e25e9c16-c375-4b24-b69a-86dfe4d64ae1 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla NrPranešėja Danutė Kutrienė                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-208-275/10Teisėjas Marius Bajoras                                               Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.; 45.5.;121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. kovo 8 d.,Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžejaus Maciejevskio,sekretoriaujant J.Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovui Z.

K., atsakovui M. S., jo atstovei adv. Dž. Tarvainytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Z. K. ir atsakovo M. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Z. K. ieÅ¡kinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas Z. K., galutinai suformulavęs ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ (t. 1, b.l. 1-2, 131-133, 165-167), prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 7 460,29 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagal 2002-07-11 sutartį pardavė atsakovui butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Butas yra keturbučiame gyvenamajame name, kurį ieÅ¡kovas pastatė kaip 172 individualių gyvenamųjų namų bendrijos „Mokslas“ narys. IeÅ¡kovas yra sudaręs sutartis su paslaugų tiekėjais ir turi atsiskaityti už viso namo gyventojų sunaudotÄ elektros energijÄ , Å¡altÄ vandenį, dujas ir kitas teikiamas komunalines paslaugas, tačiau atsakovas už savo buto suvartotÄ elektros energijÄ , Å¡altÄ vandenį, buto apÅ¡ildymo paslaugas dalinai nėra apmokėjęs. Atsakovas už elektros energijÄ mokėjo savavaliÅ¡kai nustatyta kaina ir skola už elektros energijÄ sudaro už 2002-2004 m. ir 2007 m. 753,09 Lt.

Atsakovas nesumokėjo už Å¡altÄ vandenį už 2004 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesius, 2005-2007 metus ir 2008 m. devynis mėnesius, viso už 49 mėnesius. Ä®siskolinimas skaičiuotinas pagal Vilniuje nustatytas vidutines vieno asmens sunaudojimo normas – po 5,5 kub. m per mėnesį vienam žmogui. Kadangi atsakovo bute gyveno du žmonės, mokėtina suma sudaro 2 220,68 Lt (49 mėn. × 2 žm. × 5,5 kub. m × 4,12 Lt). Atsakovas yra sumokėjęs 54,59 Lt, todėl iÅ¡ jo priteistina 2 166,09 Lt.

Nuo 2004 m. vasario mėn. namo butai buvo šildomi iš ieškovo bute įrengto dujinio katilo. Iki 2006 m. sausio mėn. buvo sunaudota 9 829 kub. m dujų šildymui, vieno kub. m kaina buvo 0,55 Lt, viso už dujas šildymui buvo sumokėta 5 405,95 Lt. Pastovioji mokėjimo dalis už dujas už šį laikotarpį sudaro 389,85 Lt. Siurblio darbui sunaudota elektros energijos už 414 Lt, viso namo apšildymui sunaudota 6 209,8 Lt. Atsakovo buto apšildymo kaina nuo 2004 m. iki 2006 m. sausio mėn. 2 067,86 Lt. Atsakovas neapmokėjo ieškovui ir 473,25 Lt žemės nuomos mokesčio, kurį ieškovas sumokėjo 172 individualių gyvenamųjų namų bendrijai.

Atsakovas skolingas ieÅ¡kovui už kelio prie daugiabučio namo asfaltavimÄ 2 000 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-05-29 sprendimu ieÅ¡kovo Z. K. ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino. Priteisė ieÅ¡kovui Z. K. iÅ¡ atsakovo M. S. 144,51 Lt skolos už elektros energijÄ , 63,34 Lt skolos už Å¡altÄ vandenį, 984,16 Lt skolos už Å¡ilumos energijÄ , 473,25 Lt žemės nuomos mokesčio, 2 000 Lt už kelio asfaltavimo darbus ir 154,64 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Dėl reikalavimo apmokėti už elektros energijÄ Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo ir elektros energijos tiekėjo atsiskaitymas už elektros energijÄ vyko pagal dviejų laiko zonų elektros skaitiklį. Atsakovo bute sunaudotos elektros energijos apskaita vyko pagal vienos laiko zonos tarifo elektros skaitiklį. Atsakovo pateikti kvitai įrodo, kad 2002-08 – 2004-09 mėn. laikotarpiu atsakovo bute suvartotas elektros energijos kiekis, užfiksuotas vienos laiko zonos tarifo elektros skaitikliu, buvo dalijamas per pusę kaip suvartotas dienos metu, o kita pusė kaip nakties metu.

