2021-06-30 Nr. AB-13736-3-61-3-03260-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2546-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03260-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Q. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Q. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja Q. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 64.5.1.9.-286 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Q. A.“; 2) panaikinti Ambasados 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 286 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir URM) ir Ambasadą pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ketino studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete, nes vertino studijų kokybę ir konkurencingą studijų kainą Lietuvos Respublikoje, todėl Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Ambasada 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 64.5.1.9.-286 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Q. A.“ (toliau – ir Sprendimas Nr.

1) atsisakė išduoti nacionalinę vizą ir nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja norėdama gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat Ambasada priėmė 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 286 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriame teigiama, kad pareiškėja interviu metu nepateikė svarių argumentų dėl Lietuvos, aukštosios mokyklos bei bendrosios slaugos studijų programos pasirinkimo kriterijų, nepateikė logiško paaiškinimo dėl studijų kilmės šalyje nutraukimo skubos, bei dėl būsimų bakalauro studijų pridėtinės vertės profesinėje karjeroje.

Šiame sprendime taip pat minima, kad pareiškėjos studijas finansuoja tėvas, kuris šiuo metu reziduoja (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja pateikė ne tėvo, o savo banko sąskaitos išrašą, kuris nėra legalizuotas ar notariškai patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) ir turi klastojimo požymių; nepateikė legalizuotos tėvo asmens tapatybės dokumento kopijos, todėl kyla abejonių dėl šio įsipareigojimo finansuoti studijas patikimumo, kyla abejonių dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų autentiškumo.

Kitas sprendime atsisakyti išduoti nacionalinę vizą nurodytas argumentas buvo tai, kad pareiškėjos abu tėvai ir dvi seserys šiuo metu reziduoja (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja nepateikė motyvų, kodėl nenori studijuoti (duomenys neskelbtini). Sprendime teigiama, kad neatmestina prielaida, kad pareiškėja prisidengdama bakalauro studijomis Lietuvoje siekia imigruoti į Europos Sąjungą šeimos susijungimo tikslu. Sprendime taip pat teigiama, kad pareiškėja neturi jokios darbinės patirties pagal esamą išsilavinimą, neturi jokios profesinės veiklos, jos socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi nėra stabilūs ir ilgalaikiai.

3. Pareiškėjos teigimu, abu Ambasados sprendimai nepagrįsti tinkamai nustatytais faktais, priimti skubotai, tinkamai neįvertinus pareiškėjos dokumentų, nėra nurodoma nei viena aplinkybė, kuri galėtų sukelti abejonę. Teisės aktai nenumato prievolės pateikti Ambasadai legalizuotus ar notariškai patvirtintus banko sąskaitų išrašus, tikėtina, kad bankų (ne viešojo administravimo subjektų) dokumentai apskritai negali būti legalizuojami. Pareiškėja teigė patikrinusi visus dokumentus ir visi jos pateikti dokumentai yra tikri ir tikslūs, atitinka tikrovę.

4. Pareiškėjos teigimu, priimtinos studijų kainos, aukštos kokybės pripažįstamų studijų pasirinkimo kriterijus yra pakankamas argumentas. Atsakovas nepateikė į bylą jokio argumentų vertinimo aprašo, ar kito dokumento, iš kurio galima būtų padaryti bent iš dalies objektyvias išvadas, kuomet yra pateikiami pakankami ir kuomet pateikiami nepakankami argumentai, susiję su studijų pasirinkimu. Argumentas, kad pareiškėja nepateikė motyvų, kodėl nenori studijuoti (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ir nedera su objektyvumo principu. Aplinkybė, jog pareiškėja kol kas neturi darbinės patirties nereiškia, kad ji nenori ir neketina ateityje jos įgyti. Pareiškėja teigia, kad siekia skirti visą savo dėmesį mokslams ir įgyti išsilavinimą, kad vėliau galėtų įgytas žinias pritaikyti savo karjeroje. Išvada, kad pareiškėja prisidengdama bakalauro studijomis Lietuvoje siekia imigruoti į Europos Sąjungą šeimos susijungimo tikslu yra nepagrįstas nustatytais faktais, nes pareiškėjos šeimos nariai gyvena ne Europos Sąjungoje, o (duomenys neskelbtini). Sprendimai atsisakyti išduoti vizą yra iš esmės neteisėti, motyvai ir argumentai – itin formalūs, interpretacinio (samprotaujamo) pobūdžio, prieštaraujantys susiklosčiusiai situacijai, rašytiniams įrodymams. Pareiškėjai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos visapusiškai ir išsamiai pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų bei išdėstyti savo studijų pasirinkimo Lietuvoje motyvus. Be to, sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Sprendimą priėmė neįgaliotas tarnautojas, byloje nėra įgaliojimą patvirtinančių dokumentų.

5. Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigė, jog Ambasada, siekdama įsitikinti pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, nesikreipė konsultacijos į Lietuvos Respublikos specialiąsias tarnybas. Pareiškėja teigė (duomenys neskelbtini) turinti sužadėtinį, dirbantį (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėja minėtoje šalyje turi nekilnojamojo turto, gauna nuompinigius. Jai praeityje nebuvo išduota viza, nes ji jau buvo pilnametė ir objektyviai neatitiko pagrindo, kurio pagrindu prašė išduoti vizą atvykti į šalį, kurioje gyveno tėvas. Ambasada pirmiausia užpildė Sprendimo dėl atsisakymo išduoti nacionalinę formą, kuria prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti vizą (2020 m. rugsėjo 21 d.) ir tik kitą dieną buvo nagrinėtas pareiškėjos prašymas bei pildomas Užsieniečių registro vizų modulis (2020 m. rugsėjo 22 d. dieną 11 val. 20 min.) ir surašytas sprendimas, apie kurio priėmimą informuojama dar 2020 m. rugsėjo 21 d. raštu. Ambasada privalėjo išlaikyti procedūrinį teisingumą užtikrinančias taisykles, kurios skirtos faktinių aplinkybių vertinimo objektizavimui, pirmiausia priimti sprendimą pareiškėjos prašymo pagrindu, o tik vėliau pildyti Vizų išdavimo aprašo 10 priede nustatytą standartinę formą, kuria informuojami pareiškėjai apie priimtą sprendimą. Po to, kai jau buvo užpildyta Vizų kodekso VI priede nustatyta forma, Ambasada jau buvo susaistyta skubotai ir nepagrįstai užpildyto dokumento ir nebegalėjo objektyviai išspręsti pareiškėjos pateikto prašymo.

6. Atsakovas URM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. URM nurodė, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, duomenų atitikimo tikrovei, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą. Vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 21 straipsnio 7 dalimi, užsieniečio prašymo išduoti Šengeno ar nacionalinę vizą nagrinėjimas yra grindžiamas pateiktų dokumentų tikrumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Pagal Vizų kodekso 48 straipsnio 3 dalies nuostatą, priimančioje šalyje esančios Šengeno valstybių narių atstovybės turi reguliariai keistis informacija dėl pareiškėjų padirbtų ir suklastotų dokumentų teikimo atstovybėms siekiantiems gauti vizą, ši informacija yra konfidenciali; pagal esančią praktiką (duomenys neskelbtini) valstybių narių atstovybės prašo pareiškėjų pateikti ne tik viešojo administravimo subjektų, bet ir privačių subjektų dokumentų, kurie yra legalizuojami kompetentingoje (duomenys neskelbtini) institucijoje. Šia gerąja praktika vadovaujasi ir Lietuvos ambasada Turkijoje. Pagal (duomenys neskelbtini) susitarimą su Europos Sąjunga dėl išstojimo, (duomenys neskelbtini) liks Europos Sąjungos muitų sąjungoje ir bendroje rinkoje, taigi joje toliau bus taikomos visos keturios laisvės (prekių, kapitalo, asmenų ir paslaugų judėjimo) ir visa Europos Sąjungos politika.

8. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-731/2014 pažymėjo, kad atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Būtent tokį konsulo sprendimą ir gavo pareiškėja. Pareiškėja nepagrįstai keliamas klausimą dėl Ambasadoje dirbančio konsulinio pareigūno, priėmusio sprendimą pareiškėjos atžvilgiu.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos Q. A. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 14 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Pagrindiniu kelionės tikslu nurodė studijas (21 punktas), numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2020 m. rugsėjo 21 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2021 m. rugsėjo 2 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo – Lietuvos Sveikatos universitetas (32 punktas). Ambasada 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 64.5.1.9.-286 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Q. A.“ atsisakė išduoti nacionalinę vizą ir nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja norėdama gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat Ambasada priėmė 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 286 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei Q. A..

11. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Vizų kodekso nuostatas ir nurodė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Be to, pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą grindė tuo, kad buvo priimta studijuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, yra pateikusi savo pasą, kuris yra galiojantis kelionės dokumentas ir galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos (pareiškėjos paso galiojimo pabaiga: 2027 m. kovo 23 d.), pragyvenimui reikalingas lėšas suteiks tėvas, taip pat pateikė orlaivio skrydžio rezervavimo dokumentus.

13. Teismo nuomone, spręsti dėl ginčijamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo – konstatuoti arba paneigti, jog nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai arba pareiškėjos duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, galima tik įvertinus pareiškėjos pateiktų duomenų visumą. Ambasada, nagrinėdama pareiškėjos prašymą išduoti vizą tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjos pateiktus duomenis.

14. Teismas nustatė, kad konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, pakvietė pareiškėją į pokalbį (interviu), kurio metu pareiškėja nurodė, kad 2016 metais įgijo bendrųjų mokslų bakalauro diplomą, o nuo 2019 m. studijuoja islamo religiją magistro studijose (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu pareiškėja nepateikė svarių argumentų dėl Lietuvos, aukštosios mokyklos bei bendrosios slaugos studijų programos pasirinkimo kriterijų, nepateikė logiško paaiškinimo dėl studijų kilmės šalyje nutraukimo skubos, bei dėl būsimų bakalauro studijų pridėtinės vertės profesinėje karjeroje, taip pat dėl studijų programos keitimo. Pareiškėja paaiškino, kad studijas Lietuvoje už mokestį pasiūlė agentas (duomenys neskelbtini), o finansuotų tėvas, kuris šiuo metu reziduoja (duomenys neskelbtini), tačiau pateikė ne tėvo, o savo banko sąskaitos išrašą, kuris nėra legalizuotas ar notariškai patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) ir turi klastojimo požymių. Nepateikė legalizuotos tėvo asmens tapatybės dokumento kopijos, todėl konsului kilo abejonių dėl įsipareigojimo finansuoti studijas patikimumo. Pokalbio (interviu) metu pareiškėja nurodė, kad jos tėvai ir dvi seserys reziduoja (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo patekti aiškių motyvų kodėl ji nenori studijuoti (duomenys neskelbtini). Be to, pati pareiškėja prisipažino, kad (duomenys neskelbtini) ambasada buvo atsisakiusi išduoti jai vizą šeimos narių lankymo tikslais. Konsulas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus ir apklausos metu gautą informaciją, 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 64.5.1.9.-286 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Q. A.“ ir 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 286 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“, kuriais atsisakyta pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą, nes kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

15. Teismo įsitikinimu, Ambasada, pagrįstai priimdama ginčijamus sprendimus vertino pareiškėjos prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjos vykimo tikslus ir sąlygas, su prašymu pateiktus dokumentus bei pokalbio (interviu) metu pareiškėjos nurodytus paaiškinimus. Pareiškėja nepateikė svarių argumentų dėl studijų programos pasirinkimo ir kokią pridėtinę vertę turės studijos pareiškėjos profesinėje karjeroje. Pareiškėja neturi lėšų studijoms susimokėti, jos studijas finansuoti įsipareigojo tėvas, tačiau pareiškėja pateikė ne tėvo, o savo banko sąskaitos išrašą, kuris nėra legalizuotas ar notariškai patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja patikslintame skunde nurodo, jog teisės aktai nenumato prievolės pateikti Lietuvos Respublikos ambasadai legalizuotus ar notariškai patvirtintus banko sąskaitų išrašus. Tačiau teismas pažymėjo, kad pagal Vizų kodekso 48 straipsnio 3 dalies nuostatas, vykdant bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygiu, keičiamasi informacija apie netikrų, padirbtų ar suklastotų dokumentų naudojimą. Teismas neabejojo atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog pagal esančią praktiką (duomenys neskelbtini) valstybių narių atstovybės prašo pareiškėjų pateikti ne tik viešojo administravimo subjektų, bet ir privačių subjektų dokumentų, kurie yra legalizuojami kompetentingoje (duomenys neskelbtini) institucijoje. Šia gerąja praktika vadovaujasi ir Ambasada. Teismas darė išvadą, jog konsului kilo pagrįstos abejonės dėl abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ir pareiškėjos pateiktų duomenų atitikimo tikrovei.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja apklausos (interviu) metu nurodė, jog jos tėvai ir dvi seserys reziduoja (duomenys neskelbtini) ir prisipažino, kad (duomenys neskelbtini) ambasada buvo atsisakiusi išduoti jai vizą šeimos narių lankymo tikslais, todėl konsului kilo pagrindas manyti, jog pareiškėja siekia emigruoti į Europos Sąjungą šeimos susijungimo tikslu. 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašytas Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d., tačiau pereinamasis laikotarpis baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d. Susitarime numatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijoje toliau taikoma visų politikos sričių Europos Sąjungos teisė, išskyrus tas Sutarčių ir aktų nuostatas, kurios nebuvo privalomos (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijoje iki Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo. (duomenys neskelbtini) liks Europos Sąjungos muitų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje, taigi joje toliau bus taikomos visos keturios laisvės (prekių, kapitalo, asmenų ir paslaugų judėjimo) ir visa Europos Sąjungos politika. Visu pereinamuoju laikotarpiu visos Europos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros toliau turės joms pagal Europos Sąjungos teisę suteiktus įgaliojimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenančių ar įsisteigusių fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu.

17. Teismas nurodė, kad jokie teisės aktai imperatyviai nenumato pareigos kreiptis konsultacijos į Lietuvos Respublikos specialiąsias tarnybas. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Ambasados manymas, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrįstas.

18. Teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė ir į tai, jog vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai nagrinėjo pareiškėjos prašymą, kadangi įvertino ne tik pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, bet ir apklausė pareiškėją pokalbio (interviu) metu, taigi Ambasada priimdama ginčijamus sprendimus vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma.

19. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos pateikta informacija ir dokumentai konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą kėlė pagrįstų abejonių, todėl Ambasada, tinkamai įvertinusi pareiškėjos pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai bei duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja norėdama gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Ambasados manymas, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrįstas.

20. Teismas darė išvadą, jog sprendimuose yra tiksliai nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsniu, sprendimuose yra aiškiai įvardinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-73/2014 pažymėjo, jog pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Būtent tokį sprendimą gavo pareiškėja. Ta aplinkybė, kad pirmiausiai buvo užpildyta Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma, o tik vėliau užpildytas Užsieniečių registro vizų modulis nesudaro pagrindo abejoti skundžiamų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

22. Teismas pažymėjo, jog tiek Ambasados 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. 64.5.1.9.-286 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Q. A.“, tiek Ambasados 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. 286 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ yra pasirašyti Ambasados antrojo sekretoriaus G. D.. Pagal Lietuvos Respublikos Konsulinio statuto 9 straipsnį Lietuvos Respublikos konsuliniais pareigūnais gali būti diplomatai, kuriems pavesta atlikti konsulines funkcijas. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima prašymus išduoti vizas ar joms prilyginamus dokumentus. Konsulinis pareigūnas teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka prašymus nagrinėja ir priima sprendimus dėl jų (Konsulinio statuto 23 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį diplomatas – diplomatinį rangą turintis statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį. Konsulinio statuto 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog antrasis sekretorius turi diplomatinį rangą. Todėl skundžiamus sprendimus priėmė kompetentingas subjektas.

23. Teismas darė išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, atitinkančius galiojusio VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamų spendimų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjos reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Ambasadą pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo – laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti sprendimus. Teismas, konstatavęs ginčijamų Ambasados sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, atmetė išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 24. Pareiškėja Q. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti.

25. Pareiškėja pažymi, kad skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, jog atsakovas pateikė tik dalį dokumentų, kuriuos pareiškėja pateikė kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi šioje byloje nutarė įpareigoti atsakovą iki 2020 m. gruodžio 8 d. pateikti į bylą dokumentus, kuriuos pareiškėja pateikė Ambasadai. Tačiau atsakovas jokių dokumentų iki 2020 m. gruodžio 8 d. į bylą neteikė, o pateikė paaiškinimus tik bylos nagrinėjimo dieną, su kuriais pareiškėjos atstovas susipažino tik po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį atidėti teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Pirmosios instancijos teismas aptarė įrodymus, kurių atsakovas į bylą neteikė ir pareiškėja dėl jų negalėjo pasisakyti, o teismas objektyviai neturėjo galimybės tokių dokumentų vertinti bylos nagrinėjimo dieną. Tokiu būdu teismas, darydamas išvadą, kad dokumentas turi klastojimo požymių, pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą.

26. Pareiškėja nurodo, kad byloje yra tik atsakovo pateiktas pareiškėjos paaiškinimų vertinimas. Pareiškėja yra užsienietė, todėl bylą gali vesti tik per atstovą. Pareiškėjos atstovas nedalyvavo pokalbio (interviu) Ambasadoje metu, kurį įvertino teismas. Byloje nesant jokių įrodymų, susijusių su pareiškėjos paaiškinimais pokalbyje (interviu), o teismui darant išvadas šių įrodymų pagrindu, pareiškėja per atstovą neturi galimybių apginti savo teisėtų interesų. Teismas, darydamas išvadą, kad Ambasada pagrįstai vertino pareiškėjos paaiškinimus, nors su tokiais paaiškinimais objektyviai negalėjo susipažinti, pažeidė objektyvumo, rungtyniškumo ir nediskriminavimo principus.

27. Pareiškėja teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) valstybių narių atstovybės prašo pareiškėjų pateikti ne tik viešojo administravimo subjektų, bet ir privačių subjektų dokumentus, kurie yra legalizuojami kompetentingoje (duomenys neskelbtini) institucijoje. Dokumentų legalizavimo klausimai yra išspręsti 1961 m. spalio 5 d. Hagos Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Ambasada negalėjo pateikti jokių įrodymų, kad iš kitų pareiškėjų reikalauja legalizuoti privačių subjektų dokumentus ir kad privačių subjektų dokumentai apskritai yra legalizuojami, be to, tokių dokumentų pareiškėjos nebuvo prašoma. Išskiriant pareiškėją iš kitų asmenų ir reikalaujant legalizuoti dokumentus, kurių legalizavimo nenumato Hagos Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, pareiškėja yra diskriminuojama.

28. Pareiškėja nesutinka su išvada, kad ji siekia imigruoti į Europos Sąjungą šeimos susijungimo tikslu, nes tai neatitinka nustatytų faktų. Teismas pakartojo atsakovo argumentus, tačiau Ambasados sprendimo priėmimo metu (duomenys neskelbtini) nebuvo Europos Sąjungos nare, o tarp Lietuvos Respublikos bei (duomenys neskelbtini) visada buvo išlikusi sienų kontrolė. Todėl Ambasada neteisingai nustatė aplinkybę, kad pareiškėja prisidengdama bakalauro studijomis Lietuvoje siekia imigruoti į Europos Sąjungą šeimos susijungimo tikslu.

29. Pareiškėjos teigimu, prievolę kreiptis konsultacijos į Lietuvos Respublikos specialiąsias tarnybas Ambasadai suponuoja gero administravimo principas ir aplinkybė, kad Ambasada negali pateikti į bylą dokumentų, kuriuos vertino priimdama sprendimą.

30. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad skundžiamus sprendimus priėmė tarnautojas, neturtintis įgaliojimų, o sprendimai priimti pažeidžiant nustatytą eiliškumą. Pareiškėja tvirtina, kad yra akivaizdžiai saistoma tvirtais asmeniais ir ekonominiais ryšiais su (duomenys neskelbtini), kas sumažina nelegalios migracijos riziką iki minimumo, o atsižvelgus į taikomus sienos kirtimo su (duomenys neskelbtini) ribojimus tokia rizika apskritai neegzistuoja. Pareiškėjos nuomone, atsakovas neįrodė, kad Ambasada pareiškėjos dokumentus analizavo ir vertino, taip pat neįrodė, kad Ambasadai pateikti dokumentai buvo nepakankami tenkinti prašymą išduoti vizą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 64.5.1.9.-286 ir 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 286 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pagrįstumo.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą. Pagrindiniu kelionės tikslu nurodė studijas (21 punktas), numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2020 m. rugsėjo 21 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2021 m. rugsėjo 2 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo – Lietuvos Sveikatos universitetas (32 punktas). Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, Sprendimu (1) ir (2) atsisakė išduoti pareiškėjos prašomą vizą vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais (nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti <...>, jeigu: 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo <...> 4) duomenys, kuriuos jis pateikė, neatitinka tikrovės <...> 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė).

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde be kita ko pažymi, kad skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, jog atsakovas pateikė tik dalį dokumentų, kuriuos pareiškėja pateikė kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi šioje byloje nutarė įpareigoti atsakovą iki 2020 m. gruodžio 8 d. pateikti į bylą dokumentus, kuriuos pareiškėja pateikė Ambasadai. Tačiau atsakovas jokių dokumentų iki 2020 m. gruodžio 8 d. į bylą neteikė, o pateikė paaiškinimus tik bylos nagrinėjimo dieną, su kuriais pareiškėjos atstovas susipažino tik po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį atidėti teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Pirmosios instancijos teismas aptarė įrodymus, kurių atsakovas į bylą neteikė ir pareiškėja dėl jų negalėjo pasisakyti, o teismas objektyviai neturėjo galimybės tokių dokumentų vertinti bylos nagrinėjimo dieną. Tokiu būdu teismas, darydamas išvadą, kad dokumentas turi klastojimo požymių, pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 dalis), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 dalis), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 dalis). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).

37. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

39. ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtintas administracinių bylų betarpiškumo principas, kuris reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis). Šis principas taip pat reiškia, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, administracinių bylų proceso betarpiškumo principo įgyvendinimo tvarka įtvirtinta ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje, kuri įpareigoja pirmosios instancijos teismą ne tik išklausyti proceso šalių ir (ar) jų atstovų paaiškinimų, bet ir imperatyviai nustato, kad po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai (žr., pvz., 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, kad „<...> studijas Lietuvoje pareiškėjai už mokestį pasiūlė agentas (duomenys neskelbtini), o finansuotų tėvas, kuris šiuo metu reziduoja (duomenys neskelbtini), tačiau pateikė ne tėvo, o savo banko sąskaitos išrašą, kuris nėra legalizuotas ar notariškai patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) ir turi klastojimo požymių. Nepateikė legalizuotos tėvo asmens tapatybės dokumento kopijos, todėl konsului kilo abejonių dėl įsipareigojimo finansuoti studijas patikimumo <...>“ tik iš atsakovo pateiktų paaiškinimų, neišsireikalavęs šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą teismui tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, bei šio straipsnio 3 dalies reikalavimą teismui sprendimą grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas, neišsireikalavęs įrodymų, kuriais grindžiami skundžiami Sprendimai (1) ir (2), nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 straipsnis), todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

43. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos Q. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė