e256fc8a-7202-49f7-97ea-adbc0584b409 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-290-909/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19614-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.1.5.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.8.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, sekretoriaujant Katažynai Grinevič, dalyvaujant ieškovės S. K. atstovui advokatui Romualdui Vitkui, atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei Kamilei Usavičienei, trečiajam asmeniui A.

D., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rent2GO“ atstovui advokato padėjėjui Dovydui RaiÅ¡učiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: A. D., uždaroji akcinė bendrovė „Rent2GO“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė S. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 3 057 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 19.50 val., ieÅ¡kovei važiuojant automobiliu MB C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Titnago gatve, Vilniaus mieste ir sustojus prie pėsčiųjų perėjos, į ieÅ¡kovės vairuojamÄ automobilį atsitrenkė iÅ¡ paskos važiavęs automobilis Toytota Prius, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. D., minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rengt2GO“. Dėl Å¡io autoįvykio Å¡alys užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , padarė nuotraukas ir nustatytu laiku pranešė kaltininko A. D. vairuoto automobilio draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“. PaaiÅ¡kino, kad autoįvykyje ieÅ¡kovės automobiliui sulaužė transporto priemonės galinę dalį, bagažinę, kurioje vežė vaikiÅ¡kÄ vežimėlį, kurį nepataisomai sugadino, sulamdė.

Taip pat salone buvęs mobilus telefonas nuo smÅ«gio nukrito ir atsitrenkė į automobilio metalines konstrukcijas ir sudaužė kameros stiklÄ , dėl ko neveikė fotografavimo kamera. Po autoįvykio ieÅ¡kovės vairuojamÄ automobilį apžiÅ«rėjo atsakovės ekspertas, surašė defektinį aktÄ ir nustatė automobilio žalos dydį – 1 493 Eur. Visgi ieÅ¡kovė pridÅ«rė, kad atsakovė neįvertino nei sulaužyto vežimėlio, nei mobilaus telefono sugadinimo, nors apie tai ieÅ¡kovė informavo žodžiu ir raÅ¡tu.

Todėl ieÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus bei nurodė autoįvykyje atsiradusios žalos dydį: automobilio žala – 1 493 Eur; vaiko vežimo sulankstymas – 199 Eur; sugadintas mobilusis telefonas – 165 Eur; iÅ¡ viso 1 857 Eur. Atsakovė 2017 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tu Nr. S04-690329 ieÅ¡kovę informavo, kad autoįvykį pripažino nedraudiminiu ir tuo pagrindu atsisakė atlyginti žalÄ . Šį sprendimÄ atsakovė pakartotinai patvirtino 2019 m. vasario 13 d. raÅ¡tu Nr. 20-7879.

Pagal atsakovės pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris tęsėsi nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. Per šį laikotarpį ieÅ¡kovę atstovavo gynėjas (advokatas), kuriam ji sumokėjo 1 200 Eur už suteiktas paslaugas. Taigi bendra dėl atsakovės kaltės ieÅ¡kovės patirta turtinė žala sudaro 3 057 Eur. Ikiteisminis tyrimas 2018 m. gruodžio 3 d. nutrauktas neįrodžius nusikalstamos veikos fakto, tačiau atsakovė nesutiko ir apskundė nutarimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris prokuroro nutarimÄ panaikino ir nors sutiko, kad autoįvykis buvo, kad automobilius vairavo ieÅ¡kovė ir A.

D., tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui kilo klausimas dėl galimai suklastotos eismo įvykio deklaracijos. Visgi Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį panaikino ir paliko galioti priimtus prokurorų nutarimus, kuriais ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovė paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu atliktas tyrimas dėl pasikėsinimo sukčiauti galimai inscenizavus eismo įvykį. Tyrimo metu buvo bandoma paneigti įtariamųjų ieškovės ir A.

D. iÅ¡keltÄ versijÄ dėl įvykio aplinkybių. Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus, ieÅ¡kovės ir A. D. iÅ¡keltos versijos dėl įvykio aplinkybių paneigti nepavyko. Negauta duomenų, kad į eismo įvykį patekusius automobilius galėjo vairuoti kiti asmenys, vaizdo įraÅ¡as to taip pat nepaneigė. Todėl iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ir A. D. suklastojo 2017 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio deklaracijÄ , ieÅ¡kovės teigimu, tėra prielaida. Atkreipė dėmesį į atsakovės 2017 m. lapkričio 20 d. praneÅ¡imÄ , kuriuo pripažino, kad abiejų eismo dalyvių parodymai sutampa tarpusavyje, todėl nėra pagrindo abejoti, jog parodymai netikslÅ«s, ar gali bÅ«ti suprasti kitaip.

Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos ieÅ¡kovė nurodė, kad autoįvykio metu patyrė Å¡okÄ , po įvykio ilgÄ laikÄ jautėsi sukrėsta, iki Å¡iol jaučia baimę vairuoti automobilį, todėl jai iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteisiama 500 Eur neturtinė žala. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė iÅ¡galvotais motyvais nepagrįstai apkaltino ieÅ¡kovę, dėl ko vyko ikiteisminis tyrimas, ieÅ¡kovę apklausinėjo policijoje, ieÅ¡kovė privalėjo aiÅ¡kintis dėl to, ko nepadarė, ieÅ¡kovė jautėsi įžeista ir pažeminta.

Be to, ieÅ¡kovė augina nepilnametę dukrÄ ir į apklausas turėjo vykti kartu su vaiku, kadangi nebuvo kam vaiko prižiÅ«rėti. Galutinis sprendimas priimtas 2019 m. gegužės 14 d., kuomet ieÅ¡kovė laukėsi antrojo vaiko. Å ios aplinkybės, ieÅ¡kovės teigimu, neigiamai atsiliepė jos bÅ«senai ir galimai laukiamo kÅ«dikio sveikatai. Atsakovė dėl savo neatsakingų veiksmų turi atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina taip pat 500 Eur. Todėl iÅ¡ viso ieÅ¡kovei turi bÅ«ti atlyginta 1 000 Eur neturtinė žala.

Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo prašė teismo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad 2017 m. sausio 19 d. UAB „Rent2GO“ su atsakove sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė transporto priemonę Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įvairių rizikų. Neatsiejama draudimo sutarties dalimi yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049. 2017 m. vasario 6 d.

UAB „Rent2GO“ su atsakove sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. 2017 m. rugsėjo 23 d. transporto priemonės MB C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovės internetinėje svetainėje www.gjensidige.lt užregistravo du pranešimus apie 2017 m. rugsėjo 23 d. įvykusį eismo įvykį, t. y. UAB „Rent2GO“ pranešimas ir ieškovės. Abiejų pranešančių eismo įvykį asmenų pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyti tie patys duomenys, kas vairavo automobilį, nubraižytos schemos, iš kurių matyti, kad Toyota Prius atsitrenkė į Mercedes Benz prie pėsčiųjų perėjos.

Deklaracijos penktame laukelyje nurodomi liudytojai, tačiau Å¡is neužpildytas, kaltę dėl eismo įvykio paraÅ¡u patvirtino A. D. Atsakovės darbuotojams dėl eismo įvykio kilo įtarimų, kadangi ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai atsisakė bendrauti su žalÄ administruojančiais draudiko darbuotojais. Susisiekti ieÅ¡kovės nurodytu telefono numeriu nepavykdavo, nes juo atsiliepdavo R. V. Atsakovei įtikinus, kad bÅ«tina apklausti ieÅ¡kovę, jie nurodė susitikimo laikÄ bei vietÄ , R. V. dalyvavo apklausoje, nurodydamas ieÅ¡kovei, kaip atsakyti į atsakovės nurodytus klausimus.

