2025-06-20 Nr. AB-10621-3-62-3-01820-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kazlų rūdos socialinės paramos centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centro skundą atsakovui Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-06-20 Nr. AB-10621-3-62-3-01820-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Kazlų Rūdos socialinės paramos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolieriaus (toliau – ir Savivaldybės kontrolierius) 2022 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. KĮ-5 „Dėl sprendimo atlikti tikrinimo procedūras ir vertinimą VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre“ (toliau – ir Įsakymas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-308-463/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01820-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kazlų rūdos socialinės paramos centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centro skundą atsakovui Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Kazlų Rūdos socialinės paramos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolieriaus (toliau – ir Savivaldybės kontrolierius) 2022 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. KĮ-5 „Dėl sprendimo atlikti tikrinimo procedūras ir vertinimą VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Skundžiamu Įsakymu buvo nuspręsta atlikti Centro tikrinimą ir įvertinti ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimą, naudojimą, apskaitą, inventorizavimą, nusidėvėjimą ir nurašymą 2019–2022 metais. Pareiškėjo įsitikinimu, Savivaldybės kontrolierius neturėjo teisės priimti Įsakymo. Centras nėra savivaldybės administravimo subjektas, savivaldybės valdoma įmonė ar Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos padalinys, todėl atsakovas neturėjo teisės Centre atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą. Centras nevaldo ir nesinaudoja Kazlų Rūdos savivaldybei priklausančiu turtu, kuris nurodytas Įsakyme ir kurio įsigijimą, naudojimą, apskaitą, inventorizavimą, nusidėvėjimą ir nurašymą nusprendė tikrinti Savivaldybės kontrolierius.
2.2. Įsakyme nenurodytas teisinis pagrindas, suteikiantis Savivaldybės kontrolieriui teisę atlikti tikrinimo procedūrą Centre, bei kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, todėl Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
3. Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Centras yra VšĮ, tačiau, pagal VAĮ 2 straipsnio 13 punktą, viešojo administravimo subjektai yra ir viešosios įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
4.2. Centras, pagal aktualių teisės aktų nuostatas vykdydamas globos centro ir atvejo vadybos funkcijas, vykdo jam pavestas viešojo administravimo funkcijas ir priima administracinius sprendimus bei atlieka minėtų sprendimų įgyvendinimo priežiūrą. Šių funkcijų vykdymui finansuoti yra sudarytos ir atitinkamos finansavimo sutartys, kurių pagrindu minėtų funkcijų įgyvendinimui yra perduodamos ir savivaldybės piniginės lėšos, paslaugų teikimo sutartys. Todėl Centro veikla yra ne tik finansuojama iš savivaldybės biudžeto, tačiau Centras pagal jam suteiktus administracinius įgaliojimus vykdo ir jam pavestas viešojo administravimo funkcijas, taip pat yra atsakingas už jų įgyvendinimą. Kadangi Centras yra savivaldybės administravimo subjektas (VAĮ 4 str. 5 d.), Tarnyba turi teisę ir pareigą tikrinti Centro valdomą ir naudojamą Savivaldybės turtą ir pinigines lėšas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p.).
4.3. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos, kaip Centro dalininko, indėlis sudaro 348 916,25 Eur sumą, piniginės lėšos perduotos Centrui įsigyti materialųjį turtą. Centras naudojasi ir jam panaudos pagrindu perduotu nekilnojamuoju turtu. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos, kaip dalininko, įnašas kartu yra savivaldybės finansinis turtas. Todėl Centras naudojasi ne tik Kazlų Rūdos savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) jam suteiktu nekilnojamuoju turtu, tačiau ir Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba), kaip dalininko, perduotomis piniginėmis lėšomis. Taip pat Centro veikla yra finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžetų bei kitų viešųjų finansavimo šaltinių. Centras vykdo ir jam pavestas viešojo administravimo funkcijas, todėl jis yra Savivaldybės administravimo subjektas, įgyvendinantis jam Savivaldybės pavestas viešojo administravimo funkcijas.
4.4. Tarnyba, prižiūrėdama, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 4 d.). Tarnyba turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip valdomas ir naudojamas valstybei ir savivaldybei priklausantis turtas, kaip naudojami iš valstybės, savivaldybės biudžeto ir kitų viešųjų finansavimo šaltinių gaunami piniginiai ištekliai. Tarnyba taip pat turi teisę atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą tiek savivaldybės administracijoje, tiek ir savivaldybės administravimo subjektuose ar savivaldybės valdomose įmonėse, kadangi tokiam tikslui ji ir yra įsteigta. Todėl Įsakymas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, taip pat atsakovui Tarnybai iš pareiškėjo Centro priteisė 1 677,06 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Įsakymu Savivaldybės kontrolierius nusprendė Centre atlikti tikrinimą ir įvertinti ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimą, naudojimą, apskaitą, inventorizavimą, nusidėvėjimą ir nurašymą 2019–2022 metais.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Vietos savivaldos įstatymo (13–14 str., 16 str. 2 d. 8 ir 21 p., 27 str.1 d.1 ir 8 p.) nuostatas, pažymėjo, kad savivaldybei yra suteikta teisė viešąsias įstaigas steigti tiek vienai, tiek kartu su kitais asmenimis, būti šios įstaigos dalininke, įnešti turtinius ar piniginius įnašus. Kai steigėjas yra tik savivaldybė, yra priimamas atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas, o kai savivaldybė yra tik vienas iš steigėjų – su visais steigėjais pasirašoma viešosios įstaigos steigimo sutartis.
8. Teismas nustatė, kad Centras buvo įsteigtas 2003 m. rugsėjo 22 d. steigimo sutartimi, pagal kurią vienas iš trijų Centro steigėjų yra Savivaldybė. Pagal steigėjų įnašų dydžius Tarybos įnašas Centro steigimo metu sudarė daugiau kaip pusę visų įnašų. Einamuoju laikotarpiu Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos, kaip dalininko, indėlis buvo didžiausias. Savivaldybė su Centru taip pat yra sudariusi paslaugų finansavimo sutartis (2022 m. sausio 18 d. Globos centro paslaugų finansavimo sutartis Nr. S-34 ir 2022 m. sausio 10 d. Socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą, paslaugos Kazlų Rūdos savivaldybėje finansavimo sutartis Nr. S-18). Nurodytų sutarčių pagrindu Centras finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. TS-7 ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. AT-312 Centrui perduotos administravimo funkcijos, kurios apima pagalbą vaiko budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams, kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ir atvejo vadybą. Nurodytos funkcijos neprieštarauja Centro veiklos tikslams, tarp kurių – vykdyti globos centro ir atvejo vadybos funkcijas bei koordinuoti atvejo vadybos procesus (Centro įstatų 13 p.). Teismas pažymėjo, kad pagal VAĮ 2 straipsnio 19 punktą, kitais viešojo administravimo subjektais gali būti ir viešosios įstaigos, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
9. Taigi, teismo teigimu, Centras, atlikdamas globos centro ir atvejo vadybos funkcijas, vykdo Savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios institucijų perduotas viešojo administravimo funkcijas ir savo veiklos tikslams įgyvendinti naudojasi Savivaldybės, kaip vieno iš steigėjo, perduotu turtu ir savivaldybės biudžeto lėšomis minėtoms Savivaldybės perduotoms funkcijoms įgyvendinti. Taigi, Centras pagal nurodytas veiklos funkcijas, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ir įgyvendinamos naudojant jos turtą, laikytinas savivaldybės administravimo subjektu, įgaliotu atlikti viešąjį administravimą (viešąją paslaugą).
10. Įvertinęs Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio nuostatas, taip pat Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-172, 14 ir 16.1 punktus, teismas nurodė, kad Įsakymas, kuriuo nuspręsta Centre atlikti tikrinimą ir įvertinti ilgalaikio bei trumpalaikio turto įsigijimą, naudojimą, apskaitą, inventorizavimą, nusidėvėjimą ir nurašymą 2019–2022 metais, yra priimtas kompetentingo subjekto. Savivaldybės kontrolierius ir jo Tarnyba turi teisę vykdyti Įsakyme nurodytą tikrinimo ir vertinimo procedūrą dėl savivaldybės turto ir piniginių lėšų naudojimo savivaldybės administravimo subjektuose, nagrinėjamu atveju – Centre, kurio veiklai būtent ir naudojamas Savivaldybės turtas bei piniginės lėšos iš Savivaldybės biudžeto.
