą atsisakymo priimti skundą pagrindą į ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl praleisto skundo padavimo termino neatnaujinimo, nes jos padarytos netinkamai įvertinus skunde nurodytas priežastis, dėl kurių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą. Prie skundo pridėti susirašinėjimo su NŽT dokumentai patvirtina, kad pareiškėja iki kreipdamasi į teismą buvo ypač aktyvi gindama savo teises ir siekdama administracine tvarka išspręsti ginčą dėl jos žemės sklypo ribų, įskaitant ir dėl administracinių aktų, kuriais patvirtinti jos sodo sklypo kadastro duomenys, panaikinimo administracine tvarka, t. y., kad ji su prašymais, skundais daug kartų kreipėsi į atsakovą – NŽT, Žemės ūkio ministeriją ir t. t.. Kompetetingos institucijos jos prašymus (skundus) nagrinėjo, teikė atsakymus, pareiškėjos klausimų nagrinėjimui ne vieną kartą buvo sudarytos komisijos, kurios vietoje aiškinosi padėtį, ir tai pareiškėjai sukėlė pagrįstus lūkesčius dėl galimybių ne teismo tvarka išspręsti jos keliamus klausimus. Tai, kad ne teismo tvarka išspręsti jos klausimų nepavyks, pareiškėja suprato tik 2018 m. gruodžio mėnesį gavusi NŽT 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. sausio 2 d. raštus, kuriais jos prašymus dėl žemės sklypo ribų atsisakyta nagrinėti kaip pakartotinius.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja iki kreipdamasi į teismą buvo ypač aktyvi gindama savo teises, ir į teismą nesikreipė tik dėl to, kad turėjo pagrįstą lūkestį ginčą išspręsti neteismine tvarka, taigi teismas nepagrįstai nekonstatavo reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėja buvo rūpestinga, sąžininga ir atidi. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjos į bylą pateikto jos neįgalumą patvirtinančio dokumento – neterminuotai išduoto neįgaliojo pažymėjimo, kaip įrodymo, kad pareiškėjos ne tik amžius (ji senatvės pensininkė), bet ir sveikatos būklė objektyviai apribojo jos galimybę laiku kreiptis į teismą.

Skunde nurodyta, kad ji neturi teisinio išsilavinimo ir byloje nėra jokių šią aplinkybę paneigiančių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės (teisinio išsilavinimo neturėjimo) nepripažino viena iš priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėja į teismą kreipėsi pakankamai operatyviai (per maždaug 2 mėnesius) nuo to momento, kai ji suprato, kad ne teismo tvarka išspręsti jos klausimų nepavyks, t. y.

į teismą kreipėsi per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nutartyje konstatuota, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė skundą teismui padavė daugiau nei po 2 mėnesių, tačiau teismas neįvertino ir svarbiomis nepripažino skunde nurodytų priežasčių, dėl kurių advokatas šio skundo negalėjo parengti anksčiau, o parengė ir padavė jį teismui per įmanomai trumpiausią laiką. Advokatas sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą gavo 2019 m. gruodžio 17 d.

Iki skundo padavimo teismui dienos buvo ilgas šventinis ir nedarbo dienų laikotarpis, paskirtas advokatas, be anksčiau suplanuotų darbų, t. y. užimtumo kitose bylose, turėjo atlikti su skundo parengimu susijusius didelės apimties darbus, t. y. susipažinti su dideliu skaičiumi dokumentų (vien prie skundo pridėti 58 dokumentai), tarp kurių daug pareiškėjos susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis dokumentų, planinės medžiagos ir t. t., buvo būtina išanalizuoti daugybę faktinių aplinkybių, apimančių beveik 17 metų laikotarpį nuo 1992 metų iki dabar, susipažinti su žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos, žemės sklypų ribų nustatymo ir kitu aktualiu teisiniu reglamentavimu ir minėtų kategorijų ginčų teismų praktika.