R. V. ne kartÄ figÅ«ravo tiek ADB „Gjensidige“, tiek kitų draudikų reguliuotose eismo įvykio žalos bylose. 2017 m. spalio 8 d. ieÅ¡kovė raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kė pasipiktinimÄ , kad žalÄ reguliuojantys draudiko darbuotojai vengė bendrauti nuotoliniu bÅ«du (elektroniniu paÅ¡tu), reikalavo atsakyti į su įvykiu nesusijusius klausimus bei paprašė nebeskambinti, o bendrauti el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad 2017 m. spalio 9 d. antrÄ kartÄ apklausė A. D. Ä® apklausÄ A.

D. atvyko automobiliu Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 12 d. apklaustas raÅ¡tu R. V. 2017 m. spalio 6 d. atsakovė raÅ¡tu apklausė UAB „Grafija“ darbuotojÄ D. M., nes greta Å¡ios įmonės yra tariamo eismo įvykio vieta, o iÅ¡važiavimas iÅ¡ įmonės teritorijos yra iÅ¡ karto už pėsčiųjų perėjos. D. M. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 20.05 val. iÅ¡važinėjo darbovietės teritorijos pro pagrindinius vartus į Titnago gatvę ir pasuko į kairę.

Å alia esančioje perėjoje jokios avarijos nepastebėjo. Nurodytas aplinkybes D. M. patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovė nurodė, kad iÅ¡ UAB „Grafija“ gavo įvažiavimo į teritorijÄ apsaugos vaizdo kameros įraÅ¡Ä , kuriame matyti 2017 m. rugsėjo 23 d. vaizdas laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.45 val. Atsakovė pažymėjo, kad yra pateiktos 2017 m. lapkričio 14 d. UAB „Rent2GO“ ir R. V. telefono numerių skambučių iÅ¡klotinės. IÅ¡analizavus iÅ¡klotinių duomenis, nerado duomenų, kad ieÅ¡kovė skambino R.

V. Papildomai atsakovė pridÅ«rė, kad 2018 m. kovo 21 d. ikiteisminio tyrimo metu A. D. pateikus peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matyti kaip Titnago g. į kiemÄ Ä¯važiuoja Nissan Murano ir iÅ¡ jo iÅ¡lipa vyriÅ¡kis bei moteris su vaiku ant rankų – duoti parodymus atsisakė, nes norėjo pasitarti su teisininku ir po to suformuluoti atsakymÄ . 2018 m. balandžio 6 d. dar kartÄ apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. D. pateikė versijÄ , kad Nissan Murano automobiliu jo paties praÅ¡ymu atvyko sÅ«nus D.

D. ir sustojo Å¡alia eismo įvykio, o kadangi buvo gana Å¡alta, A. D. su S. K. įsėdo pasiÅ¡ildyti. Pasėdėjus kurį laikÄ sÅ«nus apsisuko ir įvažiavo į vietÄ , kuri užfiksuota vaizdo įraÅ¡e. Ikiteisminio tyrimo metu pateikus ieÅ¡kovei vaizdo įraÅ¡Ä , nurodė, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas veiksmas jau po eismo įvykio, kuomet R. V. su dukra atvyko pagal jos skambutį. Taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. sausio 14 d. R. V. ir A.

D. intensyviai bendravo telefonu, dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, derino susitikimų laikÄ ir kt. IÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefonų numerių iÅ¡klotinės analizės nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. nurodė, kad A. D. su sÅ«numi D. D. 2017 m. rugsėjo 23 d. kontaktavo keturis kartus. IÅ¡analizavus ieÅ¡kovės naudojamo telefono numerio iÅ¡klotines, nustatyta, kad toliau iÅ¡ Vilniaus iÅ¡vykusi nebuvo, jokių prisijungimų Kauno mieste ar Å¡alia Kauno neužfiksuota. Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi apie tai, kad draudimo iÅ¡moka dėl 2017 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio nebus mokama ieÅ¡kovę informavo 2017 m. lapkričio 20 d. praneÅ¡imu, tad ieÅ¡kinio senaties terminas suėjo 2018 m. lapkričio 20 d.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės atsakovės paaiÅ¡kino, kad žalos sureguliavimo metu surinkti duomenys leido įtarti apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ikiteisminį tyrimÄ pradeda ne draudikas, o prokuratÅ«ra, taigi pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo savaime negali bÅ«ti laikomas neteisėtu veiksmu. Dėl 1 200 turtinės žalos (bylinėjimosi iÅ¡laidų) ikiteisminio tyrimo metu atlyginimo atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė klaidingai nurodė, esÄ ikiteisminis tyrimas pradėtas jos, ieÅ¡kovės atžvilgiu, nes įtarimai ikiteisminio tyrimo metu jai nebuvo pateikti.

Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. gegužės 29 d. sÄ skaitoje už teisines paslaugas Nr. 18/01-10 yra pateikta 600 Eur suma už dalyvavimÄ apklausų metu, kurios neva truko Å¡eÅ¡ias valandas. Tačiau tai yra netiesa. IeÅ¡kovė ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant advokatui buvo apklausta du kartus – 2018 m. sausio 10 d. (nuo 13.05 iki 14.45) ir 2018 m. kovo 21 d. (nuo 9.48 iki 10.18). Apklausos truko 140 min, t. y. 2,33 valandos, o ne 6 valandas, kaip nurodyta sÄ skaitoje. 2019 m. gegužės 29 d. sÄ skaitoje už teisines paslaugas Nr. 18/01-10 nurodyta, kad už ieÅ¡kovės keturių valandų konsultavimÄ baudžiamojoje byloje patirta 200 Eur.

Lieka neaišku, dėl kokių priežasčių ir kokiais konkrečiais klausimais prireikė keturias valandas ieškovei konsultuotis su advokatu, kuomet ji buvo apklausiama liudytojos statusu. Dėl 500 Eur neturtinės žalos dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovė paminėjo, kad ieškovė nenurodė jokio teisės akto, kokiu pagrindu ji reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tad ir reikalauti neturtinės žalos priteisimo neturi teisinio pagrindo. Ieškovei įtarimai nebuvo pareikšti, apklausta du kartus, tad šie nepatogumai neturėtų būti pakankami neturtinei žalai atsirasti.

IeÅ¡kovė nepatogumus patyrė ne dėl to, kad atsakovė kreipėsi su pareiÅ¡kimu pradėti ikiteisminį tyrimÄ , o todėl, kad ikiteisminį tyrimÄ vykdančios institucijos sprendė esant reikalinga atlikti Å¡iuos veiksmus. Taigi, Å¡ie nepatogumai priežastiniu ryÅ¡iu nesusiję su atsakovės veiksmais arba pernelyg nutolę nuo jų. Atsakovė kategoriÅ¡kai nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykis nėra draudiminis. PaaiÅ¡kino, kad eismo įvykis imituotas, o ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesuponuoja iÅ¡vados, jog 2017 m. rugsėjo 23 d.

įvykis yra draudžiamasis/nedraudžiamasis, kokiomis aplinkybėmis jis iÅ¡ tiesų įvyko ir ar deklaruoto įvykio dalyviai draudikui teikė teisingÄ informacijÄ apie jį. Aptariamu atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų, deklaruoto eismo įvykio dalyvių, su jais susijusių asmenų elgesio bei parodymų galima teigti, jog įvykis inscenizuotas, netikras, sukeltas tyčia, siekiant gauti draudimo iÅ¡mokÄ , kas atitinka nedraudžiamojo įvykio apibrėžimÄ , todėl draudimo iÅ¡moka negali bÅ«ti priteista.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ ir prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ nagrinėti AB „Lietuvos draudimas“ atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime AB „Lietuvos draudimas“ paaiÅ¡kino, kad ginčo eismo įvykio metu tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir MB C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio savininko galiojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

Nurodė, AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo informuotas apie įvykį. Atitinkamai jokių žalos administravimo veiksmų neatliko, jokių dokumentų negavo, nerinko ir nevertino, todėl duoti bylai reikÅ¡mingų paaiÅ¡kinimų negali. Trečiasis asmuo atsiliepime vertino įsiteisėjusio 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , todėl mano, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros atsiliepimu prašė dėl pareikÅ¡to patikslinto ieÅ¡kinio spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Atsiliepime teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi procesiniai veiksmai, siekiant išsiaiškinti, ar buvo įvykdyta nusikalstama veika dėl pasikėsinimo sukčiauti galimai inscenizavus eismo įvykį ir nenustačius konkrečių eismo įvykio inscenizavimo veiksmų, patvirtinančių apgaulės ir išankstinės tyčios požymių, ikiteismini tyrimas pagrįstai prokuroro buvo nutrauktas. Nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl negali išsakyti savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio ir prašė spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Rent2GO“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė tenkinti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį pilna apimtimi, priteisti UAB „Rent2GO“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad 2017 m. lapkričio 20 d. UAB „Rent2GO“ gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ ADB „Gjensidige“ „Dėl 2017.09.23 įvykio Bylos Nr. CLT1573104“, kuriuo pranešė, jog įvykis nedraudžiamasis. Å iuo atveju draudimo bendrovė UAB „Rent2GO“ nesumokėjo 7 840 Eur automobilio patirtos žalos sumos.

UAB „Rent2GO“ atsiliepime iÅ¡ esmės pažymėjo, kad patyrė žalÄ , atsakovė eismo įvykio aplinkybes vertino klaidingai, nepagrįstai. PridÅ«rė, kad Å¡iuo atveju visos automobilio žalos atsiradimo aplinkybės yra įrodytos, tačiau draudimas neiÅ¡moka pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokos po įsiteisėjusio ikiteisminio tyrimo sprendimo. Taip pat akcentavo, kad UAB „Rent2GO“ pagrindinis verslas yra pavėžėjo paslaugų teikimas, todėl laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki pat Å¡iandien dėl draudiko aplaidumo ir neatidumo negalėjo tinkamai eksploatuoti automobilio Toyota Prius, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko privalėjo nuomotis kitÄ automobilį iÅ¡ UAB „Gorinta“, todėl papildomai patyrė 11 070 Eur žalÄ . IeÅ¡kovė dubliku palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus ir iÅ¡ esmės iÅ¡dėstė analogiÅ¡kas aplinkybes. Papildomai akcentavo, kad Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti remiamasi prokuratÅ«ros ir Vilniaus apygardos teismo priimtais sprendimais, o ne atsakovės nepagrįstais samprotavimais. Pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų, kad į eismo įvykį patekusius automobilius galėjo vairuoti kiti asmenys, vaizdo įraÅ¡as taip pat nepaneigė tokių aplinkybių.

Taip pat ieškovė nurodė, kad atsiliepime nepagrįstai teigė, jog ieškovė ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausinėjama kaip liudytoja, t. y. įtarimai jai nebuvo pareikšti. Ieškovė pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su R. V. ir A. D. bendravimo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. sausio 14 d., ir paaiškino, kad jie bendravo po eismo įvykio, nei vienas iš jų negalėjo būti abejingas nei dėl draudimo išmokos, nei dėl žalos atlyginimo. Ieškovė akcentavo, kad R.

V., ieÅ¡kovė ir A. D. iki eismo įvykio nebuvo pažįstami, o R. V. A. D. kontaktus sužinojo iÅ¡ draudimo bendrovės eksperto ir todėl jų telefoniniai pokalbiai nieko bendro neturi su pačiu įvykiu. Dėl senaties termino ieÅ¡kovė teigė, jog Å¡iuo atveju taikytina trejų metų ieÅ¡kinio senatis, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. IeÅ¡kovė pasisakė, kad duomenų apie pirktÄ vaiko vėžimėlį pateikti negali, kadangi pirktas pagal skelbimÄ internete iÅ¡ privataus asmens ir sumokėta pinigų suma, kuri nurodyta ieÅ¡kinyje.

Atsakovė pateikė triplikÄ , teismo prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė procesiniame dokumente iÅ¡ esmės akcentuoja eismo įvykio detales ir eigÄ , palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus. Papildomai pabrėžė, jog atsakovės pateikti įrodymai bei paaiÅ¡kinimai akivaizdžiai patvirtino, kad eismo įvykio dalyvių nurodomos ir eismo įvykio deklaracijoje pateiktos aplinkybės buvo visai kitokios, nei realiame eismo įvykyje, akcentavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-937-820/2020.

Atsakovė pabrėžė, kad ieÅ¡kovė negali reikalauti draudimo iÅ¡mokos priteisimo už eismo įvykį, kuriame nedalyvavo, dėl kurio aplinkybių klaidino atsakovę ir sukeltas tyčia. Atkreipė dėmesį, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-937-820/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-228-866/2021) darė iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykis sukeltas tyčia, tokioje situacijoje apskritai neatsirado nukentėjęs asmuo, kuriam Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu turi bÅ«ti mokama draudimo iÅ¡moka.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje ir dublike iÅ¡dėstytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad vežimėlio vertė eurais sudaro 165 Eur (kas atitinka 199 JAV dolerius), todėl ieÅ¡kovė sumažina patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos už sugadintÄ vežimėlį priteisimo nuo 199 Eur iki 165 Eur. Eismo įvykio deklaracija yra pagrindinis dalykas, kuriuo turėtų vadovautis draudimo bendrovė. Nustatyta, kad autoįvykyje dalyvavo bÅ«tent tie automobiliai, kuriuos ir vairavo bÅ«tent ieÅ¡kovė ir A.

D.. Avarijos metu ieÅ¡kovės automobiliui buvo padaryta žala, kurios dydį įvertino draudimo bendrovė, o ne pati ieÅ¡kovė, vadinasi, atsakovė pripažįsta bÅ«tent šį žalos dydį (1 493 Eur). Dėl telefono sugadinimų nurodė, kad buvo pažeista kamera ir neveikė ekranas, pati kamera veikė, remontas už stikliukÄ kainavo 165 Eur, tiek ir praÅ¡o atlyginti, telefonas buvo pirktas naujas, tačiau jau buvo panaudotas apie dvejus metus, garantija jau buvo pasibaigusi. Draudimo bendrovė nei telefono, nei vežimėlio sugadinimų neįvertino.

Atsakovė nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes dėl autoįvykio yra kaltas A. D., taigi jo, kaip vairuotojo, civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudusi draudimo bendrovė (atsakovė), privalo pagal įstatymÄ apmokėti ieÅ¡kovės patirtus turtinius nuostolius, todėl įrodinėti atsakovės kaltės nagrinėjamu atveju nereikia. IeÅ¡kovė praÅ¡o ir neturtinės žalos atlyginimo dėl patirtų iÅ¡gyvenimų atliekant ikiteisminį tyrimÄ , kuriame jai buvo pareikÅ¡ti įtarimai, kurie vėliau nepasitvirtino, ieÅ¡kovė patyrė psichologinę traumÄ , tuo metu buvo nėščia, turėjo mažametį vaikÄ .

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad Å¡iuo atveju taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes santykiai tarp Å¡alių Å¡iuo atveju kildinami ne iÅ¡ draudimo teisinių santykių, o iÅ¡ žalos atlyginimo, kadangi praÅ¡oma priteisti ne draudimo iÅ¡mokÄ , o atlyginti žalÄ . Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime ir triplike iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju prejudicinę galiÄ turi ne ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, o civilinėje byloje Nr. e2-937-820/2020 nustatytos aplinkybės, toje byloje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė nedalyvavo eismo įvykyje, taigi ieÅ¡kovė negali reikalauti atlyginti žalÄ už eismo įvykį, kuriame nedalyvavo, tai nėra draudžiamasis įvykis.

Jei ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, tuomet turi bÅ«ti įrodyti neteisėti atsakovės veiksmai, Å¡iuo atveju atsakovas turėtų bÅ«ti kitas – žalÄ padaręs asmuo, o ne atsakovė. Nagrinėjamoje byloje taikytinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris yra praleistas ir jam atnaujinti nėra pagrindo, nes ieÅ¡kovė yra konsultuojama ir ginama advokato, todėl turėjo žinoti apie ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėjo, kad nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimo už automobilio sugadinimus, kadangi įvykis nedraudžiamasis.

Dėl telefono atstovė pažymėjo, kad pateiktus įrodymus matyti, kad telefonas priklauso kitam asmeniui – R. V., be to, nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad telefonas iÅ¡ tikrųjų buvo sugadintas, nėra duomenų apie atliktÄ telefono remontÄ . Dėl vežimėlio sugadinimų atstovė nurodė, kad nėra konkretizuota kokie defektai atsirado, ar jis remontuotinas, be to, praÅ¡oma atlyginti jo vertę, nurodant naujo vežimėlio kainÄ , tačiau pati ieÅ¡kovė nurodė, kad pirko vežimÄ pagal skelbimÄ dėvėtÄ .

Neturtinės žalos taip pat nėra pagrindo atlyginti, kadangi nustatyta, kad ieÅ¡kovė eismo įvykyje nedalyvavo, be to, nėra jokių duomenų apie sveikatos sutrikdymÄ . Atstovė pažymėjo, kad kreipimasis į teisėsaugos institucijos pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, todėl Å¡iuo atveju neįrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Taip pat nėra pagrindo atlyginti ikiteisminio tyrimo metu patirtų advokato iÅ¡laidų, kadangi vėlgi nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, pati ieÅ¡kovė pasirinko dalyvauti su advokatu, tai nebuvo privaloma.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. D. nurodė, kad palaiko ieÅ¡kovės pozicijÄ , mano, kad ieÅ¡kovės reikalavimai turi bÅ«ti tenkinami, byloje turi bÅ«ti atsižvelgiama į prokuratÅ«ros pateiktas iÅ¡vadas, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad automobilį vairavo bÅ«tent jis, po eismo įvykio abu apžiÅ«rėjo automobilį kartu su vairuotoja, sužeistų asmenų nebuvo, pats darė nuotraukas iÅ¡ visų pusių, po susidÅ«rimo bagažinė buvo stipriai sulankstyta, įlenktas kampas, buvo pravira, matėsi, kad bagažinėje yra daiktų, matėsi joje esantys ratukai, tačiau, ar tai vežimėlio ratukai, tuo metu tiksliai nepastebėjo, nes prie jo jokie daiktai iÅ¡ bagažinės iÅ¡imti nebuvo, paties vežimėlio pažeidimų nematė, nes prie jo bagažinė nebuvo atidarinėjama.

Teismo posėdžio metu, apžiÅ«rėjęs nuotraukÄ (I tomas, b. l. 135), nurodė, kad per pravirÄ bagažinę matė bÅ«tent šį ratukÄ . Nurodė, kad matė, kaip ieÅ¡kovė irgi mobiliuoju telefonu fotografuoja automobilio sugadinimus, tačiau nematė, ar tai buvo bÅ«tent tas telefonas, dėl kurio praÅ¡oma žalos atlyginimo, taip pat nematė, ar ieÅ¡kovės telefonas buvo kaip nors pažeistas ar sugadintas, pažymėjo, kad net ir esant pažeistam ekrano ar priekinės kameros stikliukui, nuotraukas telefonas apskritai gali fiksuoti su galine kamera.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė po susidÅ«rimo buvo Å¡oko bÅ«senoje, kurį laikÄ dar sėdėjo automobilio viduje, sužalojimų nesimatė, taip pat pabrėžė, kad ir jis pats buvo Å¡oko bÅ«senoje. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Rent2GO“ atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl patirtos žalos byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovei neabejotinai sukėlė dvasinių iÅ¡gyvenimų, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jokio sukčiavimo modelio dėl eismo įvykio nebuvo.

Prašė priteisti trečiojo asmens naudai iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiųjų asmenų AB „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atstovai į teismo posėdį neatvyko, teismo Å¡aukimai jiems įteikti tinkamai ir laiku, byloje yra Å¡ių trečiųjų asmenų praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla iÅ¡nagrinėta tretiesiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Patikslintas ieškinys atmestinas. Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės 2017-01-19 UAB „Rent2GO“ su ADB „Gjensidige“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. GJELT Nr. 2377407, kuria apdraudė transporto priemonę Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įvairių rizikų (I tomas b. l. 98). Neatsiejama šios draudimo sutarties dalimi yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049. 2017-02-06 UAB „Rent2GO“ su ADB „Gjensidige“ sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 10303329, kuria apdraudė Toyota Prius valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę (I tomas b. l. 205-206). 2017 m. rugsėjo 23 dienai transporto priemonės MB C220 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 416201560/01. Teismui pateikta 2017 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio deklaracija, iš kurios matyti, kad eismo įvykio laikas nurodytas 2017 m. rugsėjo 23 d. 19.50 val., vieta – Titnago g., Vilnius.

Minėtoje deklaracijoje ieÅ¡kovė užpildė A transporto priemonės skiltį, A. D. B transporto priemonės skiltį. Eismo įvykio schemoje pavaizduota, kad „B“ pažymėta A. D. vairuojama transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į „A“ pažymėtÄ ieÅ¡kovės automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas galinę dalį ieÅ¡kovės automobilio dalį, bei taip pažeisdamas „B“ automobilio priekinę dalį. A.

D. deklaracijoje paraÅ¡u patvirtino, kad yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ (I tomas, b. l. 42). Apie eismo įvykį atsakovei praneÅ¡imais pranešė UAB „Reng2Go“ (2017 m. rugsėjo 25 d. 10:57 val.) bei S. K. (2017 m. rugsėjo 25 d. 15:37 val.) (I tomas, b. l. 202-204). Atsakovė iÅ¡skyrė dvi žalos bylas dėl transporto priemonės ir dėl transporto priemonėje sugadinto turto Nr. CLT1573360 ir Nr. CLT1573373. 2017 m. spalio 4 d. atsakovė pateikė ieÅ¡kovei užpildyti klausimynÄ Å¾alos byloje Nr. CLT1573360, ieÅ¡kovė atsakė į dvideÅ¡imt tris klausimus, susijusius su eismo įvykio aplinkybėmis, tuo pačiu dvejose schemose pavaizduodama automobilių padėtis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ ir po (I tomas, b. l. 93-97).

Byloje pateiktas 2017 m. spalio 20 d. ADB „Gjensidige“ praneÅ¡imas dėl 2017 m. rugsėjo 23 d. įvykio, kuriuo informavo, kad atlieka įvykio aplinkybių bei apgadinimų, susijusių su įvykiu, tyrimÄ . Taip pat nustatė žalos (automobilio sugadinimų) dydį 1 493 Eur, kai remontas netikslingas (I tomas, b. l. 16). 2017 m. lapkričio 20 d. ADB „Gjensidige“ praneÅ¡imu Nr. S04-690329, 2017 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju. PraneÅ¡ime nurodyta, kad atlikusi įvykio aplinkybių iÅ¡samų iÅ¡tyrimÄ , atsakovė nustatė, kad pateiktos aplinkybės yra melagingos, kad įvykis yra tyčinis, suplanuotas tarpusavyje.

Taip pat informavo, kad jog surinkta medžiaga bus perduota teisėsaugos institucijoms, inicijuojant ikiteisminį tyrimÄ dėl visų eismo dalyvių veiksmų vertinimo, siekiant neteisėtai gauti draudimo iÅ¡mokas, taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo baigtis niekaip neįtakos ir nekeis atsakovės sprendimo (I tomas, b. l. 43). Pagal atsakovės 2017 m. spalio 20 d. pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018 m. spalio 2 d. ieÅ¡kovei įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankami faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieÅ¡kovė pasikėsino padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (I tomas, b. l. 38).

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-57928-17 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankami duomenų pagrindžiančių eismo įvykio dalyvių (A. D. ir S. K.) ir R. V. kaltę įtariant inscenizavus eismo įvykį (I tomas, b. l. 24-37). 2019 m. vasario 13 d. atsakovė praneÅ¡imu dėl pakartotinio praÅ¡ymo žalos byloje Nr. CLT1573360, atsakė ieÅ¡kovei, informuodama, kad esant nutrauktam ikiteisminiam tyrimui, atsakovė spręs dėl tokio nutarimo apskundimo ir neturi pagrindo keisti 2017 m. lapkričio 20 d. priimto sprendimo (I tomas, b. l. 51). 2019 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovė praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovę dėl žalos bylos kopijos iÅ¡davimo, nurodydama, kad, jos manymu, atsakovė turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl atsisakymo atlyginti nuostolius, todėl prašė suteikti prieigÄ prie žalos bylos, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti joje nustatytÄ informacijÄ (I tomas, b. l. 52). 2019 m. kovo 25 d. atsakovė atsakė į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , nurodydama, kad nepateiks žalos bylos medžiagos kopijos, kadangi atsakovė apskundė nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (I tomas, b. l. 53). 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovės skundÄ dėl 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ tenkino iÅ¡ dalies panaikindamas minėtÄ nutarimÄ dalyje. 2019 m. gegužės 14 d.

Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro R. B. 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir vyriausiojo prokuroro E. P. 2019 m. kovo 1 d. nutarimÄ palikti nepakeistus (I tomas, b. l. 20-23). Pateiktos nuotraukos iÅ¡ eismo įvykio vietos, kuriose matomi sudaužytas MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė automobilio dalis bei Toyota Prius, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė dalis. Taip pat matomos kelyje pabirusios automobilių detalės, kiti automobilių aplankstymai, gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis perėjos vaizdas (I tomas, b. l. 110-126, 207). Byloje pridėtas UAB „Grafija“ teritorijos stebėjimo kameros įraÅ¡as 2017 m. rugsėjo 23 d. (II tomas, b. l. 1-2). 2017 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laiÅ¡ku į adresÄ (duomenys neskelbtini) iDeal servisas atsakė į serviso užklausÄ Nr. 141392 dėl telefono įrenginio stiklo keitimo, korpuso keitimÄ , esant įrenginiui neremontuotinam, pateiktų remonto sÄ matÄ .

Servisas atsakyme nurodė, kad ekrano keitimas kainuoja 165 Eur, su galimybe telefonÄ identiÅ¡ko modelio įrenginiu pakeisti už 380 Eur (I tomas, b. l. 17). IÅ¡ internetinės svetainės www.ebay.com puslapio matyti, kad naujo vaikiÅ¡ko vežimėlio kaina 199 JAV dolerių, t. y. 165,02 Eur (I tomas, b. l. 18). Siekiant įrodyti 1 200 Eur ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas, samdantis advokatÄ ikiteisminio tyrimo metu, byloje pridėta 2019 m. gegužės 29 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 18/01-10, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ viso advokatui sumokėjo 1 200 Eur sumÄ : konsultavimas baudžiamojoje byloje – 200 Eur; dalyvavimas apklausų metu – 600 Eur; kiti veiksmai baudžiamojoje byloje – 400 Eur (I tomas, b. l. 19).

Vilniaus miesto apylinkės teismas Å¡ioje byloje 2019 m. spalio 21 d. nutartimi sustabdė Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-25029-820/2019 (II tomas b. l. 30-32). 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimÄ byloje Nr. e2-25029-820/2019 (vėliau numeris pakeistas į e2-937-820/2020), kurioje ieÅ¡kovas UAB „Rent2GO“ pateikė ieÅ¡kinį atsakovei ADB „Gjensidige“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų:

AB „Lietuvos draudimas“, S. K., A. D., UAB „Vežimo korporacija“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir nuostolių atlyginimo. UAB „Rent2GO“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 7 840 Eur žalos atlyginimo, 783,57 Eur palÅ«kanas, 11 070 Eur patirtus nuostolius. 2020 m. spalio 8 d. sprendimu teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (II tomas, b. l. 55-65). 2021 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėjo UAB „Rent2GO“ apeliacinį skundÄ ir nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-228-866/2021 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ (II tomas, b. l. 66-77).

Išnykus šios bylos sustabdymo pagrindui, 2021 m. vasario 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (II tomas, b. l. 75-76). Dėl teismo sprendimo, priimto kitoje civilinėje byloje, prejudicinės galios Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus.

Å aliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Ä®vertinant įrodymus, bylÄ nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.

Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalimi).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartis c/b Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis c/b Nr. 3K-3-37/2008; 2008-06-25 nutartis c/b Nr. 3K-3-337/2008; 2009-04-02 nutartis c/b Nr. 3K-3-554/2009).

Kaip buvo minėta, Å¡i civilinė byla 2019 m. spalio 21 d. nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-25029-820/2019 (vėliau numeris pakeistas į e2-937-820/2020), kadangi buvo nustatyta, kad minėtoje byloje nagrinėjamos aplinkybės didžiÄ ja dalimi sutampa, o nustatyti faktai dėl 2017 m. rugsėjo 23 d. įvykusio eismo įvykio turės prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje. Pažymėtina, kad prejudicinę galiÄ turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis.

