2022-11-23 Nr. AB-28519-3-62-3-00616-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-755-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00616-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. (Z. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Z. S. (Z. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Marijampolės PN jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Paaiškino, kad skiriant jį į būrius nebuvo atsižvelgiama į pareiškėjo turimus priešus, neužtikrintas jo saugumas, todėl jis nuo nuteistųjų patyrė sunkius daugybinius kūno sužalojimus, psichologinį spaudimą, žeminimą, patyčias. Atvykęs į Marijampolės PN pareiškėjas prašė paskirti jį į ramų būrį, kuriame negrėstų pavojus sveikatai ir gyvybei, tačiau pareigūnai jo problemų nesvarstė, pasakė, kad paskirs į būrį, kuriame yra vietos, o jei dėl saugumo kils problemų, tada pradės jas spręsti. Pareiškėjas buvo paskirtas į 16-17-ą būrį, kuriame kalinami nuteistieji, turintys adaptacinių problemų, vartojantys alkoholį ir narkotikus, nuo nuteistųjų pareiškėjas patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, buvo reketuojamas, žeminamas. Pareiškėjas teigė žodžiu prašęsis paskiriamas į reabilitacijos būrį, nes atitinka reabilitacijos kriterijus ir šiame būryje būtų saugiausia, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2-ame, 3-iame, 4-5-ame, 6-ame, 7-ame, 16-17-ame, 22-ame būriuose tualetai nuo patalpos buvo atskirti tik žema pertvara, todėl nebuvo užtikrintas privatumas jais naudojantis, buvo per mažai įrengta tualetų, pisuarų, nes tekdavo laukti eilėse. 16-17-ame būryje buvo 6 vnt. pisuarų ir 6 vnt. klozetų, kuriais naudojosi apie 100 nuteistųjų, klozetai buvo įrengti per arti pisuarų. 2-ame, 3-iame, 16-17-ame, 22-ame būriuose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, todėl laisvo ploto buvo tik 1,5 kv. m. Nebuvo rūkymo vietų, ventiliacijos, nuolatos trūko gryno oro. 16-17-ame būryje nuteistieji rūkė, gėrė alkoholį, vartojo narkotikus, pareiškėjui teko sumokėti 100 Eur, kad nuteistieji jo nemuštų. Pareiškėjas nurodė kreipęsis į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus, tačiau jo nusiskundimai buvo ignoruojami.

4. Pareiškėjas nurodė, kad į 22-ą būrį, kuriame jis turėjo priešų, pareigūnų buvo patalpintas panaudojant fizinį smurtą, ašarines dujas, veido nudegimai buvo užfiksuoti asmens sveikatos istorijoje. Pareigūnai neregistravo pareiškėjo raštų bei prašymų, tarp jų ir dėl bado akcijos paskelbimo, grasino, kad perkels jį į būrį, kuriame jis turi priešų, neperveš į saugius pataisos namus, jei jis raštų (skundų) neatsiims. Pareiškėjas teigė 2019 m. rugpjūčio 26 d. 3-ame būryje patyręs fizinį smurtą. Neperkėlus jo į kitą būrį, 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas buvo pakartotinai stipriai sumuštas. Nuteistieji jį stipriai sužalojo ir 2019 m. lapkričio 3 d. 2-ame būryje, pareiškėjui teko keturis mėnesius gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pareiškėjui buvo nustatyti kūno sužalojimai, lūžusi koja, šonkauliai. Sužalojimų pasekmės neišnyko iki šių dienų (kamuoja stuburo skausmai, deformuota, susilpnėjusi kūno kairė pusė). Nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. dėl žemiau kelio lūžusios ir sugipsuotos kojos laikino sulaikymo kameroje pareiškėjas negalėjo pasinaudoti tualetu, nes tualetas buvo tupiamas. Pareiškėjas nurodė prašęsis perkeliamas į slaugos skyrių, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Grįžęs iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjas prašėsi izoliuojamas, tačiau Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai atsisakė tokį jo prašymą tenkinti.

