e2563545-7d74-459e-bc8d-9979cf23c930 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-891-631/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18267-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 1.3.2.10; 1.3.5.1; 1.3.5.3.15.1; (S) 1.3.5.5; 3.2.6.1; 3.4.1.7. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Jonui Bložei, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „TBG Textile“ direktoriui V.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. Č. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „TBG Textile“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo darbo ginčo byloje Nr. APS-36-8104/2019 panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimo, su darbo santykiais susijusių sumų ir netesybų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas N U S T A T Ė : IeÅ¡kovas J. Č. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija, DGK) 2019 m. gegužės 30 d. sprendimÄ Nr. DGKS-3351 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-8104/2019, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimo ir su darbo santykiais susijusių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo, dėl praleisto Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ ; atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo nutraukta DK 59 str. 1 d. pagrindu; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai nesumokėtÄ darbo užmokestį, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, pripažinti, kad į pirmesnį darbÄ ieÅ¡kovas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, priteisti patirtÄ neturtinę 1 000 Eur žalÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ , kurios dydis yra lygus vienam ieÅ¡kovo vidutiniam darbo užmokesčiui, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, jog su atsakovu 2018-06-13 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, kuria ieÅ¡kovas priimtas į darbÄ (duomenys neskelbtini) pareigybei. Darbo sutartimi ieÅ¡kovui nustatytas 1 MMA darbo užmokestis. Atlyginimas turėjo bÅ«ti mokamas už praeitÄ mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos. IeÅ¡kovas pradėjo dirbti atsakovo įmonėje 2018-06-13. IeÅ¡kovas nurodo tik 2019 metų kovo mėn. pabaigoje sužinojęs, kad su juo atsakovas nutraukė darbo sutartį LR DK 55 str. pagrindu (tiksli data tapo žinoma tik ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje).

Darbo ginčų komisijai atsakovas pateikė, neva, ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytÄ 2018-12-28 praÅ¡ymÄ , kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡osi atleidžiamas iÅ¡ darbo nuo 2019-01-02 savo noru. IeÅ¡kovas pažymi, kad niekada neteikęs jokio praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį, taip pat atsakovas nėra pateikęs jam jokio praneÅ¡imo apie darbo sutarties nutraukimÄ . Kadangi žodiniu susitarimu su darbdavio vadovu V. S. (iÅ¡ esmės Å¡is asmuo buvo tam tikra prasme ieÅ¡kovo verslo partneris) ieÅ¡kovo darbo pobÅ«dis buvo susijęs iÅ¡imtinai su potencialių klientų, sutinkančių leisti kirsti (valyti) miÅ¡kÄ (medienÄ ) jų nuosavybės teisė priklausančiuose sklypuose, taip pat su Å¡ios medienos perdirbinimu paieÅ¡ka.

IeÅ¡kovas atsakovo patalpose lankydavosi itin retai, o visa komunikacija buvo vykdoma telefonu su darbdavio atstovu V. S.. 2018 metų pabaigoje tarp ieÅ¡kovo ir V. S. pradėjo aÅ¡trėti nesutarimai dėl atsakovo vykdomos veiklos. t.y. atsakovas nuolatos pritrÅ«kdavo finansinių lėšų sumokėti žemės sklypų savininkams ar medienos perdirbėjams, taip apsunkindamas ieÅ¡kovui jo tiesioginių pareigų atlikimÄ . IeÅ¡kovas ne kartÄ , pats savo asmeninėmis lėšomis (apie 700-800 Eur) buvo apmokėjęs aukščiau nurodytus darbdavio įsiskolinimus, kadangi pradedant dirbti ir dirbant V.

S. žadėjo sumokėti ieÅ¡kovui už darbÄ ir dalį uždirbto pelno iÅ¡ Å¡ios veiklos. Tas pats buvo sietina ir su nemokamu ieÅ¡kovui darbo užmokesčiu, t.y. buvo žadama sumokėti kai verslas „įsisuks“. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad darbdaviui buvo paskolinęs medienos apdirbimui skirtus benzininius pjÅ«klus, kuriuos naudojo atsakovo rangovai. 2018 metais Å¡ie pjÅ«klai buvo pavogti, už pavogtus pjÅ«klus atsakovas pažadėjo ieÅ¡kovui sumokėti kompensacijÄ , tačiau to iki Å¡iol neįvykdė.

Atsakovas nuo pat 2018-06-13 nesumokėjo ieÅ¡kovui jokio darbo užmokesčio ir kaip paaiÅ¡kėjo, neteisėtai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Sužinojus Å¡ias aplinkybę ir ieÅ¡kovui pradėjus praÅ¡yti pasiaiÅ¡kinti, atsakovo atstovas V. S. pradėjo grasinti ieÅ¡kovui ir jo artimiesiems atskleisiantis apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , neva, ieÅ¡kovas pasisavino darbdaviui priklausančias lėšas. IeÅ¡kovas mano, kad dėl asmeninio nusiteikimo prieÅ¡ jį ir prastos finansinės atsakovo situacijos jis nusprendė ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo.

Nesutikdamas su neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo ir nesumokėtu darbo užmokesčiu, ieÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ , kuri 2019-05-30 posėdyje konstatavo, kad ieÅ¡kovas praleido senaties terminus savo pažeistoms teisėms apginti ir priėmė sprendimÄ nenagrinėti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo. Darbo ginčų komisija neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas darbo ginčų komisijai iÅ¡nagrinėjus ir objektyviai nustačius ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ , prašė šį terminÄ atnaujinti.

Nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu ieÅ¡kovas teikia teismui ieÅ¡kinį. Nurodo, kad atsakovo darbo ginčų komisijai pateiktas neva ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas 2018-12-28 praÅ¡ymas atleisti į jį iÅ¡ darbo nebuvo jo pasiraÅ¡ytas ir tokio praÅ¡ymo ieÅ¡kovas atsakovui niekada nebuvo pateikęs. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas suklastojo šį dokumentÄ siekdamas asmeninės naudos. IeÅ¡kovui taip pat niekada nebuvo pateiktas joks darbdavio praneÅ¡imas apie ketinimÄ ar jo atleidimÄ iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovui nebuvo jokio tikslo nutraukti darbo santykius.

Jeigu, kaip įrodinėja atsakovas, kad toks praÅ¡ymas egzistavo ir tuo pagrindu ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo nuo 2019-01-02, ieÅ¡kovui darbo sutarties nutraukimo dienÄ nebuvo iÅ¡mokėtas joks darbo užmokestis ar kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tai patvirtina aplinkybes, kad toks atleidimas nurodytu metu neegzistavo. IeÅ¡kovas apie darbo santykių nutraukimÄ sužinojo tik 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje ir kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ savo teisių gynimo, tačiau Komisija atsisakė praÅ¡ymÄ nagrinėti.

IeÅ¡kovas teigia, kad egzistuoja pagrindas pripažinti jo atleidimÄ nuo 2019-01-02 pagal LR DK 55 str. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, neteisėtu, kartu priteisti visas neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumas, nes ieÅ¡kovui nuo pat jo įdarbinimo dienos atsakovas neiÅ¡mokėjo priklausančio darbo užmokesčio. Atsakovas šį nemokėjimÄ motyvuodavo sunkia įmonės finansine padėtimi ir žadėjo Å¡ias iÅ¡mokas sumokėti, kai bus gautos pakankamos pajamos iÅ¡ ieÅ¡kovo vykdomų darbo funkcijų, tačiau nesumokėjo, taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti kompensacijÄ bei neturtinės žalos atlyginimÄ (el.b.l.1-5, t.I).

