e25a1775-709e-4d9f-95d2-4cc4963ccecd · Å iaulių apylinkės teismas

                           Civilinė byla Nr. 2-274-772/2015      Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06586-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 19.2.; 27.3.2.1.; 44.5.2.17.; 106.1.; 126.3.; 126.5.                                                                                                                                                 (S)                            ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 12 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Erika Andrulienė, dalyvaujant ieškovo atstovui adv.

Valdui Mėžiniui, atsakovei S. V., jos atstovui adv. Gintarui Žičkui, neatvykus atsakovui Ž. D., apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BŽŪB „Atkrantė“ ieÅ¡kinį atsakovams: S. V. ir Ž. D. dėl 139 711,92 Lt priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , N U S T A T Ė:IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 139 711,92 Lt žalai atlyginti.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å iaulių apygardos teismo 2013-10-14 nutartimi ŽŪB „Atkrantė“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas ,,Administravimas“ UAB. LR Ä®BÄ® 8 str. 4 d. numato, kad, kai įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. LR Ä®BÄ® 5 str. 2, 3 p. nustato, kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo gali kreiptis į teismÄ ir pats įmonės vadovas arba savininkas.

LR Ä®BÄ® 8 str. 1 p. nustatė, kad, jeigu įmonė negali ir/arba negalės atsiskaityti su kreditoriais ir Å¡ie nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 str. 4 p., įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®monės vadovo administracinę atsakomybę nustato ir CK, ABÄ® bei ŽŪBÄ® atitinkamos nuostatos, kurias reikia taikyti sÄ ryÅ¡yje su Ä®BÄ® nuostatomis. Å iomis įstatymo nuostatomis siekiama apsaugoti kreditorių interesus, nes paaiÅ¡kėjus įmonės nemokumui paprastai įmonė dar turi turto ir gali atsiskaityti su kreditoriais.

Tačiau jeigu įmonė tampa nemoki ir toliau vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ , tai jos nemokumas didėja, skaičiuojami delspinigiai, palÅ«kanos ir įmonė nesugeba atsiskaityti vis su didesniu kreditorių skaičiumi. Atsakovas Ž. D. buvo bendrovės vadovas nuo 2006-03-01 iki 2013-11-04 ir pajininkas, kuriam priklausė 6 pajai, todėl buvo įstatymu įpareigotas įmonei tapus nemokiai teikti teismui ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau atsakovas to nedarė nuo 2006 metų, o nuo 2008 metų bendrovė veiklos nevykdė.

Be atsakovo Ž. D. ŽŪB ,,Atkrantė“ pajininke nuo 2006-02-23 buvo ir kita atsakovė S. V. (buv. D.), kuriai priklausė 4 pajai. Todėl jų veiksmai laikytini neteisėtais, o atsiradusi dėl neteisėtų veiksmų žala turi bÅ«ti atlyginta įstatymų numatyta tvarka. Atsakovų kaltė Å¡iuo atveju preziumuojama. Žalos dydžiu laikytini kreditorių reikalavimai bendrovei, kurių bankrutuojanti bendrovė negalėjo patenkinti dėl to, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , paaiÅ¡kėjo, jog bendrovė neturi turto ir negali atsiskaityti su kreditoriais, taip pat bankroto procedÅ«rai vykdyti kreditorių nustatyta administravimo iÅ¡laidų suma.

Nurodė, kad tarp žalos ir atsakovo Ž. D., kaip įmonės vadovo bei abiejų atsakovų kaip bendrovės pajininkų (savininkų), veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes, jei atsakovai bÅ«tų kreipęsi į teismÄ iÅ¡ karto, kai tik paaiÅ¡kėjo bendrovės nemokumas, realiai gal bÅ«t bendrovės turto bent iÅ¡ dalies bÅ«tų užtekę tam, kad bÅ«tų galima atsiskaityta su kreditoriais. Å iuo metu turto ir pajamų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima atsiskaityti su kreditoriais ar apmokėti administravimo iÅ¡laidas nėra.

Kadangi administravimo iÅ¡laidos apmokamos anksčiau negu kreditorių reikalavimai, o bankroto bylÄ iÅ¡kėlė kreditorius VSDFV Å iaulių skyrius, kuris turės atlyginti iÅ¡laidas, todėl mano, jog yra pagrindas Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovų.IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Atsakovė S. V. prašė teismo jos atžvilgiu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodė Å¡iuos atsikirtimus į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovas atsakovės pareigÄ atsakyti už bankrutavusiai ŽŪB „Atkrantė“ padarytÄ Å¾alÄ grindžia CK 2.50 str. 3 d., numatančia, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Ieškovo teigimu, atsakovė nevykdė savo kaip bendrovės narės pareigų, t.y. laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei. Aplinkybę, jog atsakovė neva įsigijo 4 bendrovės pajus ieškovas įrodinėja vieninteliu dokumentu - 2006-02-23 ŽŪB „Atkrantė“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolu Nr.

1. Akcentuotina, jog šis dokumentas neįrodo, jog atsakovė tapo ŽŪB „Atkrantė“ narė ir pajininke. 2006-02-23 protokole užfiksuota, kad du buvę ŽŪB „Atkrantė“ nariai - A. P. ir N. P. - nutarė parduoti savo pajus S. D. (dabar V.) ir Ž. D., t.y. protokole užfiksuota tik esamų bendrovės narių valia parduoti jiems priklausančius pajus ir priimti naujus narius. Po protokolo tekstu pasirašė ŽŪB „Atkrantė" nariai A. P. ir N. P. bei atsakovas Ž. D.. Iš to, kad po protokolu pasirašė ne tik bendrovės nariai, dalyvavę susirinkime, bet ir atsakovas Ž.

D., galima spręsti, jog atsakovas tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė savo pritarimÄ dėl jame priimtų sprendimų. Tuo tarpu atsakovė S. V. apie šį bendrovės pajininkų susirinkimÄ nieko nežinojo ir savo valios dėl jame priimtų nutarimų jokia forma neiÅ¡reiÅ¡kė.Atsakovės atstovas pateikė praÅ¡ymÄ Vį Registrų centro Å iaulių filialo Juridinių asmenų registro skyriui, praÅ¡ydamas pateikti visų ŽŪB „Atkrantė“ Juridinių asmenų registrui pateiktų dokumentų kopijas per laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31.

Atsakydamas į paklausimÄ , VI Registrų centro Juridinių asmenų registro skyrius pateikė:2006-02-23 ŽŪB „Atkrantė“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 1,2006-01-23 praneÅ¡imÄ pajininkams apie 2006-02-23 įvyksiantį ŽŪB „Atkrantė“ pajininkų susirinkimÄ ,2006-02-23 ŽŪB „Atkrantė“ pajininkų susirinkime dalyvavusių pajininkų sÄ raÅ¡Ä , 2013-10-14 Å iaulių apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ŽŪB „Atkrantė“,- 2014-03-10 Å iaulių apygardos teismo nutartį dėl ŽUB „Atkrantė“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.IÅ¡ VÄ® ,,Registrų centras“ pateikto praneÅ¡imo apie 2006-02-23 bendrovės pajininkų susirinkimÄ bei susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡o matyti, jog atsakovė S. V. apie susirinkimÄ , kuriame buvo sprendžiami su ja susiję klausimai, informuota nebuvo ir jame nedalyvavo, iÅ¡ protokole esančio Ž.

D. paraÅ¡o galima spręsti, jog jis apie susirinkimÄ Å¾inojo bei Å¡iuo paraÅ¡u patvirtino savo sutikimÄ tapti bendrovės pajininku bei direktoriumi. S. V. paraÅ¡o minėtame protokole nėra. IeÅ¡kovas nepateikė jokių kitų dokumentų, kuriuose S. V. raÅ¡tu bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ tapti bendrovės pajininke ir nare. Atsakovė niekada nesiekė ir neplanavo tapti Å¡ios bendrovės nare bei dalyvauti bendrovės valdyme. Buvęs atsakovės sutuoktinis Ž. D. norėjo įsigyti bendrovę ir tapti jos vadovu, todėl greičiausiai jo iniciatyva atsakovė buvo įraÅ¡yta į protokolÄ kaip neva bendrovės pajus siekiantis įsigyti asmuo, nes Žemės Å«kio bendrovių įstatymo 3 str. numatyta, jog bendrovėje turi bÅ«ti ne mažiau kaip 2 nariai.Civilinė prievolė gali atsirasti tik iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.).

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorį asmuo sudaro tik laisva savo valia, kuri gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ar kitokia valios iÅ¡raiÅ¡kos forma (CK 1.64 str, 1 d.). Taigi civilines teises ir pareigas asmuo gali prisiimti tik laisva valia, Å¡iÄ savo valiÄ iÅ¡reikÅ¡damas vienokia ar kitokia forma. Asmuo negali tapti juridinio asmens dalyviu prieÅ¡ savo valiÄ kitų asmenų sprendimu. Kad taptų juridinio asmens dalyviu asmuo turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dalyvauti juridinio asmens veikioje, t.y. sudaryti sandorį ir įgyti nuosavybės teisę į juridinio asmens turtÄ (CK 2.45 str.).Žemės Å«kio bendrovių įstatymo 18 str. 2 d. 1 punkte numatyta, jog pajų perleidimo sandoriai sudaromi paprasta raÅ¡ytine forma.

Å io straipsnio 5 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris pirko, dovanojimo ar kitokiu bÅ«du jsigijo bendrovės nario ar pajininko pajų ar jo dalį, bendrovės nariu tampa tik tada, kai jį į bendrovę priima bendrovės narių susirinkimas. Kad taptų bendrovės nariu asmuo pirmiausia, turi sudaryti sandorį dėl pajaus įsigijimo ir tada, jei pajininkas pageidauja tapti nariu, bendrovės narių susirinkimas sprendžia, ar priimti naujÄ narį. Be to, vadovaujantis Žemės Å«kio bendrovių įstatymo 15 str. 7 d., pajų įsigijęs asmuo buvusio pajininko turtines teises ir pareigas perima nuo pajaus įregistravimo bendrovės dokumentuose momento.

Taigi norint tapti bendrovės pajininku ir nariu, bÅ«tinas tam tikrų sandorių visetas. O Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, teigdamas, esÄ atsakovė yra ŽŪB „Atkrantė“ narė, remiasi vien tuometinių bendrovės narių sprendimu perleisti turimus pajus atsakovei ir nepateikia jokių dokumentų, įrodančių, kad atsakovė įsigijo bendrovės pajų ir tapo bendrovės nare.IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto protokolo matyti, jog tuo metu joks pajų perleidimo sandoris dar nebuvo sudarytas, nes protokolo 2.4. punktu nutarta įpareigoti ŽŪB „Atkrantė“ direktorių A.

P. paruošti visus reikiamus dokumentus pajų pardavimui ir jos turto perdavimui naujiems savininkams. Pažymėtina, jog atsakovė sandorių dėl protokole nurodytų 4 pajų pirkimo iš A. ir N. P. nesudarė. Kadangi atsakovė nesudarė sandorių su A. ir N. P. dėl 2006-02-23 ŽŪB „Atkrantė“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokole nurodytų 4 pajų, šių pajų savininkais iki šiol yra N. P. (3 pajai) ir A. P. (1 pajus).Aplinkybę, jog atsakovė ŽŪB „Atkrantė“ pajų neįsigijo, patvirtina ir tai, kad nutraukiant atsakovės ir Ž.

D. santuokÄ ir dalijant bendrÄ sutuoktinių turtÄ , į bendro turto balanso buvo įtraukti tik 6 (Å¡eÅ¡i) Ž. D. priklausantys ŽŪB „Atkrantė“ pajai. Likę 4 ŽŪB „Atkrantė“ pajai į dalintino turto balansÄ nebuvo įtraukti, nes S. V. jų nebuvo įsigijusi. 2007-11-28 Å iaulių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutraukta S. V. ir Ž. D. santuoka bei patvirtinta jų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.4.2. punkte numatyta, kad Ž. D. atitenka ŽŪB „Atkrantė“ Å¡eÅ¡i pajai.

Nutartyje nenumatyta, kad S. V. atitenka kiek nors ŽŪB „Atkrantė“ pajų.Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad S. V. nesudarė sandorio dėl ŽŪB „Atkrantė“ bendrovės pajų įsigijimo ir netapo bendrovės nare, todėl jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. 2006-02-23 ŽŪB „Atkrantė“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas neįrodo, kad S. V. tapo bendrovės pajininke ir nare. Atsižvelgiant į CPK 178 str.

įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ , ieÅ¡kovas teigdamas, jog atsakovė buvo bendrovės narė, turėtų Å¡iÄ aplinkybę pagrįsti tinkamais įrodymais. Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad S. V. buvo ŽŪB „Atkrantė“ pajininke ir narė, ieÅ¡kinys dalyje dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės S. V. atmestinas.IeÅ¡kovas atsakovės pareigÄ atsakyti už bankrutavusiai ŽŪB „Atkrantė“ padarytÄ Å¾alÄ , grindžia faktine aplinkybe, kad ji neva nuo 2006 metų buvo bendrovės narė.

Tačiau iš aukščiau išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė niekada nebuvo ŽŪB „Atkrantė“ narė, todėl atsakovė dėl kitų ieškinio argumentų, susijusių su atsakovės, kaip bendrovės narės, neteisėtais veiksmais ir kalte, nepasisako.Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovė teismo prašė:1. Ieškovo ieškinį dalyje dėl 139 711,92 Lt priteisimo iš atsakovės S. V. atmesti.2. Priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi Išlaidas.Atsakovė savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį grindė rašytiniais įrodymais.Liudytoja A.

J. duodama parodymus teismui nurodė, kad teikė atsakovo vadovaujamai bendrovei buhalterines paslaugas. Ji anksčiau su atsakovu irgi buvo pažįsta, kadangi teko dirbti vienoje įmonėje. Tačiau atsakovas labai neatsakingai vykdė vadovo pareigas, kadangi iÅ¡ pradžių jie bendravo, o vėliau jis ėmė jos vengti. Todėl ji nutraukė su juo teisinius santykius, nors ir buvo parengusi minėtai bendrovei skirtus buhalterinės ir finansinės apskaitos dokumentus ar jų projektus. Vėliau ji dalį bendrovė dokumentų matė pas vienÄ iÅ¡ bankroto administratorių.

Teigė, kad bendrovė planavo vykdyti tarptautinius pervežimus, tačiau kada prasidėjo ekonominė krizė darbai sustojo. Duomenis Registrų centrui turėjo perduoti atsakovas, o ne ji. Be to jis pats turėjo tvarkyti ir bendrovės pajų knygÄ . Ji žinojo apie bendrovės skolas Sodrai, VMI ir kitiems kreditoriams.    IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Å ios iÅ¡vados daromos vadovaujantis Å¡ia įrodymų visuma ir dėl Å¡ių motyvų.Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad įsiteisėjusia Å iaulių apygardos teismo 2013-10-14 nutartimi ŽŪB „Atkrantė“ iÅ¡kelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas ,,Administravimas“ UAB (T.1, 11-13 b. l.).

Administratoriaus ieÅ¡kinys atsakovams pareikÅ¡tas Ä®BĮ 8 str. 1 d., 4 d., 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindais vykdant Å¡iuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Å iuo atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. D. kaip bendrovės pajininko ir administracijos vadovo (direktoriaus) ir atsakovės S. V. irgi kaip pajininkės 139 711,92 Lt žalai atlyginti, nes atsakovai, žinodami, kad įmonė nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, tačiau Å¡ie asmenys nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, nevykdė pareigos pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl ko kreditoriai patyrė žalÄ .Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu.

Todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau bÅ«dingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusÄ reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (ABÄ® 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui.

Ä®monę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, kas reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais ir jam keliama lojalumo pareiga. Ä®monės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ , jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002).Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2009-11-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-444-2009, formuodama teismų praktikÄ klausimu dėl uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ teisinio reglamentavimo ir pobÅ«džio, be kita ko, nurodė, kad bendrovės vadovÄ ir bendrovę sieja sutartiniai santykiai, kurie įforminami darbo sutartimi, tačiau atsiradę teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, nes bendrovės ir administracijos vadovo santykiams bÅ«dingi įstatyminio atstovavimo bruožai.

Taip pat minėtoje nutartyje konstatuota, kad daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių atsiranda įstatymų pagrindu (ABÄ® 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymÄ ir (arba) netinkamÄ vykdymÄ bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų pagrindu (ABÄ® 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis).

Taip pat iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobÅ«džio pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytÄ Å¾alÄ pagal civilinės teisės normas.IeÅ¡kinys atsakovui Ž. D. dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies deliktinės atsakomybės pagrindu. Taikant deliktinę atsakomybę bÅ«tina nustatyti visas bÅ«tinas jos sÄ lygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1203/2001, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-16 nutartis byloje Nr. 3K-7-760 V.

P. v. UAB ,,Radviliškio autobusų parkas“, 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2004, kat. 18.2; 21.6 ir kt.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja ir vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-2006).

Teismo nuomone, nors ieÅ¡kovas įrodė civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl 139 711,92 Lt ieÅ¡kinio priteisimo iÅ¡ atsakovo Ž. D., tačiau Å¡is jo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad atsakovas Ž. D. buvo ne tik vienas iÅ¡ ŽŪB „Atkrantė“ pajininkų, bet ir bendrovės administracijos vadovas (direktorius) nuo 2006-03-01 iki 2013-11-04. Jo sprendimai prilygo visuotiniam pajininkų susirinkimo nutarimams ir jis buvo bendrovės valdymo organas, su kuriuo sudaryta darbo sutartis (T.1, 19-21 b. l.).

Pagal ŽŪBÄ® 21 str. 3,4 d., 23 str., bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ ir už kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ . Atitinkamai Å¡ių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę (ŽŪBÄ® 25 str. 1d.). Pagal CK 2.87 str. 7 d., juridinio asmens organo nariui nustatyta visiÅ¡ka atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ juridiniam asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Atsakovas kaip UAB „Atkrantė“ vadovas vadovavo bendrovei, organizavo ir vykdė bendrovės Å«kinę veiklÄ , turėjo vadovautis įstatymais, pareigybiniais nuostatais, jis atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruoÅ¡ti ir įgyvendinti finansavimo priemones, imtis priemonių bendrovės turto apsaugai ir t. t. (ŽŪBÄ® 26 str.). ŽŪBÄ® 4 str. 2 d. numatė, kad bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi.

LR Ä®BÄ® 8 str. 1 d. numatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Taigi, laikotarpiu, kai atsakovas Ž. D. ėjo direktoriaus pareigas, virÅ¡ minėtas įstatymas numatė jo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jei bendrovė tampa nemokia.

O taip pat pagal Ä®BÄ® 4 str. 1d. 4p., vadovas privalėjo ir vieÅ¡ai paskelbti arba kitaip praneÅ¡ti kreditoriams, kad bendrovė negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų (Ä®BÄ® 5 str. 1d. 3p.). Kadangi atsakovas buvo ir bendrovės pajininkas, ir administracijos vadovas, tai neabejotinai žinojo, kiek bendrovė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė gali padaryti įtakÄ ir jo vadovaujamai bendrovei, jog dėl to pastaroji nebegalės vykdyti Å«kinės komercinės veiklos.

Todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad bendrovė negalės įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Tačiau atsakovas ignoruodamas verslo logikÄ ir matydamas, kad bendrovė jau 2007-07-07 nebegali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir tampa nemokia, o po to galutinai tapo nemokia bei nuo 2008 metų ji nevykdė Å«kinės komercinės veiklos (T.1, 12 b.l.). Todėl pripažintina, kad jau nuo 2007 metų vidurio atsakovas turėjo su pareiÅ¡kimu kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas virÅ¡ minėtų įstatymais jam nustatytų pareigų tinkamai visiÅ¡kai nevykdė, nes, įmonei tapus nemokiai, neinformavo kreditorių ir nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams ir sumažėjo įmonės mokumas. Teismo nuomone, minėti bylos duomenys patvirtina, kad tuo pasireiÅ¡kė atsakovo Ž. D. neteisėti veiksmai.Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus reikia įvertinti faktines aplinkybes dėl atsakovo teisiÅ¡kai nepagrįsto neveikimo ir ieÅ¡kovo nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryÅ¡io, t. y. ar atsakovui įvykdžius įstatyme nurodytÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti žalos bendrovės kreditoriams, ir jų reikalavimų padidėjimo.

Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovui minėtÄ pareigÄ savalaikiai įvykdžius, 9 906,97 Lt vertės kreditorinių reikalavimų padidėjimo buvo galima iÅ¡vengti. Bylų duomenys patvirtina, kad bankroto byloje nurodytiems kreditoriams: VSDFV Å iaulių skyriui ir VMI bei Å RATC atsakovas mokestinių įsipareigojimų atitinkamai nevykdė nuo 2013-11-06 ir 2008-12-31 bei 2007-07-01 (T.1, 121-125 b.l.). Kitiems kreditoriams atsiradusių kreditorinių įsipareigojimų jis taip pat nevykdė (T.1,127-145, 161-162, 167, 175, b.l.).

Pagal Ä®BÄ® nuostatas ir balansų duomenis matyti, kad ŽŪB „Atkrantė“ jau nuo 2005 metų susidÅ«rė su nemokumo problemomis, o nuo 2007 metų tapo visiÅ¡kai nemoki (T.1. 30-35 b. l., T.2, 13-16 b.l.). Padėtis nepasikeitė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, nes Å iaulių apygardos teismo 2013-10-14 nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ konstatuota, kad pagal 2007 metų balanso duomenis bendrovė buvo nemoki, nes jos turto vertė buvo 220 014 Lt, o pradelsti įsiskolinimai ir skolos – 220 021 Lt (T.1, 11-13 b. l.).

IÅ¡ bankroto bylos Nr. B2-969-440/2013 įrodymų matyti, kad 2014-03-10 teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kad ji turto ir pajamų, debitorinių skolų, iÅ¡ kurių galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, neturi. Pagal byloje pateiktus duomenis, 2007-12-31 dienai (kai bendrovė tapo nemoki) bendrovė buvo skolinga daugiau nei turėjo turto pagal balansÄ (T. 1, 30 b. l., T.2. 13-16 b.l.). Å ios mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo apskaičiuoti pagal tuo metu galiojusius įstatymus nepriklausomai nuo to, atsakovas kreipėsi ar nesikreipė į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tačiau bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai kreditorinių reikalavimų dydis buvo 139-711,92 Lt pagal Å iaulių apygardos teismo 2014-04-15 nutartį (T.1, 17-18 b.l.). IÅ¡ paminėto seka, kad nurodytoje sumoje yra priskaičiuota ir 26 581,40 Lt delspinigių (netesybų) suma, kurie susidarė dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo (T.1, 18 b.l.). Taigi, skolos suma minėtiems kreditoriams, jeigu atsakovas bÅ«tų savalaikiai įvykdęs pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tų likusi 113 130,52 Lt (T.1, 18 b.l.).

Todėl, teismo nuomone, žalos dydis Å¡ioje byloje yra 113 130,52 Lt (CK 6.249 str.). Kreditorius VSDFV Å iaulių skyrius į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo kreipėsi 2013 m. spalio mėnesį, o nors bendrovė veiklos nevykdė nuo 2008 metų, į teismÄ dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo atsakovas Ž. D. nesikreipė (civ. bylos Nr. B2-969-440/2013, bankroto bylos duomenys). CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Atsakovas Ž. D. neprašė sumažinti nuostolių dydžio, neteikė teismui įrodymų tokioms aplinkybėms įrodyti ir tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta. Todėl tenkintinas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovo atžvilgiu 113 130,52 Lt arba 32 764,86 Eur sumai, o likusioje dalyje jis atmestinas.Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad teisiniu atsakovo atsakomybės pagrindu gali bÅ«ti Ä®BÄ® 8 str. 4 d., kuri sudaro teisinį pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, nes atsakovo atsakomybės teisinis pagrindas yra numatytas virÅ¡ nurodytuose įstatymuose, kaip administracijos vadovui, priskirtų pareigų savalaikis nevykdymas.

Juridinio asmens dalyvio ir juridinio asmens valdymo organų yra atskiros atsakomybės rÅ«Å¡ys, nes kiekvienai atsakomybei atsirasti reikalingas skirtingas teisinis pagrindas. Atsakovė S. V. nors ir tikėtina, kad galėjo bÅ«ti viena iÅ¡ ŽŪB „Atkrantė“ pajininkų, tačiau jos atsakomybei kilti reikalingos kitos sÄ lygos.Nagrinėjamoje byloje laikytina, kad abu atsakovai buvo bendrovės pajininkais - atsakovas Ž. D. valdė 6 pajus arba 60 proc. ŽŪB „Atkrantė“ pajų, o atsakovė S. D.

– 4 pajus arba 40 proc. ŽŪB „Atkrantė“ pajų (T.1, 22-23 b.l., T.2, 38 b.l.). IeÅ¡kovas prašė teismo jiems taikyti solidariÄ jÄ civilinę atsakomybę CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, kaip bendrovės pajininkams, nesilaikydamas kasacinio teismo suformuotos taisyklės, kad esant dalyvio ir valdymo organo civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijai, įvertinus jo faktiÅ¡kai atliekamas funkcijas, taikoma valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Kasacinis teismas pažymėjęs, kad dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, nes skirtinga jų teisinė padėtis (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB ,,Panevėžio balsas“ v. UAB ,,Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009). Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiÅ¡kai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alaja“ ir ko“ v.

K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008). Dalyvio ir vadovo padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis ir kompetencija. Dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, iÅ¡skyrus pareigÄ apmokėti įstatinį kapitalÄ , pajininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys.

Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui bÅ«dingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkcijÄ (ABÄ® 20 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-168/2009, 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v.

R. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Vadovas, prieÅ¡ingai, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų DK, CK, Akcinių, Žemės Å«kio bendrovių ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v.

D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013), todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (pajininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga nedeleguotina (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis).Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

Juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008). Taip pat kasacinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumÄ , civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bÅ«dingas funkcijas.

Individualiu atveju būtina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui; tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė.Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovui Ž.

D. tapus bendrovės vadovu jokie bendrovės pajininkų susirinkimai nebuvo Å¡aukiami. Ä®statymas suteikė teisę ir atsakovei S. V. kaip pajininkei irgi inicijuoti neeilinio bendrovė pajininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ (ŽŪBÄ® 21 str. 4d.). Tačiau teismas mano, kad atsakovė nors bÅ«dama viena iÅ¡ bendrovės pajininkų, bet faktiÅ¡kai ji buvo nuÅ¡alinta nuo jos valdymo, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti apie jos atsakomybę CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Bylos duomenimis nustatyta, kad šį atsakovė jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų kaip bendrovės pajininkė ieÅ¡kovo atžvilgiu neatliko (T.1, 63-66 b.l.).Minėta ŽŪB įstatymo nuostata pakartoja teismų praktikos įtvirtintÄ taisyklę, kad pajininkas nėra fiduciariniame santykyje su bendrove ir nevykdo valdymo funkcijos, nebÅ«damas vadovu (arba de facto vadovu), jis neprivalo atsižvelgti į visų interesų grupių interesus, Å¡i pareiga priskirta vadovui ir nedeleguotina, todėl jis yra atsakomybės subjektas, jei žala bendrovei padaryta neteisėtais valdymo organo veiksmais.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė S. V. kaip bendrovės pajininkė nepažeidė pareigos elgtis sÄ Å¾iningai bendrovės atžvilgiu – nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).

Dalyvių, kurie nėra paskirti bendrovės vadovais, veiksmai vertintini ne vien formaliai, bet spręstina, ar pajininkas faktiškai neatliko bendrovės valdymo organui priskirtų funkcijų (pavyzdžiui, darė verslo sprendimus, atstovavo bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, faktiškai turėjo valdingus įgalinimus įmonėje). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Tik pajininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas (arba de facto vadovas) ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

Vertinant pajininko – bendrovės vadovo – sudarytų sandorių teisėtumÄ , taikytina kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta verslo sprendimo taisyklė – vertinant, ar sandoris nėra aplaidus, atsižvelgtina, ar verslo sprendimas priimtas protingai įvertinus rizikÄ (ar prieÅ¡ sudarant sandorį ar priimant sprendimÄ buvo tinkamai surinkta ir įvertinta informacija) ir ar vadovas, priimdamas tokį sprendimÄ , galėjo protingai tikėti, kad toks sprendimas yra bendrovės naudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ v.

V. G. ir E. R., bylos Nr. 3K-7-124/2014).Tačiau jei pajininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ , piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir Å¡ie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė pajininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Remiantis byloje surinktais duomenimis ir atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ , seka, jog nekyla atsakovės S. V. atsakomybė prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .Teismo nuomone, Å¡is ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio teisinis pagrindas atsakovei S. V. laikytinas neįrodytu (CPK 178 str.).

IeÅ¡kinio reikalavimai dėl žalos padarymo kreditoriams gali bÅ«ti nukreipti bendrovės pajininkÄ tik per jų pareigų, prisiimtų bendrovės atžvilgiu, nevykdymÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kinio pagrindu nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė S. V., kaip juridinio asmens dalyvis, atliko aktyvius, sÄ moningus, nesÄ Å¾iningus veiksmus juridinio asmens kreditorių atžvilgiu, tačiau surinkti įrodymai ir atsakovės pateiktas atsiliepimas leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Teismas bylÄ nagrinėjo atsižvelgdamas į tai, jog joje yra vieÅ¡as interesas, tačiau ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, kad iÅ¡ atsakovės bÅ«tų galima reikalauti atsakomybės dėl bendrovei iÅ¡keltos bankroto bylos, todėl jo reikalavimas Å¡iai atsakovei atmestinas.

Teismui atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovei, netenka teisinės prasmės ir reikalavimas dėl Å¡iai atsakovei taikytinos solidarios atsakomybės kartu su kitu atsakovu ir dėl to teismas plačiau nepasisako. IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymÄ . IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo Ž. D. priteisiamas valstybei žyminis mokestis (983 Eur) proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (17,12 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str., b. l. 2).Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2014-08-28 ir 2014-09-18 priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės S. V. atžvilgiu, o atsakovo Ž.

D. atžvilgiu taikytÄ laikinosios apsaugos priemonės turto areÅ¡to dydį sumažinti iki 32 764,86 Eur.Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir CPK 259, 260, 263, 270 straipsniais,NUSPRENDŽIA:IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.1. Priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)- ieÅ¡kovui BUAB „Atkrantė“ (į.k. 300088964, buv. adresas (duomenys neskelbtini) 32 764,86 Eur (trisdeÅ¡imt du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus 86 euro ct) žalai atlyginti;- į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) - 1 000,12 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų 12 euro ct) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.2.

Likusioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.3. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2014-08-28 ir 2014-09-18 priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės S. V. atžvilgiu, o atsakovo Ž. D. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areÅ¡to dydį sumažinti iki 32 764,86 Eur (trisdeÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų 86 euro ct).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Å iaulių apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjas                                                                                          Jonas Stubrys