e2585ab2-e032-41a8-b21b-76a99063dcf7 · Kauno apygardos teismas

ieÅ¡kovė Nora Abromavičienė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nutraukti jos ir atsakovo Eligijaus Abromavičiaus santuokÄ dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui priteisimo, prievolės pagal kredito sutartCivilinė byla Nr. 2S-2447-413/2012;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12436-2012-1; Pirmosios instancijos teismo teisėja: Edita Å liumpienė; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1.; 121.13; 122.3KAUNO APYGARDOS TEISMAS n u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 5 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Bamlit“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-16583-775/2012 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Bamlit“ ieÅ¡kinį atsakovams E. Ū., Bendrai Lietuvos – Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „Žalgirio jachtklubas“ dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė ieškovė pateikė teismui ieškinį prašydama:

1) įpareigoti atsakovę BendrÄ Lietuvos-Vokietijos įmonę UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ nedelsiant padaryti įraÅ¡us akcininkų savininkų žurnale apie įmonės naujÄ akcininkÄ UAB „Bamlit“ ir jam nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių, sudaryti naujÄ akcininkų sÄ raÅ¡Ä ir įregistruoti naujÄ akcininkÄ UAB „Bamlit“ VÄ® Registrų centre;2) atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų vienasmenį atsakovo Bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ valdymo organÄ â€“ direktorę E. Ū. (b. l. 3-10).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė priimti antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų vienasmenį atsakovo bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ valdymo organÄ direktorę E. Ū. (b. l. 78). Teismas nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3, 4 dalis ir įmonės įstatų 33.2 punktÄ rinkti ir atÅ¡aukti administracijos vadovÄ turi teisę tik visuotinis akcininkų susirinkimas.

Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad antrasis ieÅ¡kinio reikalavimas susijęs su visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, o ne su teismo kompetencija, todėl toks reikalavimas teisme negali bÅ«ti nagrinėjamas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - ieÅ¡kinio reikalavimÄ priimti (b. l. 102-105).

Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė Akcinių bendrovių 20 straipsnio 3, 4 punktų ir įmonės įstatų 33.2 punkto nuostatas. Byloje kilo ginčas dėl įmonės vienasmenio valdymo organo veiksmų netinkamumo. IeÅ¡kovės reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio esmė - apginti ir užtikrinti savo, kaip atsakovės įmonės akcininkės, teises ir teisėtus interesus, t. y. teisę bÅ«ti įregistruotai akcininku, teisę gauti iÅ¡ įmonės informacijÄ ir susipažinti su visais įmonės dokumentais, teisę inicijuoti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ ir siÅ«lyti susirinkimo darbotvarkę, taip pat įgyvendinti jai priklausančiÄ absoliučiÄ teisę - atÅ¡aukti įmonės administracijos vadovÄ iÅ¡ pareigų, kurių ieÅ¡kovė dėl atsakovės neteisėto neveikimo pati apginti ir įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka negali.

Taigi vienintelis bÅ«das uždrausti ir sustabdyti vienasmenio valdymo organo neteisėtus veiksmus ir kartu apginti savo, kaip akcininko teises ir teisėtus interesus, yra teisė kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ . Teismui atsisakius priimti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovės atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, nebus užtikrintas stabilus ir tinkamas įmonės valdymas ir ieÅ¡kovės, kaip pagrindinės įmonės akcininkės, interesai, dėl ko gali bÅ«ti padaryta žala įmonei ir jos dalyviams, atsiras pagrindas papildomiems teisminiams ginčams ateityje.