5. Pareiškėjas teigė, kad būriai buvo rakinami, nors gyvenamosios patalpos nebuvo kamerų tipo, nebuvo pareigūnų budėjimo posto. Būriuose nebuvo pakankamai laisvo ploto judėti, koridorius itin siauras, vienu metu juo galėjo eiti trys asmenys, į lauką pareiškėjas galėdavo išeiti kelis kartus per dieną, iš viso tik 2-3 valandoms. Atliekant bausmę kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, o natūrali dienos šviesa į kameras nepatekdavo dėl už langų pastatytos aukštos tvoros. Kamerose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, nes dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas, trūko inventoriaus (stalų, kėdžių, spintelių), nebuvo ventiliacijos, naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas. Tualete nebuvo tiesioginio vandens nuleidimo. Pasivaikščioti pareiškėjas buvo vedamas tik 1 valandą per parą. Kameroje Nr. 17 čiužinys, antklodė ir pagalvė buvo atiduodami tik miegui skirtam laikui. Dėl džiovyklų trūkumo, drabužius ir avalynę pareiškėjas džiovindavo kameroje, todėl būdavo nuolatinė drėgmė, nebuvo ventiliacijos, smirdėjo tualetas, ant sienų ir lubų atsirasdavo pelėsis, krito tinkas. Patalpos buvo labai retai dezinfekuojamos, todėl veisėsi tarakonai, nariuotakojai. 2-ame būryje iš pareiškėjo buvo atimti rūbai ir avalynė. Pareiškėjas nurodė kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl labdaros skyrimo, nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2020 m. gegužės 11 d. labdara jam nebuvo skirta, todėl daugiau nei 2 mėnesius jis neturėjo rūbų persirengimui, negalėjo išeiti į lauką pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, juose nebuvo šiukšliadėžės, suoliukų, sporto įrangos, pareigūnų iškvietimo mygtukų, buvo nelygus grindinys. Kamerų tipo patalpose pareiškėjui trūko užimtumo, jis galėjo naudotis tik biblioteka. Pataisos namuose nedirbo Resocializacijos skyriaus specialistai.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad daug kartų dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau niekas esamos padėties nebandė pakeisti. Netinkamos kalinimo sąlygos pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 21 straipsnį, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 bei 8 straipsnius. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovo atsiliepimas į skundą yra šabloninis, klaidinantis ir netikras, todėl prašė jį atmesti, o Marijampolės PN nepaneigtas aplinkybes – vertinti pareiškėjo naudai. Pareiškėjas tvirtino, kad pataisos įstaigoje jis jautėsi žeminamas ir kankinamas, pašlijo jo fizinė ir psichologinė sveikata. Dėl patiriamo nuolatinio streso, nerimo, baimės jis pradėjo rūkyti, vartoti sintetiniu kanabinoidu purkštą tabaką, retsykiais norėjo nusižudyti, todėl prašė priteisti jam skunde nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovo atstovas teigė, kad nuteistieji į būrius skirstomi pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą diferencijuoto skirstymo schemą, vertinant nuteistųjų socialinius gebėjimus, polinkį arba ne daryti naujas nusikalstamas veikas, požiūrį į subkultūrą ir kitas asmenines, individualias savybes. Pagal minėtus kriterijus į būrius buvo skiriamas ir pareiškėjas.

9. Atsakovo atstovas nurodė laikotarpius, kameras, būrius ir gyvenamąsias patalpas, į kuriuos ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas pareiškėjas, jų plotus, kartu apgyvendintų asmenų skaičių, vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą ir darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl tekusio per mažo gyvenamojo ploto yra nepagrįsti. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato, jog baldai ar kiti įrenginiai turi įtakos gyvenamojo ploto normos skaičiavimui. Atkreipė dėmesį, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas iš įstaigos buvo išvykęs.

10. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Marijampolės PN įgyvendina galiojančias teisės aktų nuostatas dėl nuteistųjų užrakinimo gyvenamuosiuose aukštuose ar gyvenamosiose patalpose (kamerose), užtikrinant galimybę pasinaudoti tualetu, prieiti prie vandens šaltinio, kamerose sudarant sąlygas iškviesti pareigūnus. Atsakovo atstovas nurodė būriuose esančių sanitarinių įrenginių kiekį, jais besinaudojančių nuteistųjų skaičių ir pastebėjo, kad teisės aktai nenumato, jog pisuarai nuo unitazų turi būti atskirti pertvaromis, todėl pareiškėjo teiginius dėl per mažo kiekio sanitarinių įrenginių ir netinkamo įrenginių išdėstymo tualetuose vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, galėjo laisvai judėti po lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose pataisos įstaigos teritorijose ir erdvėse – direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Kitose įvairios paskirties patalpose: bibliotekoje, koplyčioje, laisvalaikiui skirtose erdvėse yra sanitariniai mazgai, kuriais pareiškėjas galėjo naudotis. Pareiškėjo nurodytose kamerose sanitariniai mazgai yra visiškai atskiroje patalpoje, o kameros Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 yra vienutės, pareiškėjas buvo vienas, todėl sanitariniu mazgu galėjo naudotis, nepažeidžiant jo teisės į privatumą. Atsakovo atstovas darė išvadą, kad naudojantis tualetu pareiškėjo privatumas buvo pakankamai užtikrinamas. Atsakovo atstovas neturėjo duomenų, kad nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. būtų vykęs remontas ar sugedę sanitariniai įrenginiai, todėl pareiškėjo teiginius, jog jis visiškai negalėjo pasinaudoti tualetu, vertino kaip neatitinkančius tikrovės.

11. Atsakovo atstovas paaiškino, kad visose patalpose dirbtinis apšvietimas, vėdinimas per langus, išskyrus patalpas, kuriose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, atitinka higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas galėjo atsidaryti langus ir patalpas vėdinti jam patogiu laiku. Baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpų sanitariniuose įrenginiuose yra oro ištraukimo sistema, t. y. vėdinimo ventiliacija. Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu negavo duomenų, kad pareiškėjo minimose kamerose būtų buvę pelėsio ar kamerose būtų jaučiama drėgmė. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad patalpų atitikimas higienos normų reikalavimams yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės įstaigų, į kurias galėjo kreiptis ir pareiškėjas. Turto valdymo skyriaus specialistai – gedimus ar defektus nedelsiant šalina. Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose pareiškėjui buvo suteikiamas mažesnis užimtumas, nes jis jose buvo patalpintas nuobaudų atlikimui arba dėl tam tikrų reikalavimų nevykdymo. Tačiau jis galėjo skaityti bibliotekos darbuotojų išduodamas knygas, tam skirtu laiku išeiti pasivaikščioti. Pagal galiojančius teisės aktus į kamerų tipo patalpas patalynė išduodama tik miegojimui skirtu laiku. Švarą ir tvarką Marijampolės PN bendrojo naudojimo patalpose palaiko dirbantis nuteistasis – tvarkinys. Nuteistiesiems tvarkymuisi išduodamos valymo priemonės, patalpų švara ir tvarka priklauso nuo nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo valios. Rūkymo patalpų įrengimo teisės aktai nenumato. Pagal Marijampolės PN direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką nuteistieji gali naudotis skalbykla, skalbiniai grąžinami išdžiovinti. Atsakovo atstovas akcentavo, kad teisės aktai nenumato pasivaikščiojimo kiemelių ploto ar vienam nuteistajam turinčio tekti ploto, nenumato privalomai įrengti suoliukus ar sporto inventorių. Priešingai, nei teigė pareiškėjas, kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemelių danga yra lygi, yra įrengta vandens šalinimo sistema. Įstaigoje yra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, tačiau nėra galimybės užtikrinti, kad ji funkcionuotų nuolatos, nes nuteistieji ją piktybiškai gadina. Marijampolės PN yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri prižiūri patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą.

12. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 26 d. atsisakė rašyti pareiškimą dėl sužalojimo, todėl tyrimas buvo nutrauktas. Dėl 2019 m. lapkričio 3 d. sužalojimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Marijampolės apylinkės teisme priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-61-416/2021. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų į psichologus nesikreipė. Atsakovo atstovas mano, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, todėl nesant bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla prievolės atlyginti pareiškėjui žalą.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo Z. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės PN 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl vienam asmeniui tekusios gyvenamojo ploto normos pažeidimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1, 111.2 papunkčių nuostatomis ir atsižvelgė į atsakovo atstovo atsiliepime pateiktus skaičiavimus, pagal kuriuos pareiškėjui skirtingais laikotarpiais būrių gyvenamosiose patalpose teko nuo 3,1 kv. m. iki 3,2 kv. m. gyvenamojo ploto, kamerų tipo patalpose teko nuo 4,0 kv. m. iki 4,35 kv. m. ploto. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie gyvenamųjų patalpų ir kamerų plotus, apgyvendintų asmenų skaičių neginčijo, tačiau nurodė, jog dalį ploto užėmė inventorius, įrenginiai, kamerose sanitarinis mazgas, todėl laisvo judėjimui skirto ploto buvo per mažai. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentu, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, jog baldų užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas iš patalpų ploto. Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjui kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pažeista, todėl skaičiuojant ploto normą iš bendro kameros ploto neišskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas ir nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės, neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto normos, galėjo būti pažeistos.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad skiriant jį į būrius nebuvo atsižvelgiama į pareiškėjo turimus priešus, atsakovui netenkinus prašymo paskirti jį į pageidaujamus būrius 2019 m. rugpjūčio 26 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d. bei 2019 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas buvo sumuštas kitų nuteistųjų, patyrė sužalojimų, teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinus atlikti veiksmus, kurie leistų įsitikinti, jog pareiškėjui po patirtų sužalojimų 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d., skiriant jį į kitus konkrečius būrius, jam bus saugu (pvz., apie pareiškėjo išklausymą Nuteistųjų skirstymo komisijos posėdyje, apie Kriminalinės žvalgybos skyriaus atliktą tarnybinį tyrimą). Teismo nuomone, skyrimas į būrį, neįsitikinus, jog pareiškėjo saugumui pavojus negresia, kad kiti nuteistieji prieš jį nėra nusiteikę, kai du kartus (2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d.) pareiškėjas sveikatos sužalojimus jau buvo patyręs, vertintini kaip nepakankami Marijampolės PN pareigūnų veiksmai, vykdant laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 114 str. 1 d.). Teismas pripažino, kad atsakovo atstovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas vertino, kad atsakovo atstovas neįgyvendino Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), 11 punkte nurodytų veiksmų, neužkardė bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų, dėl to pareiškėjo patirti sveikatos sutrikdymai, skunde aprašyti neigiami išgyvenimai yra tokio pažeidimo pasekmė.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pareigūnai neregistravo jo raštų bei prašymų, tarp jų ir dėl bado akcijos paskelbimo, grasino, kad perkels į būrį, kuriame pareiškėjas turi priešų, neperveš į saugius pataisos namus, jei jis raštų (skundų) neatsiims, teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nekartą rašė skundus, prašymus ne tik pataisos įstaigos administracijai, bet ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), teismui, tokie skundai buvo registruojami, išsiunčiami, pareiškėjas gaudavo atsakymus. Pareiškėjas ne kartą raštu (pvz. 2019 m. rugpjūčio 9 d., 2019 m. rugsėjo 13 d., 2019 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 10 d., 2020 m. balandžio 17 d. ir pan.) yra pareiškęs, jog atsakymų nereikia, nes viskas išaiškinta pokalbio metu. Teismo vertinimu, minėti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nebijojo skundus (prašymus) rašyti. Pareiškėjas nekonkretizavo ir nedetalizavo, kada ir koks konkretus jo skundas nebuvo registruojamas, tokių (neregistruotų, grąžintų, neišspręstų) skundų į bylą nepateikė, todėl aplinkybės dėl skundų neregistravimo dėl jų abstraktumo ir prieštaravimo bylos dokumentams negali būti vertinamos kaip atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

17. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl privatumo neužtikrinimo tualete ir nesudarytos galimybės pasinaudoti tualetu laikino sulaikymo kameroje, teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Normos) nurodoma, kad sanitariniame mazge įrengtas klozetas gali būti ir tupiamas (Normų 7.6 p., 10.4 p.), todėl tupiamo klozeto įrengimas nepažeidžia galiojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą, jog dėl sugipsuotos kojos negali naudotis tupiamu tualetu, o šis į tokį skundą nebūtų reagavęs, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad pareiškėjui laikino sulaikymo kameroje nebuvo galimybės pasinaudoti tualetu.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas, teigdamas, jog pareiškėjas kamerose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 buvo apgyvendintas vienas (kameros vienutės), tačiau nustačius, jog kameroje Nr. 11 yra įrengtos dvi miegamos vietos, nepateikė duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad pareiškėjas dvivietėje kameroje buvo apgyvendintas vienas. Teismas vertino, kad atsakovo atstovo į bylą pateiktos fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios (nenurodoma, kurios kameros sanitarinio mazgo nuotraukos pridedamos, nenurodomas sanitarinių mazgų atskyrimo sienelių aukštis, yra nuotraukų, kuriose unitazai neatskirti sienelėmis), todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniuose mazguose. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN, pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad tualeto patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrintas deramas privatumas.

19. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, teismas vadovavosi Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimais, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakingos institucijos patikrinimų metu nustatytais pažeidimais, todėl vertino, kad atsakovo atstovas neužtikrino tinkamo apšvietimo patalpose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, tuo pažeisdamas Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus, t. y. neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.

20. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas, teigdamas, jog Marijampolės PN nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, nepateikė duomenų, kad kenkėjų naikinimo paslaugos buvo atliekamos ir iki sutarties pasirašymo (pareiškėjas teigė neturtinę žalą patyręs nuo 2019 m. gegužės 26 d.), todėl teismas vertintino, kad pateikta sutartis nėra pakankama pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie buvusius tarakonus, nariuotakojus paneigimui nuo ginčui aktualaus laikotarpio pradžios iki sutarties sudarymo. Atsakovo atstovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, laikytina, kad atsakovo atstovas pažeidė Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, įpareigojantį nuolat naikinti nariuotakojus ir kitus kenkėjus, o tai galėjo lemti pareiškėjo patirtus perteklinius nepatogumus.

21. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos nebuvimo ir netinkamo natūralaus patalpų apšvietimo, nustatęs, kad pareiškėjas neginčijo, jog patalpų nebuvo galima išvėdinti per langus, o natūralaus apšvietimo parametrai Higienos normoje HN 134:2015 nėra reglamentuojami.

22. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl patalpų įrengimo, teismas pažymėjo, kad Normose nurodoma, jog sanitarinėse patalpose turi būti įrengiamas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Pareiškėjas teigė, kad 16-17-ame būryje buvo 6 vnt. pisuarų ir 6 vnt. klozetų, todėl sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 90 asmenų. Teismo vertinimu, pareiškėjui nurodžius apytikslį nuteistųjų, besinaudojančių sanitariniai įrenginiais skaičių, kuris yra artimas 90-iai asmenų, kuriems įrenginių turėjo pakakti, ir neginčijant atsakovo atstovo atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl apgyvendintų 82 nuteistųjų, laikytina, kad Normose nustatytas sanitarinių įrenginių kiekis buvo pakankamas.

23. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotai galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuojami, 2003 m. gruodžio 23 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Marijampolės PN yra pripažinti tinkamais naudoti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad juose suprojektuoti koridoriai arba pisuarų atstumai nuo klozetų gali neatitikti statybos projekto sprendinių. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl itin siaurų koridorių, per mažų pasivaikščiojimo kiemelių ar netinkamo pisuarų ir klozetų išdėstymo.

24. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių, nustatęs, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nereglamentuoja privalomo sporto inventoriaus, šiukšliadėžių, suoliukų ar pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo, kurioje kameroje galėjo būti nepakankamas kiekis inventoriaus (stalų, kėdžių, spintelių), tačiau nurodė, kad esantis inventorius užėmė kameros plotą ir laisvo judėjimui ploto buvo per mažai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl trūkstamo inventoriaus ar nelygaus grindinio pasivaikščiojimo kiemeliuose, nedetalizavo ir nekonkretizavo neturtinės žalos dėl nurodytų aplinkybių pasireiškimo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo nurodytų abstrakčių aplinkybių apimtyje konstatuoti neturtinės žalos pasireiškimo faktą ar atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl būrių rakinimo, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės dėl nuolat neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos (mygtukų) nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl rakinamuose būriuose nebuvusios pareigūnų iškvietimo sistemos (veikiančių mygtukų), todėl, teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d., toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 731.2 papunkčio ir Vidaus tvarkos taisyklių naujos redakcijos 15.2 papunkčio reikalavimai, rakinant nuteistuosius būriuose, buvo pažeisti. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pataisos namuose visą parą budi ir dirba apsaugos pareigūnai, medicinos personalas, teismas vertino, jog, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų pernelyg sudėtinga. Pareiškėjas nepateikė duomenų, ar jam buvo iškilusi būtinybė išsikviesti pagalbą ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių nebuvimo. Byloje nesant duomenų apie konkrečius atvejus, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog dėl pareigūnų iškvietimo sistemos (mygtukų) neįrengimo ar jų neveikimo pareiškėjas galėjo patirti neturtinės žalos pasireiškimą.

26. Teismas vertino, kad atsakovo atstovo pareigūnų veiksmai, kai nuteistajam nuobaudos vykdymo laikotarpiu nebuvo leista visą dieną turėti patalynę (pagalvę, čiužinį, antklodę) kamerų tipo patalpose, atitiko ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių ir Vidaus tvarkos taisyklių naujos redakcijos (atitinkamai 220 punkte ir 23 punkte) įtvirtintą reglamentavimą. Marijampolės PN pareigūnai, išduodami patalynę tik miegui skirtu laiku, vykdė teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra jokių prielaidų išvadai, kad neleidimas pareiškėjui (kaip ir kitiems nuteistiesiems) dienos metu kameroje turėti patalynę (pagalvę, čiužinį, antklodę) buvo neteisėtas ar atliekamas piktnaudžiaujant pareigūnams suteiktais įgaliojimais, todėl nėra pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

27. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl neorganizuojamo užimtumo jam atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose, matyti, kad pareiškėjo teisės buvo apribotos BVK 145 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovo atstovas galėjo pažeisti galiojantį teisinį reglamentavimą dėl perteklinio pareiškėjo teisų suvaržymo, todėl nėra pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

28. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimo, nesprendžiant kylančių problemų dėl gedimų taisymo ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatų vykdymo, nustatęs, kad pataisos namų administracija reaguoja į skundus, esančius gedimus, trūkumus šalina, esant prašymui skiria materialinį aprūpinimą.

29. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti Individualus pareiškėjo socialinės reabilitacijos planas, Nuteistojo individualaus darbo planas, įrašai apie pravestus pokalbius ir socialines priemones paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Resocializacijos skyriaus darbuotojai neatliko savo pareigų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų reiškęs pretenzijas Marijampolės PN administracijai dėl inventoriaus patalpų tvarkymuisi išdavimo (neišdavimo), skalbinių neskalbimo ar grąžinimo neišdžiovintų, taip pat kitų skunde nurodytų aplinkybių, tokių kaip: džiovyklų trūkumo, rūkančių, geriančių alkoholį, vartojančių narkotikus nuteistųjų, miegojimo ant grindų laikino sulaikymo patalpoje, o pataisos įstaigos administracija nebūtų į tokius skundus (prašymus) reagavusi. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada pareigūnai naudojo prieš jį psichologinę prievartą, fizinį smurtą, ašarines dujas, kada pareiškėjas buvo reketuojamas, nedetalizavo, ką reiškia patalpų retas dezinfekavimas, todėl minėtus argumentus teismas vertino kaip abstrakčius, nedetalizuotus ir neįrodytus.

30. Vertindamas pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo būdą (dydį) dėl nustatytų atsakovo atstovo pažeidimų (nepakankamo nariuotakojų naikinimo, deramo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo, tinkamo dirbtinio apšvietimo neužtikrinimo, nepakankamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų nuolatinės elgesio kontrolės, bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų neužkardymo), teismas nurodė, kad bylos duomenys leidžia teismui vertinti, jog pareiškėjas galėjo patirti perteklinių neigiamų išgyvenimų, fizinį skausmą, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį ir trukmę, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio administracinėse bylose, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 350 Eur suma.

III. 31. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

32. Atsakovo atstovas mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Atsakovo atstovo teigimu, nuteistieji į būrius skirstomi diferencijuoto skirstymo būdu, kuris yra sudėtingas procesas, kurio metu nuteistieji skirstomi pagal jų asmenines savybes, charakterio bruožus, gebėjimus, socialinius įgūdžius, polinkius daryti arba ne naujas nusikalstamas veikas. Atsakovo atstovas pažymi, kad jis laikosi teisės aktų reikalavimų, visada stengiasi rėžimo reikalavimų pažeidimus užkardyti. Atkreipia dėmesį, kad Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų yra apie 900, tarp nuteistųjų kyla konfliktai, kurie iššaukia smurto protrūkius. Pareiškėjo atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatyti kalti asmenys, dėl kurių pareiškėjas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo bausmės atlikimo metu nėra siekiama pabloginti jo laikymo sąlygas ar kitaip pakenkti jo interesams.

33. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo išvada dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose buvo vienas, todėl niekas jo negalėjo matyti. Atsakovo atstovo įsitikinimu, sienelės aukštis neturi esminės reikšmės svarstant dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui negalėjo kilti nepatogumų, negalėjo būti neužtikrintas jo privatumas.

34. Atsakovo atstovo teigimu, teismas neįvertino į bylą pateiktų duomenų dėl sutarties su UAB „Dezinfa“ vykdymo, atsakovo atstovas dėl perteklinių duomenų nepateikė prieš tai galiojusios sutarties su UAB „Dezinfa“. Faktą, kad sutartis buvo vykdoma ginčui aktualiu laikotarpiu, patvirtina pateikti duomenys, t. y. UAB „Dezinfa“ graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, duomenys pateikti nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad esant nustatytiems higienos normų pažeidimams, jie visada pašalinami per kuo trumpesnį laiką.

35. Atsakovo atstovas prašo atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio taikymo teisminę praktiką, jog neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški <...>. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas neįrodė prarastų neturtinių vertybių. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į psichologę, kuri turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Atsakovo atstovas mano, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Atsakovo atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo priteisimo.

37. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė Marijampolės PN administracijos neteisėtus veiksmus dėl nepakankamo nariuotakojų naikinimo, deramo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tinkamo dirbtinio apšvietimo pareiškėjui neužtikrinimo, nepakankamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų nuolatinės elgesio kontrolės ir bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų neužkardymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme galėjo sukelti pareiškėjui neigiamas pasekmes, tarp jų nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurios patenka į CK 6.250 straipsnyje nurodytą neturtinės žalos apibrėžtį, todėl priteisė pareiškėjui 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

38. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, neatsižvelgė į tai, jog nuteistųjų skirstymas į būrius yra sudėtingas procesas, kurio metu nuteistieji skirstomi pagal jų asmenines savybes, charakterio bruožus, gebėjimus, socialinius įgūdžius, polinkius daryti arba ne naujas nusikalstamas veikas, tarp nuteistųjų kyla konfliktai, kurie iššaukia smurto protrūkius, tačiau Marijampolės PN pareigūnai visada stengiasi rėžimo reikalavimų pažeidimus užkardyti. Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su teismo nustatytu pareiškėjo privatumo pažeidimu, išvadomis dėl nepakankamo nariuotakojų naikinimo ir sprendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

41. Nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Skiriant nuteistuosius į būrius, turi būti atsižvelgta į gyvenamojo ploto normos užtikrinimą nuteistiesiems, tačiau privalu įvertinti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat turi būti laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019; kt.).

42. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte buvo nustatyta, kad skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 13 punkte nustatyti iš esmės analogiški skirstymo nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras kriterijai.

43. Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362. Todėl kalinimo įstaigos, vykdydamos minėtų teisės aktų reikalavimus ir užtikrindamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus.

44. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatyti nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo tikslas, sąlygos ir tvarka. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.).

45. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2395-662/2018; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-392-502/2021; ir kt.). Tačiau pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį, nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbioms priežastims, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017).

46. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 26 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir 2019 m. lapkričio 3 d. buvo sumuštas kitų nuteistųjų, patyrė sužalojimų (II tomas, b. l. 33–35, 43–45, 53–56, 58–59, 61–64). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sužalojimo 2019 m. rugpjūčio 27 d., nes pareiškėjas atsisakė rašyti pareiškimą, nurodęs, jog didelių sužalojimų nepatyrė ir niekam jokių pretenzijų neturi. Po 2019 m. lapkričio 3 d. įvykusio pareiškėjo nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir medžiaga perduota teismui (IV t., b. l. 46). Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-416/2021 konstatavo, jog incidente dalyvavo kiti nuteistieji (kaltinamieji G. L., L. K., D. Z.), kurie įvykdė jiems inkriminuotą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiajam Z. S.. Byloje taip pat yra duomenų, kad pareiškėjas buvo teikęs skundus Marijampolės PN direktoriui, taip pat Kalėjimų departamentui dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, dėl nesaugumo paskirtuose būriuose, dėl patirto sužalojimo (II t., b. l. 112–113, 125–126). Kalėjimų departamentas raštais (I t., b. l. 19, 20, 21, 26, 28) pareiškėjui paaiškino, kad dėl perkėlimo jis turi kreiptis į Marijampolės PN, o turint duomenų apie kitų nuteistųjų kėsinimąsi jam pakenkti, žinomus faktus ir aplinkybes išdėstyti įstaigos personalui arba Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriui, kad po 2019 m. rugpjūčio 28 d. sužalojimo pareiškėjas buvo paskirtas į kitą nuteistųjų būrį, o po 2019 m. lapkričio 3 d. patirtų sužalojimų jis buvo paskirtas dar į kitą nuteistųjų būrį, kad 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas buvo pervežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o 2020 m. vasario 27 d., pasibaigus gydymui, grąžintas į Marijampolės PN.

47. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualias faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas neįrodė, jog po pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. patirtų sužalojimų, skirdamas jį į kitus konkrečius būrius, atliko vertinimą, siekdamas įsitikinti, kad pareiškėjui ten bus saugu. Sutiktina su atsakovo atstovo argumentais, kad nuteistųjų skirstymas į būrius yra sudėtingas procesas, tačiau tai neatleidžia atsakovo atstovo nuo pareigos savo veiklą organizuoti taip, kad būtų užtikrinti imperatyvūs BVK 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tikslai. Šiuo atveju, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, skyrimas į būrį, neįsitikinus, jog pareiškėjo saugumui pavojus negresia, kad kiti nuteistieji prieš jį nėra nusiteikę, kai du kartus (2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d.) pareiškėjas jau buvo patyręs sveikatos sužalojimus, pripažintini kaip nepakankami Marijampolės PN pareigūnų veiksmai, vykdant nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimus ir paskirstymo procedūras, todėl yra pagrindas šiuo aspektu pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

48. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nustatytą pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, pažymi, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog prieiga prie tinkamai įrengtų ir higienos reikalavimus atitinkančių sanitarinių įrenginių yra pirmaeilės svarbos tam, kad kaliniai galėtų išlaikyti asmens orumo jausmą. Higiena ir švara yra ne tik dalis pagarbos, kurią asmenys turi skirti savo kūnui ir savo kaimynams, su kuriais dalijasi patalpomis ilgą laiką, jos taip pat yra sveikatos išsaugojimo sąlyga ir būtinybė. Tikrai humaniška aplinka yra neįmanoma be laisvos prieigos prie tualeto arba galimybės išlikti švariam (žr., pvz., 2015 m. sausio 27 d. sprendimo byloje Neshkov ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimų Nr. 36925/10 ir kt.), 240 p., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).

49. Kalėjimų departamento 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (ginčui aktuali įstatymo redakcija), nustatančių pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, 16.5 papunktyje, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.

50. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

51. Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

52. Vertinant pareiškėjui dėl nevisiškai tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kilusius nepatogumus, atsižvelgtina ir į tai, ar atsakovas pagrindė (nepagrindė), jog pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas tuo laikotarpiu, bei ar buvo kitų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą ir pan., net jei sanitariniai mazgai ir yra įrengti kamerų kampuose bei jie nėra tiesiogiai matomi pro kamerų duryse įrengtus langelius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1506-624/2018, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017). Patvirtinančiomis privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimą laikomos aplinkybės, kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti prie durų ir nėra papildomai izoliuoti, t. y. sanitarinio mazgo įėjimas nuo gyvenamosios kameros dalies nėra atitvertas durimis ar kitokiomis pertvaromis, taip pat tai, kad visą pareiškėjo laikymo laikotarpį su juo kameroje buvo ir kiti suimtieji (nuteistieji) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2134-575/2018, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-725-756/2017).

53. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundėsi, kad privatumas naudojantis sanitariniais mazgais jam nebuvo užtikrintas laikino sulaikymo kamerose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 ir 2-ame, 3-iame, 4-5-ame, 6-ame, 7¬-ame, 16-17-ame, 22-ame būriuose. Iš byloje pateiktų duomenų (atsakovo atstovo paaiškinimų, pateiktų fotonuotraukų, I t. b. l. 80-82, II t. b. l. 146–200, III t. b. l. 1–74, 91–127) matyti, kad pareiškėjo minėtuose būriuose unitazai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis arba įrengti tam specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu minėtuose būriuose buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Tačiau vertinant laikino sulaikymo kamerose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 įrengtus sanitarinius mazgus (III t., b. l. 75-91) pažymėtina, kad kamerose įrengti tualetai visiškai nėra atskirti nuo likusios gyvenamosios patalpos, todėl šiuo aspektu yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, kad pareiškėjas laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas vienas, nesudaro pagrindo nekonstatuoti privatumo pažeidimo, tačiau į tai atsižvelgtina, vertinant pareiškėjui dėl nevisiškai tinkamai įrengto sanitarinio mazgo kilusius nepatogumus.

54. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo, susijusio su nepakankamu nariuotakojų naikinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar pareiškėjo nusiskundimai dėl buitiniais parazitais užkrėstos patalpos yra pagrįsti, vien tik atsakovo pateiktos sutarties dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos kopijos pateikimas nėra pakankamas pagrįsti, kad tikrinamu atveju pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygos šia prasme išties buvo tinkamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-261/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018). Tai reiškia, kad atsakovas, paneigdamas pareiškėjo teiginius, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus to įrodymus (šiuo atveju, pvz., dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.). Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, paprastai vertinama, ar laisvės atėmimo įstaiga sutarties dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sąlygų laikėsi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas, ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).

55. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas pripažino, kad nepateikė į bylą visų sutarčių, sudarytų su UAB „Dezinfa“, kurios apimtų visą ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gegužės 11 d., tačiau pateikė tik 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytą sutartį (II t., b. l. 13–17), kurią pirmosios instancijos teismas įvertino kaip nepakankamą įrodymą pareiškėjo nusiskundimams paneigti. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje yra pateikti graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenys už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d., kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Dezinfa“ ginčui aktualiu laikotarpiu reguliariai kiekvieną mėnesį atliko vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Marijampolės PN patalpose. Vertinant pareiškėjo teiginius apie Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimą, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, surašytų ginčo ar artimu jam laikotarpiu, kuriuose būtų užfiksuota, jog Marijampolės PN patalpose veisėsi įvairūs parazitai.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Marijampolės PN administracija kenkėjų kontrolei vykdyti yra sudariusi sutartį su įmone, kuri specializuojasi šioje srityje ir reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus, daro išvadą, jog atsakovo atstovas atliko aktyvius ir tinkamus veiksmus, skirtus tam, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, tarp jų – ir pareiškėjas, nebūtų vabzdžių ir graužikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu tinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo aspektu nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

57. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo parinkto neturtinės žalos pareiškėjui kompensavimo būdo, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

58. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

59. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinus privatumo naudojantis laikino sulaikymo kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, taip pat neužtikrinus tinkamo dirbtinio apšvietimo ir pakankamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų nuolatinės elgesio kontrolės bei neužkardžius bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., ir EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, jais sukeltų nepatogumų pobūdį, pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas vienas), mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 350 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

61. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius