e25fc4eb-515e-4d18-92fa-e40eab1f3591 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3457-422/2015                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02095-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai CiliÅ¡auskaitei,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A.S., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui I.E.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.E. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas I.E. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 6-15) nurodė, kad nuo 2005 m. iki 2006 metų buvo dažnai konvojuojamas traukiniu, tai užtrukdavo ilgÄ laikÄ . Traukinio kameros bÅ«davo perpildytos ir prirÅ«kytos, tai pareiÅ¡kėjui sukeldavo kančias. Nuo 2006 m. buvo konvojuojamas Mercedes Benz modelio automobiliu, kuriame buvo talpinama iki 10 asmenų.

Sėdėti turėjo ant lentos, o kartais ir stovėti. Kelis kartus konvojavimo metu vėmė. Dėl tokių nežmoniÅ¡kų konvojavimo sÄ lygų patyrė kančias, dvasinius skausmus. Minėtas konvojavimo sÄ lygas vertina kaip žmogaus kankinimÄ pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Neturtinę žalÄ vertina 10 000 Eur, praÅ¡o priteisti jÄ Â iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VieÅ¡ojo saugumo tarnyba) su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 37-39) nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad konvojavimas yra atliekamas specialiomis transporto priemonėmis – specialiais automobiliais, autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros. Specialieji vagonai nenaudojami nuo 2006 m. sausio 1 d. Pabrėžė, kad specialus transportas, skirtas konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais – registracijos liudijimais, kasmetinės techninės apžiÅ«ros ataskaitomis.

Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pažymėjo, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Apie tai daromas įraÅ¡as konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo psichinei ir fizinei sveikatai, konvojaus metu galėjo pateikti skundus žodžiu ir raÅ¡tu konvojaus virÅ¡ininkui, tačiau skundų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo gauta.

VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo konvojavimÄ vykdė tinkamai pagal Konvojavimo taisyklių nuostatas, todėl nėra bÅ«tinų sÄ lygų atsirasti valstybės deliktinei atsakomybei. Pažymėjo, kad pagal VieÅ¡ojo saugumo tarnybos 2015 metų dokumentacijos planÄ Nr. 47D-2, patvirtintÄ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos vado, konvojuojamųjų apskaitos dokumentai saugomi 3 metus, todėl duomenų apie pareiÅ¡kėjo konvojavimus iki 2012 metų pateikti negali, nes jų neturi. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį, pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas apie teismo posėdį jam praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.).

Skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VieÅ¡ojo saugumo tarnyba) veiksmais. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė aplinkybėmis, kad jis ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos automobiliais orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį dėl atsakovo veiksmų.

Pažymėjo, kad duomenų apie pareiÅ¡kėjo konvojavimus iki 2012 metų neturi, kadangi pagal VieÅ¡ojo saugumo tarnybos dokumentacijos planus tokia informacija saugoma tik tris metus (b.l. 61-66).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo konvojavimo sÄ lygų 2005 metų.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas konvojavimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų jau pirmojo jo konvojavimo 2005 metais metu, nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų į VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nus, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti pirmojo konvojavimo metu, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. balandžio 7 d. (b.l. 29). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė kančias, dvasinius skausmus.

Tokiu atveju jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriame buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2012 m. balandžio 6 d., todėl taikytina trejų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡ia apimtimi atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant LR CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai atliko kokius nors prieÅ¡ingus teisei veiksmus, nes, anot pareiÅ¡kėjo, jis buvo konvojuojamas netinkamomis sÄ lygomis, t.y. automobiliuose trÅ«ko vietos, turėjo sėdėti ant lentų, o kartais stovėti, dėl to patyrė nepatogumus ir kančias. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte – bendrÄ pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžiÄ Ä¯staigÄ ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus virÅ¡ininkas įraÅ¡o į konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis suraÅ¡o į konvojuojamųjų apskaitos žurnalÄ , praneÅ¡a apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus virÅ¡ininkui buvo perduoti iÅ¡ atvykusio konvojaus.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo konvojuotas du kartus: 2012 m. spalio 31 d. marÅ¡rutu Kaunas-PravieniÅ¡kės-Vilnius-PravieniÅ¡kės-Kaunas (b.l. 40-42) ir 2012 m. lapkričio 7 d. marÅ¡rutu Kaunas-PravieniÅ¡kės-Vilnius-PravieniÅ¡kės-Kaunas (b.l. 53-55).PareiÅ¡kėjo konvojavimas buvo vykdomas automobiliais VW Crafter Nr. EFS563 (13 sėdimų vietų) ir Mercedes Benz Nr. AHG184 (suolai) (b.l. 41-42, 52, 54-55, 57).Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai (b. l. 40-42, 53-55) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga. Nenustačius, kad automobiliuose buvo pervežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiškėjo argumentai dėl vietos trūkumo laikomi nepagrįstais. Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas asmuo, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam, turint pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų, su skundu, ar praÅ¡ymu kreiptis į konvojų.

Tuo tarpu konvojus apie gautÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje ir pagal galimybes iÅ¡spręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiÅ¡kėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į konvojų. Ä® bylÄ pateiktos UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ iÅ¡duotos konvojaus automobilių Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (b.l. 43, 46) bei VÄ® „Regitra“ transporto priemonėms iÅ¡duoti registracijos pažymėjimai (b.l. 52, 57) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiÅ¡kėjas, visiÅ¡kai atitinka techninius reikalavimus.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada konkrečiai, jo nuomone, konvojavimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų pagrįsti, tuo tarpu VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymÄ techniÅ¡kai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Pažymėtina, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jam galimai padarytos neturtinės žalos iÅ¡raiÅ¡ka iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė sukeltais nepatogumais - jautė dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ bei fizinius nepatogumus - buvo bloga, silpna, tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo nurodytÄ Å¾alÄ ir kurie galėtų bÅ«ti laikomi tiesiogine konvojavimo sÄ lygų priežastimi bei suteiktų pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos priteisimui.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė tik abstrakčius, deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo konkrečiais atvejais. Nesant byloje duomenų apie tai, jog specialus konvojavimo transportas bÅ«tų eksploatuojamas techniÅ¡kai netvarkingas, ar, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) bÅ«tų skundęsis atsakovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų, nenustačius aplinkybių, kad kaip nors iÅ¡skirtinai bÅ«tų pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, ar, kad iÅ¡skirtinai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo konvojavimo netinkamomis, kankinančiomis sÄ lygomis laikytini nepagrįstais.

Nagrinėjamu atveju nenustačius bÅ«tinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo I.E. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                            Janina Vitunskienė