Atsakovas UAB „TBG Textile“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad J. Č. iÅ¡ darbo išėjo savo noru, o įmonė jam neliko nieko skolinga, nei darbo užmokesčio, nei priskaičiuotų atostoginių. PaaiÅ¡kino, kad su J. Č. atsakovo nesiejo tipiÅ¡ki darbiniai santykiai, atsakovo vadovas J. Č. pažįsta seniai, jų santykiai buvo draugiÅ¡ki. Ä® darbÄ jis buvo priimtas ne todėl, kad įmonė ieÅ¡kojo darbuotojų, o todėl, kad jis prašė finansinės pagalbos ir darbinės veiklos, kad bÅ«tų įdarbintas įmonėje, o antstoliai, tai matydami, galėtų nuimti areÅ¡tus nuo jo žmonos sÄ skaitų.

Darbo sutartis buvo parengta penktadaliui etato. J. Č. su tokiu darbo sutarties projektu nuvažiavo pas antstolį, kuris buvo areÅ¡tavęs žmonos sÄ skaitas ir grįžęs pradėjo praÅ¡yti, kad priimtume jį į darbÄ pilnu etatu, kadangi antstolis nesutinka atpalaiduoti žmonos sÄ skaitų, jeigu jis nedirbs bent pilnu etatu. Atsakovo vadovas nurodo nesutikęs, bet iÅ¡ žmogiÅ¡ko gailesčio parengė darbo sutartį, pagal kuriÄ jis pradėjo dirbti pilnu etatu. PasiraÅ¡ant 2018 m. birželio 13 d. darbo sutartį, J.

Č. iÅ¡ karto paliko praÅ¡ymÄ susimažinti pilnÄ darbo etatÄ iki penktadalio tam atvejui, kai antstolis nuims areÅ¡tus nuo žmonos sÄ skaitų, o jis su žmona pasiraÅ¡ytų povedybinę sutartį, pagal kuriÄ antstoliai į jo žmonos sÄ skaitose esančius pinigus nebegalėtų pretenduoti. Tam J. Č. reikėjo laiko, kad įkalbėtų žmonÄ , o dokumentus patvirtintų notaras. J. Č. susitvarkius minėtus reikalus, jis paprašė sumažinti jo darbo krÅ«vį iki penktadalio etato, kad antstoliams atitektų kuo mažiau pinigų nuo jo atlyginimo, o ir apskritai jis praktiÅ¡kai nedirbo, nes darbo jam beveik nebuvo, be to, jis apskritai vengė kÄ nors dirbti.

Atsakovo vadovas paaiÅ¡kino, kad J. Č. praÅ¡ydavo pinigų tiek bÅ«damas įdarbintas įmonėje, tiek iki to laiko, tiek ir išėjęs iÅ¡ darbo 2019 metų sausio mėnesį. Kartais jis jam paskolindavo, kartais iÅ¡mokėdavo kaip atlyginimÄ , nors jis skolų niekada neatiduodavo, o atlyginimus bent kelis bÅ«davo į priekį paėmęs, pinigų atsakovo direktorius nurodo davęs ir 2019 kovo mėnesį, nes jis pažadėjo iÅ¡raÅ¡yti pinigų priėmimo kvitÄ pagal verslo liudijimÄ . Pinigus jis gavo, bet kvito taip ir nepristatė.

Tuomet jam buvo iÅ¡mokėta 360 eurų ir įpilta į automobilį kuro už 62 eurus. PirmÄ kartÄ ieÅ¡kovas atlyginimÄ gavo 2018 birželio 18 d., buvo iÅ¡mokėta 850 EUR iÅ¡ ateities atlyginimų, 800 EUR, nuimta nuo įmonės sÄ skaitos, o likę 50 EUR grynais. J. Č. nenorėjo ir negalėjo gauti pinigų į sÄ skaitÄ , nes tokiu bÅ«du didelė dalis nueitų antstoliams, jis neturėjo kortelių ar banko sÄ skaitų ir bandė kuo daugiau pinigų iÅ¡vilioti visokiausiais susigalvotais pretekstais, kartais tai bÅ«davo atlyginimas, kartais reikėdavo sumokėti miÅ¡kininkui, kuriam, kaip po to paaiÅ¡kėjo, jis nemokėdavo ir pinigus pasisavindavo.

