2017-03-30 Nr. AB-7378-3-62-3-01150-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-591-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01150-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. C. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. C. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 1 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2015 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 68-629 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 2S-2240 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam ginčijamu Pravieniškių PN-AK 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Departamentas ginčijamu 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 2S-2240 pareiškėjo skundą dėl šios drausminės nuobaudos skyrimo atmetė. Pareiškėjo nuomone, ginčijamuose aktuose dėstomi aiškiai tikrovės neatitinkantys faktiniai duomenys, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 12 d., apie 14.30 val., buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą pasitikrinti apsvaigimo, tačiau tikrintis kategoriškai atsisakė. Iš tiesų pareiškėjas nebuvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą, todėl ten ir negalėjo atsisakyti tikrintis apsvaigimą. Nagrinėjant pareiškėjo skundą, vertinti tik dokumentai, bet nebuvo išsireikalauta filmuota medžiaga, kuri objektyviai įrodytų, ar pareiškėjas atsisakė tikrintis apsvaigimą, ar net nebuvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą tokiam patikrinimui.

Pareiškėjo vertinimu, Departamentas jo skundą išnagrinėjo tik formaliai, neatliko išsamaus, visapusiško ir objektyvaus jo skunde nurodytų faktų patikrinimo, todėl nebuvo paneigti ir pareiškėjo tvirtinimai, kad jis neatsisakė pasitikrinti apsvaigimo, o, paprašius duoti šlapimo mėginius, jis jų negalėjo duoti dėl objektyvių priežasčių – nenoro šlapintis. Tokias priežastis pareiškėjas nurodė ir pareigūnams. Pareiškėjas prašė duoti atsigerti vandens ir palaukti, kol galės nusišlapinti, bet pareigūnai dėl priežasčių, kurių nepaaiškino, nesutiko duoti atsigerti vandens ir tada nepagrįstai konstatavo, kad jis atsisakė tikrintis apsvaigimą. Visiškai akivaizdu, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo duoti šlapimo mėginių ir atitinkamai dėl objektyvių priežasčių negalėjo tokiu pareigūnų nurodytu būdu pasitikrinti apsvaigimo. Pareigūnai galėjo patikrinti pareiškėjo apsvaigimą kitokiu būdu, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė.

Pareiškėjas nurodė, kad jis kitos dienos ryte pats užsiregistravo pas gydytoją ir pasisiūlė duoti kraujo mėginius apsvaigimo tyrimams, netgi sutiko sumokėti už šiuos tyrimus. Tačiau pareiškėjui niekas neleido duoti kraujo mėginių tyrimams ir, vėl nenurodę jokių priežasčių, jį išvarė iš medicininio punkto. Dėl tokių pareigūnų veiksmų pareiškėjas padavė skundą Pravieniškių PN-AK direktoriui, tačiau jokio atsakymo dar negavo.

Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jam skirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų – buvo pagrįsta ir teisinga. Tokią išvadą Departamentas grindė Departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintuose Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijuose (toliau – ir Priskyrimo kriterijai) pateiktu sąvokų išaiškinimu, kuriame nurodyta, kas pripažįstamas itin piktybiškai pažeidusiu režimą. Šis įsakymas nustatė laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijus, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo juo vadovautis skiriant ir parenkant nuobaudos rūšį ir dydį. Pareiškėjo nuomone, net jeigu ir buvo padarytas pažeidimas, jis nebuvo toks šiurkštus, kad pareiškėją būtų reikėję uždaryti į baudos izoliatorių maksimaliam 15 parų terminui.

Pareiškėjas pažymėjo, jog, jam skiriant nuobaudą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės, nes nei ginčijamame nutarime, nei sprendime nuodugniai nemotyvuota, kodėl pareiškėjui buvo paskirta tokia griežta nuobauda, kodėl nuobaudos tikslų nebuvo galima pasiekti švelnesnėmis nuobaudomis. Akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo ir jos parinkimo nebuvo tinkamai motyvuotas ir teisingas.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK bausmę atliko nuo 2010 m. lapkričio 12 d. 2015 m. balandžio 12 d. buvo pateikti du tarnybiniai pranešimai: Nr. 45-881-1, surašytas Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčio padėjėjo, ir Nr. 45-881-2, surašytas Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo. Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose Pravieniškių pataisos PN direktoriui pranešta, kad 2015 m. balandžio 12 d., apie 10.00 val., įstaigos 2-o sektoriaus apėjimo metu 4-ame lokaliniame sektoriuje buvo sulaikytas 16-5 brigados nuteistasis N. C., įtarus, kad nuteistasis galėjo būti vartojęs alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Jis buvo parvestas į kamerą KPP Nr. 3. Apie 14.30 val., nuvedus nuteistąjį į Sveikatos priežiūros tarnybą pasitikrinti apsvaigimą, pastarasis kategoriškai atsisakė apsvaigimą tikrintis greita tyrimo priemone (testu). Nuteistajam buvo išaiškinti atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą teisiniai padariniai, t. y. kad, remiantis Departamento 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20, jam bus pripažintas apsvaigimas, ir dar kartą pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą, tačiau nuteistasis kategoriškai atsisakė tai daryti. Tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

Atsakovas nurodė, jog, įvertinus nuteistojo padarytą laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimą, ginčijamu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda – uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų. Su šiuo nutarimu jis supažindintas, kopiją gavo 2015 m. balandžio 14 d. 2015 m. gegužės 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 62-2102, atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas draudžiamų medžiagų vartojimo faktas, vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-292 „Dėl programos, skirtos darbui su nuteistaisiais, kurie pataisos namuose drausmine tvarka buvo bausti už apsvaigimą“, siūlyta nuteistąjį pareiškėją įrašyti į tikslinės programos vykdymą. Ši rekomendacija taip pat išdėstyta 2015 m. gegužės 5 d. Medicininiame pažymėjime Nr. 81(2)-199. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. gegužė 6 d. įsakymu Nr. 2-490 pareiškėjui pradėtas tikslinės programos, skirtos darbui su nuteistaisiais, kurie bausmę atliko 2-ame sektoriuje ir drausmine tvarka buvo bausti už apsvaigimą, vykdymas.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo apsvaigimas buvo tikrintas ir 2015 m. birželio 11 d., surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 201. Šį kartą pareiškėjas sutiko atlikti greitos tyrimo priemonės (testo) patikrinimą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą reglamentuoja Departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo nuostatos (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Atsakovas teigė, kad, ginčijamu atveju skiriant nuobaudą pareiškėjui, jokių abejonių dėl padaryto bausmės atlikimo režimo pažeidimo nekilo. Atsakovo nuomone, nebuvo jokio pagrindo panaikinti pareiškėjui skirtą nuobaudą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo N. C. skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, jog Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Teismas iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčio padėjėjo A. B. ir vyresniojo prižiūrėtojo V. S. 2015 m. balandžio 12 d. tarnybinių pranešimų ir teismo posėdyje pateiktų parodymų nustatė, jog 2015 m. balandžio 12 d., apie 10.00 val., įstaigos 2-ojo sektoriaus, apėjimo metu 4-ame kaliniame sektoriuje pareiškėjas buvo sulaikytas, įtarus, kad jis galėjo būti vartojęs alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl jis parvestas į kamerą KPP Nr.3. Apie 14.30 val., nuvedus pareiškėją į Sveikatos priežiūros tarnybą pasitikrinti apsvaigimą, jis kategoriškai atsisakė pasitikrinti apsvaigimą greitąja tyrimo priemone (testu). Pareiškėjui buvo paaiškinti atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą teisiniai padariniai, t. y. kad, remiantis Tvarkos aprašu, jam bus pripažintas apsvaigimas, ir dar kartą pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą, tačiau pareiškėjas kategoriškai to atsisakė. Tuo pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, o pareigūnai atliko jo apsvaigimo patikrinimą Tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Teismas pabrėžė, kad Tvarkos aprašas detaliai reglamentavo neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo tikrinimo procedūrą. Ją atliekant pildomas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas, kurio forma patvirtinta šio aprašo 1-uoju priedu. Pagal Tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas, ši procedūra pradedama pareigūnui žodžiu nuteistajam paaiškinus nesutikimo pasitikrinti dėl neblaivumo (girtumo) teisines padarinius. Jei nuteistasis sutinka, kad būtų atliktas jo neblaivumo (girtumo), apsvaigimo patikrinimas, jis pasirašo minėto akto pradžioje, jei nesutinka, jam kyla Tvarkos aprašo 9 punkte (jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas) numatyti padariniai – pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį, psichiką veikiančias medžiagas.

Teismo vertinimu, A. B. parašas 2015 m. balandžio 12 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr.124 pradžioje patvirtino, kad pareiškėjas nesutiko pasitikrinti apsvaigimą greita tyrimo priemone (testu) (Tvarkos aprašo 4.4 p.). Tai, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti 2015 m. balandžio 12 d. akte Nr. 124 dėl nesutikimo, kad būtų nustatomas jo apsvaigimas, dėl teisinių padarinių, patvirtino A. B. ir V. S. parašai akto pabaigoje (Tvarkos aprašo 22 p.).

Pareiškėjas tiek 2015 balandžio 13 d. pasiaiškinime, tiek skunde teismui nurodė, kad 2015 m. balandžio 12 d., apie 11.00 val., jis buvo nuvestas atlikti testo ir, kadangi nenorėjo šlapintis, pareigūnų paprašė vandens atsigerti. Tokias priežastis jis nurodė ir pareigūnams, kadangi neketino vengti duoti šlapimo mėginius. Tačiau pareigūnai dėl priežasčių, kurių nepaaiškino, nesutiko duoti atsigerti vandens ir tada nepagrįstai konstatavo, kad jis atsisakė tikrintis apsvaigimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo paaiškinimas buvo parašytas ne 2015 m. balandžio 12 d., iki jam išreiškiant nesutikimą, kad būtų nustatytas jo apsvaigimas greita tyrimo priemone, o 2015 m. balandžio 13 d., t. y. po laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo akto surašymo, šiuos pareiškėjo paaiškinimas laikė siekiu išvengti atsakomybės už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų draudimų pažeidimą. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas 2015 m. balandžio 12 d. nevartojo alkoholinių gėrimų ar jų surogatų, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pareiškėjas nei Departamentui, nagrinėjusiam pareiškėjo 2015 m. balandžio 17 d. skundą dėl ginčijamo nutarimo pagrįstumo ir nuobaudos paskyrimo, nei teismui nepateikė.

Teismas akcentavo, jog Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad suimtojo (nuteistojo) neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu nustatytose patalpose. Pareiškėjas pripažino, jog nagrinėjamu atveju tokia vieta buvo Sveikatos priežiūros tarnyba. Kaip ir nurodyta pareigūnų 2015 m. balandžio 12 d. tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdyje pateiktuose parodymuose, pareiškėjas apie 14.30 val. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą pasitikrinti apsvaigimą, tačiau jis kategoriškai atsisakė pasitikrinti apsvaigimą greitąja tyrimo priemone (testu). Pareiškėjas 2015 m. balandžio 13 d. pasiaiškinime nenurodė jokios konkrečios vietos, kur jis buvo „nuvestas ant testų“. Taigi, labiau tikėtina, kad pareiškėjo apsvaigimo nustatymo procedūra buvo atliekama laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu nustatytose patalpose – Sveikatos priežiūros tarnyboje.

Teismas pažymėjo, kad Tvarkos apraše numatyti tikrinimo procedūros nustatymo laikas ir būdai, tačiau jame nenumatyta tiriamoji medžiaga (kraujas) (16‑18 p.) ar apsvaigimo nustatymas nuteistojo pasirinktu laiku, nes neblaivumo (girtumo), apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) (5 ir 6 p.), kad nuteistasis apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (12‑15 p.), todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad pareigūnai galėjo patikrinti jo apsvaigimą ir kitokiu būdu, bet to dėl nežinomų priežasčių nedarė, o pareiškėjas jau kitos dienos ryte pats pasiūlė duoti kraujo mėginius apsvaigimo tyrimams, bet juos paimti taip pat dėl nežinomų priežasčių atsisakyta, buvo nepagrįsti.

Teismas akcentavo, kad, pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Aptariamo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos drausmės komisijos teikimas. Pagal Priskyrimo kriterijų 3 ir 3.2 punktus, Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto draudimo pažeidimas traktuojamas kaip itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas, už kurį gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę.

Teismas iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. pažymos nustatė, kad, pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK nuo 2011 m. sausio 26 d. iki ginčijamos nuobaudos paskyrimo, jam nuobaudos skirtos 7 kartus, paskatinimų iki 2015 m. balandžio 13 d. nebuvo. Pravieniškių PN-AK drausmės komisija 2015 m. balandžio 13 d. posėdyje nutarė siūlyti šių pataisos namų direktoriui pareiškėjui skirti nuobaudą – uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų. Drausmės komisijos pasiūlymas pataisos įstaigos direktoriui yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Pravieniškių PN-AK direktorius nagrinėjamu atveju į šį pasiūlymą atsižvelgė visiškai ir pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punktą skyrė nuobaudą –uždarymą į baudos izoliatorių 15 parų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos griežtumo, 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr.2S-2240 pagrindo švelninti nuobaudą nenustatė. Sprendime pagrįstai akcentuota, kad pareiškėjas padarė itin piktybinį režimo pažeidimą. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį (itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas) ir aplinkybę, kad pareiškėjas 7 kartus buvo baustas už įvairius bausmės atlikimo režimo pažeidimus, padarė išvadą, jog Pravieniškių PN-AK direktorius ir Departamento direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. balandžio 17 d. skundą, pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog atsakovo pareiškėjui paskirta nuobauda nebuvo per griežta ir ją skiriant buvo laikytasi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio reikalavimų.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, esą atsakovas, paskirdamas nuobaudą, pervertino, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo šiurkštus, o nuobaudos terminas galėjo būti mažesnis ir taip būtų pasiekti nuobaudos tikslai, nebuvo nepagrįsti jokiais įrodymais ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pripažino, kad 2015 m. balandžio 12 d., apie 10:00 val., pareiškėjas vartojo psichotropines medžiagas, tuo pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, o nuobauda jam paskirta laikantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Taigi, ginčijami Pravieniškių PN-AK 2015 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 68-629 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Departamento 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 2S-2240 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ buvo pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

III. Pareiškėjas N. C. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir patenkinti jo skundą.

Pareiškėjo nuomone, jo skundas atmestas tik formaliais pagrindais, neįsigilinus į jo esmę, neteisingai įvertinus pateiktus įrodymus ir neišreikalavus visų bylai reikšmingų įrodymų, neteisingai taikant materialinės ir proceso teisės normas. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia teismo išvados, jog pareiškėjas kategoriškai atsisakė pasitikrinti apsvaigimą greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų, jog pareiškėjas šlapimo mėginių negalėjo duoti dėl objektyvių priežasčių – negalėjimo šlapintis, o pareigūnai atsisakė jam duoti atsigerti vandens. Teismo pozicija, jog pareiškėjo paaiškinimas pripažintinas siekiu išvengti atsakomybės, yra tik prielaida, nepatvirtinta jokiais duomenimis. Pareiškėjas pažymi, kad jo veiksmai visiškai priklausė nuo pareigūnų leidimo ar draudimo ką nors atlikti, todėl, pareigūnams neleidus parašyti paaiškinimo 2015 m. balandžio 12 d., pareiškėjas galimybę pateikti paaiškinimus turėjo tik kitą dieną.

Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai iš Departamento ir Pravieniškių PN-AK neišreikalavo vaizdo įrašų, kuriuose būtų matyti pareiškėjo nuvedimas į Sveikatos priežiūros tarnybą 2015 m. balandžio 12 d., apie 14.30 val., ir atsisakymas tikrintis apsvaigimą, jeigu tai įvyko, taip pat atsisakymas iš pareiškėjo paimti kraujo mėginius 2015 m. balandžio 13 d. Pabrėžtina, jog teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai patvirtino, jog vaizdo įrašas daromas. Pareiškėjas teigia, kad jam galioja nekaltumo prezumpcija, o visos atsakovo neįrodytos aplinkybės yra vertintinos pareiškėjo naudai.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnai turėjo galimybę paimti ne tik šlapimo, bet ir kraujo mėginius, tačiau to nepadarė. Teismas neatsižvelgė į pareigūnų A. S. ir A. B. parodymus, jog jie neneigė galėję paimti kraujo, o ne šlapimo, mėginius, bet to neatliko todėl, kad nėra tokios praktikos. Teismas nevertino pareiškėjui palankių įrodymų ir dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat nepagrįstai nesušvelnino pareiškėjui skirtos nuobaudos, nors ji yra aiškiai per griežta ir neadekvati padarytam pažeidimui, bei ginčo santykiams taikė Priskyrimo kriterijus, nepaisant to, kad pastarieji nuobaudų skyrimo teisinių santykių nereglamentuoja. Kadangi teismas negalėjo remtis Priskyrimo kriterijais, konstatavimas, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas yra itin piktybinis bausmės atlikimo pažeidimas, laikytinas neturinčiu nei norminio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo galbūt padarytas pažeidimas yra labai abejotinas ir nesukėlė jokių sunkų pasekmių, todėl sprendimas jam skirti nuobaudą maksimaliam terminui – 15 parų – yra neteisingas ir priimtas nesivadovaujant Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas ir abstraktus, o jame išdėstytos aplinkybės iš esmės atkartoja skundo teiginius. Ginčijama nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai ir teisėtai, o nuobauda nebuvo per griežta, ji atitiko teisingumo ir proporcingumo principus. Teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad 2015 m. balandžio 12 d., apie 10.00 val., pareiškėjas vartojo psichotropines medžiagas, tuo pažeisdamas Bausmės vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, o nuobauda jam paskirta laikantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjui N. C. skirtos nuobaudos už tai, kad jis atsisakė pasitikrinti apsvaigimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad nuobauda jam skirta pagrįstai.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad jis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų nurodymų negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal šio straipsnio 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Teisėjų kolegija, aiškindama nurodytas Bausmių vykdymo kodekso 5 ir 12 straipsnių nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, pažymi, kad šios nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Tai, be kita ko, reiškia, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 ir 2 dalių numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A-2055-143/2015).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones yra absoliutus. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimu pripažįstamas nustatytas nuteistojo šia bausme alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimo faktas, nepriklausomai nuo alkoholio koncentracijos promilėmis jo biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 12 d., apie 10.00 val., pareiškėjas buvo sulaikytas Pravieniškių PN-AK pareigūnų, įtarus, kad jis galėjo būti vartojęs alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Apie 14.30 val., nuvedus pareiškėją į Sveikatos priežiūros tarnybą pasitikrinti apsvaigimą, jis kategoriškai atsisakė pasitikrinti apsvaigimą greitąja tyrimo priemone (testu). Atsižvelgiant į šį atsisakymą, pareiškėjui buvo pripažintas apsvaigimas, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus ir už tai jam pagrįstai skirta nuobauda. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, su šiomis nustatytomis aplinkybėmis sutinka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš priimto sprendimo, išsamiai išnagrinėjo teisinį reguliavimą, susijusį su Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų laikymosi kontrole laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigose, ir, šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo neblaivumo faktas nustatytas tinkamai. Tvarkos aprašo 16 punkte įtvirtinta, kad tyrimams atlikti paimama būtent šlapimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų atsisakymo paimti kraujo mėginius atmestini. Nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingas ir pareiškėjo siekis, kad neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas jam būtų nustatytas kitą dieną – 2015 m. balandžio 13 d., kadangi neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (Tvarkos aprašo 5 p.). Be to, Tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad, jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, jog būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas. 2015 m. balandžio 12 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte (b. l. 35-36) pažymėta, jog nuteistajam išaiškintos nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisiniai padariniai, tačiau jis atsisakė tikrintis, todėl padaryta išvada, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti šiame akte, tai parašais akte patvirtino direktoriaus budintysis padėjėjas A. B. ir vyresnysis prižiūrėtojas V. A. S. Taigi, teisės aktais numatyta neblaivumo nustatymo tvarka nepažeista.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde teigė, jog jis ne atsisakė pasitikrinti apsvaigimą, o negalėjo pareigūnų nurodymų įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių – nenorėjo šlapintis, tačiau pareigūnai nedavė jam atsigerti vandens ir nepalaukė. Pastebėtina, kad tai nevisiškai atitiko bylos duomenis, kadangi 2015 m. balandžio 13 d. pasiaiškinime Pravieniškių PN-AK (b. l. 37) pats pareiškėjas nurodė patikrinimo metu buvęs laikytas apie 3 valandas, o iš 2015 m. balandžio 12 d. akto matyti, kad neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo pradžia – 10.00 val., pabaiga – 14.30 val. 2015 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 34) nurodyta, jog pareiškėjas, po sulaikymo 10.00 val., buvo patalpintas į kamerą KPP Nr. 3. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog minėtoje kameroje nebuvo praustuvės – ji yra privaloma kiekviename sanitariniame mazge, taip pat ir šalto vandens tiekimas, o sanitarinis mazgas turi būti visose kamerose, išskyrus trumpalaikio laikymo kameras, kuriose ne ilgiau nei 2 valandas gali būti laikomi į laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigą atvykę ar iš jos išvykstantys asmenys (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 p.). Net ir tuo atveju, jei pareiškėjas sulaikymo metu negalėjo atsigerti, laikytina, kad neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas truko pakankamai ilgai, jog pareiškėjo nurodytos objektyvios aplinkybės išnyktų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinktais duomenimis visiškai įrodyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 12 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio, nustatančio specialiąsias nuteistųjų pareigas, 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas skundu taip pat kėlė nuobaudos adekvatumo klausimą. Akcentuotina, jog Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Aptariamo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos drausmės komisijos teikimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, į anksčiau jam paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, t. y. kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK anksčiau padarė 7 pažeidimus, paskutinį jų – 2015 m. sausio 7 d., tąkart apsiribota svarstymu Drausmės komisijoje, tačiau pareiškėjui ne kartą skirtos drausminės nuobaudos, be kita ko, uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų (2015 m. rugpjūčio 6 d. pažyma „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“, b. l. 31), taip pat į Drausmės komisijos sprendimą pareiškėjui skirti nuobaudą – uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų (2015 m. balandžio 13 d. drausmės komisijos posėdžio protokolas, b. l. 38-39), daro išvadą, kad pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai buvo uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų. Taigi, tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir panaikinti ginčijamą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 68-629 (b. l. 20), kuriuo ši nuobauda paskirta, bei Departamento 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 2S-2240 (b. l. 21-22), kuriuo pareiškėjo skundas dėl šios nuobaudos atmestas, nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti vaizdo įrašą, kuriame matytųsi, kaip jis atsisako leisti nustatyti jo neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis numato, jog prireikus teismas gali pasiūlyti pateikti papildomų įrodymų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje teismas šalių prašymų išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tokiems įrodymams gauti. Šio įstatymo 84 straipsnis suteikia teisę bylą nagrinėjančiam teismui skirti baudas pareigūnams ir institucijų ir įstaigų atstovams, jei jie be pateisinamų priežasčių neįvykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti dokumentus ar kitą medžiagą. ABTĮ proceso šalims suteikia teisę tiek pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, tiek nagrinėjant bylą teisme (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) teikti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, jei šalys jų negali gauti ir pateikti teismui pačios (ABTĮ 53 str., 68 str. 1 d. 4 p., 82 str. 5 ir 6 d.). Iš minėto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nustatė procesines taisykles kaip į bylą turėtų būti pateikti įrodymai, kurių proceso šalys negali gauti pačios. Administracinės bylos šalys byloje turi vadovautis ABTĮ nustatytomis administracinio proceso taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1199/2010, 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-729/2012). Šiuo atveju iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, ar jo prašomas išreikalauti vaizdo įrašas egzistuoja, t. y. ar tam tikros Pravieniškių PN-AK patalpos (jų dalys) yra stebimos vaizdo kameromis, taip pat ar pareigūnų nurodymo pasitikrinti greita tyrimo priemone (testu) metu pareiškėjas bei minėti pareigūnai pateko į vaizdo stebėjimo lauką, ar kartu su vaizdo įrašu yra daromas ir garso įrašas. Pareiškėjas nenurodo ir to, kokias konkrečiai aplinkybes toks įrašas turėtų patvirtinti. Taigi, toks abstraktus pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. C. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė