2026-01-29 Nr. CB-562-2-27-3-00483-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-118

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00483-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 9 d. paduotu ieškovo P. T. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas P. T. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovei A. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys G. Z.-Ž., P. T., O. A.

Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovas P. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai yra teisiškai nepagrįsti dėl materialiosios teisės normų (CK 1.89 straipsnio) netinkamo aiškinimo ir taikymo, ypač vertinant medicininius kriterijus, bei dėl proceso teisės normų (CPK 176, 185, 218 straipsniai), reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, įrodymų pakankamumą ir jų vertinimą, pažeidimų.

2. Ieškovas, mirusiojo sūnus ir įstatyminis įpėdinis, įrodinėjo, kad testatorius testamento sudarymo metu sirgo progresuojančia kraujagysline demencija, turėjo negrįžtamų organinių smegenų pakitimų, buvo visiškai priklausomas nuo svetimos įtakos, neraštingas, o atsakovė, pasinaudodama tokia testatoriaus būkle bei jo kognityvinių funkcijų deficitu, izoliavo jį nuo artimųjų (ieškovo) ir savanaudiškais tikslais galėjo perimti jo turto (piniginių lėšų) valdymą dar jam esant gyvam, galiausiai buvo sudarytas ginčijamas testamentas, kuriuo visas testatoriaus turtas buvo paliktas atsakovei.

3. Teismai eksperto išvadą, kad testatoriui buvo diagnozuota nepatikslinta kraujagyslinė demencija ir jis testamento pasirašymo dieną tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, nepagrįstai atmetė motyvuodami tuo, kad ji yra „tikėtina“ (prielaidinė). Ekspertizės išvada yra tikėtina, tačiau objektyvūs medicininiai įrašai tiesiogiai patvirtina ekspertės prielaidas ir prieštarauja ginčijamą testamentą tvirtinusio notaro bei atsakovės paaiškinimams. Testatoriui nustatyti struktūriniai smegenų pakitimai (atrofijos požymiai) yra tiesioginis, objektyvus ir neginčijamas įrodymas, kad smegenų audinys, atsakingas už mąstymą ir valios formavimą, yra fiziškai pažeistas.

4. Testatoriaus banko sąskaitų išrašai yra tiesioginis, dokumentuotas įrodymas, kad testatorius nevaldė savo finansų ir banko priemonių, o jo banko kortele ir PIN kodu disponavo kitas asmuo. Tuo tarpu testatorius buvo neraštingas (nemokėjo skaityti ir rašyti, tik pasirašyti vardą), visą gyvenimą naudojosi tik grynaisiais pinigais, o bankinėmis technologijomis nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs šiuos duomenis, privalėjo juos vertinti kaip esminį įrodymą, patvirtinantį ekspertės išvadą apie testatoriaus negalėjimą valdyti savo veiksmų (nes jis fiziškai negalėjo atlikti veiksmų, kurie jam priskiriami). Teismo neveikimas ir šių duomenų ignoravimas yra esminis CPK pažeidimas, lėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti P. T. 114 (vieną šimtą keturiolika eurų) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. sausio 8 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 14, mokėjimo kodas ZP07480.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė