e24efaa3-737e-4ec6-b359-4c603d965b25 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-362-342/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02782-2016-3        Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.5; 7.6.4; 55.1.3 (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės ir AuÅ¡relės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. M.,atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Linai Å ukytei,2017 m. vasario 22 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas E. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 3 – 8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016-11-14 sprendimÄ â€žDėl teisės gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€ Nr. (11.1) I-6439;2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2016-10-10 sprendimÄ â€žDėl E. M. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€ Nr. SMTM-6552;

3) įpareigoti atsakovÄ apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui tėvystės paÅ¡alpÄ už (duomenys neskelbtini) gimusį vaikÄ laikotarpiu nuo 2016-07-19 iki 2018-07-19;4) priteisti visas pareiÅ¡kėjo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Klaipėdos skyriaus PaÅ¡alpų ir nedarbingumo kontrolės skyrius 2016-10-10 sprendimu Nr. SMTM-6552 nusprendė neskirti pareiÅ¡kėjui tėvystės paÅ¡alpos už (duomenys neskelbtini) gimusį vaikÄ , nes jis neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir socialinio draudimo stažo.

Pažymi, jog nesutikdamas su minėtu sprendimu, pateikė skundÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuri 2016-11-14 sprendimu Nr. (11.1)I-6439 atmetė praÅ¡ymÄ . Argumentuoja, jog buvo profesinės karo tarnybos karys, todėl jam vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ligos ir motinystės socialinis draudimas nebuvo privalomas. Vadovaujasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsniu ir pažymi, jog pagal bendrÄ taisyklę teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jei iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä .

Remiasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo ir daro iÅ¡vadÄ , jog asmenims neįgijusiems įstatyme nustatytos trukmės ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, teisė gauti tėvystės paÅ¡alpÄ savaime nėra paneigiama. Argumentuoja, kad Å¡i teisė gali bÅ«ti įgyvendinta, jei suinteresuotų asmenų situacija patenka į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nustatytos bendrosios taisyklės iÅ¡imčių taikymo sritį.

Teigia, jog pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas asmenys, įsipareigoję savanoriÅ¡kai ar profesinei karinei tarnybai, turi teisę gauti tėvystės paÅ¡alpÄ , jei atitinka visas Å¡ias sÄ lygas:

1) yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu;

2) neįgijo 12 mėnesių stažo, nes yra draudžiami kaip krašto apsaugos sistemos karo tarnybos kariai;

3) pertrauka nuo statuso pasikeitimo nėra ilgesnė nei 3 mėnesiai.Tvirtina, jog buvo draudžiamas kaip kraÅ¡to apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karys ir šį faktÄ pripažįsta Klaipėdos skyrius. Nesutinka su Klaipėdos skyriaus 2016-10-14 pažymoje nurodytais argumentais, jog pertrauka nuo statuso pasikeitimo virÅ¡ija 3 mėnesių laikotarpį. Argumentuoja, jog Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme įtvirtinta sÄ voka statuso pasikeitimas reiÅ¡kia suinteresuoto asmens perėjimÄ (jų daugėtÄ ) iÅ¡ karo tarnybos į civilinės srities darbÄ arba apdraustojo ligos ir motinystės socialiniu draudimu statuso įgijimÄ Ä¯statymuose nustatytu bÅ«du, atlikus karinės tarnybos užduotis.

Mano, jog vienintelis minėtoje sÄ vokoje įtvirtintas reikalavimas yra tas, kad asmuo, atlikęs karinę tarnybÄ , turi įgyti dirbančiojo arba apdraustojo ligos ir motinystės socialiniu draudimu asmens statusÄ per įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių laikotarpį. AiÅ¡kina, jog toks statusas turi bÅ«ti suprantamas kaip apimantis asmens skirtingus tarp karinės tarnybos laikotarpių vienas po kito dirbtus darbus, taip pat darbus skirtingiems darbdaviams, taip pat pagal skirtingus statusus. Nurodo, jog profesinę karo tarnybÄ pradėjo 2012-08-19, baigė – 2015-09-22, Darbo biržoje užsiregistravo 2015-09-23.

Pažymi, jog 2016 m. balandžio mėnesį buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ Darbo biržos sÄ rašų, nes paskirtÄ dienÄ nenuvyko į Darbo birÅ¾Ä . Daro iÅ¡vadÄ , jog vaiko gimimo dienÄ ((duomenys neskelbtini)) per paskutinius 24 mėnesius turėjo įgijęs 20 mėnesių draudimo staÅ¾Ä . Teigia, jog byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas, grįžęs iÅ¡ profesinės karinės tarnybos, bÅ«tų praradęs apdraustojo asmens statusÄ . Sutinka, kad byla gali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaiko skundÄ jame iÅ¡dėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu (b. l. 15 – 16) praÅ¡o skundÄ atmesti kai nepagrįstÄ . Nurodo, jog vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu profesinės karo tarnybos kariai nėra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, todėl nuo jų gaunamo darbo užmokesčio į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ nemokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui.

Daro iÅ¡vadÄ , jog karo apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių tarnybos laikotarpiai nėra laikomi ligos ir motinystės socialinio draudimo laikotarpiu ir negali bÅ«ti vertinami nustatant teisę gauti socialinio draudimo paÅ¡alpas. Pabrėžia, kad remiantis minėto Ä®statymo nuostatomis, buvusiam kraÅ¡to apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariui, kuris pradedamas drausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu (įsidarbina) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje pabaigos, garantuojama teisė gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , nereikalaujant ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.

Teigia, jog Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis nedraustam buvusiam kraÅ¡to apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariui gali bÅ«ti taikoma, jei jis per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiÅ«ros atostogų dienos turi ne trumpesnį nei 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä ar jei jis iki vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios neįgijo reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad stažo skaičiavimo laikotarpiais buvo draudžiamas kaip asmuo, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir pertrauka nuo Å¡io draudimo pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios nevirÅ¡ija 3 mėnesių.Nurodo, jog 2016-10-06 Klaipėdos skyriuje gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ už (duomenys neskelbtini)gimusį vaikÄ , laikotarpiu nuo 2016-07-19 iki 2018-07-19.

Pažymi, jog remiantis Registro duomenimis iki teisės gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ ((duomenys neskelbtini)) per paskutinius 12 mėnesių pareiÅ¡kėjas yra įgijęs 6 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä , kai laikotarpiu nuo 2015-09-20 iki 2016-03-19 gavo nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Mano, jog laikotarpis nuo 2014-07-19 iki 2015-08-19 neįskaitomas į ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä , nes pareiÅ¡kėjas kaip profesinės karo tarnybos karys buvo draudžiamas tik pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu ir nuo minėtu laikotarpiu gaunamo darbo užmokesčio nebuvo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui.

Daro iÅ¡vadÄ , jog teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nustatymo dienai pareiÅ¡kėjas nebuvo įgijęs reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai gauti, todėl Klaipėdos skyrius pagrįstai priėmė sprendimÄ neskirti pareiÅ¡kėjui motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos laikotarpiu nuo 2016-07-19 iki 2018-07-19. Taip pat argumentuoja, jog nors pareiÅ¡kėjas iki 2015-08-19 buvo draudžiamas kaip asmuo, įvardintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tačiau po atleidimo iÅ¡ tarnybos per 3 mėnesius neįsidarbino ir netapo savarankiÅ¡kai dirbančiu asmeniu.

Daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios neįgijo reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo ne dėl to, kad stažo skaičiavimo laikotarpiu buvo draudžiamas kaip profesinės karo tarnybos karys, bet todėl, kad stažo skaičiavimo laikotarpiu nedirbo ir netapo savarankiÅ¡kai dirbančiu asmeniu. Mano, jog Klaipėdos skyrius neprivalėjo vertinti laikotarpio nuo 2014-07-19 iki 2015-08-19, todėl 2016-10-10 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas karo tarnybÄ baigė 2015-08-19, o (duomenys neskelbtini) įsidarbino tik 2016-09-01. Daro iÅ¡vadÄ , jog po profesinės karo tarnybos pabaigos pareiÅ¡kėjas prarado apdraustojo statusÄ . Mano, jog laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjas gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ vertinamas skaičiuojant ligos ir motinystės staÅ¾Ä , tačiau nesuteikia apdraustojo asmens statuso. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu praÅ¡o atmesti skundÄ iÅ¡ esmės atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimu (b. l. 19 – 21) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tapačių atsakovo atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teigia, jog teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nustatymo dienai pareiÅ¡kėjas neturėjo reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai gauti, todėl Klaipėdos skyriaus 2016-10-10 sprendimu pagrįstai pareiÅ¡kėjui neskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, laikotarpiu nuo 2016-07-19 iki 2018-07-19.

