e26786ad-e62c-40ba-9565-05fc13d1860e · Klaipėdos apygardos teismas

                                                        Civilinė byla Nr. e2A-932-479/2017                            Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01645-2016-6                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                           1.3.5.1.; 1.3.5.5.; 1.3.5.10.; 3.3.1.18.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

D. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo                 2014-06-17 iki 2016-07-15 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

Å alys susitarė, jog ieÅ¡kovas dirbs aÅ¡tuonias valandas per dienÄ , penkias dienas per savaitę ir jam bus mokamas 703,78 Eur (2 430 Lt) dydžio darbo užmokestis. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jam buvo žinoma apie blogÄ atsakovės finansinę padėtį, todėl jis sutiko dirbti gaudamas mažesnį darbo užmokestį, tačiau tikėjosi, jog pagerėjus atsakovės turtinei padėčiai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis jam bus kompensuota. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad visÄ ieÅ¡kovo darbo laikÄ periodiÅ¡kai kiekvienÄ mėnesį atsakovė mokėjo ieÅ¡kovui tik dalį darbo užmokesčio bei dengė susidariusį darbo užmokesčio įsiskolinimÄ už ankstesnius laikotarpius. 2016 metų kovo – birželio mėnesiais ieÅ¡kovui apskritai nebebuvo mokamos piniginės lėšos, todėl jis paprašė nutraukti darbo sutartį, o atsakovės valdyba 2016-07-15 priėmė sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ įmonės vadovo pareigų.

Atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovė ieÅ¡kovui sumokėjo 100 Eur ir įsiskolinimo nepadengė. Be to, ieÅ¡kovui nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už panaudotas kasmetines atostogas, taip pat kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. IeÅ¡kovo reikalavimu 2016-08-01 atsakovė jam sumokėjo 40 Eur, 2016-08-12 buvo sumokėta 50 Eur bei 2016-09-02 sumokėta 50 Eur. IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovė jam yra skolinga 4 953,27 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei 488,63 Eur užmokesčio už panaudotas kasmetines atostogas.

Be to, atsakovė ieÅ¡kovui liko skolinga 867,90 Eur dydžio kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 48,40 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016-07-15 iki 2016-09-08. IeÅ¡kovas nurodė ir tai, kad atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo. Dėl to ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 4 953,27 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 488,63 Eur neiÅ¡mokėto užmokesčio už panaudotas kasmetines atostogas, 867,90 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, 48,40 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016-07-15 iki 2016-09-08, taip pat 1 861,44 Eur vidutinio darbo užmokesčio nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė pripažino, kad ieÅ¡kovui yra neiÅ¡mokėta 3 352,64 Eur darbo užmokesčio, 228,54 Eur už turėtas kasmetines atostogas ir 559,10 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, iÅ¡ viso 4 140,28 Eur. Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymose nurodytais draudžiamųjų pajamų dydžiais, į kuriuos yra įtrauktos ir ieÅ¡kovo gautos pajamos natÅ«ra, tai yra kiekvienÄ mėnesį ieÅ¡kovui buvo skiriamos lėšos kurui įsigyti tenkinant asmeninius ieÅ¡kovo poreikius, tačiau natÅ«ra gautos pajamos negali bÅ«ti įtrauktos skaičiuojant ieÅ¡kovo darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas.

Be to, pagal įmonėje taikytÄ praktikÄ 1 100 Eur darbo užmokesčio suma ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta grynaisiais pinigais pagal kasos iÅ¡laidų orderius. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡ dalies atsakingas dėl vėlavimo atsiskaityti su juo, nes bÅ«damas įmonės vadovu jis netinkamai organizavo bendrovės veiklÄ , nesugebėjo sumažinti įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas ir neteisėtai reikalauja vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , taip pat delspinigių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Plungės rajono apylinkės teismas 2017-02-15 sprendimu ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 4 452,64 Eur darbo užmokesčio, 228,54 Eur užmokesčio už panaudotas kasmetines atostogas ir 559,10 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas (sumos atskaičius mokesčius), taip pat 1 645,50 Eur už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2016-07-16 iki 2017-02-15 (neatskaičius mokesčių) ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , skaičiuojant nuo 2017-02-16 po 10,97 Eur už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

KitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė bei priteisė iÅ¡ atsakovės 485 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui ir 155 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pagal 2014-06-16 Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį nuo 2014-06-17 iki 2016-07-15 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2016-07-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimu.Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė neginčijo, jog ieÅ¡kovui yra skolinga 3 352,64 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 228,54 Eur užmokesčio už turėtas kasmetines atostogas bei 559,10 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Vertindamas atsakovės atsikirtimus dėl grynaisiais pinigais ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtos 1 100 Eur darbo užmokesčio sumos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nėra pasirašęs kasos iÅ¡laidų orderiuose kaip pinigus gavęs asmuo, todėl teismas sprendė, jog neįrodytas darbo užmokesčio sumokėjimas ieÅ¡kovui pagal kasos iÅ¡laidų orderius. Teismas konstatavo, kad nutraukus darbo santykius atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovui 4 452,64 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 228,54 Eur užmokesčio už turėtas kasmetines atostogas bei 559,10 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, iÅ¡ viso 5 240,28 Eur.Teismas pažymėjo, kad visos ieÅ¡kovo reikalaujamos kompensacijos sumos už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimas turėtų neigiamos įtakos bendrovės atsiskaitymams su kitais darbuotojais bei kreditoriais, todėl teismas ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos sumÄ sumažino 2/3 dalimis.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 32,92 Eur, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 1 645,50 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 10,97 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.Teismas konstatavo, kad priteisus vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , ieÅ¡kovo reikalavimai dėl delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo negali bÅ«ti tenkinami, nes tai reikÅ¡tų papildomų sankcijų taikymÄ atsakovei.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ civilinę bylÄ nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Apeliantės teigimu, Å¡alys buvo susitarusios, jog nutraukęs darbo santykius ieÅ¡kovas grÄ Å¾ins atsakovei visus su įmonės darbu susijusius dokumentus, taip pat perduos atsakovės darbuotojams ieÅ¡kovo koordinuotus projektus.

Kadangi ieÅ¡kovas Å¡ių pareigų nėra tinkamai įvykdęs, atsakovė turėjo teisę sulaikyti ieÅ¡kovui priklausančių sumų mokėjimÄ .Teismas neįvertino, jog atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir dėl tokios finansinės situacijos yra atsakingas ieÅ¡kovas, kuris du metus buvo įmonės vadovu ir privalėjo užtikrinti tinkamÄ bendrovės veiklÄ . Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė atsakovės atsikirtimus, jog kasos iÅ¡laidų orderiais ieÅ¡kovui grynaisiais pinigais buvo iÅ¡mokėta iÅ¡ viso 1 100 Eur darbo užmokesčio suma.Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , nes dėl pavėluoto atsiskaitymo yra atsakingas pats ieÅ¡kovas, kuris bÅ«damas įmonės vadovu netinkamai organizavo bendrovės veiklÄ , todėl LR DK 141 str. 3 d. numatytų pasekmių taikymas Å¡iuo atveju nebuvo galimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. D. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, Plungės rajono apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir bylÄ nutraukti, nors bylos nagrinėjimo metu su dalimi ieÅ¡kovo reikalavimų sutiko. IeÅ¡kovas nurodė ir tai, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo sulaikyti ieÅ¡kovui mokėtinas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, o jos argumentai dėl įmonės dokumentų neperdavimo yra nepagrįsti, nes visas bendrovės turtas ir dokumentai yra pas atsakovę.

IeÅ¡kovo teigimu, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog neįrodytas 1 100 Eur dydžio darbo užmokesčio sumokėjimas ieÅ¡kovui pagal kasos iÅ¡laidų orderius. Atsiliepime teigiama, kad dėl neatsiskaitymo su ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ ieÅ¡kovo kaltės nėra, todėl teismas pagrįstai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė dalį vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus LR CPK 322 str. nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Apeliantės teigimu, Å¡alys buvo susitarusios, jog nutraukęs darbo santykius ieÅ¡kovas grÄ Å¾ins atsakovei visus su įmonės darbu susijusius dokumentus, taip pat perduos atsakovės darbuotojams ieÅ¡kovo koordinuotus projektus. Kadangi ieÅ¡kovas Å¡ių pareigų nėra tinkamai įvykdęs, atsakovė turėjo teisę sulaikyti ieÅ¡kovui priklausančių sumų mokėjimÄ .

Kolegija su Å¡iomis skundo nuostatomis nesutinka. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės darbo sutartis buvo nutraukta 2016-07-15. LR DK 141 str. nustato, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu LR DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad Å¡alys bÅ«tų sudariusios susitarimÄ , kuriame ieÅ¡kovas su atsakove bÅ«tų susitarę dėl kitokios atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, nei yra numatyta LR DK 141 str. 1 d.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo aplinkybės, jog ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta, tačiau apeliantė teigė, jog ji turėjo teisę sulaikyti su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ieÅ¡kovui mokėjimÄ iki kol ieÅ¡kovas perduos atsakovei visus bendrovės dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip darbuotojo atžvilgiu darbdavio taikyta savigynos priemonė.

LR DK 37 str. imperatyviai nustato, kad darbo teisių savigyna leidžiama tik LR DK nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad galiojančios LR DK nuostatos nenumato galimybės sustabdyti darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų mokėjimÄ iki prieÅ¡prieÅ¡inių darbuotojo pareigų darbdaviui tinkamo įvykdymo. Pažymėtina ir tai, kad kituose įstatymuose numatytos kreditoriaus savigynos priemonės nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomos dėl LR DK 37 str. nustatytų apribojimų.

Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad atsakovė neturėjo teisės sustabdyti su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ieÅ¡kovui mokėjimo, todėl privalėjo visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ (LR DK 141 str. 1 d.). Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir dėl tokios finansinės situacijos yra atsakingas ieÅ¡kovas, kuris du metus buvo įmonės vadovu ir privalėjo užtikrinti tinkamÄ bendrovės veiklÄ .

Su Å¡ia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Kolegija pažymi, kad dėl darbo užmokesčio dydžio darbo sutarties Å¡alys susitaria sudarydamos darbo sutartį (LR DK 95 str. 3 d.). IÅ¡ byloje esančios 2014-06-16 darbo sutarties matyti, kad joje atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui 703,78 Eur (2 430 Lt) dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrovės valdyba bÅ«tų sprendusi klausimÄ dėl atlyginimo ieÅ¡kovui dydžio pakeitimo (LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d.).

Kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal LR DK 141 str. 1 d. nuostatas visiÅ¡kas atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ tiesiogiai nėra siejamas su darbdavio turtine padėtimi bei jo finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Nors byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovės turtinė padėtis nėra gera, tačiau Å¡ioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar ieÅ¡kovas tinkamai vykdė įmonės vadovo pareigas, nes Å¡ios faktinės aplinkybės nebuvo įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje byloje.

Taigi vien bloga atsakovės turtinė padėtis, turimi kiti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams nepašalina atsakovės prievolės vykdyti įsipareigojimus įmonės darbuotojams, iš jų ir įmonės vadovui. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė atsakovės atsikirtimus, jog kasos išlaidų orderiais ieškovui grynaisiais pinigais buvo išmokėta iš viso 1 100 Eur darbo užmokesčio. Ši skundo nuostata nepagrįsta.

Atsakovė byloje įrodinėjo, kad pagal įmonėje buvusiÄ praktikÄ bendrovės kasininkei bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omi kasos iÅ¡laidų orderiai bei iÅ¡duodamos piniginės lėšos, kurių dalis buvo sumokėta ieÅ¡kovui kaip darbo užmokestis. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2016-04-01 iÅ¡laidų orderyje nurodyta 100 Eur suma sumokėta ieÅ¡kovui dengiant 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio dalį. 2016-04-06 iÅ¡laidų orderyje nurodyta 50 Eur dydžio suma sumokėta ieÅ¡kovui dengiant 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio dalį.

          2016-04-27 išlaidų orderyje nurodyta 258,54 Eur suma ieškovui sumokėta dengiant 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio dalį ir 391,46 Eur suma sumokėta dengiant 2015 metų spalio mėnesio darbo užmokesčio dalį. 2016-05-06 išlaidų orderyje nurodyta 100 Eur dydžio suma sumokėta dengiant 2015 m. spalio mėnesio mokėtino darbo užmokesčio dalį. 2016-05-27 išlaidų orderyje nurodyta 34,09 Eur dydžio suma ieškovui buvo sumokėta dengiant 2015 m. spalio mėnesio darbo užmokesčio dalį. 2016-05-27 išlaidų orderyje nurodyta 165,91 Eur dydžio suma ieškovui buvo sumokėta dengiant 2015 m. lapkričio mėnesio darbo užmokesčio dalį.

Pažymėtina, kad byloje pateiktuose kasos iÅ¡laidų orderiuose ieÅ¡kovas yra pasirašęs tik kaip įmonės vadovas, o pinigų gavimÄ iÅ¡ įmonės kasos savo paraÅ¡u patvirtino buhalterė – kasininkė E. Å . Nei viename iÅ¡ pateiktų kasos iÅ¡laidų orderių ieÅ¡kovas nėra pasirašęs kaip pinigus gavęs asmuo. Be to, nors kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytos sumos yra nurodomos ir atsakovės pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose, tačiau Å¡ie žiniaraščiai nėra pasiraÅ¡yti.

Be to, pateiktuose žiniaraščiuose esantys įraÅ¡ai apie piniginių lėšų mokėjimÄ yra įraÅ¡yti ranka, todėl nėra aiÅ¡ku nei kas padarė Å¡iuos įraÅ¡us, nei kada jie buvo atlikti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovės atsikirtimų dėl dalies darbo užmokesčio ieÅ¡kovui sumokėjimo grynaisiais pinigais (LR CPK 178 str.). Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė byloje neįrodė 1 100 Eur dydžio darbo užmokesčio ieÅ¡kovui sumokėjimo grynaisiais pinigais, todėl Å¡i darbo užmokesčio dalis ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės buvo priteista pagrįstai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , nes dėl pavėluoto atsiskaitymo yra atsakingas pats ieÅ¡kovas, kuris bÅ«damas įmonės vadovu netinkamai organizavo bendrovės veiklÄ , todėl LR DK 141 str. 3 d. numatytų pasekmių taikymas Å¡iuo atveju nebuvo galimas. Su Å¡ia skundo nuostata negalima sutikti. LR DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu LR DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

LR DK 141 str. 3 d. nurodoma, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas taikyti LR DK 141 str. 3 d. nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sÄ lygų:

1) darbdavys nevisiÅ¡kai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ ;

2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2012-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012). Kasacinio teismo praktikoje atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant atleidžiamo darbuotojo kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti. Tais atvejais, kai nustatoma, kad atleidžiamas darbuotojas pagal savo pareigas disponavo darbdavio lėšomis, pats buvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimÄ , taip pat ir atsiskaitymÄ atleidimo dienÄ , ir nebuvo objektyvių kliūčių tokį atsiskaitymÄ atlikti, pripažįstama dėl neatsiskaitymo esant darbuotojo kaltę, kas lemia LR DK 141 str. 3 d. nustatytos iÅ¡mokos nemokėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2012-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ , tai yra 2016-07-15, atsakovė su ieÅ¡kovu tinkamai neatsiskaitė. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieÅ¡kovas buvo įmonės vadovu, todėl turėjo galimybę disponuoti atsakovės lėšomis, atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog atleidimo dienÄ Ä¯monės kasoje nebuvo tokio dydžio piniginių lėšų, kurių pakaktų visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Be to, įmonė turėjo įsipareigojimų ir kitiems bendrovės darbuotojams. IeÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie sunkiÄ atsakovės turtinę padėtį patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat pačios atsakovės paaiÅ¡kinimai. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nors ieÅ¡kovas pagal užimamas pareigas ir turėjo galimybę disponuoti atsakovės lėšomis, tačiau dėl piniginių lėšų įmonėje trÅ«kumo tokia galimybe savo atleidimo dienÄ objektyviai negalėjo pasinaudoti.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl pavėluoto atsiskaitymo ieÅ¡kovo kaltės nėra, todėl nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė LR DK 141 str. 3 d. nustatytus pavėlavimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju teisinius padarinius. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog spręsdamas dėl kompensacijos už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ dydžio teismas įvertino ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti sumos dydį, galimas neigiamas Å¡ios kompensacijos priteisimo pasekmės atsakovei ir jos darbuotojams, todėl priteistinos kompensacijos sumÄ sumažino 2/3 dalimis.

Taigi atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie bÅ«tinybę apsaugoti kitų įmonės darbuotojų interesus buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos dydžio. Ä®vertinęs nurodytas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu teismo sprendimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės pagrįstai priteista kompensacija už vėlavimÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ , o dar labiau mažinti teismo priteistos kompensacijos sumos nėra teisinio pagrindo.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Plungės rajono apylinkės teismo 2017-03-22 nutartimi atsakovei atidėtas 155 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, valstybei iÅ¡ atsakovės priteisiamas 155 Eur žyminis mokestis.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui A. D. iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 155 Eur žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkas                                                                                  ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Kolegijos teisėjai                                                                                             Marius Dobrovolskis                                                       AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                               Â