e251ddfc-218e-4cc8-a85a-ee80afa1fd1e · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja                                 Civilinė byla Nr. 2S-907-544/2015Ingrida Kirsnytė                                                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04427-2015-8                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4.4.3.; 3.1.18.5.; (S)                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

V. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5557-902/2015 pagal ieÅ¡kovės A. V. ieÅ¡kinį atsakovui V. V. ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, dalyvaujant institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims – AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ‚(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ filialui „P. F.“, antstolio T.

U. kontorai, „(duomenys neskelbtini)“ filialui, M. D., n u s t a t ė: Panevėžio miesto apylinkės teisme 2015 m. birželio 5 d. buvo gautas ieÅ¡kovės A. V. ieÅ¡kinys atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo.Nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme 2015 m. liepos 16 d. buvo gautas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuriuo kartu buvo praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. V. tvarkÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.

Tokį praÅ¡ymÄ atsakovas motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovė jam visapusiÅ¡kai kliudo bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi, nesilaiko pasiraÅ¡yto bendravimo su vaiku tvarkos grafiko, atsakovo susitikimai su vaiku priklauso nuo ieÅ¡kovės užgaidų ir nuotaikos. Atsakovas nuogÄ stauja, kad gali su sÅ«numi prarasti glaudų ryšį, kurį vėliau atkurti bus sudėtinga. IeÅ¡kovės elgesys yra nenuspėjamas, ji siekia riboti galimybes matyti vaikÄ .Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatė, kad su sÅ«numi P. V. atsakovas V.

V. gali matytis:

1) kas antrÄ mėnesio savaitgalį (skaičiuojant nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos, toks pirmas savaitgalis bÅ«tų 2015 m. liepos 24-26 dienos), paimant vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos arba iÅ¡ vaikų ugdymo įstaigos penktadienį 16.30 val. ir parvežant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ pas motinÄ sekmadienį iki 19.00 val.;

2) kas antrÄ pirmadienį ir trečiadienį paimant jį iÅ¡ gyvenamosios vietos arba iÅ¡ vaikų ugdymo įstaigos 16.30 val. ir parvežant į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ pas motinÄ iki 19.00 val. tomis savaitėmis, kai vaikas su tėvu praleidžia savaitgalį;

3) kas antrÄ savaitės antradienį ir ketvirtadienį (tomis savaitėmis, kai nebendrauja savaitgaliais) paimant vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos arba iÅ¡ vaikų ugdymo įstaigos 16.30 val. parvežant į gyvenamÄ jÄ vietÄ pas motinÄ iki 19.00 val. Tais atvejais, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių negali paimti vaiko savaitgaliais, arba vaikas dėl objektyvių priežasčių (ligos) negali bendrauti su tėvu, savaitgaliais, atsakovas ir ieÅ¡kovė vienas kitÄ informuoja ne mažiau kaip prieÅ¡ dvi dienas SMS žinute arba elektroniniu laiÅ¡ku.

Tais atvejais, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių negali paimti vaiko arba vaikas dėl objektyvių priežasčių (ligos) negali bendrauti su tėvu darbo dienomis, atsakovas ir ieÅ¡kovė vienas kitÄ informuoja ne mažiau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ SMS žinute arba elektroniniu laiÅ¡ku. 4) 2015 metų Kūčių ir Å¡v. Kalėdų Å¡ventes vaikas praleidžia bendraudamas su abiem tėvais: Kūčių dienÄ ir pusę pirmos Å¡v. Kalėdų dienos iki 15 val. su tėvu, o pirmÄ Å¡v.

Kalėdų dienÄ nuo 15 val. ir antrÄ Å¡v. Kalėdų dienÄ praleidžia su motina.

5) Tėvas turi teisę praleisti su vaiku atostogas, vasaros metu nuo 2015 m. liepos 27 d. iki rugpjūčio 03d., ir savaitę atostogų, kitu metų laiku, apie tai informuojant motinÄ SMS žinute ar el. laiÅ¡ku prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų. Tėvas palieka kontaktinį telefono numerį, kuriuo motina galėtų pasiekti sÅ«nų ir jÄ informuoti apie vaiko buvimo vietÄ .