11. Įsakyme nurodytas administracinio sprendimo priėmimo teisinis pagrindimas (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d. 8 p. ir Tarnybos nuostatų 16.7 pap.) bei faktinės aplinkybės apie nustatytus rizikos veiksnius, kurios išdėstytos atskiruose dokumentuose, t. y. 2022 m. liepos 7 d. Savivaldybės mero motyvuotame siūlyme ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. Išankstinio rizikos vertinimo ataskaitoje. Būtent minėtuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės nulėmė Įsakymo priėmimą. Teismo vertinimu, Įsakymas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus administraciniam sprendimo turiniui, jo pagrįstumui ir motyvuotumui, todėl teismas pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmetė.
12. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsakovui iš pareiškėjo priteisė 1 677,06 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III. 13. Pareiškėjas Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde pažymi, kad:
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Centras yra savivaldybės administravimo subjektas, įgaliotas atlikti viešąjį administravimą. Nors Centras yra VšĮ, kurio dalininkai yra Savivaldybė ir konkrečios religinės bendruomenės, tačiau pareiškėjas nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, jam tokie įgaliojimai nėra suteikti, o teismas nenurodė teisės aktų, pagrindžiančių priešingą išvadą. Nei viena iš teismo minėtų Centro funkcijų (pagalba vaiko budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams, kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ir atvejo vadyba) nėra priskirta VAĮ 6 straipsnio 2–4 punktuose nustatytoms viešojo administravimo sritims. Atitinkamai teismas nepagrįstai taikė Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, spręsdamas dėl atsakovo kompetencijos priimti Įsakymą. Savivaldybės kontrolierius neturėjo teisės vykdyti Įsakyme nurodytą tyrimo ir vertinimo procedūrą.
14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atlygino atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Byla nebuvo sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji ir nereikalavo išskirtinių žinių, dėl kurių atsakovui buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą. Be to, bylos apimtis nėra didelė. Pareiškėjo teigimu, atsakovas taip pat nedetalizavo bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju neįrodyta, kad atsakovas neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamo atstovavimo byloje.
15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Viešoji įstaiga pirmiausiai yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Atsakovas nurodo teismo nustatytas aplinkybes dėl Centro įsteigimo, dalininkų įnašų, ir, nesutikdamas su Centro argumentais, pažymi, kad Savivaldybės taryba ne tik yra skyrusi pinigines lėšas, tiksliniam jų panaudojimui (materialaus turto įsigijimui), tačiau Centras papildomai naudojasi ir jam panaudos pagrindu perduotu nekilnojamuoju turtu, pareiškėjui panaudos teise yra perleista laikinai naudotis ir valdyti sutartyje nurodytas ir Savivaldybės administracijai priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl Centro teiginys, kad jis nesinaudoja Savivaldybei priklausančiu turtu ir kad dėl to nėra pagrindo tikrinimui, yra nepagrįstas. Be to, Tarybos, kaip dalininko, įnašas, kartu yra savivaldybės finansinis turtas, kuriuo turi būti naudojama siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Centras savo ilgalaikį ir trumpalaikį turtą yra įgijęs iš Savivaldybės perduotų tikslinių piniginių lėšų.
16.2. Centrui perduotos administravimo funkcijos, kurios apima pagalbą vaiko budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams, kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ir atvejo vadybą. Šių funkcijų įgyvendinimui Savivaldybė su Centru yra sudariusi centro paslaugų finansavimo sutartis, kurių pagrindu Centras yra finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ir naudoja Savivaldybės biudžeto skiriamas lėšas.
16.3. Pareiškėjo argumentus, kad teismas nenurodė teisės akto, kuriuo Centrui buvo perduoti įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą, paneigia, be kita ko, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo, Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28, Atvejo vadybos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141, taip pat Centro įstatų nuostatos. Centrui buvo pavesta vykdyti globos centro funkcijas (organizuojant budinčių ir socialinių globėjų veiklą), jam taip pat suteikti įgaliojimai vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus. Centrui skiriamas finansavimas iš Savivaldybės biudžeto. Centras, vykdydamas globos centro ir atvejo vadybos funkcijas, vykdo jam pavestas viešojo administravimo funkcijas ir priima administracinius sprendimus (pvz. atvejo vadybos paskyrimo, atvejos vadybos proceso užbaigimo ir kt.) bei atlieka minėtų sprendimų įgyvendinimo priežiūrą. Taigi, Centras atlieka Savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios institucijų pavestas (centrui perduotas) viešojo administravimo funkcijas. Centras yra savivaldybės administravimo subjektas, kurį turi teisę ir pareigą tikrinti atsakovas. Šią išvadą patvirtino ir nurodė pirmosios instancijos teismas, remdamasis aktualiais teisės aktais.