Atsakovo vadovas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovui, jo praÅ¡ymu, buvo iÅ¡nuomotas atsakovo direktoriaus vardu e-spark automobilis, ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atlyginimo teko iÅ¡skaičiuoti per kelis kartus 170,94 EUR ir 87,97 Eur už automobilio nuomÄ . Be to, 2018 metų liepos mėnesio 3 d., liepos 4 d., liepos 11 d. Å¡alia bankomato esančio Maxima parduotuvėje Mindaugo g. 11, Vilniuje, J. Č. atsakovo direktorius nurodo iÅ¡mokėjęs 1600 EUR, 500 EUR ir 150 EUR, pinigus paimdamas iÅ¡ bankomato nuo įmonės sÄ skaitos.

Dar 200 EUR J. Č. buvo iÅ¡mokėti grynais 2018 metų rugpjūčio 2 d. Riešėje, Vilniaus rajone, netoli J. Č. namų. Be to, pats J. Č. norėjo, kad jo motinos draugė paskolintų pinigų pačiai įmonei, rezultate jam įkalbėjus, 4000 Eur jis pervedė iÅ¡ savo motinos Z. Č. sÄ skaitos. Kaip nurodo atsakovo vadovas, atidavinėjant paskolÄ , 2019 m. gruodžio mėnesį paaiÅ¡kėjo, kad Z. Č. paskolino 5000 EUR, o ne 4000, dėl ko vėl teko aiÅ¡kintis su J. Č., nes jis reikalavo jam nuimti nuo sÄ skaitos 1000 eurų, kuriuos jis neva tai per savaitę grÄ Å¾intų.

Tačiau atsakovas to nepadarė, dėl ko santykiai su J. Č. pablogėjo. 2018 m. spalio mėnesį taip pat J. Č. buvo iÅ¡mokėtos sumos grynaisiais pinigais, viso 1180 Eur. 2019 gruodžio 21 d. J. Č. sumokėta 150 EUR grynais pinigais, jam papraÅ¡ius vėl iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ bÅ«simų atlyginimų ir atostogų. Be to, iÅ¡ įmonės sÄ skaitos J. Č. buvo apmokėta kelionė į MarokÄ (pirkti bilietai), taip pat ir kelionės metu buvo įmonės sÄ skaita dengiamos J. Č. iÅ¡laidos (apie 560 EUR). 2019 gruodžio mėnesį pradėjus skaičiuoti J.

Č. veiklos rezultatus, įmonės buhalterijoje atsirado dideli trÅ«kumai. Ėmus ieÅ¡kovo klausinėti, kodėl už rangos darbus sumokama gerokai daugiau, negu įmonei pardavus žaliavÄ , J. Č. negalėjo paaiÅ¡kinti. Vėliau neformaliuose pokalbiuose aiÅ¡kinantis dėl trÅ«kumų, J. Č. susinervino ir pareiÅ¡kė, kad iÅ¡eis iÅ¡ darbo, o praÅ¡ymÄ jį atleisti įmes į įmonės buhalterijÄ tvarkančios įmonės paÅ¡to dėžutę Jeruzalės mikrorajone, į kuriÄ Ä¯monės dokumentus jau buvo įmetęs kelis kartus anksčiau.

Buvo sutarta, kad jam išėjus iÅ¡ darbo savo noru, nebus ieÅ¡koma ir skaičiuojama trÅ«kumų, o jis dirbs pats sau ir kartais galės teikti paslaugas atsakovo įmonei pagal faktÄ . 2019 metų sausio mėnesį buhalteris atostogavo, todėl jam tik žodžiu buvo praneÅ¡ta, kad J. Č. įmes atleidimo iÅ¡ darbo praÅ¡ymÄ ir jį reikia atleisti iÅ¡ darbo. Apie tai, kad J. Č. gaudavo atlyginimÄ , žinojo ir perduodamus pinigus matė dauguma tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo aplinkos žmonių. J. Č. 2019 m. sausį pats pradėjo mokėti už privalomÄ jį sveikatos draudimÄ ir jis jau tuomet žinojo ir suprato, kad nebedirba įmonėje.

Atsakovo direktorius nurodo dar 2019 metų kovo mėnesį padėjęs užsisakyti verslo liudijimÄ , pagal kurį jis galėtų iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ . Atsiliepime taip pat pažymima, kad dėl J. Č. veiksmų įmonės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 1 dalį (el.b.l.6-8, t.I). IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti visais ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia apie buvusius susitarimus dėl ieÅ¡kovui mokėtino, neva, sumažinto darbo užmokesčio, iÅ¡ tikrųjų, turėjo bÅ«ti mokamas vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo darbo užmokestis, o toks nebuvo mokamas.

IeÅ¡kovas tik 2019 m. kovo mėnesį sužinojo nesÄ s draustas socialiniu draudimu, iki tol nieko nežinojo, kad darbdavys jį atleido iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovo atstovas patvirtino, kad ieÅ¡kovas teigia nesÄ s pasirašęs nei ant vieno darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščio, be to, į bylÄ pateikti žiniaraščiai yra skirtingai užpildyti, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kas ir kada juos yra pasirašęs, ieÅ¡kovas ten savo parašų nedėjo. PraÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senatį ir tenkinti ieÅ¡kinį pripažįstant ieÅ¡kovÄ buvus atleistÄ ne savo noru, o darbdavio valia pagal DK 59 str. 1 d., bei priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , iÅ¡eitinę kompensacijÄ ir neturtinę 1000 Eur žalÄ .

Atsakovo direktorius teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjančius organus praleidęs terminÄ ginčyti neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Be to, jis buvo atleistas paties praÅ¡ymu. Ä®monė yra atsiskaičiusi su J. Č., jam buvo mokėtas sumažintas darbo užmokestis dėl jo turėtų problemų su antstoliu, J. Č. norėjo, kad iÅ¡ jo darbo užmokesčio nebÅ«tų iÅ¡skaičiuojama vykdymo procese, todėl atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, įmonė neturėjo jokios galimybės jam daryti pavedimų į sÄ skaitÄ , nes jis nenurodė nei kortelės, nei sÄ skaitos duomenų.

Direktorius pripažino, kad darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo reguliarumo nebuvo, bet J. Č. gaudavo pinigų, kada papraÅ¡ydavo. 2018 m. pabaigoje sumažėjus darbų apimtims, jis pasiprašė pats atleidžiamas iÅ¡ darbo, praÅ¡ymÄ dėl atleidimo jis įmetė į buhalterines paslaugas teikiančios įmonės paÅ¡to dėžutę, kokia buvo įprasta praktika pateikti įvairius dokumentus, kuriuose turėjo buhalterija sutvarkyti. Dėl įmonės buhalterio atostogų praneÅ¡imas galėjo bÅ«ti iÅ¡siųstas Sodrai vėliau, tačiau tikrai 2019 m. sausį ieÅ¡kovas žinojo apie savo atleidimÄ .

IeÅ¡kovas kartu su direktoriumi vyko 2019 m. sausio mėnesį į kelionę, nuo J. Č. niekas nebuvo slepiama. Pats J. Č. yra padaręs įmonei žalos, įmonė ieÅ¡kovui nėra skolinga. IeÅ¡kinys atmetamas. Dėl ieÅ¡kovo kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ termino ir ieÅ¡kinio senaties. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į darbo ginčų komisijÄ 2019-04-26 su praÅ¡ymu, nurodė, jog apie atleidimÄ iÅ¡ darbo savo noru sužinojo 2019 m. kovo pabaigoje (el.b.l.34-35, t.I). 2018-12-31 darbdavio įsakyme dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nurodoma ieÅ¡kovÄ atleisti nuo 2019-01-02 dienos.

TÄ pačiÄ atleidimo dienÄ patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenų bazės įraÅ¡as (el.b.l.37, 54, t.I). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos DK 297 straipsnio 1 dalį, joje nustatytas vieno mėnesio terminas buvo kvalifikuojamas kaip ieÅ¡kinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005; 2007-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2007; 2012-07-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2012; ir kt.).

Tokia kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į nurodytų įstatymų nuostatų tapatumÄ , aktuali ir aiÅ¡kinant Darbo kodekso redakcijÄ , galiojusiÄ vėliau, iki 2017 m. liepos 1 d., konkrečiai 300 straipsnio 1 dalį, bei naujojo Darbo kodekso aktualios redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. liepos 1 d., 220 straipsnio 1 dalį. JÄ aiÅ¡kinant konstatuotina, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ darbo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl jo darbo teisių pažeidimo (konkrečiu atveju, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo), yra ieÅ¡kinio senaties terminas (DK 15 straipsnio 2 dalis).

Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai nereguliuoja DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo, jo eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių. Šiems klausimams taikomos CK 1.126, 1.128–1.131 straipsnių normos (DK 15 straipsnio 4 dalis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Ieškinio senaties terminas nėra priskiriamas prie naikinamųjų terminų. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Taigi, ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ Ä¯statymų leidėjas sieja su termino praleidimo priežasčių svarba, tačiau aplinkybių sÄ raÅ¡o ar kriterijų, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti sprendžiama ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarba, neįvardija. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuos klausimus kiekvienu konkrečiu atveju yra pavesta spręsti teismui, kuris tai daro vadovaudamasis tiek darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, tiek teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistÄ teisę. PastarÄ sias aplinkybes turi įrodyti Å¡alis, praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ ir siekianti teisių apsaugos po Å¡io termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas savo teisę į pažeistų teisių gynimÄ Ä¯gyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai, deklaratyviai teigdamas nežinojęs savo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo iki pat 2019 m. kovo pabaigos.

IeÅ¡kinys atmestinas, ieÅ¡kovui praleidus vieno mėnesio terminÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo ginčijimo, neįrodžius Å¡io termino praleidimo svarbių priežasčių ir aplinkybių. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, remdamasis darbo bylos Nr.APS-36-8104/2019 medžiaga, kurioje, kaip minėta, pateikti Sodros duomenys, kur nurodyta ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas ir data, dėl kurios darbo ginčų komisija pasisakė, priimdama 2019 m. gegužės 30 d. sprendimÄ Nr.DGKS-3351, atsisakydama nagrinėti J.

Č. praÅ¡ymÄ (el.b.l.18-19, t.I). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius į bylÄ pateikė duomenis, kad elektroninis praneÅ¡imas apie J. Č. socialinio draudimo pabaigÄ iÅ¡ UAB „TBG Textile“ pateiktas 2019-01-31, o privalomojo sveikatos draudimo įmokas pats J. Č. sumokėjo taip pat 2019-01-31 (el.b.l.105-109, t.I). Esant tokiems duomenims, darytina iÅ¡vada, kad pats J. Č. turėjo galimybę, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atidus, kreiptis į SodrÄ (ir kaip matyti, kreipėsi) dėl savo duomenų apie darbinius santykius, pajamas, reikalingas mokėti PSD įmokas bei kt. sužinojimo.

Vadinasi, ieÅ¡kovas 2019 m. sausio mėnesį žinojo apie duomenų deklaravimÄ Sodroje ir nėra pagrindo teigti, kad jis apie atleidimo pagrindÄ galėjo sužinoti tik 2019 kovo mėnesio pabaigoje. Dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų IÅ¡ darbo bylos medžiagos Nr.APS-36-8104/2019 ir Å¡alių, jų atstovų žodinių paaiÅ¡kinimų, civilinėje byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ pagal 2018 m. birželio 13 d. darbo sutartį Nr.2 (duomenys neskelbtini).

Nustatytas 1 MMA darbo užmokestis, mokamas už praeitÄ mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos (el.b.l.39-41, t.I). Aplinkybę, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovas dirbo sumažintu darbo krÅ«viu, atitinkamai gaudamas mažesnį darbo užmokestį patvirtina byloje esantis atsakovo direktoriaus 2018-07-30 įsakymas (klaidingai įvardintas įsakymo pavadinimas „dėl J. Č. atleidimo iÅ¡ darbo“ Å¡iame kontekste nekeičia paties įsakymo esmės, kadangi ieÅ¡kovas po Å¡ios datos dirbo toliau), bei oficialÅ«s Sodros duomenys apie darbdavio deklaruotas ieÅ¡kovo draudimines pajamas (el.b.l.53, 74, t.I).

Aplinkybes apie darbÄ sumažintu krÅ«viu ir mažesniu nei minimalus darbo užmokesčiu patvirtina ir atsakovo direktoriaus paaiÅ¡kinimai, jog tai buvo daroma paties ieÅ¡kovo labui, siekiant jam padėti spręsti problemas dėl antstolio taikomų suvaržymų (atskaitymų iÅ¡ darbo užmokesčio) vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimus, kÄ patvirtina ir byloje esantis UAB „TBG Textile“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as apie pavedimus antstoliams pagal J. Č. vykdomuosius raÅ¡tus (el. b. pop. priedo b.l.67-68). Be to, į bylÄ pateiktas J.

Č. darbo sutarties priedas Nr. 2, kuris yra pasiraÅ¡ytas ir paties ieÅ¡kovo, taip pat aiÅ¡kiai patvirtina buvus Å¡alių susitarimÄ ieÅ¡kovui sumažinti darbo krÅ«vį iki 0,2 etato ir atitinkamai mokėti mažesnį darbo užmokestį, skaičiuojant nuo pradinio - vienos MMA (el. b. pop. priedo b.l.44). IÅ¡ byloje esančių duomenų apie J. Č. UAB „TBG Textile“ mokėtÄ darbo užmokestį, kartu ir Sodros duomenų iÅ¡rašų, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui buvo mokamas jam priklausantis darbo užmokestis, todėl teismui nėra pagrindo ieÅ¡kinio reikalavimų dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo tenkinimui.

Darbo užmokesčio apskaičiavimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ ieÅ¡kovui byloje patvirtina teisme duoti atsakovo direktoriaus žodiniai paaiÅ¡kinimai, iÅ¡samus Sodros iÅ¡raÅ¡as apie J. Č. mokėtas iÅ¡mokas (el.b.l. 30-32, t.I), taip pat darbdavio į bylÄ pateikti darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo, priskaitymų-iÅ¡skaitymų žiniaraščiai, kasos iÅ¡laidų orderiai, bei grynųjų nuėmimo nuo UAB „TBG Textile“ sÄ skaitos bankomatuose iÅ¡raÅ¡ai (el.b. pop. priedo b.l.14-33, 63). FaktÄ , kad UAB „TBG Textile“ į bylÄ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ne visi yra pasiraÅ¡yti atskaitingų asmenų, taip pat kai kurie pateikti originalai skiriasi nuo pateiktų kopijų, patvirtino ir pats atsakovo direktorius, vienok, buhalterinės apskaitos netvarkingas vedimas nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad atsakovas su ieÅ¡kovu yra atsiskaitęs už darbo teisinių santykių laikotarpį pagal darbo sutartį su ieÅ¡kovu.

IÅ¡tyrus ir įvertinus atsakovo vadovo paaiÅ¡kinimus, atsiliepime nurodomas ieÅ¡kovui grynais iÅ¡mokėtas sumas, įmonės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, matyti, kad ieÅ¡kovui jo darbo teisinių santykių galiojimo laikotarpiu yra sumokėta virÅ¡ 4 000 Eur, kas reiÅ¡kia, jog atsakovas yra ne tik atsiskaitęs su ieÅ¡kovu už jo darbÄ pagal darbo sutartį, bet ir iÅ¡mokėjęs sumas kitais pagrindais, kurie nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovui įrodžius, kad jis yra atsiskaitęs su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kinys atmetamas.

IeÅ¡kovas neigia pasiraÅ¡inėjęs ant darbo sutarties priedo dėl darbo krÅ«vio sumažinimo, taip pat ant praÅ¡ymo atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru. IeÅ¡kovas prašė skirti byloje jo paraÅ¡o raÅ¡ysenos ekspertizę, tačiau, ieÅ¡kovui nesumokėjus užstato ekspertizės iÅ¡laidoms padengti, byla nebuvo perduota ekspertizei atlikti. Vertinant ieÅ¡kovo elgesį byloje, jo pasyvumÄ ir prieÅ¡taringumÄ dėl įrodinėjimo proceso, taip pat įvertinant ieÅ¡kovo ir atsakovo vadovo buvusius gana artimus, pasitikėjimo pagrindais grįstus santykius, teismui nėra pagrindo abejoti, jog minėtus dokumentus yra pasirašęs pats ieÅ¡kovas.

Byloje nėra įrodymų, kurie tvirtintų prieÅ¡ingas aplinkybes (CPK 178 – 180 str.). IÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs darbo bylos medžiagÄ , papildomai teismui į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡klausęs Å¡alių ir atstovų paaiÅ¡kinimus posėdyje, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo pakeisti jo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ iÅ¡ DK 55 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) į DK 59 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia).

Visa iÅ¡nagrinėto darbo ginčo medžiaga patvirtina, kad darbo santykiai nutrÅ«ko darbuotojui savo noru ir laisva valia pareiÅ¡kus norÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, todėl darbo sutartis pagrįstai nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant darbo sutarties nutraukimÄ darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iÅ¡ darbo Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarÄ jį paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005).

Kokia buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iÅ¡ darbuotojo valios pareiÅ¡kimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013). FaktÄ , kad darbuotojo pareiÅ¡kimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieÅ¡kovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad ieÅ¡kovas buvo verčiamas nutraukti darbo santykius. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo reikalavimas nagrinėti jo ginÄÄ su darbdaviu dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, praėjus po darbo santykių nutraukimo daugiau kaip trims mėnesiams vertintinas kaip tam tikras piktnaudžiavimas procesine padėtimi. Byloje nesant paneigtoms aplinkybėms, kad ieÅ¡kovas draugų kompanijoje, kartu su atsakovo direktoriumi, 2019 m. sausio mėnesį vyko į kelionę, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovo vadovÄ siejo ne tik dalykiÅ¡ki, bet ir draugiÅ¡ki santykiai, todėl ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai suprantamos ir jo išėjimo iÅ¡ darbo 2019 m. sausio 2 d. aplinkybės, juolab, byloje nenuginčytas jo paties pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas atleisti iÅ¡ darbo.

Taigi, teismui nėra pagrindo pakeisti ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo iÅ¡ DK 55 straipsnio 1 dalies į DK 59 straipsnio 1 dalį, bei tenkinti su tuo susijusius iÅ¡vestinius reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir iÅ¡eitinės kompensacijos priteisimo. Netenkinamas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Darbo kodekso 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ .

Å i Darbo kodekso norma yra blanketinė, nukreipianti teismÄ neturtinės žalos atlyginimo darbo teisiniuose santykiuose klausimus spręsti vadovaujantis CK 6.250 straipsniu. Pagal teisminę praktikÄ , neturtinė žala yra priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog ji padaryta ir teisės pažeidimo pripažinimas darbuotojui nėra pakankama satisfakcija, nes vien teisės pažeidimo paÅ¡alinimas, taip pat ir turtinės žalos atlyginimas yra nepakankami, kad darbuotojui padaryta skriauda bÅ«tų teisingai atlyginama.

Taigi, neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, praÅ¡antis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginÄÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir Å¡ie padariniai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su neteisėtais darbdavio veiksmais.

Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė byloje jokių darbdavio kaltų, neteisėtų veiksmų dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo ar atsiskaitymų su juo, todėl nėra DK 217 str. numatyto ir jokio kito pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Å is ieÅ¡kovo reikalavimas atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Darbuotojo ieÅ¡kinys atmestas, jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra pagrindo priteisti. Atsakovas darbdavys praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir jas pagrindžiančių įrodymų į bylÄ neteikė. Bylinėjimosi iÅ¡laidos nepaskirstomos. Valstybei 5,24 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos, nes jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei atleistas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas NUSPRENDĖ : J. Č. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „TBG Textile“ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gitana Butrimaitė