6) A. V. užtikrina tėvui galimybę bendrauti su sÅ«numi P. V. visomis informacinėmis priemonėmis (telefonu, kompiuteriu Skype programa ir kt.), kai vaikas yra namuose ir nemiega. Taip pat nustatė, kad tėvas užtikrina, jog motina gali komunikuoti su sÅ«numi visomis informacinėmis priemonėmis, kai sÅ«nus leidžia laikÄ su tėvu.Teismas tokį sprendimÄ motyvavo tuo, jog iÅ¡ byloje esančių Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad abu tėvai siekia nustatyti bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi, kiekvienas nori su sÅ«numi matytis, tačiau tarp Å¡alių galimai kyla nesutarimų dėl bendravimo tvarkos ir dėl to nukenčia nepilnamečio vaiko interesai.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė A. V. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, kad atsakovas gyvena su sugyventine, kuri gali nepilnametį sÅ«nų nuteikti prieÅ¡ jÄ , nepilnametį jų sÅ«nų palieka namuose vienÄ arba su kitu nepilnamečiu vaiku, po bendravimo su tėvu sÅ«nus bÅ«na suirzęs, blogai miega, nepailsi. Be to, skundžiamoje nutartyje atsakovo bendravimo tvarka su vaiku nebuvo nustatyta ieÅ¡kovės atostogų metu.

Nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nepilnametis sÅ«nus lankys naujÄ ugdymo įstaigÄ , iÅ¡ kurios jis gali bÅ«ti paimamas ne anksčiau nei 17 val., o dėl sveikatos bÅ«klės (silpno regėjimo) jis negali daugiau nei 15 minučių per dienÄ naudotis kompiuteriu, dėl ko atsakovo ir sÅ«naus galimybės bendrauti informacinėmis priemonėmis, kaip tai nurodyta skundžiamoje nutartyje, yra labai ribotos.Atsiliepimu į pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ atsakovas V. V. praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti, nes ieÅ¡kovė pateiktame skunde akcentuoja ne vaiko, su kuriuo nustatyta bendravimo tvarka, o savo interesus, kadangi nurodo, jog nustatyta tvarka jai kelia tam tikrus nepatogumus, nors bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymu privalo bÅ«ti atsižvelgiama į paties vaiko interesus.

Be to, jis gyvena ne su sugyventine, o nuomoja kambarį iÅ¡ D. Å ., kuri augina nepilnametį sÅ«nų, su kuriais nepilnametis sÅ«nus P. V. sutaria. Nurodo, kad jis savo nepilnamečio sÅ«naus vieno nepalieka, bÅ«dami kartu daug laiko praleidžia keliaudami ir žaisdami, sÅ«nus noriai važiuoja pas jį į namus, čia gerai jaučiasi, o ieÅ¡kovės nuogÄ stavimai dėl sÅ«naus nuteikinėjimo prieÅ¡ jÄ yra niekuo nepagrįsti. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jų kartu praleistas laikas keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams.

Sutinka su ieÅ¡kove geranoriÅ¡kai iÅ¡ anksto suderinti atostogų grafikÄ . Praėjusių atostogų metu jokių nesusipratimų nekilo, jis netrukdė ieÅ¡kovei su jų nepilnamečiu vaiku vykti atostogų. Lankomo darželio darbo laikas niekaip nekenkia P. V. ugdymui, kadangi po pietų jokie užsiėmimai nevyksta ir auklėtojos geranoriÅ¡kai leidžia paimti sÅ«nų iÅ¡ darželio anksčiau. Atsakovas nurodo ir tai, jog su sÅ«numi labiausiai norėtų bendrauti ne informacinių technologijų priemonėmis, o susitinkant, todėl bendravimas technologinių priemonių pagalba vyks pakankamai retai ir nepakenks sÅ«naus sveikatai.

Atsakovas pabrėžia, kad sūnus su juo noriai bendrauja, džiaugiasi susitikimais. Nurodo, kad jis ne tik nedaro jokios neigiamos įtakos sūnaus interesams ar jo gerovei, tačiau stengiasi, kad jo interesai nenukentėtų. Šiuo atveju pati ieškovė A. V. elgiasi priešingai, kadangi nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, trukdo sūnaus ir tėvo bendravimui, taip ignoruodama vaiko interesus. Atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, tenkindamas atsakovo V. V. praÅ¡ymÄ ir taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones bei nustatydamas bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ . Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikinÄ ginčo objektÄ . Laikinosios apsaugos priemonės Å¡eimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str. 1 d.). Teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 str. 1 d. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra bÅ«tinas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 str. numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Å io straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.

Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaikÄ .Be to, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog skundžiamoji 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartis nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku buvo priimta  patenkinus atsakovo V.

V. prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo V. V. bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi P. V. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, kadangi ieÅ¡kovė visapusiÅ¡kai kliudo jam bendrauti su sÅ«numi, nesilaiko jų sutartos ir pasiraÅ¡ytos bendravimo su sÅ«numi tvarkos ir grafiko, o susitikimai su sÅ«numi tampa priklausomi nuo ieÅ¡kovės nuotaikos. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė A. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei tvirtina, kad atsakovas gyvena su sugyventine, kuri nuteikia jos sÅ«nų prieÅ¡ jÄ , atsakovas sÅ«nų palieka vienÄ ar su kitu nepilnamečiu vaiku, po susitikimų su tėvu P. V. bÅ«na irzlus, blogai miega, o be to, teismas, nustatydamas bendravimo tvarkÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į jos atostogų metÄ , į tai, kad P. V. lankys ugdymo įstaigÄ , iÅ¡ kurios jis negali bÅ«ti paimamas anksčiau, nei 17 val., o bendravimas su sÅ«numi informacinių technologijų pagalba dėl jo sveikatos sutrikimų yra ribotas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai yra nepagrįsti. IeÅ¡kovės argumentai apie galimÄ sÅ«naus nuteikimÄ prieÅ¡ jÄ , apie jo palikimÄ vieno be tinkamos priežiÅ«ros, irzlumÄ , dirglumÄ , nepailsėjimÄ yra subjektyvÅ«s bei nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pagal atsakovo pateiktus duomenis, jis iÅ¡ D. Å . nuomojasi vienÄ buto kambarį (2015 m. gegužės 20 d. buto nuomos sutarties kopija). Atsakovas tvirtina, kad tiek su buto Å¡eimininke, tiek su jos nepilnamečiu sÅ«numi Å¡alių sÅ«nus gerai sutaria, kartu žaidžia ir jis niekada nebÅ«na paliekamas vienas.

Netikėti tokiais atsakovo argumentais nėra pagrindo, juo labiau kad byloje nėra jokių duomenų, kad pats nepilnametis P. V. nenorėtų bendrauti su tėčiu. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados ir pateiktų nuotraukų matyti, jog vaikas nori, kad tėvai gyventų kartu, o, bÅ«damas su tėvu, jis turiningai leidžia laisvalaikį. Pats atsakovas dar iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo buvo kreipęsis į šį skyrių ir prašęs sudaryti bendravimo su sÅ«numi grafikÄ , kas patvirtina, kad atsakovui ir jo sÅ«nui P. V. tarpusavio bendravimas yra reikÅ¡mingas.

Todėl iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo nepilnamečiam vaikui neturėtų bÅ«ti ribojama galimybė bendrauti su vienu iÅ¡ svarbiausių Å¡eimos narių – tėvu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad bendravimas su tėvu iÅ¡ties kenktų P. V. interesams (45 – 46, 74 – 81 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su ieÅ¡kovės argumentais, kad bendravimo tvarkos sÄ lygos, pagal kurias atsakovas sÅ«nų iÅ¡ darželio gali pasiimti anksčiau nei 17 val., o taip pat su sÅ«numi bendrauti informacinių technologijų pagalba, prieÅ¡tarauja vaiko interesams ir yra nesuderinama su jo sveikatos problemomis (silpnu regėjimu).

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog ieškovė privalo užtikrinti galimybę tėvui bendrauti su sūnumi informacinių technologijų pagalba tik tuomet, kai P. V. yra namuose ir nemiega. Be to teismas nenustatė, kiek konkrečiai laiko P. V. gali komunikuoti su tėčiu tokiomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, jog vaiko interesų bei gerovės užtikrinimas, o kartu ir rūpinimasis jo sveikata, yra abiejų tėvų pareiga, nėra pagrindo spręsti, kad ši pirmosios instancijos teismo laikinai nustatyta bendravimo tvarkos nuostata pažeidžia vaiko interesus.

PrieÅ¡ingai, tokiu bÅ«du yra siekiama užtikrinti, jog kiekvienas iÅ¡ tėvų galėtų pabendrauti ir pasikalbėti su sÅ«numi tuomet, kai nesusitinka, tačiau Å¡i nuostata jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia įpareigojimo vaikui prie kompiuterio ar kitų informacinių technologinių priemonių praleisti laiko daugiau, nei jam yra rekomenduojama. Negana to, atsižvelgiant į pirmiau aptartÄ tėvų pareigÄ rÅ«pintis ir užtikrinti vaiko gerovę, aplinkybė, kad atsakovas turi teisę sÅ«nų iÅ¡ darželio pasiimti pusvalandžiu anksčiau, nei nustatytas Å¡ios įstaigos darbo laiko grafikas, automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog atsakovas nepaisys vaiko interesų ir esant specializuotiems užsiėmimas trukdys sÅ«nui juose dalyvauti.

Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės tvirtinimu, kad tokios sÄ lygos savaime kenkia vaiko interesams. Atsiliepime pats atsakovas nurodė, jog iki Å¡iol darželio darbo ir užsiėmimų rėžimas niekaip netrukdė vaiko lavinimui ir užsiėmimas, o ugdymo įstaigos darbuotojos geranoriÅ¡kai sutikdavo, kad P. V. iÅ¡ darželio sÅ«nų iÅ¡sivežtų anksčiau.Atskirajame skunde dėstoma ir tai, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovės atostogų metÄ ir nenustatė to bendravimo tvarkoje, dėl ko jai, su sÅ«numi iÅ¡vykus atostogauti ilgesniam laikui, gali grėsti net ir baudžiamoji atsakomybė dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Tačiau ir su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia, nustatyta bendravimo tvarka yra laikina, todėl joje gali ir nebÅ«ti tam tikrų klausimų tikslaus sureguliavimo, tuo labiau, kad byloje iki nutarties priėmimo nebuvo duomenų apie tai, kad Å¡alių bendravimas su vaiku kiekvieno iÅ¡ tėvų atostogų metu sukėlė ginčus ar problemas. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nors tėvas ir turi teisę praleisti su vaiku nustatytos trukmės atostogas, tačiau prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų jis privalo apie Å¡iÄ aplinkybė informuoti ieÅ¡kovę trumpÄ ja žinute ar elektroniniu laiÅ¡ku (nutarties rezoliucinės dalies 3 punktas).

Taigi atsakovas yra įpareigotas tartis ir derinti sÅ«naus atostogų laikÄ kartu su ieÅ¡kove, dėl ko aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje nėra tiesiogiai aptarta bendravimo tvarka ieÅ¡kovės atostogų laikotarpiu, nedaro Å¡ios nutarties nepagrįsta ir neteisėta. Be to, bendravimo sutarties sÄ lygose yra numatyta, jog dėl objektyvių priežasčių tėvui ar sÅ«nui negalint bendrauti, atsakovas ir ieÅ¡kovė vienas kitÄ informuoja. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė atskirajame skunde iÅ¡ esmės nenurodo jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog nustatyta bendravimo tvarka iÅ¡ties kenkia sÅ«naus interesams.

Vien tai, kad ji pati galimai nėra patenkinta tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarka, nereiÅ¡kia, jog dėl to turėtų bÅ«ti pažeidžiamos vaiko teisės ar nepagrįstai ribojama tėvo iniciatyva visapusiÅ¡kai ir visaverčiai bendrauti su sÅ«numi (45 – 46, 72, 74 – 81 b. l.). Kartu reikÅ¡minga ir aplinkybė, jog pati ieÅ¡kovė, prieÅ¡ priimant skundžiamÄ nutartį, buvo sutikusi su labai panaÅ¡iomis tėvo ir sÅ«naus bendravimo sÄ lygomis, nes 2015 m. birželio 18 d. Å¡alių sudaryto susitarimo dėl bendravimo tvarkos sÄ lygos yra labai panaÅ¡ios į tas, kurios patvirtintos skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Vadovaudamasi anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais (CPK 185 str.).Kadangi Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriimamas galutinis procesinis sprendimas ir nėra aiÅ¡ku, kieno naudai jis bus priimtas, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos turės bÅ«ti nustatytos, paskirstytos ir priteistos tarp Å¡alių ir valstybei pagal CPK 93, 96 straipsnių reikalavimus priimant galutinį procesinį sprendimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                             Ramunė Čeknienė