Mano, jog pareiÅ¡kėjo cituojama teismų praktika nėra pagrindas vienodai traktuoti pareiÅ¡kėjo ir moterų, esančių nėštumo ir gimdymo atostogose, teisinės padėties ir remiantis tokia teismų praktika nėra pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų.Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylÄ nagrinėti ir sprendimÄ priimti, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės neatvykusio trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo teisės gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks dveji metai. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2012-08-19 iki 2015-09-22 buvo profesinės karo tarnybos karys, nuo 2015-09-20 iki 2016-03-19 buvo registruotas teritorinėje darbo biržoje (b. l. 17, 18), o nuo 2016-09-01 įsidarbino (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). PareiÅ¡kėjui (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus. PareiÅ¡kėjas 2016-10-06 praÅ¡ymu kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, praÅ¡ydamas skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , kol vaikui sueis dveji metai.

Byloje spręstinas klausimas dėl VSDFV 2016-11-14 sprendimo Nr. (11.1)I-6439 „Dėl teisės gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€ ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016-10-10 sprendimo Nr. SMTM-6552 „Dėl E. M. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€, kuriais pareiÅ¡kėjui nepaskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa už (duomenys neskelbtini) gimusį vaikÄ nuo 2016-07-19 iki 2018-07-19 (iki vaikui sukaks dveji metai), pagrįstumo ir teisėtumo. Bylai aktualus teisinis reguliavimas Motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų skyrimo ir mokėjimo teisinius santykius reguliuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba Å¡eimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis apdraustÄ jį asmenį apibÅ«dina kaip fizinį asmenį, kuris pats moka ir už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo bÅ«ti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o 2 dalis apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas apibÅ«dina kaip visas asmens pajamas, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo bÅ«ti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, Å¡io įstatymo nustatytos ir apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmÄ sias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos paÅ¡alpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų suma, pagal kuriÄ apskaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpos, o Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – tai laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo bÅ«ti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo Å¡io įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmÄ sias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos paÅ¡alpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo iÅ¡mokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

SavarankiÅ¡kai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iÅ¡ sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas; ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų nustatyta tvarka.Asmenys, privalomai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nurodyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje, darančiame nuorodÄ Ä¯ Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis.

Pažymėtina, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio redakcijÄ (galiojusiÄ iki 2017-01-01), kraÅ¡to apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai buvo privalomai draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, o ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama ligos ir motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos iÅ¡mokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, privalomai nebuvo draudžiami. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skiriamos apdraustajam asmeniui vaiko priežiÅ«ros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai, arba vaiko priežiÅ«ros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, metu, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos tam pačiam vaikui prižiÅ«rėti.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai apskaičiuoti yra mažesnis už nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, Å¡ios paÅ¡alpos skaičiuojamos taikant pastarÄ jį dydį.Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis detalizuoja, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ turi vienas iÅ¡ tėvų ar globėjas, kuris apdraustas pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų, per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiÅ«ros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis numato iÅ¡imtį, pagal kuriÄ teisę gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ taip pat turi tie apdraustieji asmenys, kurie iki vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios neįgijo Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, iÅ¡vardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte (be kitų, ir kraÅ¡to apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo nevirÅ¡ija 3 mėnesių.Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti Å¡iÄ paÅ¡alpÄ , kol vaikui sueis vieni metai; jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , kol vaikui sueis dveji metai, Å¡ios paÅ¡alpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Pagal šio straipsnio 2 dalį motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė nei vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad antraisiais vaiko auginimo metais motinystės (tėvystės) pašalpa mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) pašalpų.Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai bylai aktualiu laikotarpiu privalomai nebuvo draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpoms gauti, nuo jų pajamų nebuvo mokamos (išskyrus savanoriško draudimo atvejus) ir neturėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui.

Atitinkamai, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo taikymo prasme jų gaunamos pajamos negalėjo bÅ«ti vertinamos kaip draudžiamosios, o jų suma kaip kompensuojamasis uždarbis. Kadangi nuo Å¡ių asmenų pajamų nebuvo mokamos ir pagal įstatymus neturėjo bÅ«ti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, tai laikotarpiai, per kuriuos Å¡ie asmenys gaudavo pajamas, negali bÅ«ti laikomi ligos ir motinystės socialinio draudimo stažu. Dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo Nagrinėjamos bylos atveju, taikant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas, pripažintina, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų sukaupęs įstatyme reikalaujamÄ ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä .

Minėta, jog pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo bÅ«ti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Å ios rÅ«Å¡ies socialinio draudimo įmokos pareiÅ¡kėjo atveju, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nebuvo privalomos. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo papildomai draudžiamas pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ neprivalomu ligos ir motinystės socialiniu draudimu.

Taigi, reikia konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas netenkina Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos turėti 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius trukmės ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä ir todėl pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ teisės gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu neįgijoTačiau, pažymėtina ir tai, kad Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas asmenims, siekiantiems įgyti teisę į motinystės paÅ¡alpÄ nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä nėra absoliutus ir jam taikomos tam tikros įstatyme nustatytos iÅ¡imtys.

Tokios bendrosios taisyklės iÅ¡imtis, aktuali nagrinėjamam atvejui, yra nustatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje ir taikoma kartu su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu taip pat turi apdraustieji, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, iÅ¡vardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo nevirÅ¡ija 3 mėnesių.

Atitinkamai, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu. Pažymėtina, jog šiai bylai aktuali LVAT 2016-01-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. A2563-502/2015 suformuota teisminė praktika dėl motinystės pašalpos skyrimo dirbantiems asmenims, kurie dėl savanoriškos karinės tarnybos neturi galimybių įgyti įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.

Teismo vertinimu, aplinkybės, kuriomis remiasi atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ios bylos atveju buvo profesinės karo tarnybos karys, o ne karys savanoris, nedaro įtakos minėtame sprendime pateiktam iÅ¡aiÅ¡kinimui dėl karių savanorių, kitų aktyviojo rezervo karių, parengtojo rezervo karių, paÅ¡auktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, teisės gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . Teismas, apibendrindamas ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ , laiko, jog LVAT suformuota praktika analogiÅ¡kai turi bÅ«ti taikoma ir profesinės karo tarnybos kariams.Remiantis minėtu LVAT sprendimu, asmenims, neįgijusiems įstatyme nustatytos trukmės ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, teisė gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ savaime nėra paneigiama.

Å i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama, jei suinteresuotų asmenų situacija patenka į įstatymų leidėjo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme apibrėžtų bendrosios taisyklės turėti 12 mėnesių trukmės staÅ¾Ä iÅ¡imčių taikymo sritį. Remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, asmenų, įsipareigojusių karinei tarnybai, teisė gauti motinystės paÅ¡alpÄ nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra siejama su trijų pagrindinių sÄ lygų iÅ¡pildymu.

Pirma, asmenys, kurie kreipiasi dėl paÅ¡alpos paskyrimo, privalo bÅ«ti draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu; antra, Å¡ie asmenys reikalaujamo 12 mėnesių stažo neįgyja, nes yra draudžiami kaip kraÅ¡to apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, paÅ¡aukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių; trečia, pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo yra ne ilgesnė nei trys mėnesiai. Visas sÄ lygas reikia taikyti kumuliatyviai.

Vertinant, ar pareiÅ¡kėjo atveju tenkinamos įvardytos sÄ lygos, tarp kurių yra sÄ lyga bÅ«ti apdraustuoju, pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tokį statusÄ pareiÅ¡kėjas kreipdamasis dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos turėjo. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nuo 2016-09-01 dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), todėl už jį nuo 2016-09-01 buvo mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Remiantis LVAT praktika, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi remtis gali ne kiekvienas apdraustasis asmuo, o tik tas, kuris įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl aiÅ¡kiai ir konkrečiai įstatyme numatytų priežasčių (žr., pvz., 2016-01-15 sprendimÄ administracinė byla Nr. A2563-502/2015).

Nagrinėjamu atveju reikia patikrinti, ar pareiÅ¡kėjas nurodytais laikotarpiais buvo draudžiamas kaip asmuo, įvardytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesų buvo draudžiamas kaip karys profesionalas, vykdantis tarnybos užduotis. Teismui pagal byloje surinktÄ medžiagÄ nekyla abejonių, kad pareiÅ¡kėjas įstatyme reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo negalėjo įgyti bÅ«tent dėl to, kad kaip karys profesionalas atliko tarnybos užduotis.

Pažymėtina, jog remiantis minėtu LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimu, nei iÅ¡ minėtoje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje vartojamų žodžių apdraustasis ar asmenys, iÅ¡vardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, nei iÅ¡ kitų įstatymo 16 straipsnio nuostatų sisteminio aiÅ¡kinimo nematyti, kad karių profesionalų, paÅ¡auktų vykdyti tarnybos užduočių, teisė į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ yra siejama su sÄ lyga, kad Å¡ie asmenys visÄ ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpį mokėtų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas.

