e260d54d-9fa3-4745-b4c6-eaf5a806be36 · Vilniaus apygardos teismas

   Civilinė byla Nr.2A-807-258/2016   Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03908-2014-9                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.7.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei V. B., trečiam asmeniui P. Č. (P. Č.) dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės V. B. 347,37 Eur (1200,45 Lt) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 20,85 Eur (72 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų (b.l. 3-4).

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2013-08-23 Vilniaus r., Skaisterių k. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas P. Č. priklausantis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu (KASKO). Dėl Å¡io įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo 347,37 Eur (1200,45 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ . Pagal draudėjo pateiktus duomenis, prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui, V. B. priklausanti ožka, pririÅ¡ta virve, gulėjo perėjusi keliÄ , iÅ¡sigandusi automobilio atsistojo, įtempė virvę, kuri nurovė automobilio VW PASSAT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bamperį. Atsakovė V. B. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko (b.l. 60-61). Nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senatį (LR CK 1.125 str. 7 d.), kadangi pats įvykis, kuris užfiksuotas eismo įvykio deklaracijoje, buvo 2013-08-23, o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik 2014 m. lapkritį. Nesutiko, kad 2013-08-23 įvykis, kuomet neva buvo apgadintas trečiojo asmens P. Č. automobilis, bÅ«tų vertinamas kaip eismo įvykis. IeÅ¡kovas turėjo kritiÅ¡kai įvertinti trečiojo asmens praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , remiantis eismo įvykio deklaracija.

Pagal transporto priemonių draudimo liudijimo duomenis Kasko draudimu trečiojo asmens (1998 metų gamybos) automobilis buvo apdraustas 2013-08-14, t.y. tik savaitę prieš įvykį, kas taip pat sukelia pagrįstų abejonių, ar tikrai automobilis buvo sugadintas 2013-08-23 ir sugadintas neva atsakovės ožkos, o ne kitomis aplinkybėmis, kurios niekur nebuvo užfiksuotos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės V.

B. 347,67 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-11-19) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 20,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CPK 178 straipsnis).

Teismas sprendė, kad dėl eismo įvykio kalta ožkos savininkė (atsakovė), kuri nesugebėjo gyvÅ«no pririÅ¡ti tokioje vietoje ir tokiu bÅ«du, kad Å¡is neturėtų galimybės pasiekti važiuojamosios kelio dalies. Teismas atmetė atsakovės nurodomus argumentus, kad dėl susiklosčiusios situacijos galima įžvelgti trečiojo asmens tyčiÄ arba didelį neatsargumÄ , nes jokių įrodymų, kad atsakovas automobilį bÅ«tų sugadinęs iÅ¡ anksto ar eismo įvykio metu, atsakovė nepateikė (CPK 178 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į posėdžio metu peržiÅ«rėtÄ vaizdo medžiagÄ bei byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad vairuotojas neturėjo galimybės ir negalėjo pastebėti už krÅ«mo atsigulusios ožkos.Teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senatį bei nurodė, kad draudėjÄ P. Č. ir atsakovę sieja ne draudimo, o iÅ¡ žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai. IeÅ¡kovas subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantė (atsakovė) V. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ -atmesti AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį.Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais:1. Atsakovo ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas praleidus vienerių metu ieÅ¡kinio senatį (LR CK 1.125 str. 7 d.), kadangi pats įvykis, kuris užfiksuotas eismo įvykio deklaracijoje, buvo 2013-08-23, o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik 2014 m. lapkričio mėn.

2. Apeliantė, atsakydama į atsakovo 2013-09-10 pretenzijÄ nurodė, jog nesutinka, kad 2013-08-23 įvykis, kuomet neva buvo apgadintas trečiojo asmens P. Č. automobilis, bÅ«tų vertinamas kaip eismo įvykis. Apeliantės nuomone, jokia eismo įvykio deklaracija neturėjo bÅ«ti pildoma. AbsurdiÅ¡kai atrodo prie ieÅ¡kinio pridėtoje eismo įvykio deklaracijos kopijoje pažymėta apeliantė kaip „vairuotoja“, bei schemoje taÅ¡ku „A“ pažymėta apeliantės ožka.3. Pagal automobilio pažeidimus, nurodytus remonto sÄ matoje, abejotina, kad juos galėjo sukelti ožkos įtempta virvė.

Tretysis asmuo teismo posėdyje jo nuosavame neÅ¡iojamame kompiuteryje parodė vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame neva užfikuotas laikas po įvykio, kuomet buvo sugadintas jo automobilis. Pažymėtina, kad vaizdo įraÅ¡as buvo pateiktas be faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, iÅ¡ jo neaiÅ¡ku, kokioje laikmenoje buvo padarytas Å¡is įraÅ¡as, ar padarytas tÄ pačiÄ dienÄ , kaip ir įvykis, jame nesimato nei kaip judėjo automobilis, nei kÄ darė ožka, todėl Å¡is vaizdo įraÅ¡as negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu byloje.4.

IeÅ¡kinyje atsakovas remiasi tik trečiojo asmens kritiÅ¡kai vertintinu vieno sakinio paaiÅ¡kinimu praÅ¡yme iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡moka bei eismo įvykio deklaracija, kuri apskritai neturėjo bÅ«ti pildoma tokiu atveju, kadangi jokio eismo įvykio nebuvo.5. Trečiojo asmens veiksmuose galima įžvelgti tyčiÄ arba didelį neatsargumÄ , nes važiavo ten, kur buvo pririÅ¡ta apeliantės ožka. Ožka buvo pririÅ¡ta pievoje netoli apeliantės namų, kur nėra važiuojamosios dalies, o yra tik žole apaugęs takas, kuriuo ir važiavo trečiasis asmuo.6.

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje - sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ apeliantė laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kinys jai buvo pareikÅ¡tas praleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senatį (LR CK 1.125 str. 7 d.), kadangi pats įvykis, kuris užfiksuotas eismo įvykio deklaracijoje, buvo 2013-08-23, o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik 2014 m. lapkritį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia argumentais:1. Apeliantės teiginiai, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju draudėjÄ P. Č. ir atsakovÄ sieja iÅ¡ žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai, kuriam taikomas CK 1.125 straipsnyje 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.2.

Pagal Kelių eismo taisykles eismo įvykis - tai įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Todėl 2013 08 23 įvykis yra pagrįstai pripažintas eismo įvykiu, kita vertus, atsakovės pareiga atlyginti jai priklausančio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ atsirastų ir tuo atveju, jei žala bÅ«tų padaryta ne eismo įvykio metu (pvz. stovinčiai transporto priemonei).

3. Atsakovei ir jos atstovei po filmuotos medžiagos peržiÅ«ros nekilo klausimų, abejonių, jog peržiÅ«rėta medžiaga yra susijusi su 2013-08-23 eismo įvykiu. Ä®vykio medžiaga patvirtina įvykio aplinkybes, nes joje yra nufilmuota visa įvykių eiga iÅ¡kart po įvykusio eismo įvykio. Šį įrodymÄ teismas pagrįstai vertino byloje kaip atsakovės kaltės įrodymÄ , nes jis neprieÅ¡tarauja įrodymų liečiamumo ir leistinumo taisyklėms.4. CK 6.270 str. nuostatos atsakovės atžvilgiu yra taikomos tik ta analogija, jog tai yra griežtos atsakomybės be kaltės atvejis, gyvÅ«no savininko kaltė yra preziumuojama.

Atsakovei atsakomybė kyla CK 6.267 str., kuris yra taikomas kartu su CK 6.270 str. 1d. (atleidimo nuo atsakomybės pagrindai). Byloje nėra nustatytas itin didelis nukentėjusiojo neatsargumas, kuris būtų pagrindu sumažinti iš atsakovės prašomos atlyginti žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovės (apeliantės) V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

             Byloje nustatyta, kad transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta Kasko draudimu ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2013-08-14 00.00 val. iki 2014-08-13 24.00 val. (b.l. 13-14). 2013-08-23 15.05 val. Vilniaus r. sav., Skaisterių kaime buvo apgadinta transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama trečiojo asmens P. Č.. IeÅ¡kovas apskaičiavo žalos dydį už automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui 347,37 Eur (1200,45 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 40-45).

IeÅ¡kovui atlyginus draudėjo P. Č. patirtÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovas subrogacijos pagrindu perėmė teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų atlyginimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens.              Apeliantė skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2013-08-23 įvykis, kuomet buvo apgadintas trečiojo asmens P. Č. automobilis, bÅ«tų vertinamas kaip eismo įvykis. Be to, apeliantė nesutinka, kad trečiojo asmens automobiliui žalÄ galėjo padaryti ožka įtempdama virvę.

