e253472b-907e-4ff8-863b-e28cd22d9859 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

1Administracinė byla Nr. I-1711-463/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06519-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. (A. M.) skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas A.

M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (toliau – ir Generalinė prokuratÅ«ra), nepriskaičiuotÄ darbo užmokesčio dalį – 1 591,02 Eur (5 493,46 Lt) už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-01-28 bei panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros 2013-10-22 sprendimÄ Nr. 17.2-19176 „Dėl pareiginės algos dalies grÄ Å¾inimo“ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad iki 2011 m. sausio 28 d. dirbo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroru. Nuo 2009-08-11 iki 2011-01-28 pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas. Prokurorų pareiginės algos koeficientai nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo mažinami du kartus. Ä®statymų, kuriais buvo sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas net keletÄ kartų buvo pratęsiamas, o įstatymo, kuriuo turėjo bÅ«ti taikomi iki ekonominės krizės buvę koeficientai, įsigaliojimo terminas keletÄ kartų buvo nukeliamas.

Dėl prokuratūros reformos padidinti prokurorų pareiginės algos koeficientai turėjo būti taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d., bet nepagrįstai atidėtas jų įsigaliojimo terminas. Nurodė, kad apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 11,8 iki 10,92, rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų – nuo 9,3 iki 8,88. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl neteisėto teisinio reglamentavimo jam buvo neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos koeficientų mažinimo, kuri turi bÅ«ti iÅ¡mokėta. PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 61), neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nusprendus tenkinti skundÄ , prašė mokėjimÄ iÅ¡dėstyti vienerių metų laikotarpiui. Be to, nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 10–12). Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjui mokėdama atlyginimÄ vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Prokurorų sumažtinų pareiginių algų kompensavimo mechanizmas nenustatytas. Atsakovės nuomone, Generalinės prokuratÅ«ros veiksmai pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir mokant sumažinta pareiginę algÄ pareiÅ¡kėjui, yra teisėti ir nepažeidžiantys pareiÅ¡kėjo teisių ir (ar) tesėtų interesų.

Atsakovui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Generalinė prokuratÅ«ra 2016-06-27 teismui pateikė praÅ¡ymÄ Â bylÄ nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (b. l. 56). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujat raÅ¡ytinio proceso tvarka.Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl darbo užmokesčio dalies, kuri pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-01-28 buvo neiÅ¡mokama įstatymo, vėliau pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, priteisimo. Nustatyta, kad Generalinio prokuroro 2003-06-27 įsakymu Nr. P-437 pareiÅ¡kėjui suteiktas vyriausiojo justicijos patarėjo rangas (b. l. 15).

Generalinio prokuroro 2010-03-26 įsakymu pareiÅ¡kėjas perkeltas laikinai eiti Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas nuo 2010-04-01 į Kelmės rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ Â ir pavesta jam laikinai eiti Kelmės rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pareigas. Nustatytas pareiginės algos koeficientas – 8,88 (b. l. 16). Generalinio prokuroro 2010-12-23 įsakymu Nr. P-810 nuo 2011-01-28 atleistas iÅ¡ pareigų (b. l. 17). Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. liepos 17 d.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XI-361 (toliau – ir Įstatymas) nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pakeisti prokurorų pareiginės algos koeficientų dydžiai, šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas galioja nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. 2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-980 šio įstatymo galiojimas pratęstas iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Dėl Å¡io teisinio reglamentavimo pareiÅ¡kėjas negavo dalies darbo užmokesčio – 1 591,02 Eur (5 493,46 Lt; b. l. 18).Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime pripažino, kad Ä®statymo priedėlio III skirsnis prieÅ¡tarauja Konstitucijai tik tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, ir taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, jog asmenų, patyrusių praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, teisėti lÅ«kesčiai turi bÅ«ti užtikrinti kompensavimo mechanizmÄ nustatančiu įstatymu.

Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali sumažinti atlyginimus įvairiems asmenims, jei tai bÅ«tina siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, tačiau ir tokiais atvejais jis turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus atlyginimų teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. turi bÅ«ti paisoma, be kita ko, proporcingumo principo reikalavimų.Pažymėtina, kad ginčui yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimas priimtas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, kuriame teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja, Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime nustatė analogiÅ¡kÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), pagal kurį visiems 2009 m. rugpjūčio–2013 m. spalio mėn. ėjusiems valstybės tarnautojų pareigas asmenims neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama 2016–2020 m. laikotarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka (2015-08-26 nutarimu Nr. 903).

GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatos taikomos ir prokurorams (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016), konstatuoja, kad Generalinė prokuratÅ«ra, kaip darbdavys, vadovaudamasis GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytomis sÄ lygomis, turi pareigÄ kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. pripažino, kad jie buvo neproporcingi.

PareiÅ¡kėjas skunde neginčijo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo teisėtumo. Darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.Atsižvelgus į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, pareiÅ¡kėjas prašė panaikinti ir Generalinės prokuratÅ«ros 2013-10-22 sprendimÄ Nr. 17.2-19176 „Dėl pareiginės algos dalies grÄ Å¾inimo“ (b. l. 5).

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2013-09-27 pateikė praÅ¡ymÄ Â iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-01-28, netenkinus praÅ¡ymo, prašė patiekti motyvuotÄ atsakymÄ bei paskaičiavimus apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (b. l. 6). Generalinė prokuratÅ«ra, atsakydama į šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , ginčijamu 2013 m. spalio 22 d. raÅ¡tu pateikė pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ informacijÄ , paaiÅ¡kino teisinį reglamentavimÄ bei nurodė, kad nesant kompensavimo mechanizmo, negali bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Konstatuotina, kad Generalinės prokuratūros atsakymas atitinka pareiškėjo prašymo turinį, priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., n u s p r e n d ž i a : Pareiškėjo A. M. (A.

M.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                   Jolanta Malijauskienė