Remiantis LVAT praktika, nebÅ«tų teisinga teigti, kad dėl valstybės interesų, inter alia (tarp kitko, be kita ko) Lietuvos tarptautinių gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimų vykdymo atliekant savanoriÅ¡kÄ karinę tarnybÄ (Å¡ios bylos atveju – profesinę karo tarnybÄ ), ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų mokėjimas yra savanoriÅ¡kas ir tenkina iÅ¡imtinai tik suinteresuoto asmens privatų poreikį užsitikrinti socialinę apsaugÄ , įvykus draudiminiam įvykiui.

Karo tarnybos atlikimas, nepaisant jos pobÅ«džio, reiÅ¡kia KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytÄ pilietinę pareigÄ ir netenkina atskirų privačių asmenų poreikių. Be to, tokiu bÅ«du aiÅ¡kinant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas, Å¡io straipsnio 3 dalis apskritai netektų prasmės, nes visi asmenys, už kuriuos yra mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, patektų į bendrÄ jÄ taisyklę įtvirtinančios įstatymo 16 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

Tokia situacija paneigtų reikalavimo įgyti atitinkamÄ staÅ¾Ä iÅ¡imčių įtvirtinimo poreikį. Å ie argumentai sudaro pagrindÄ teigti, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo naudai karinės tarnybos laikotarpiu nebuvo mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, nereiÅ¡kia, jog jis nepatenka į Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio 3 dalies taikymo sritį (žr., pvz., 2016-01-15 sprendimÄ administracinė byla Nr. A2563-502/2015).Remiantis LVAT praktika aiÅ¡kinant sÄ vokÄ pertrauka nuo statuso pasikeitimo, visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad nei statuso pasikeitimo, nei pertraukos sÄ vokų turinys nėra aiÅ¡kiai aptartas įstatyme.

Teisės aktuose nesant minėtų sÄ vokų apibrėžimo, įstatyme vartojamÄ formuluotę pertrauka nuo statuso pasikeitimo reikia suprasti ir jÄ aiÅ¡kinti, atsižvelgiant į nagrinėjamos teisės nuostatos kontekstÄ , prasmę ir tikslÄ bei reglamentavimo, kurio dalis ji yra, tikslus. Teisinė formuluotė pertrauka nuo statuso pasikeitimo, kaip leidžianti nukrypti nuo reikalavimo turėti įstatyme nustatytÄ socialinio draudimo staÅ¾Ä , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama plačiai. LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, įstatyme vartojama formuluotė statuso pasikeitimas reiÅ¡kia suinteresuoto asmens perėjimÄ (jų daugetÄ ) iÅ¡ karo tarnybos į civilinės srities darbÄ arba – pačia bendriausia prasme – apdraustojo ligos ir motinystės socialinio draudimu statuso įgijimÄ Ä¯statymuose nustatytu bÅ«du, atlikus karinės tarnybos užduotis.

Vienintelis Å¡ioje formuluotėje įtvirtintas reikalavimas – asmuo, atlikęs karinę tarnybÄ , turi įgyti dirbančiojo arba apdraustojo ligos ir motinystės socialiniu draudimu asmens statusÄ per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių laikotarpį. Å is darbuotojo statusas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas, kaip apimantis atitinkamo asmens skirtingus tarp karinės tarnybos laikotarpių vienas po kito dirbtus darbus, taip pat ir darbus skirtingiems darbdaviams, taip pat pagal skirtingus statusus (žr., pvz., 2016-01-15 sprendimÄ administracinė byla Nr. A2563-502/2015).LVAT minėtoje byloje taip pat pažymėjo, jog remiantis lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu aiÅ¡kinimu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatytas statuso pasikeitimas negali reikÅ¡ti tik vieno karinės tarnybos laikotarpio, tačiau atsižvelgiant į bendrÄ Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo tikslÄ , nagrinėjama formuluotė turi bÅ«ti suprantama, kaip apimanti keletÄ dirbančio ir kitaip apdrausto asmens skirtingų savanoriÅ¡kos karinės tarnybos (Å¡ios bylos atveju – profesinės karo tarnybos) laikotarpių statusus (žr., pvz., 2016-01-15 sprendimÄ administracinė byla Nr. A2563-502/2015).

Teismas sutinka, kad toks aiÅ¡kinimas labiausiai atitinka oficialiai konstitucinėje jurisprudencijoje pažymėtos socialiai orientuotos valstybės doktrinÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2010-06-29 nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio nuostatos iÅ¡reiÅ¡kia valstybės įsipareigojimÄ Ä¯statymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris užtikrintų, kad Å¡eima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, bÅ«tų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2000-06-13, 2004-03-05, 2011-09-28, 2012-02-27 nutarimai).

Konstitucinis valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę, kaip bendras principas, tam tikrais aspektais yra iÅ¡reikÅ¡tas ir kitose Konstitucijos nuostatose, inter alia (tarp kitko, be kita ko) 39 straipsnio 1 dalyje, kurioje garantuojama valstybės globa ir parama Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, bei 2 dalyje, kurioje dirbančioms motinoms yra užtikrinamos mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo, palankios darbo sÄ lygos ir kitos lengvatos (žr.

Konstitucinio Teismo 2012-02-27 nutarimÄ ). Tai, kad sÄ Å¾iningo ir nesiekiančio piktnaudžiauti teise apdraustojo asmens (iÅ¡mokos gavėjo) teisė į atitinkamas socialinio draudimo iÅ¡mokas privalo bÅ«ti įgyvendinama, akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Be to, pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus teisė į socialinę apsaugÄ , teisė gauti įstatyme nustatytas socialinio aprÅ«pinimo iÅ¡mokas yra sudedamoji bendrųjų teisės principų, kurių laikymÄ si, be kita ko, užtikrina kilusius ginčus nagrinėjantys teismai, dalis.

IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad negali bÅ«ti pripažįstamas teisės aiÅ¡kinimas, nesuderinamas su pagarba žmogaus teisėms, kuriÄ iÅ¡ esmės garantuoja visi pagrindiniai tarptautiniai teisės aktai (žr., pvz., 2016-01-15 sprendimÄ administracinė byla Nr. A2563-502/2015). Tokiomis aplinkybėmis, kurios susiklostė nagrinėjamu atveju, reikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo įgyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius staÅ¾Ä kiekvienu atveju pasikeitus jo statusui, be kita ko, reikÅ¡tų panaikinti Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų laiduojamos teisės į socialinę apsaugÄ ir jos įgyvendinimÄ Ä¯tvirtinančių teisės aktų veiksmingumÄ .

Motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų, numatytų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, mokėjimas yra grindžiamas socialiniu draudimu. Minėta, jog remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, į ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä Ä¯skaičiuojamas ir laikotarpis, per kurį apdraustasis asmuo gavo įstatymo nustatytas nedarbo draudimo iÅ¡mokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas, 2015-08-19 pasibaigus karinei tarnyba nuo 2015-09-20 iki 2016-03-19 buvo registruotas teritorinėje darbo biržoje, nuo 2016-09-01 dirba (duomenys neskelbtini), vaikas, už kurį praÅ¡oma mokėti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ gimė (duomenys neskelbtini).

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nevirÅ¡ijo 3 mėnesių pertraukos nuo statuso pasikeitimo. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.Å ioje motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje iÅ¡dėstyti argumentai sudaro pagrindÄ panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-10-10 sprendimÄ Nr. SMTM-6552 „Dėl E. M. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016-11-14 sprendimÄ Nr. (11.1)I-6439 „Dėl teisės gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€ bei įpareigoti atsakovÄ apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ laikotarpiu nuo 2016-07-19 iki 2018-07-19.

Dėl teismo iÅ¡laidų priteisimo PareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas su skundu pateikė 2016-12-07 Mokėjimo nurodymÄ (b. l. 9), iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėjas valstybei sumokėjo 30,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas, vadovaudamasis 40 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bei įvertinęs į bylÄ pateiktÄ medžiagÄ , sprendžia, jog yra pagrindas pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovo priteisti teismo iÅ¡laidas.Pabrėžtina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas visa apimtimi, iÅ¡ atsakovo priteisiamos visos pareiÅ¡kėjo turėtos teismo iÅ¡laidos - 30,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjui E. M.. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:             pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ tenkinti.Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-10-10 sprendimÄ Nr. SMTM-6552 „Dėl E. M. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016-11-14 sprendimÄ Nr. (11.1)I-6439 „Dėl teisės gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€.AtsakovÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių įpareigoti apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui E. M. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nuo 2016-07-19 iki 2018-07-19.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. M. iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 30,00 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) dydžio žyminį mokestį.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                                  Laimutė Jokubauskaitė                                                                                                                                                                                                                                             Eglė Kiaurakytė                                                                                                                                                                 AuÅ¡relė Mažrimienė                          Â