Advokato parengto skundo apimtis yra didelė, sudaro apie 15 lapų. Svarbi procesinio termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis, kurios teismas tinkamai neįvertino - pareiškėjai neaiškiai nurodyta apskundimo tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino priežastis, dėl kurių pareiškėja praleido terminą įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai jo neatnaujino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos skundo 4–6 reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, o skundžiami UAB „Geo Planum“ 2016 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas ir 2016 m. birželio 10 d. žemės sklypo planas (skundo 2 reikalavimas) nėra viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai, kuriais pareiškėjai nustatomos kokios nors teisės ar pareigos, skundą šiose dalyse atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Spręsdamas pareiškėjos 1 ir 3 skundo reikalavimų priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo ir 2016 m. kovo 7 d. rašto paduoti, atsisakė priimti šiuos skundo reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigia, kad spręsdamas pareiškėjos skundo, kuriame keliamas mišrus ginčas (sujungti keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurių vieni yra administracinio, kiti civilinio teisinio pobūdžio), priėmimo klausimą, teismas turėjo išspręsti visos bylos (ne atskirų skundo reikalavimų) rūšinio teismingumo klausimą, tačiau to nepadarė, o nusprendęs, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, pirmosios instancijos teismas visą skundą turėjo atsisakyti priimti nagrinėti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teisme ABTĮ nustatyta tvarka ir skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas šiuo atveju neturėjo būti sprendžiamas. Nusprendęs, kad dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti skundo reikalavimų tuo pagrindu, kad jie nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka) ir turėjo juos išnagrinėti. Pareiškėja nesutinka ir su teismo nutarties išvadomis dėl praleisto skundo padavimo termino neatnaujinimo, nes jos padarytos netinkamai įvertinus skunde nurodytas priežastis, dėl kurių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-552/2019).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja skundo 4-6 reikalavimais siekia juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bei privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimas dėl privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymo yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (CK 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Šių pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų atskirajame skunde neneigia ir pareiškėja. Tačiau pareiškėja skunde (1 ir 3 reikalavimai) ginčija ir administracinius aktus: NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. kovo 7 d. raštą, kuriuo atsakoma UAB „Geo Planum“ dėl neatitikimo atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus; taip pat NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą, kuriuo patvirtinti pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl administracinių aktų paduoti, netenkinęs prašymo atnaujinti terminą, šiuos skundo reikalavimus atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus dėl skundžiamos nutarties, sutinka, kad byloje keliamas ginčas yra mišraus pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, kuomet skundo reikalavimai tarpusavyje susiję, pirmiausiai turėjo išspręsti rūšinio teismingumo klausimą, t. y. turėjo nustatyti, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja ir tuomet spręsti dėl skundo priėmimo. Nustatęs, kad keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir dėl to nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo pareiškėja, turėjo visą skundą, ne atskirus skundo reikalavimus, atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Nustatęs, kad ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio, teismas atitinkamai turėjo spręsti viso skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, visų pirma yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nutartį Nr. T-32/2013; 2015 m. spalio 15 d. nutartį Nr. T-121/2015; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį Nr. T‑146/2015; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį Nr. T-40/2016; 2017 m. birželio 15 d. nutartį Nr. T‑65/2017).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjos skundo bei atskirojo skundo turinio, jos skundo tikslas yra jos naudojamo sodo sklypo ribų nustatymas pagal privatizavimo metu buvusias ribas, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, o keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Būtent šiame teisme, įvertinus visas byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, turėtų būti pasisakoma ir dėl praleisto termino atskiriems reikalavimams pareikšti.

Pažymėtina, kad pareiškėja, ginčydama sprendimą, kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, bei NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. kovo 7 d. raštą, reiškia administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus, tačiau pareiškėja iš esmės siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises į žemės sklypą, nes, pareiškėjos teigimu, atlikus kadastrinius matavimus, jos žemės sklypo plotas sumažėjo. Reikšdama minėtus reikalavimus pareiškėja siekia apginti savo nuosavybės teises į žemę, todėl atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, reikalavimai dėl žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto ir sprendimo patvirtinti kadastro duomenis panaikinimo turi būti nagrinėjami kartu su reikalavimu dėl žemės sklypo ribų pakeitimo bendrosios kompetencijos teisme, o ne atskirai administraciniame teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 11 d. nutartį Nr. T-41/2016).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjos skundo 1–3 reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, naikintina. Likusi nutarties dalis keistina, nustatant, kad visus pareiškėjos I. D. skundo reikalavimus atsisakoma priimti kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį pakeisti,

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos I. D. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Nurodyti, kad pareiškėjos I. D. skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ( ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius