e2664bb9-d596-4ade-990d-5b4b5a06fbc1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-47-611/2010             Procesinio sprendimo kategorija: 29.1.; 30.2.; 30.9.1; 121.15.; 121.18.; 121.21.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. sausio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski, kolegijos teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės ir Neringos Å vedienės, sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Ž.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Ž. V. ieÅ¡kinį atsakovei K. I. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymu ir atsakovės K. I. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Ž. V. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :ieÅ¡kovė Ž. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama atidalinti jai daline nuosavybės teise priklausančiÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant jai didesnį 17,74 kv.m. kambarį, plane pažymėtÄ 12-5, už kurį įsipareigoja sumokėti atsakovei 7000 Lt kompensacijÄ , o atsakovei palikti 13,29 kv.m. ploto kambarį, plane pažymėtÄ 12-6.

Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ pagal jos siÅ«lomÄ variantÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad jai su atsakove priklauso po ½ dalį minėto buto (b.l.114-115). PraÅ¡o paskirti bendrai naudotis patalpas, pažymėtas plane 12-1,12-2,12-3,12-7. PaaiÅ¡kino, kad santykiai su atsakove yra įtempti, ieÅ¡kovė negali laisvai naudotis jai priklausančia buto dalimi, susitarti geruoju su atsakove dėl valdymo, naudojimosi bei disponavimu butu nepavyko. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko.Atsakovė K. I. su ieÅ¡kovės praÅ¡omu buto dalies atidalijimu, paskiriant jai didesnį kambarį atsiliepime nesutiko, taip pat nesutiko su patikslintu ieÅ¡kiniu. Pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė 17,74 kv.m. buto kambarį iÅ¡skirti atsakovei. Nurodė, jog su ieÅ¡kovės siÅ«lymu kompensuoti atsakovei kambarių vertės skirtumÄ 7000 Lt nesutinka. Pabrėžė, kad turto vertintojų nuomone kambario su balkonu vidutinė rinkos vertė yra apie 100 000 Lt, o be balkono - apie 80 000 Lt, todėl atsakovė sutiko ieÅ¡kovei sumokėti skirtumÄ kainų skirtumÄ â€“ 20 000 Lt.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Atidalino ieÅ¡kovei buto kambarį, plane pažymėtÄ 12-5 (17,74 kv.m. ploto), o atsakovei atidalino buto kambarį, plane pažymėtÄ 12-6 (13,29 kv.m. ploto). Patalpas, plane pažymėtas indeksais 12-1,12-2,12-3,12-7 paskyrė ieÅ¡kovei ir atsakovei bendram naudojimui. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 12218,70 Lt kompensacijÄ . Teismas nurodė, jog pagal LR CK 4.6 str. 1 d. daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių fiziÅ¡kai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali bÅ«ti kaip savarankiÅ¡kas daiktas.

Teismas konstatavo, kad ginčo butas yra dalus daiktas. Nurodė, jog buto padalijimas turi atitikti bendraturčių interesus. Pažymėjo, jog ginčo butas pagal turto vertės nustatymo pažymÄ (b.l. 35) 2008-04-16 buvo įvertintas rinkos verte 286 000 Lt, likvidacinė vertė 208 000 Lt. Atidalijant nuosavybę teismas rėmėsi buto rinkos kaina, kuri atitiko tikrÄ jÄ atidalijamos dalies vertę. Teismas nustatė, kad 1 kv.m. buto kainos lygus 5491,55 Lt. Atsakovėms priklauso po ½ dalį buto, todėl atidalijant didesnį kambarį kuriai nors iÅ¡ jų tektų 2,225 kv.m. daugiau nei priklausytų pagal jai priklausančiÄ Â½ dalį, todėl kompensacija sudarytų 12218,70 Lt.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei Å¡alių argumentus, konstatavo, kad ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteistas didesnis kambarys, kadangi ji paveldėjo ½ buto dalį po savo motinos mirties, kambaryje laikomi mirusiosios daiktai, o atsakovė nusipirko buto dalį, padarydama investicijÄ . Todėl atidalinęs ieÅ¡kovei didesnį kambarį, teismas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 12 218,70 Lt kompensacijÄ . BendrÄ sias patalpas paliko abiejų savininkių bendram naudojimui. Nurodė, jog tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės reikalavimai buvo patenkinti iÅ¡ dalies, todėl nė vienai iÅ¡ jų nepriteisė turėtų teismo iÅ¡laidų.IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimÄ dalyje dėl kompensacijos priteisimo ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 6912 Lt kompensacijÄ .

Nurodė, jog nesutinka su teismo paskaičiuota kompensacija. Teismas nenagrinėjo ir neįvertino atsakovės paaiškinimų dėl buto rinkos vertės ir kompensacijos dydžio, kurie buvo nurodyti procesiniuose dokumentuose ir užfiksuoti teismo posėdžio metu. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu buto vertė nukrito iki 180 000 Lt. Atsakovės vertinimas buvo atliktas 2008 m., kai butų kainos buvo aukštos, o byla iš esmės buvo nagrinėjama 2009 m. birželio mėn., kuomet butų kainos krito beveik dvigubai.

Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pati atsakovė sutiko ir įvertino buto kainÄ 180 000 Lt bei bÅ«tų sutikus mokėti 10 000 Lt kompensacijÄ ir nustatydamas kompensacijÄ turėjo atsižvelgti į Å¡alių įvertinimus ir dabartinės rinkos kainas. Todėl apeliantei tenkančių 2,225 kv.m. kaina turėtų bÅ«ti 6912 Lt.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog ieÅ¡kovė neatkreipė dėmesio į tai, kad įstatymai numato ne ploto, o turto dalies atidalijimÄ ar padalijimÄ .

Pažymi, jog ieÅ¡kovei priteistas kambarys yra ne tik didesnio ploto, bet prie kambario yra ir balkonas. Buto vertės nustatymas pagal plotÄ prieÅ¡tarautų LR CK 4.80 str. 1 d. nuostatoms. Pažymi, jog niekas netrukdė ieÅ¡kovei pateikti kitÄ turto vertinimÄ , tačiau to padaryta nebuvo. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovei atitekęs balkonas yra 10 000 Lt vertės, todėl prie ieÅ¡kovės nurodytos 6912 Lt sumos pridėjus pusę balkono vertės ir gaunasi teismo priteista kompensacija 12 218,70 Lt. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, be to, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, kurie sudaro teisinį ir faktinį skundo pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , neatskleidė bylos, nenustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų bylai iÅ¡nagrinėti aplinkybių.

Kadangi pagal pateiktus įrodymus negalima bylos iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina naginėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Be to, teisėjų kolegija nustatė absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , nes pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus (LR CPK 329 str. 2 d. 7 p.).IeÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pagal LR CPK 137 str. 1 d. teismas iÅ¡sprendžia, priimdamas rezoliucijÄ .

Tokia įstatymo nuostata nedraudžia ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti raÅ¡ytine nutartimi ar žodine nutartimi, įraÅ¡yta teismo posėdžio protokole. Tokios pačios taisyklės taikytinos ir sprendžiant patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ Â (LR CPK 3 str. 6 d., 141 str.). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė jai atidalinti dalį ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), o patikslintu ieÅ¡kiniu, vadovaudamasi LR CK 4.81 str., ji jau prašė nustatyti naudojimosi minėto buto atskiromis patalpomis naudojimosi tvarkÄ .

Patikslintame ieÅ¡kinyje nėra teismo rezoliucijos apie jo priėmimÄ , kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžių protokolų, patikslinto ieÅ¡kinio priėmimas taip pat nebuvo sprendžiamas. Tik iÅ¡ proceso eigos, t.y. kad patikslintas ieÅ¡kinys buvo įteiktas atsakovei, atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ jį, ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu palaikė pirminį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, galima daryti prielaidÄ , kad teismas ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį priėmė. Tačiau kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas sprendė tik ieÅ¡kovės pirminio ieÅ¡kinio reikalavimus ir dėl jų pasisakė, tačiau nepasisakė dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡sprendimo.

Taigi, teismas neiÅ¡sprendė ieÅ¡kovės reikalavimo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir Å¡ioje dalyje byla negali bÅ«ti iÅ¡skirta, nes abu ieÅ¡kovės reikalavimai negali bÅ«ti sprendžiami atskirai vienas nuo kito, nes vieno jų tenkinimas lemia kito reikalavimo atmetimÄ . Å i aplinkybė sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (LR CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Be to, kaip matyti iÅ¡ 2009 m. birželio 2 d. teismo posėdžio protokolo (b.l.149-151) ieÅ¡kovė palaikė tiek pradinį, tiek patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Tačiau pradinio ir patikslinto ieškinių reikalavimai yra skirtingi iš esmės ir negali būti sprendžiami abu kartu, nes skiriasi tiek savo dalyku, tiek pagrindu. Pagal LR CK 4.80 str. turto atidalinimo iš bendros nuosavybės metu yra suformuojamas naujas savarankiškas daiktas, bendroji nuosavybės teisės pasibaigia, o naudojimosi tvarkos nustatymas pagal LR CK 4.81 str. reiškia, kad naujas daiktas nėra formuojamas, tačiau nustatoma bendraturčių naudojimosi tvarka bendru turtu, kai yra dėl to ginčas tarp jų.

Taigi, tai yra skirtingi reikalavimai savo turiniu ir teisinėmis pasekmėmis ir dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti vienu metu keliami du prieÅ¡ingi reikalavimai dėl to paties objekto. Be to, patikslintu ieÅ¡kiniu patikslinus reikalavimus, paprastai laikoma, kad ieÅ¡kovas keičia savo ieÅ¡kinio reikalavimus. Esant tokiai situacijai, teismas turėjo siÅ«lyti ieÅ¡kovei galutinai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus ir apsispręsti, ar ji nori atidalinti jai turtÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės, ar nustatyto bendro daikto naudojimosi tvarkÄ .

Kita vertus, jeigu pripažinti, kad teismas priėmė ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, tai jis turėjo svarstyti ir spręsti bylÄ pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė bylÄ tik pagal pirminį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir turtÄ atidalino vietoj to, kad iÅ¡spręstų naudojimosi juo tvarkÄ . Kadangi tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus galima tik pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme to daryti nebegalima, o byloje nėra aiÅ¡ku, ko visgi ieÅ¡kovė praÅ¡o, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys negali bÅ«ti atskirai sprendžiamas nuo ieÅ¡kinio, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylos esmė nėra atskleista (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Dėl aukščiau nurodytų motyvų, t.y. dėl to kad yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas bei neatskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas visa apimtimi ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (LR CPK 326 str. 1d. 4 p.).Pirmosios instancijos teismas turėtų pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei sutikslinti ir galutinai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus.

Be to, iÅ¡kilus ir sprendžiant klausimÄ dėl buto vertės, teismas turėtų nustatyti buto vertę teismo sprendimo priėmimo dienai, pasiÅ«lydamas Å¡alims pateikti įrodymus apie ginčo buto vertę. Teisėjų kolegija atkreipia taip pat dėmesį į tai, kad pagal LR CK 4.80 str. 2 d. daiktas turi bÅ«ti atidalinamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Tokia norma reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti atidalinamas tik dalus daiktas ir tik tokiu atveju, jeigu atidalinus, nebus padaryta neproporcinga žala turto paskirčiai, be to, po atidalinimo negali likti bendrų patalpų.

Atitinkamai pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl patalpų atidalinimo iÅ¡ bendros nuosavybės, turi bÅ«ti pateiktas tokio atidalinimo projektas, kad galima bÅ«tų įvertinti ar atidalinimas natÅ«ra pagal minėtas taisykles įmanomas.Vadovaujantis LR CPK 87 str. 1 d. 7 p. apeliantei grÄ Å¾intinas jos sumokėtas 129 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei Ž.

V. (duomenys neskelbtini) jos sumokėtÄ 129 (vieno Å¡imto dvideÅ¡imt devynių) litų žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija. Kolegijos pirmininkas                                                    Andžej Maciejevski Teisėjos                                                                 Rasa GudžiÅ«nienė                                                                  Neringa Å vedienė