Taigi, 2020 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje e2-937-820/2020, kuris 2021 m. sausio 12 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi nutartimi paliktas nepakeistas (Nr. e2A-228-866/2021), įgijo Å¡iai bylai prejudicinę galiÄ . Å iuo atveju atsakovė remiasi aptartais teismų procesiniais sprendimais ir juose nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis kaip pagrindu atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, nes teismai nustatė, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė ieÅ¡kovė eismo įvykio deklaracijoje. IeÅ¡kovė nurodytose bylose dalyvavo trečiojo asmens statusu, todėl turėjo galimybę teikti argumentus dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių. Eismo įvykio aplinkybės bei įvykio pripažinimas nedraudžiamuoju buvo minėtų bylų įrodinėjimo dalykas. Todėl spręstina, kad nurodytose bylose nustatyti faktai atitinka prejudiciniams faktams keliamus reikalavimus ir Å¡i iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡iuo klausimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, vadovaudamas proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, remiasi aplinkybėmis, kurias nustatė teismas civilinėje byloje Nr. e2-937-820/2020 ir jų visų, iÅ¡dėstytų sprendimo 44-63 punktuose, papildomai nekartoja. Teismas byloje Nr. e2-937-820/2020 padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje esamų aplinkybių visuma: S. K. teiginiai, kad buvo Kaune, nors faktiÅ¡kai nebuvo, jog grįždama iÅ¡ Kauno važiavo pro Titnago gatvę, kad R. V. buvo nuo pietų iki vakaro pas pusbrolį Vaduvos gatvėje, kad eismo įvykis įvyko kitu laiku nei nurodoma eismo įvykio deklaracijoje, kad eismo įvykio dalyviai derino parodymus apie eismo įvykį, kad siekė laikytis sutartų parodymų, kad eismo įvykio dalyviai nedalyvavo eismo įvykyje, kad eismo įvykį sukėlė kiti asmenys ir kitos aukščiau minėtos aplinkybės, leidžia daryti labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijoje ir eismo įvykis sukeltas tyčia.

Šioje byloje daryti priešingas išvadas teismas neturi pagrindo, kadangi papildomų įrodymų, kurie paneigtų prejudicinius faktus, šioje byloje ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad teismas byloje Nr. e2-937-820/2020 atitinkamas išvadas byloje padarė remdamasis tais pačiais įrodymais, kurie pateikti ir šioje byloje: eismo įvykio deklaracija, 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-57928-17 medžiaga bei joje esančiais liudytojų R. V., S. K., A.

D., D. M., S. K., D. D. parodymais, tarnybiniu praneÅ¡imu dėl mobiliojo ryÅ¡io telefono numerių iÅ¡klotinių analizės, tyrėjo atliekama R. V. telefoninių pokalbių kontrole, UAB „Grafija“ įvažiavimo į teritorijos apsaugos vaizdo kamerų įraÅ¡ais. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 8 d. teismo sprendimo 64 punkte nurodyta, kad: „IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pro eismo įvykio vietÄ automobiliai važiavo nemažindami greičio ir nekeisdami savo eismo juostos iki 20:09:46, paskutinė nekeičianti juostos transporto priemonė pravažiavo 20:09:09 – 20:09:11.

Vėliau, apie 20:09:46 prie eismo įvykio privažiavo automobilis, Å¡viesos jo užgeso 20:09:52. Link Å¡io automobilio nuėjo eismo įvykio dalyviai – A. D. ir S. K. su dukra ant rankų. Pro eismo įvykio vietÄ 20:10:21 – 20:10:23 važiavusi transporto priemonė, aplenkdama eismo įvykio vietoje buvusias transporto priemones, persirikiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kaip ir vėliau pro Å¡iÄ vietÄ važiavusios kitos transporto priemonės (pvz.: 20:11:39 – 20:11:41 ir kt.). PrieÅ¡inga nei eismo įvykio dalyvių kryptimi važiuojanti transporto priemonės jau lėtino greitį ir stabdė prieÅ¡ eismo įvykio vietÄ (žr. pvz.: vaizdo įraÅ¡as 20:11:19 – 20:11:22 ir kt.).

Å ios aplinkybės leidžia daryti neabejotinas iÅ¡vadas, kad: 1.1. Eismo įvykis įvyko apie 20:09:46. 1.2. Ä® eismo įvykio vietÄ eismo įvykio dalyviai ir jų automobiliai atvyko atskirai. 1.3. Eismo įvykio dalyviai eismo įvykio metu nebuvo savo transporto priemonėse, kurios dalyvavo eismo įvykyje, t. y. nedalyvavo eismo įvykyje. Eismo įvykį sukėlė ne eismo įvykio deklaracijoje nurodyti tretieji Å¡ios bylos asmenys – S. K. ir A. D..“ Teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimo 66 punkte nurodė, kad „Apibendrinant nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog vaizdo įraÅ¡as daugiau nei akivaizdžiai patvirtina, jog eismo įvykio dalyvių nurodomos ir eismo įvykio deklaracijoje pateiktos aplinkybės buvo visai kitokios, nei buvo realiame eismo įvykyje“.

Šioje byloje teismas neturi pagrindo daryti priešingas išvadas, nes byloje nepateikta šiuos teismo nustatytus faktus ir padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Teismas pažymi, kad trečiojo asmens A. D. paaiškinimai, duoti šio teismo posėdžio metu, kiek tai susiję su jo nurodytomis aplinkybėmis dėl ieškovės elgesio iškart po eismo įvykio, nepatvirtinti kitais įrodymais ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl vadovautis A. D. paaiškinimais byloje nėra pagrindo.

IeÅ¡kovė bei trečiasis asmuo UAB „Rent2GO“ teigė, kad Å¡iuo atveju byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teismų priimtais procesiniais sprendimais, kuriais buvo paliktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Tačiau, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju teismas nėra saistomas ikiteisminiame tyrime prieitų iÅ¡vadų baudžiamosios teisės kontekste kaip prejudicinių faktų. Pažymėtina, jog įrodinėjimo standartas baudžiamojoje ir civilinėje byloje skiriasi, taigi, asmens veiksmai gali nesukelti teisinių padarinių baudžiamosios teisės prasme, tačiau gali sukelti tokius teisinius padarinius civilinės teisės prasme.

Dėl reikalavimo atlyginti eismo įvykio metu patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ IeÅ¡kovė byloje reiÅ¡kia atsakovei reikalavimÄ atlyginti 1 823 Eur turtinę žalÄ (dėl sugadinto automobilio, vežimėlio ir telefono), nurodo, kad atsakovė nepagrįstai vengia iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017 m. spalio 20 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, kad nustatytos žalos dėl automobilio sugadinimų dydis 1 493 Eur, kai remontas netikslingas, taip pat informavo, kad dėl įvykio aplinkybių bei apgadinimų atsakovė atlieka tyrimÄ , o tolesnius žalos nagrinėjimo žingsnius informuos papildomai (I tomas b. l. 16). 2017 m. lapkričio 20 d. praneÅ¡imu atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju (I tomas, b. l. 43).

Atsakovė, pripažindama įvykį nedraudžiamuoju, vadovavosi tuo, kad po atsakovės atlikto iÅ¡samaus tyrimo analizės nustatyta, kad draudikui pateiktos aplinkybės dėl eismo įvykio yra melagingos. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Minėto Draudimo įstatymo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo, arba atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakingas draudikas privalo iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu per minėtÄ terminÄ neįmanoma iÅ¡tirti aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, iÅ¡moka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai Å¡ias aplinkybes bÅ«tų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (iÅ¡skyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje).

Priėmus sprendimÄ baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡moka turi bÅ«ti iÅ¡mokėta per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina ir tai, kad TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

Sprendžiant klausimÄ , ar eismo įvykio deklaracijoje nurodytam kaltam dėl eismo įvykio asmeniui atsirado civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, turi bÅ«ti nustatytos arba paneigtos to asmens civilinės atsakomybės sÄ lygos. Civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, pagrindus ir bendruosius žalos atlyginimo principus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalÄ (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp asmens neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis).

Å iuo atveju atsakovei nustačius, kad įvykis neturi atsitiktinumo ar netikėtumo elemento bei nenustačius civilinės atsakomybės sÄ lygų, pripažino, kad įvykis nedraudžiamasis, taigi, draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡mokėta. Kaip jau minėta, prejudicinę galiÄ Å¡iuo atveju turinčiame 2020 m. spalio 8 d. sprendime taip pat buvo konstatuota, kad eismo įvykis vertintinas kaip nedraudžiamasis, tÄ patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartyje nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs nagrinėjamos bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , vaizdo įraÅ¡Ä pagrįstai nustatė, jog civilinės teisės prasme labiau tikėtina aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijoje ir eismo įvykis sukeltas tyčia, todėl draudikė (atsakovė) pagrįstai pripažino eismo įvykį nedraudžiamuoju.

Taigi, pripažinus eismo įvykį nedraudžiamuoju, nėra pagrindo ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimai dėl turtinės žalos, sukeltos eismo įvykio metu, atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti (CK 6.1014 straipsnis). Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ne tik žalÄ dėl automobilio sugadinimo (1 493 Eur), bet ir žalÄ dėl vaiko vežimo sugadinimo (165 Eur) ir žalÄ dėl mobilaus telefono sugadinimo (165 Eur).

Šiame kontekste papildomai akcentuotina ir tai, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad mobilus telefonas buvo iš tikrųjų pažeistas (nepateiktos foto nuotraukos, iš kurių būtų galima identifikuoti pažeidimus), telefono pažeidimo fakto nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo A. D., o ieškovės pateiktas bendro pobūdžio atsakymas iš „iDeal“ serviso dėl telefono įrenginio stiklo keitimo, korpuso keitimo (I tomas, b. l.

17) taipogi nepatvirtina būtent ieškovei priklausančio telefono pažeidimo fakto, juolab nepatvirtina aplinkybės, kad telefonas buvo realiai remontuotas ir tokio dydžio išlaidos ieškovės buvo faktiškai patirtos. Paminėtina ir tai, kad ieškovė byloje nepateikė pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti atitinkamus vežimėlio sugadinimus, o ieškovės pateikta skelbimo iš interneto nuoroda su nurodyta vežimėlio kaina (199 JAV doleriai) (I tomas, b. l.

18) visiÅ¡kai nepatvirtina aplinkybės, kad bÅ«tent tokios firmos ir tokio modelio vežimėlį ieÅ¡kovė ir turėjo, nes byloje nepateikti vežimėlio įsigijimo dokumentai, ieÅ¡kovė nurodė, kad vežimėlį pirko iÅ¡ fizinio asmens pagal skelbimÄ , kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vežimėlis pirktas ne naujas, o tai sudaro prielaidas abejoti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumu. Byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia atsakovei reikalavimÄ priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuriÄ ji patyrė dėl to, kad eismo įvykio metu patyrė Å¡okÄ , po įvykio ilgÄ laikÄ jautėsi sukrėsta ir iki Å¡iol jaučia baimę vairuoti automobilį prisimindama šį įvykį.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nurodo Å¡iÄ Å¾alÄ patyrusi bÅ«tent dėl autoįvykio, dėl kurio kaltas yra trečiasis asmuo A. D., tačiau Å¡iam asmeniui reikalavimo nereiÅ¡kia, o žalÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės, kaip kalto asmens transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko. Tačiau pripažinus šį įvykį nedraudžiamuoju, atsakovei nekilo pareiga atlyginti ieÅ¡kovės neturtinę žalÄ , juolab, kad ir įrodymų, kurie pagrįstų patyrus tokiÄ Å¾alÄ , į bylÄ nepateikta, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl neturtinės žalos egzistavimo yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįstos kitais byloje esančiais įrodymais.

Akcentuotina ir tai, kad teismui nustačius, kad eismo įvykis kilo kitomis aplinkybėmis, nei nurodė ieÅ¡kovė ir teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykį sukėlė ne eismo įvykio deklaracijoje nurodyti tretieji Å¡ios bylos asmenys – S. K. ir A. D., nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė apskritai dėl eismo įvykio patyrė neturtinę žalÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė prašė taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, nes ieÅ¡kinio senaties terminas suėjo 2018 m. lapkričio 20 d.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė teigė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas yra treji metai ir jis nėra praleistas, kadangi reikalavimas reiÅ¡kiamas dėl žalos atlyginimo. Su Å¡ia ieÅ¡kovės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį, sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo, kada draudikas atsisako vykdyti sutartinę prievolę – iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) arba nepateikia jokio atsakymo į pretenzijÄ per Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 30 dienų terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 48 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020, 40 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovei 2017 m. lapkričio 20 d. praneÅ¡imu Nr. S04-690329 informavus ieÅ¡kovę, jog eismo įvykį pripažįsta nedraudžiamuoju ir atsisakius iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė sužinojo apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ , taigi ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 20 d., tuo tarpu į teismÄ su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė kreipėsi 2019 m. liepos 1 d., t. y. jau po ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo (I tomas, b. l. 1).

Žinodama apie savo teisių pažeidimÄ , ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes kreiptis į teismÄ , siekdama apginti savo galimai pažeistus interesus, o ikiteisminio tyrimo baigtis nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovės pažeistų interesų kontekste neturėjo turėti įtakos, be to, ieÅ¡kovė nenurodė svarbių priežasčių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti. IeÅ¡kovės teiginiai, kad Å¡iuo atveju taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes reikalavimas kildinamas iÅ¡ delikto, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi akivaizdu, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo reiÅ¡kia remdamasi bÅ«tent draudimo teisiniais santykiais, nurodo, kad atsakovė žalÄ jai privalo atlyginti tuo pagrindu, kad žala padaryta asmens, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonės civilinės atsakomybės valdytojo draudimu, juolab, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė net neįrodinėja privalomų sÄ lygų atsakovės bendrajai deliktinei atsakomybei kilti.

IeÅ¡kovė prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu teismas nustatys, kad jis praleistas. IeÅ¡kovė nenurodė jokių svarbių ieÅ¡kinio senaties praleidimo priežasčių, o tokių nenustatė ir teismas bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad tai, jog vyko ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindas laikyti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieÅ¡kovė galėjo pateikti ieÅ¡kinį, juolab, kad viso ikiteisminio tyrimo metu buvo konsultuojama ir ginama profesionalaus teisininko advokato.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra ir savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmetimui (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , patirtÄ ikiteisminio tyrimo metu Byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia atsakovei reikalavimÄ atlyginti jai žalÄ , kilusiÄ dėl to, kad atsakovės inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu ji patyrė 1 200 Eur iÅ¡laidų advokato iÅ¡laidoms padengti bei patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes buvo nepagrįstai įtariama nusikalstamos veikos padarymu, jautėsi įžeista ir pažeminta, neturtinę žalÄ vertina 500 Eur.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Deliktinei, kaip ir sutartinei atsakomybei, taikyti bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. IeÅ¡kovė savo reikalavimus atsakovei dėl jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iÅ¡ atsakovės veiksmų paduodant pareiÅ¡kimÄ ikiteisminio tyrimo įstaigai. Pagal kasacinio teismo praktikÄ vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikÅ¡mės turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų iÅ¡teisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikÅ¡minga konstatuojant, ar nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rÅ«pestingumo imperatyvų sÄ moningo nepaisymo, kas teismui bÅ«tų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Å iuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais bÅ«tų pagrindas pripažinti tokį kreipimÄ si dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, ar atsakovės, iÅ¡ kurios praÅ¡oma priteisti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę), atitinkamas veikimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtas, žalÄ ieÅ¡kovei sukėlęs veiksmas, kÄ byloje siekė įrodyti ieÅ¡kovė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis).

BPK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimÄ atlieka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai; ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Apibendrinant aptartas normas, pažymėtina, kad dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo sprendžia ikiteisminį tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas ar prokuroras. Kiekvienoje konkrečioje byloje vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiÅ¡kimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo sÄ Å¾iningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti iÅ¡aiÅ¡kinti galimÄ nusikalstamÄ veikÄ , ar vien tik sÄ moningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo nusikalstamos veikos padarymu; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti skundžiamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga elgtis atsargiai ir dėmesingai, kitaip tariant, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, o nustatant, ar veiksmai buvo teisėti, taikytini ir protingumo, sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo standartai. Kaip jau minėta įstatymas numato galimybę asmenims teikti skundus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ikiteisminės įstaigos pareigÅ«nams tenka diskrecijos teisė nuspręsti, ar duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti pagal nukentėjusiojo asmens pareiÅ¡kimÄ pakanka, ar jo nepradėti, ar pradėtÄ nutraukti, ar perduoti bylÄ Ä¯ teismÄ .

Tai, kas numatyta įstatymo, t. y. naudojimasis įstatyme suteiktomis procesinėmis teisėmis, negali bÅ«ti laikoma prieÅ¡ingu teisei (neteisėtu) elgesiu, jeigu nenustatytas piktnaudžiavimas Å¡ia teise. Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminę reikÅ¡mę turi ne ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tik tiek, kiek tai reikÅ¡minga konstatuojant, ar nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rÅ«pestingumo imperatyvų sÄ moningo nepaisymo; tai teismui bÅ«tų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Å iuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais bÅ«tų pagrindas pripažinti tokį kreipimÄ si teisminės gynybos, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovė turėjo pakankamÄ pagrindÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ ir nurodyti ieÅ¡kovę bei kitus eismo įvykio dalyvius, kaip jos įtariamus asmenis.

Atsakovė nurodė, kad tiriant eismo įvykio aplinkybes, ieÅ¡kovė atsisakė bendrauti nustatant žalos dydį, be to, eismo įvykio dalyviai pateikė informacijÄ apie eismo įvykį, kuri, atsakovės vertinimu, neatitiko atsakovės turimos objektyvios informacijos – vaizdo įrašų medžiagos. Pagal atsakovės turimÄ filmuotÄ vaizdo medžiagÄ galima buvo spręsti, kad eismo įvykis įvyko kitu laiku, nei nurodo ieÅ¡kovė ir kitas eismo įvykio dalyvis. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o medžiagos atsakovė galėjo daryti prielaidÄ , jog įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo ieÅ¡kovė, nes vaizdo įraÅ¡e atsakovė nustatė, kad į eismo įvykio vietÄ ieÅ¡kovė atvyko kitomis transporto priemonėmis, nei nurodoma, todėl galėjo pagrįstai manyti, jog ieÅ¡kovė bei kiti eismo dalyviai pateikia neteisingÄ informacijÄ , siekdami nepagrįstai gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės yra objektyvios, leidusios suabejoti dėl ieÅ¡kovės duomenų patikimo. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė turėjo pakankamÄ pagrindÄ kreiptis į policijos pareigÅ«nus ir, be kitų asmenų, galimai neteisėtų veikų padarymu įtariant ir ieÅ¡kovę. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo nutrauktas, nei patvirtina, nei paneigia fakto, jog atsakovė veikė iÅ¡imtinai nesÄ Å¾iningai ar neteisėtai. Ikiteisminis tyrimas nebÅ«tinai turi baigtis apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir perduotas į teismÄ .

Be to, ir teisme asmuo gali bÅ«ti iÅ¡teisintas dėl baudžiamosios atsakomybės pagrindų nebuvimo. Tačiau tai niekaip neįtakoja ir neriboja pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens teisės kreiptis su pareiÅ¡kimu į valstybės įgaliotus pareigÅ«nus pagal jų kompetencijÄ , nurodant savo teiginius apie galimai neteisėtas veikas. Konstatuotina, jog byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to atsakovės piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rÅ«pestingumo imperatyvų sÄ moningo nepaisymo, pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos negali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme.

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai dėl turtinės (1 200 Eur) ir neturtinės (500 Eur) žalos, patirtos dėl ikiteisminio tyrimo, atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas papildomai dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų nepasisako.

Kiti procesiniuose dokumentuose byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis ir advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos) neatlyginamos. Atsakovė jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl praÅ¡ymas nesprendžiamas.

Trečiasis asmuo UAB „Rent2GO“ byloje pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad už atsiliepimo parengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje trečiasis asmuo patyrė 340 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas prašė Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies. Trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯tvirtina CPK 47 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises ir pareigas.

IÅ¡imtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalis, kurioje nėra nurodyta, jog Å¡ie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , to nenumato ir bylinėjimosi iÅ¡laidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Sprendžiant dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertintina, ar prašomos priteisti bylinėjimosi yra pagrįstos.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo, o spręsdamas dėl iÅ¡laidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcijos aktualios atitinkamo procesinio dokumento parengimo arba atstovavimo teismo posėdyje momentu) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Kiekvienos Å¡alies turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens praÅ¡omas priteisti 340 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro atsiliepimo parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo ieÅ¡kovės iniciatyva (ieÅ¡kinyje trečiuoju asmeniu šį asmenį nurodė bÅ«tent ieÅ¡kovė, be to, trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas bÅ«tinu tenkinus bÅ«tent ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , pareikÅ¡tÄ 2021 m. rugpjūčio 5 d. metu).

Šiuo atveju prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.17 punktai), pagrindo jo sumažinti pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį nėra. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atmestas, yra pagrindas priteisti iš ieškovės, kaip pralaimėjusios šalies, trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas – 340 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Dėl pašto išlaidų Teismo turėtos pašto išlaidos šioje byloje sudaro 29,15 Eur.

PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės S. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. K. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rent2GO“ naudai 340 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. K. valstybės naudai 29,15 Eur (dvideÅ¡imt devynis eurus penkiolika centų) paÅ¡to iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Justa Raciūtė