IeÅ¡kovas tokiu principu atliktus mokėjimus priimdavo, nėra duomenų, kad dėl tokio apskaičiavimo principo bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas. Teismas laikė, kad tarp Å¡alių konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.) buvo sudarytas susitarimas dėl elektros energijos subpardavimo (CK 6.389 str.), pagal kurį už atsakovo bute suvartotÄ elektros energijÄ atsakovas turėjo atsiskaityti pagal jo bute įrengto kontrolinio skaitiklio rodmenis teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais tarifais, kuriais su elektros energijos tiekėju atsiskaitydavo ieÅ¡kovas (dviem tarifais), o suvartotas dienÄ ir naktį elektros energijos kiekis Å¡alių susitarimu turėjo bÅ«ti nustatomas kontrolinio skaitiklio rodmenis dalijant pusiau.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas apmokėti už elektros energijÄ vienkainiu tarifu nepagrįstas ir neatitinka tarp Å¡alių susikosčiusių santykių 2002-08 – 2004-09 mėn. Teismas motyvavo, kad pagal buto pirkimo-pardavimo sutarties 5.8 punktÄ pardavėjai įsipareigojo sutvarkyti elektros instaliacijÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, o pagal 5.6 punktÄ Ä¯sipareigojo padengti atsakovui elektros skaitliuko įvedimÄ . IeÅ¡kovas pripažino, kad elektros skaitiklį atsakovo bute įrengė jo pasamdytas elektrikas, kuris neturėjo dviejų laiko zonų skaitliuko.

Taigi ieÅ¡kovas yra atsakingas už aplinkybę, kad atsakovo bute nebuvo įrengta dviejų laiko zonų apskaita. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsiskaitymas su ieÅ¡kovu už elektros energijÄ pagal vienkainį tarifÄ , kai ieÅ¡kovas su elektros energijos tiekėju atsiskaito dvikainiu tarifu, bÅ«tų netikslus ir neteisingas atsakovo atžvilgiu, nes vienos laiko zonos tarifas yra didesnis, nei dviejų laiko zonų tarifo vidurkis. Pagal bendrÄ namo apskaitÄ matyti, kad name dieniniu tarifu buvo sunaudojamas mažesnis kiekis elektros energijos, nei naktiniu tarifu, tad suvartoto elektros energijos kiekio atsakovo bute dalijimas pusiau ne tik atitinka Å¡alių susiklosčiusius santykius, bet ir nepažeidžia teisingumo principo ir ieÅ¡kovo interesų.

Iki 2005-01-01 atsakovas suvartojo 10182 kWh. Nuo 2005-01-01 iki 2007-01-01 suvartojo nuo 0182 iki 6324 viso 6142 kWh. 2007 m. atsakovas suvartojo 1016 kWh. Taigi už patiektÄ elektros energijÄ atsakovas ieÅ¡kovui turėjo sumokėti viso 3 703,04 Lt. Viso už elektros energijÄ atsakovas yra sumokėjęs 3 558,53 Lt, todėl neapmokėta suma sudaro 144,51 Lt (3 703,04 Lt – 3 558,53 Lt). Dėl reikalavimo apmokėti už vandenį IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad už namui 2004-09 – 2008-09 mėn. pateiktÄ vandenį atsakovas turi atsiskaityti pagal Vilniuje nustatytas vidutines vieno asmens sunaudojimo normas – po 5,5 kub. m per mėnesį.

Teismas sprendė, kad toks argumentas neturi teisinio pagrindo. Motyvavo, jog iÅ¡ UAB „Vilniaus vandenys“ mokėjimo praneÅ¡imo, 2005-05-18 raÅ¡to matyti, kad vanduo namui tiekiamas įrengus apskaitos prietaisÄ . Yra nustatytas visame name suvartotas vandens kiekis ginčo laikotarpiu – 1538 kub. m vandens, ieÅ¡kovas už vandenį moka (tarme tarpe ir už savo bute suvartotÄ vandens kiekį) pagal skaitiklio rodmenis, todėl nėra teisiÅ¡kai pagrįsta atsakovo butui skaičiuoti mokestį už suvartotÄ vandenį pagal vidutines suvartojimo normas.

Tai nėra pagrįsta ir faktiÅ¡kai, nes tam tikrÄ laikÄ vanduo nebuvo tiekiamas, be to UAB „Vilniaus vandenys“ 2005-05-18 nurodė, kad dėl nepriduotų tinklų negali užtikrinti patikimo vandens tiekimo. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovas už suvartotÄ vandenį mokėjo suvartotÄ vandens kiekį dalindamas iÅ¡ 8 namo gyventojų ir daugindamas iÅ¡ savo buto gyventojų skaičiaus (2 gyventojų). Tokiu pat principu buvo mokama ir už laikotarpį nuo 2004-05 iki 2004-09. Mokėjimus ieÅ¡kovas priėmė.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių konkliudentiniais veiksmais buvo susitarta mokestį už vandenį apskaičiuoti bÅ«tent tokia tvarka, o ne naudoti vidutines vandens suvartojimo normas. Teismo vertinimu, bÅ«tent toks apskaičiavimo metodas leidžia tiksliau nustatyti atsakovo bute sunaudoto vandens kiekį. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, mokėjimo kvitų matyti, kad name ginčo laikotarpiu gyveno 8 žmonės, o atsakovo bute 2 žmonės. Taigi atsakovas privalėjo ieÅ¡kovui sumokėti už 384,5 kub. m vandens už laikotarpį nuo 2004-05 iki 2004-09 (1538/8 × 2), t.y. 1 584,14 Lt (384,5 kub. m × 4,12 Lt).

Viso atsakovas ieÅ¡kovui ar tiesiogiai UAB „Vilniaus vandenys“ yra sumokėjęs 1 520,80 Lt, taigi už aptariamÄ laikotarpį nėra sumokėjęs 63,34 Lt už vandenį.Dėl reikalavimo apmokėti už Å¡ildymÄ Teismas konstatavo, jog Buto pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punkte nurodyta, kad Å¡alims yra žinoma, jog gyvenamajame name yra sumontuota centralizuota Å¡ildymo sistema, kuri Å¡ildymÄ tolygiai paskirsto keturiems name esantiems butams, kurių bendras plotas yra vienodas, todėl pirkėjas už Å¡ildymÄ mokės pardavėjui ¼ dalį visos Å¡ilumos kainos.

Atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės ir byloje esantys dokumentai įrodo, kad nuo 2005-11-23 atsakovas įsirengė autonominę buto Å¡ildymo sistemÄ ir centralizuotai ieÅ¡kovo dujų katilo pagaminta Å¡ilumos energija jam nebuvo tiekiama. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atsakovui patiektÄ Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2004-02-13 iki 2005-11-23. IÅ¡ AB „Lietuvos dujos“ pateiktų duomenų nustatyta, kad iki 2005-11-30 ieÅ¡kovas suvartojo 8072 kub. m dujų.

Pagal pateikiamus duomenis iki 2005-05-02 buvo mokama už 1 kub. m dujų 0,55 Lt tarifu už 7396 kub. m dujų kiekį, viso 4 067,08 Lt (7396 × 0,55). Iki 2005-11-30 už likusį dujų kiekį 676 kub. m buvo mokama už 1 kub. m 0,51 Lt tarifu, viso už 676 kub. m sumokėta 344,76 Lt. Be to, ieÅ¡kovas už dujų tiekimÄ turėjo apmokėti pastoviÄ jÄ kainos dalį, iki 2005-11-30 viso 324,8 Lt. Taigi Å¡ilumos paruoÅ¡imo sÄ naudos dėl sunaudotų dujų aptariamu laikotarpiu sudarė viso 4 736,64 Lt (4 067,08 Lt + 344,76 Lt + 324,80 Lt). teismas sprendė, kad remiantis Buto pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punktu atsakovas privalo padengti ¼ dalį Å¡ių sÄ naudų arba 1 184,16 Lt (4 736,64 Lt / 4).

Atsakovas apmokėjo už Å¡ildymÄ 200 Lt, todėl už ginčo laikotarpiu patiektÄ Å¡ilumos energijÄ liko skolingas 984,16 Lt (1 184,16 Lt – 200 Lt). Teismas taip pat motyvavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl kitų sÄ naudų, patirtų dėl Å¡ilumos energijos ruoÅ¡imo. IeÅ¡kinyje nurodytas elektros energijos sunaudojimas siurblio darbui, tačiau nepateikta įrodymų, kur ir koks siurblys buvo sumontuotas, kokie jo techniniai duomenys, koks jo vaidmuo ruoÅ¡iant Å¡ilumos energijÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinyje nurodytos 414 Lt sÄ naudos elektros energijai neįrodytos.

Dėl reikalavimo apmokėti už žemės nuomÄ ir kelio asfaltavimo darbusTeismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas 2007-11-03 sumokėjo 172-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Mokslas“ 1 893 Lt žemės nuomos mokesčio už 2004-2007 m. už namui priskirtÄ valstybinės žemės plotÄ . IeÅ¡kovas 2008-01-28 172-ajai IGNSB „Mokslas“ sumokėjo 2000 Lt už kelio asfaltavimo darbus (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkimo, įvykusio 2008-01-07, protokoliniu nutarimu butų savininkai įpareigoti apmokėti žemės nuomos mokestį ir kelių įrengimo mokestį (po 2 000 Lt).

Atsakovas neginčijo minėto butų savininkų susirinkimo nutarimo, todėl privalo jį vykdyti ir, remiantis aptartomis CK normomis, atlyginti ieÅ¡kovui ¼ dalį sumokėto žemės nuomos mokesčio (473,25 Lt) ir 2 000 Lt už kelio asfaltavimo prie namo darbus. Å ios iÅ¡laidos neabejotinai susiję su namo tinkamu eksploatavimu. Atsakovas naudojasi žeme, asfaltuotu keliu. Ginčo dėl mokėjimų dydžio byloje nėra, į bylÄ pateikti įrodymai dėl atliktų asfaltavimo darbų, 172-osios IGNSB 2007-10-12 priminimas dėl 8 000 Lt apmokėjimo už kelio asfaltavimo darbus.

III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai IeÅ¡kovas Z. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-29 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas, jog ieÅ¡kovas yra atsakingas už tai, kad atsakovui nebuvo įvesta dviejų laiko zonų elektros apskaita, neturi pagrindo ir nebuvo nagrinėtas. Teismas netinkamai interpretavo Buto pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punktÄ , kurio pagrindu buvo įrengta apskaita.

Å iame punkte nurodoma, kad Å¡alys įsirengia atskirus vandens ir elektros apskaitos skaitiklius, o pardavėjas, t.y. ieÅ¡kovas, apmoka už elektros skaitiklių įrengimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas pats su ieÅ¡kovo sutikimu pasamdė elektrikÄ , kuris atsakovo patalpose įrengė jam tinkamÄ vienos laiko zonos elektros skaitiklį. IeÅ¡kovas Å¡iuos darbus pagal susitarimÄ apmokėjo. Tai patvirtina prie Å¡ios bylos prijungta kitos civilinės bylos Nr. 2-1631-541/2008 medžiaga, kurioje nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo įsipareigojimus įvykdė ir M.

S. dėl to nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Teismo sprendimas, kad vienkainis elektros apskaitos tarifas yra didesnis už dviejų laiko zonų elektros apskaitos tarifÄ yra klaidingas ir nepagrįstas. PrieÅ¡ingai, vienkainis ir dvikainis tarifai nėra nei brangesni, nei pigesni, o RST ir Vyriausybės patvirtinti vartotojų patogumui. Teismas, lygindamas vienkainio ir dvikainio tarifų kainas apskaičiavo dvikainio tarifo vidurkį neteisingai, nes sumavo atskirų laiko zonų kainas ir padalijo pusiau. Taip skaičiuoti negalima, nes dieninio laiko zona trunka 17 val., o naktinio - tik 7 val., todėl kainų sumÄ reikia dalinti ne per pusę, o į proporcingas dalis.

Teismo teiginys, kad atsakovas diena dirba ir sunaudoja didesnę dalį pigesnės elektros energijos, niekuo nepagrįstas. Teismas neteisingai nustatė prievoles ir atsakomybės ribas dėl atsiskaitymo už vandenį. Teismas nepilnai iÅ¡nagrinėjo klausimÄ ir neteisingai nusprendė, kad esant bendram daugiabučio namo vandens apskaitos skaitikliui, atsakovas gali mokėti pagal jo rodmenis. Tačiau taip nėra: Å¡iame daugiabučiame name 2 ir 4 butai įsirengę individualius vandens skaitiklius ir moka pagal jų rodmenis.

Atsakovas savo bute vandens skaitiklio neįsirengė, nors pagal pirkimo-pardavimo sutartį privalėjo tai padaryti. Teismas nenagrinėjo klausimo, kiek gyventojų gyvena kiekviename bute ir nenagrinėjo, ar jie sutinka atsisakyti mokėjimo tvarkos, pagrįstos atskirų butų skaitiklių rodmenimis. Teismo sprendimas, nesiremiant jokiais įrodymais, o remiantis tik atsakovo pageidavimais dalinti bendro daugiabučio namo skaitiklio rodmenis iÅ¡ tinkamai nenustatyto gyventojų skaičiaus, yra neteisingas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra įrodymų nustatant Å¡ilumos kainÄ dėl elektros siurblio Å¡ildymo sistemoje buvimo ir jo suvartotos elektros kainos dalies įskaitymo į Å¡ilumos kainÄ .

Elektrinio vandens siurblio Å¡ildymo sistemoje nuotrauka pateikta antstolio Gaidelio, prijungtoje prie bylos, pažymoje. Visose Å¡iuolaikinėse Å¡ildymo sistemose yra privalomas cirkuliacinis siurblys. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas savavaliÅ¡kai įsirengė Å¡ildymÄ savo buto rÅ«syje ir tuo bÅ«du iÅ¡balansavo bendrÄ Å¡ildymo sistemÄ .Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-29 sprendimÄ dalyje dėl kelio asfaltavimo bei žemės nuomos mokesčio priteisimo ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo reikalavimas priteisti žemės nuomos mokestį, mokestį už kelio asfaltavimo darbus ir mokestį už Å¡altÄ vandenį atmesti bei priteisti apelianto M.

S. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad CK 4. 72 str. apibrėžia bendrosios nuosavybės sÄ vokÄ : „tai yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti“. Esminis bendrosios nuosavybės kriterijus yra tas, kad bendraturčių sutarimu valdomas objektas turi jiems priklausyti nuosavybės teise. Å iuo atveju žemės sklypas, už kurio naudojimÄ M. S. yra teismo sprendimu įpareigotas sumokėti dalį nuomos mokesčio, nuosavybės teise priklauso valstybei ir yra 99 metams iÅ¡nuomotas 172-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Mokslas“, o ieÅ¡kovas Z.

K. yra šios bendrijos narys. M. S. nėra šios bendrijos narys, taip pat nėra prisiėmęs jokių sutartinių įsipareigojimų sklypo atžvilgiu. Pagal 2002-07-11 pirkimo-pardavimo sutartį tarp M. S. ir Z. K., atsakovas neįsipareigojo mokėti jokių mokesčių už žemę, Sutarties 5.4 p. numatė teisę ateityje M. S. atsiradus galimybei išsinuomoti arba išpirkti žemės sklypo dalį, kuri tiesiogiai ribojasi su gyvenamojo namo dalimi. Tokios galimybės iki šiol nebuvo, o M. S. jokiais teisiniais pagrindais neturėjo pareigos mokėti žemės nuomos mokesčio.

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį neprisiėmė jokių įsipareigojimų padengti Å¡io sklypo nuomos iÅ¡laidas, Å¡io sklypo atžvilgiu M. S. ir Z. K. nėra bendraturčiai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti dalies žemės mokesčio padengimo iÅ¡ M. S. Teismo aiÅ¡kinimas, kad atsakovas privalÄ s mokėti žemės nuomos mokestį, prieÅ¡tarauja teisės normoms, todėl naikintinas, kaip nepagrįstas. PareigÄ apmokėti kelio asfaltavimo darbus ir žemės nuomos mokestį, teismas kildina iÅ¡ daugiabučio namo savininkų susirinkimo, įvykusio 2008-01-07, protokolinio nutarimo.

Toks nutarimas neturi jokios teisinės galios, nes yra priimtas neatsižvelgiant į normas, reglamentuojančias bendro turto administravimo ypatybes. Teismas nurodė, kad M. S. neginčijo butų savininkų protokolinio sprendimo dėl kelio asfaltavimo darbų ir žemės nuomos mokesčio apmokėjimo, todėl jam tampa privalomi Å¡ių savininkų susirinkimo sprendimai ir iÅ¡ to kildina pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad M. S. Å¡io susirinkimo priimtų sprendimų neginčijo, nes jie savaime neturi teisinės galios jo atžvilgiu - sprendimas negali bÅ«ti privalomas M.

S., nes jis priimtas nesilaikant įstatyme numatytos administravimo formos. Toks sprendimas, neturi teisinės galios ir negali būti privalomas nedalyvavusiems sprendimų priėmime asmenims. M. S. nebuvo informuotas apie butų savininkų susirinkimus, taip pat nebuvo informuotas apie juose priimtus sprendimus. M. S. nėra prisiėmęs jokių sutartinių, netgi abstrakčių, įsipareigojimų Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl jam negali atsirasti prievolė mokėti už kitų butų savininkų sprendimu priimtus sprendimus.

Kelias, už kurio asfaltavimo darbus yra priteistas mokestis nepriklauso nuosavybės teise atsakovui, o kitų butų savininkų priimtas protokolinis sprendimas negali įpareigoti M. S. apmokėti iÅ¡laidas, skirtas kelio asfaltavimui, kadangi jis nėra bendrosios nuosavybės objektas, kuriuo rÅ«pintis pareiga gali kilti daugumai bendraturčių nusprendus. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidÄ kvalifikuodamas teisinius santykius. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nesiaiÅ¡kino, kam priklauso kelias ir pareigÄ rÅ«pintis jo priežiÅ«ra, neidentifikavo paties kelio, kuriame buvo atlikti asfaltavimo darbai, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo įpareigojo M.

S. apmokėti kelio asfaltavimo darbus.Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieÅ¡kovo Z. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kovo skundas atmestinas, atsakovo skundas dalinai tenkintinas.             Dėl priteistos sumos už sunaudotÄ elektros energijÄ padidinimo            IeÅ¡kovas Å¡ioje reikalavimų dalyje praÅ¡ydamas priteisti 927,69 Lt už atsakovo sunaudotÄ elektros energijÄ 2003-2007 metais,  reikalavimus grindė tuo, kad atsakovas turėjo mokėti didesniu tarifu, nei priskaičiuodavo ir faktiÅ¡kai mokėjo.

Atsakovui atsiliepime nurodžius, kad jis sumokėdavo už leketuos energijÄ tiek, kiek iÅ¡ jo reikalavo ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovo pareiga buvo įrodyti,  kokio dydžio sumų kokiais laikotarpiais už sunaudotÄ energijÄ jis reikalavo iÅ¡ atsakovo sumokėti. Tokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė, todėl negali bÅ«ti jam priteistos sumos, kaip atsakovo nesumokėjimas pagal pareikalautÄ sumokėti  sunaudotÄ energijÄ . Antrajame patikslintame ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime (b.l. 165-167, t. I) , ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas mokėjo pagal savavaliÅ¡kai nustatytÄ kainÄ , tačiau nepateikė duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios, kokia kaina apmokės ieÅ¡kovui atsakovas už elektros energijÄ , kuria, kaip elektros tinklų abonentas, leido naudotis kitam asmeniui, t.y. atsakovui.

Nesant tokio susitarimo, ieÅ¡kovo reikalavimas, kad atsakovas mokėtų tokiu tarifu, kokį nurodo ieÅ¡kovas, yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas mokėjo elektros energijos tiekėjui pagal dieninio ir naktinio skaitiklio rodmenis,  todėl, norėdamas surinkti mokesčius iÅ¡ kito asmens ir perduoti juos energijos tiekėjui, turėjo pasirÅ«pinti tiksliu sunaudotos energijos paskaičiavimu. Pirkimo pardavimo sutarties 5.6 punkte nurodyta, kad Å¡alys turi bendrÄ elektros energijos skaitiklį, o ateityje įsipareigoja įsivesti atskirus skaitiklius.

IÅ¡ to seka, kad elektros energija iki atskirų skaitiklių įvedimo buvo apskaitoma tik bendru skaitikliu, pagal kurį abonentu buvo ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas reikalavimų pagrindu nenurodė tos aplinkybės, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2003 iki 2007 buvo įsirengęs ne tokį elektros apskaitos prietaisÄ , kokį įsirengti buvo susitarta, todėl jo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovas įsirengė jam tinkamÄ vienos laiko zonos skaitiklį, tuo netinkamai vykdė sutartimi prisiimtÄ todėl už suvartotÄ Â energijÄ turi mokėti vienkainiu tarifu, atmestinas.

Byloje nėra duomenų, kad prie jos bÅ«tų prijungta kita byla, todėl ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi civilinės bylos Nr. 2-1631-541/2008 medžiaga.              Dėl apmokėjimo už Å¡altÄ vandenį IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo už laikotarpyje nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. sunaudotÄ Å¡altÄ vandenį, buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimo savo lėšomis bute įsirengti Å¡alto vandens skaitiklio, todėl turi sumokėti ieÅ¡kovui pagal Vilniuje nustatytas vidutines vieno asmens sunaudojimo normas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesirėmė jokiais įrodymais, darydamas iÅ¡vadÄ , kad apskaičiuoti sunaudotÄ vandens kiekį, tačiau teismo sprendime nurodyti argumentai, kuriais remiantis padaryta iÅ¡vada, kaip turi bÅ«ti apskaičiuotas atsakovo sunaudoto vandens kiekis. Sprendime teigiama, kad Å¡alių konkliudentiniais veiksmais buvo susitarta, jog už vandens kiekį, kurį parodys ieÅ¡kovo bute įrengtas skaitiklis, bus atsiskaitoma dalinant šį kiekį iÅ¡ 8 namo gyventojų.

Pirkimo pardavimo sutarties 5.6 punktu Å¡alys įsipareigojo įsivesti atskirus vandens skaitiklius, tačiau sutartimi nebuvo numatytas terminas, iki kada šiÄ pareigÄ turi atlikti kiekviena iÅ¡ sutarties Å¡alių, t.y. tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas. Nei vienas iÅ¡ jų neįsirengė atskiro vandens skaitiklio, dėl to byloje nepateikta duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima tiksliai apskaičiuoti į atsakovo butÄ patekusio ir suvartoto vandens kiekio. Fizinis asmuo, įsigijęs kaip pirkėjas butÄ iÅ¡ kito fizinio asmens, kuris pasipelnymo tikslais organizavo jų statymo darbus, vėliau pardavė du butus, yra vartotoju pagal Å¡iÄ sutartį ir todėl pardavėjui kyla didesnė atsakomybė už tai, kad sutartyje nebuvo aptartos tinkamai Å¡alių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu. Dėl to atsakovas nėra atsakingas už tikslios apskaitos nebuvimÄ jo įsigytame iÅ¡ ieÅ¡kovo bute laikotarpyje, kuriuo tokia apskaita nebuvo įsirengta.

Be to, ieÅ¡kovas taip pat nevykdė pareigos įsirengti atskirÄ vandens skaitiklį, nors sutarties 5.6 punktu įsipareigojo tai padaryti. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų vykdęs savo įsipareigojimÄ , bÅ«tų atsiradusi galimybė tiksliai suskaičiuoti atsakovo suvartoto vandens kiekį, kadangi kituose dviejuose butuose, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovas, suvartoto vandens apskaita buvo įrengta. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia tÄ teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iÅ¡ jo 63,34 Lt už Å¡altÄ vandenį, motyvuodamas tuo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas M.

S. reguliariai atsiskaitinėjo su ieÅ¡kovu pagal pastarojo pateiktus skaitiklių rodmenis apie sunaudotÄ vandens kiekį. Å is skundo argumentas nepagrįstas, nes teismo sprendime yra nurodyta, jog byloje nustatyta, kad atsakovas mokėjo už suvartotÄ vandenį, suvartotÄ vandens kiekį dalindamas iÅ¡ 8 namo gyventojų ir daugindamas iÅ¡ savo buto gyventojų skaičiaus. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo sumokėti ieÅ¡kovui už vandenį 1584,14 Lt, tačiau sumokėjo 1520,80 Lt, neteisingai įvertindamas atsakovo paaiÅ¡kinimus ir neteisingai įvertindamas, kas turi pareigÄ Ä¯rodyti Å¡ias aplinkybes.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį buvo nurodęs, kad atsakovo sunaudotas vandens kiekis buvo skaičiuojamas bendrÄ sunaudotÄ kiekį dalinant iÅ¡ aÅ¡tuonių bendro name gyvenančių žmonių skaičiaus, todėl teismas ir priėmė tokį skaičiavimo metodÄ kaip teisingÄ , apskaičiuojant, kiek už sunaudotÄ vandenį turi apmokėti kiekvienas iÅ¡ butų gyventojų. Atsakovui teigiant, kad jis yra apmokėjęs ieÅ¡kovui visas reikalautas sumas už Å¡altÄ vandenį,. Tačiau nėra iÅ¡saugojęs visų dokumentų, ieÅ¡kovo pareiga buvo įrodyti, kada ir kokių sumų prašė apmokėti ieÅ¡kovas atsakovÄ už patiektÄ Å¡altÄ Â vandenį, kokius įrodymus apie gautas įmokas grÄ Å¾ino atsakovui.

IeÅ¡kovas, parduodamas butÄ , kuriame nėra vandens apskaitos, turėjo elgtis rÅ«pestingai ir sudaryti susitarimÄ su atsakovu kaip jis atsiskaitys su ieÅ¡kovu už gaunamÄ Å¡altÄ vandenį. Pirkimo pardavimo sutartyje numatydamas nekonkrečiÄ pareigÄ sau ir atsakovui įsivesti atskirus vandens skaitiklius, nenumatant termino, kada tai privalo kiekviena iÅ¡ Å¡alių padaryti, dėl savo kaltės sudarė tokiÄ padėtį, kad nėra galimybių apskaičiuoti tikslaus sunaudoto  vandens  kiekio. Vandens sunaudojimo normos, nustatytos gyventojams, negali bÅ«ti taikomos atsakovui dėl to, kad name yra įrengta vandens apskaita, t.y. bendras skaitiklis yra tuo pačiu ir atsakovo bendra nuosavybė su kitų butų savininkais, todėl atsiskaitymo tarp bendrasavininkių tvarka gali bÅ«ti nustatyta tik jų pačių susitarimu.

IeÅ¡kovo pareiga buvo praneÅ¡ti atsakovui, kurį mėnesį, kokiÄ pinigų sumÄ Â atsakovas jam turi sumokėti už Å¡altÄ vandenį. IeÅ¡kovui neįrodžius, kad jis prašė atsakovo nuo 2004 m. rugsėjo mėn. mokėti už vandenį pagal Vilniaus m. nustatytas vandens sunaudojimo normas, jo reikalavimas priteisti jam atsiradusiÄ Å¾alÄ Å¡iuo pagrindu, turėjo bÅ«ti atmestas. Atsakovas paaiÅ¡kinimas, kad jis apmokėjo visas reikalautas sumas, priimtinas, ieÅ¡kovui neįrodžius, kad jis reikalavo iÅ¡ atsakovo didesnių sumų, nei yra sumokėjęs atsakovas.

Teismo sprendimas dalyje, kuria patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas ir priteista iÅ¡ atsakovo už sunaudotÄ Å¡altÄ vandenį, naikintinas, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje ( LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu). Dėl apmokėjimo už suvartotÄ Å¡ilumÄ Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 414 Lt vertės sÄ naudas, patirtas Å¡ilumos energijos ruoÅ¡imui, bei atmestas reikalavimas priteisti už papildomo ploto Å¡ildymÄ .

IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad pateikia orientacinį minimalų skaičiavimÄ , pirmuoju pareiÅ¡kimu praÅ¡o priteisti už Å¡ildymÄ po 300 Lt per mėnesį (b.l. 2, t. I), vėlesniu pareiÅ¡kimu - po 200 Lt per mėnesį (b.l.132, t. I) už 8 mėnesius 2004 ir 2005 m. IÅ¡ to matyti, kad ieÅ¡kovas nepateikia byloje tikslių duomenų, kiek turėjo iÅ¡laidų, teikdamas Å¡ilumÄ Ä¯ atsakovo butÄ nurodytu laikotarpiu. Asmuo, įsipareigojęs iÅ¡ kitų asmenų rinkti mokesčius, turi pareigÄ Â pateikti įrodymus, kokiu bÅ«du buvo apskaičiuota reikalaujama sumokėti iÅ¡ kito asmens suma.

IeÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė byloje, atsakovui paaiÅ¡kinus, kad jis apmokėjo grynais pinigais ieÅ¡kovui jo praÅ¡omas sumas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas buvo apskaičiavęs iÅ¡ atsakovo reikalaujamus mokesčius, nurodė jų dydį ir sumokėjimo terminus atsakovui, tačiau Å¡is atsisakė juos apmokėti. Å iais motyvais praÅ¡ymas panaikinti teismo sprendimo dalį dalyje dėl apmokėjimo už suvartotÄ Å¡ilumÄ , atmestinas. Dėl žemės nuomos mokesčio ir mokesčio už kelio asfaltavimo darbus apmokėjimo Atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties 5.11 punktu įsipareigojo kartu su kitais butų savininkais proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Sutartimi atsakovas įsigijo butÄ su bendro naudojimo patalpomis, bendro naudojimo įranga. Ä®sipareigojimas mokėti mokesčius namui iÅ¡laikyti, sukelia pareigÄ mokėti ir kitokias įmokas, susijusias su namo eksploatavimu, todėl  yra pagrindas reikalauti iÅ¡ atsakovo rinkliavos už kelio asfaltavimo darbus, apmokėti ieÅ¡kovui dalį mokesčio, kurį jis turi mokėti už žemę kaip 172-osios bendrijos narys. Atsakovas naudojasi asfaltuotu keliu, naudojasi žemės sklypu, kuriame pastatytas jo butas, todėl ta aplinkybė, kad žemės sklypas buvo skirtas individuliai statybai, o ieÅ¡kovas pastatė daugiabutį namÄ , negali bÅ«ti pagrindu atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ Â apmokėti jam iÅ¡laidas, kurias jis turi, mokėdamas bendrijai žemės nuomos mokestį.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo butÄ ieÅ¡kovas pastatė neteisėtai, todėl pasekmės, atsiradusios dėl teisėtos statybos, neturi kelti ieÅ¡kovui nuostolių. Atsakovui buvo žinoma, kad jis perka butÄ name, kuris pastatytas ant žemės sklypo, iÅ¡nuomoto bendrijai, todėl galėjo numatyti, kad jam ateityje gali kilti tokios pačios pareigos, kurios kyla bendrijos nariams, kurie naudojasi bendrijai iÅ¡nuomotu žemės sklypu. Pripažintina, kad mokesčius už naudojimÄ si daiktu turi mokėti asmuo, kuris tuo daiktu faktiÅ¡kai naudojasi.

Dalinai patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumažintos 1,90 Lt, t.y. iki 152,70 Lt, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas turėtų dalyje atlyginti atsakovo turėtas iÅ¡laidas žyminiam mokesčiui sumokėti, priteistos iÅ¡laidos mažintinos ir 1,90 Lt, kuriuos turi atlyginti ieÅ¡kovas atsakovui, bendrai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 150,80 Lt. PaÅ¡to iÅ¡laidos byloje yra 8,40 Lt, jas turi atlyginti ieÅ¡kovas, nes jo skundas nebuvo patenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui Z. K. priteista 63,34 Lt skolos už Å¡altÄ vandenį, ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.              Sumažinti priteistas iÅ¡ atsakovo M. S. ieÅ¡kovui Z. K. bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 150, 80 Lt.              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Z.

K. 8,40 Lt pašto išlaidų valstybei. Kolegijos pirmininkė                                       Danutė Kutrienė Kolegijos teisėjai                                                    Dalia Višinskienė                                                                  Andžej Maciejevski