             Vadovaujantis LR CK 6.267 str., naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iÅ¡ jo pabėgusių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . Taigi naminio gyvÅ«no savininko kaltė dėl gyvÅ«no padarytos žalos yra preziumuojama. Deliktinė atsakomybė gyvÅ«no savininkui netaikoma tik tuo atveju, jeigu gyvÅ«no savininkas įrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Taigi nagrinėjamu atveju, apeliantei, visų pirma, kyla deliktinė atsakomybė už jai priklausančio naminio gyvÅ«no žalÄ padarytÄ trečiojo asmens turtui (CK 6.267 str.). Byloje nėra ginčo, dėl to, kad ginčo naminis gyvÅ«nas priklauso apeliantei. Byloje taip pat nekilo ginčas dėl to, kad apeliantės ožka 2013-08-23 buvo pririÅ¡ta taip, kad galėjo laisvai pasiekti važiuojamÄ jÄ dalį. Apeliantė nesutinka su tuo, kad prie ožkos pririÅ¡ta virvė, ožkai perėjus į kitÄ kelio pusę, galėjo nuplėšti maÅ¡inos bamperį.

             AiÅ¡kindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylÄ nagrinėjantis teismas iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetÄ ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikÅ¡mės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylosNr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).             Į bylÄ pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje pažymėta įvykio schema, kurioje nurodyta, kad virvė, prie kurios buvo pririÅ¡ta ožka, kliudė trečiojo asmens automobilį.

Vairuotojas trečiasis asmuo ir ožkos savininkė apeliantė Å¡ioje deklaracijoje pasirašė, pažymėdami deklaracijoje, kad dėl įvykio kalta apeliantė (b.l. 12). Teismo posėdžio, vykusio 2015-02-18, metu trečiasis asmuo P. Č. paaiÅ¡kino, kad jam nedideliu greičiu važiuojant iÅ¡ darbo keliu, esančiu Skaisterių km., Vilniaus rajone, ožkos jis nematė, nes tuo metu ji buvo perėjusi į kitÄ kelio pusę ir gulėjo už krÅ«mo. IÅ¡girdęs garsÄ lyg kažkas kliudytų jo automobilį sustojo.

Sustabdęs automobilį, trečiasis asmuo pastebėjo, kad pabaidyta ožka skersai kelio įtempė virvę ir taip nutraukė automobilio bamperį. Liudytojas V. L. (apeliantės žentas) teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad įvykio dienÄ matė numuÅ¡tÄ bamperį. Kaip liudytojas paaiÅ¡kino, jis neabejoja, jog nuo trečiojo asmens automobilio bamperis nukrito dėl ožkos. Tačiau liudytojo nuomone, praÅ¡omas priteisti žalos dydis yra neadekvatus padarytam pažeidimui.              Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad automobilio žalÄ sÄ lygojo ne vietoje pririÅ¡ta apeliantės ožka.

Pažymėtina, jog netinkamas gyvÅ«no laikymas, t. y. netinkamas gyvÅ«no pririÅ¡imas, nepriklausomai nuo jo elgesį nulėmusių aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamas kaip neiÅ¡vengiama, gyvÅ«no savininko nekontroliuojama bei nepaÅ¡alinama aplinkybė (LR CK 6.253 str. 2 d.), sudaranti sÄ lygas ribojanti civilinės atsakomybės taikymo galimybes apeliantei. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad transporto priemonę vairavęs trečiasis asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles, kad jis elgėsi nerÅ«pestingai ir toks ieÅ¡kovo elgesys galėjo turėti įtakos žalos kilimui ar jos dydžiui, todėl nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl nuostolių atlyginimo mažinimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos žalos sumÄ , pagrįstai rėmėsi į bylÄ pateikta ieÅ¡kovo žalų ekspertizių skyriaus sÄ mata (b. l. 18–32), nes atsakovė nepateikė jokių sÄ matos pagrįstumÄ paneigiančių įrodymų, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovo naudai buvo priteista visa nuostolių atlyginimo suma.             Atsakovės nurodomi argumentai, kad automobilio bamperis galėjo bÅ«ti jau sugadintas dar iki įvykio, nepagrįsti jokiais įrodymais, o tik prielaidomis, todėl atmestini (CPK 179 str.).             Apeliantė, kvestionuodama pirmos instancijos teismo sprendimÄ , apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti 1 metų ieÅ¡kinio senatį CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu.

Nesutikdamas su šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl CK 6.1015 str. įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ , teisės reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens įgyvendinimo. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Taigi draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (iÅ¡mokėjus jam draudimo iÅ¡mokÄ ) ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp Å¡io ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

Taigi tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). IeÅ¡kovei senaties terminas baigiasi 2016 m. rugpjūčio 23 d., o ji į teismÄ kreipėsi 2014 m. lapkričio 14 d., todėl senaties termino nepraleido.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėja                                                    Rita Kisielienė