Nors pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ direktoriaus atÅ¡aukimo klausimas yra priskirtas visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, tačiau kilus ginčui dėl Å¡ios normos taikymo, ginÄÄ turėtų spręsti teismas. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su dviem ieÅ¡kinio reikalavimais:

1) įpareigoti atsakovę nedelsiant padaryti įraÅ¡us akcininkų savininkų žurnale apie įmonės naujÄ akcininkÄ UAB „Bamlit“ ir jam nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių, sudaryti naujÄ akcininkų sÄ raÅ¡Ä ir įregistruoti naujÄ akcininkÄ UAB „Bamlit“ VÄ® Registrų centre;

2) atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų vienasmenį atsakovės Bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ valdymo organÄ direktorę E. Ū..Pirmosios instancijos teismas antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas su tokia iÅ¡vada nesutinka.Vienas iÅ¡ civilinio proceso teisės tikslų yra asmenų pažeistų ar ginčijamų materialiųjų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynyba.

Å io tikslo įgyvendinimÄ užtikrina teisminės gynybos prieinamumo principas. Å io principo esmė – kiekvienam suinteresuotam asmeniui užtikrinti teisę į pažeistų teisių teisminę gynybÄ . Teisė į teisminę gynybÄ yra konstitucinė – tuo pabrėžiama Å¡ios teisės svarba, valstybės požiÅ«ris į subjektinių teisių įgyvendinimÄ bei apsaugÄ . Konstituciniai teisminės gynybos prieinamumo pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmoje dalyje.

Å ios konstitucinės teisės turinys detalizuotas Civilinio proceso normų. Pagal CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipėsi dėl teisės ar įstatymo saugomos intereso gynimo, pareiÅ¡kimÄ . CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį.

Å is sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir plečiamai negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas, nes bÅ«tų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė į teisminę gynybÄ .Ä®statymų leidėjas teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos tiesiogiai sieja su konkrečios bylos priskirtinumu teismo kompetencijai. Tai, visų pirma, priklauso nuo reikalavimo turinio. Asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ tik tuo atveju, jei jo reikalavimas, dėl kurio jis kreipiasi į teismÄ , priskirtinas teismo kompetencijai. Pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ir laisvių bei įstatymo saugomų interesų gynyba pavesta ne tik teismams, bet ir kitoms institucijoms.

Tačiau tik teismams suteikiami ypatingi įgaliojimai, kurių neturi kitos institucijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje numatyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas. Teisingumo vykdymas yra svarbiausia teisminės valdžios funkcija, ir niekas negali pasisavinti Å¡ios funkcijos. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nustatantis teismo teisę atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme, taikytinas ir tais atvejais, kai įstatyme nustatyta kita nei ieÅ¡kinyje nurodyta civilinių teisių gynimo teisme tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-232/2006).

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė pagal akcijų pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartį įgijo iÅ¡ UAB „Arčia“ 55,36 proc. Bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ akcijų (b. l. 33-46). Akcijų perleidimo sandoris yra ginčijamas kitoje civilinėje byloje (Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. 2-2519-390/2012). Taigi ieÅ¡kovė UAB „Bamlit“, kurios akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra ginčijama, atsakovei atsisakius gera valia įregistruoti akcininkų pasikeitimÄ pagal teisės aktų reikalavimus, neturi galimybių iÅ¡kelti klausimÄ dėl įmonės vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų visuotiniame akcininkų susirinkime, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas.

Todėl nesant kitų objektyvių galimybių ginti savo pažeistas teises ne teismine tvarka, ieÅ¡kovės reikalavimas atÅ¡aukti atsakovės vadovę iÅ¡ direktorės pareigų gali bÅ«ti nagrinėjamas teisme.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagal įstatymÄ teismas negali priimti tik dalį ieÅ¡kinio ir iÅ¡kelti civilinę bylÄ tik dėl dalies ieÅ¡kinyje suformuluotų reikalavimų (2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ , dėl ko 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis panaikinama ir ginčijamo ieÅ¡kinio reikalavimo priėmimo klausimas pagal kompetencijÄ grÄ Å¾inas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir ieÅ¡kinio reikalavimo - atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų vienasmenį atsakovo Bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ valdymo organÄ direktorę E. Ū. - priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas             Gintautas Koriaginas