16.4. Argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio Centras nurodė tik apeliaciniame skunde – pirmosios instancijos teisme pareiškėjas neginčijo atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl teismui nebuvo teikiami ir su tuo susiję papildomi įrodymai. Atsakovas pažymi, kad Tarnyba yra savarankiškas juridinis asmuo, kuriame yra tik 2 asmenys, kurie neturi teisinio išsilavinimo. Tarnyba dėl nustatyto pareigybių skaičiaus negali priimti daugiau darbuotojų. Tarnyba neturi vidinių pajėgumų užtikrinti tinkamo atstovavimo teisme. Esamų darbuotojų laikas yra paskirstytas konkrečių funkcijų atlikimui, dėl ko galimybės rengti teismui procesinius dokumentus ir atstovauti teisme atsakovas neturi vidinių pajėgumų. Byloje pareiškėjas kelia teisinio pobūdžio (teisinio vertinimo) ginčą, kuris reikalauja specialių teisinių žinių. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovas buvo priverstas pasitelkti advokato pagalbą. Be to, pareiškėjas taip pat nėra privatus subjektas ar fizinis asmuo, o yra viešasis juridinis asmuo, kuris, jo paties manymu, nesudėtingam ginčui, pasitelkė profesionalų atstovą. Atsižvelgiant į byloje keliamus teisinio klausimo ypatumus, bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir ateityje kilsiantiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Taip pat byla po atskirojo skundo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, proporcingos ir racionalios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Įsakymo, kuriuo inicijuotas Centro patikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Centras laikytinas savivaldybės viešojo administravimo subjektu, nurodė, jog atsakovas turėjo teisę priimti Įsakymą, todėl pareiškėjo skundą dėl šio Įsakymo panaikinimo atmetė.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo vertinimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, pabrėžia, kad Centras negali būti laikomas viešojo administravimo subjektu, o su tuo susiję teismo argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi nutraukė šią administracinę bylą, pripažinę, kad skundžiamas Įsakymas yra tarpinio pobūdžio ir Centrui nesukelia teisinių padarinių. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-315-442/2023 minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir pažymėjo, kad Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas spręstinas ne tik procedūriniame teisiniame kontekste, bet ir materialiuoju teisiniu aspektu, kadangi būtina įvertinti ginčijamą administracinį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto kompetenciją, t. y. nustatyti, ar Kontrolierius ir Tarnyba yra kompetentingi vykdyti procedūrą, kuri yra pradėta ginčijamu Įsakymu. Teismo teigimu, konstatuoti pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pagrįstumą (nepagrįstumą) galima tik išnagrinėjus administracinį ginčą iš esmės.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Kontrolieriaus Įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-172 patvirtintų Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 16.7 punktu, atsižvelgiant į Kazlų Rūdos savivaldybės mero 2022 m. liepos 7 d. motyvuotą siūlymą ir Išankstinio rizikos vertinimo 2022 m. rugpjūčio 2 d. ataskaitoje nustatytus rizikos veiksnius, buvo priimtas sprendimas VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre atlikti tikrinimą ir įvertinti ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimą, naudojimą, apskaitą, inventorizavimą, nusidėvėjimą ir nurašymą 2019–2022 metais.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš esminių pareiškėjo argumentų, kuriais jis grindžia Įsakymo neteisėtumą, yra tai, jog, Centro teigimu, jis negali būti laikomas viešojo administravimo subjektu.
24. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal Viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 2 straipsnio 19 punktą, kitais viešojo administravimo subjektais gali būti ir viešosios įstaigos, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
25. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, apibendrintai galima teigti, kad Centras, atlikdamas globos centro ir atvejo vadybos funkcijas, vykdo Kazlų Rūdos savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios institucijų perduotas bendrąja prasme viešojo administravimo funkcijas ir savo veiklos tikslams įgyvendinti naudoja Kazlų Rūdos savivaldybės, kaip vieno iš steigėjo, perduotu turtu ir savivaldybės biudžeto lėšomis pirmiau minėtoms savivaldybės perduotoms funkcijoms įgyvendinti. Taigi, Centras pagal nurodytas veiklos funkcijas, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ir įgyvendinamos naudojant savivaldybės turtą, laikytinas savivaldybės administravimo subjektu, įgaliotu atlikti viešąjį administravimą (viešąją paslaugą).
26. Galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 1 d.) suteikė savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai teisę prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kiti piniginiai ištekliai, bei atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administravimo subjektuose, taip pat atlikti įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas.
27. Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 7, 8 ir 9 punktuose buvo numatyta, jog savivaldybės kontrolierius pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą, įgyvendina įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas (7 punktas); nurodo audituotų subjektų vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai (8 punktas); teikia merui, savivaldybės vykdomajai institucijai, audituotų subjektų vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų (9 punktas).
28. Be to, Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-172 patvirtintų Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 14 punkte numatyta, jog Tarnybos veiklos tikslas – prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Tų pačių nuostatų 16.1 papunktis suteikia Tarnybai teisę atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse.
29. Taigi, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).
30. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog skundžiamas įsakymas, kuriuo nuspręsta Centre atlikti tikrinimą ir įvertinti ilgalaikio bei trumpalaikio turto įsigijimą, naudojimą, apskaitą, inventorizavimą, nusidėvėjimą ir nurašymą 2019–2022 metais, yra priimtas kompetentingo subjekto. Pagal minėtų teisės aktų reglamentavimą, Savivaldybės kontrolierius ir jo Tarnyba turi teisę vykdyti skundžiamame įsakyme nurodytą tikrinimo ir vertinimo procedūrą dėl savivaldybės turto ir piniginių lėšų naudojimo savivaldybės administravimo subjektuose, nagrinėjamu atveju viešojoje įstaigoje Kazlų Rūdos socialinės paramos centre, kurio veiklai būtent ir naudojamas savivaldybės turtas bei piniginės lėšos iš savivaldybės biudžeto.
31. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, kad pareiškėjui Savivaldybės perduotos administravimo funkcijos (nekartojant Centro įstatų), apima, be kita ko, atvejo vadybos funkcijas ir jų procesų koordinavimą (Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. AT-312), globos centro funkcijas (organizuojant budinčių ir socialinių globėjų veiklą (Savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. TS-7).
32. Taigi, įvertinusi Centro veiklos sritis, taip pat ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Centras vis tik vykdo jam Savivaldybės pavestas bendrąja prasme viešojo administravimo funkcijas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes, dėl kurių Centras vėl gi bendrąja prasme gali būti laikomas viešojo administravimo subjektu (dėl jo formos, įsteigimo, dalininkų ir kt.), o pareiškėjas apeliaciniame skunde su tuo susijusių teismo išvadų nepaneigė.
33. Pripažinus, kad Centras bendrąja prasme laikytinas Savivaldybės viešojo administravimo subjektu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas turėjo teisę atlikti Centro tikrinimą ir įvertinti ilgalaikio bei trumpalaikio turto įsigijimą, naudojimą, apskaitą, inventorizavimą, nusidėvėjimą ir nurašymą 2019–2022 metais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo teisę atlikti ginčo tikrinimą įtvirtina Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai. Šiuose nuostatose įtvirtinta Tarnybos teisė prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kiti piniginiai ištekliai, bei atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administravimo subjektuose, taip pat atlikti įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas. Aptariamą teisę įtvirtina ir Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-172, 14 punktas, pagal kurį Tarnybos veiklos tikslas – prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Aptariamų nuostatų 16.1 papunktis suteikia Tarnybai teisę atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Įsakymas yra priimtas kompetentingo subjekto ir yra pagrįstas aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
34. Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui Tarnybai atlyginimo pagrįstumo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; o taip pat reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pačiam pareiškėjui atstovauja advokatas, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-551-662/2022; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).
36. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinusi Tarnybos veiklos nuostatus (patvirtintus Savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-172), viešai skelbiamas Tarnybos veiklos sritis, Tarnyboje dirbančių 2 asmenų (t. y. Savivaldybės kontrolierės ir vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymus (jų vykdomas funkcijas), aplinkybę, kad pareiškėjas buvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį ir turėjo atstovą (advokato padėjėją), taip pat kilusio ginčo pobūdį ir jame keliamų teisinių paslaugų apimtį ir sudėtingumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turėjo objektyvų pagrindą pasitelkti advokato pagalbą, siekdamas užtikrinti tinkamą atstovavimą byloje. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju nėra pagrindo vertintini, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos, ar neproporcingos. Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.
37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
38. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.
39. Atsakovas taip pat pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas yra priimtas atsakovo naudai (pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas), taip pat įvertinus šios nutarties 32 punkte išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
40. Atsakovas prašo atlyginti 2 155,62 Eur. Tačiau, kaip galima suprasti iš pareiškėjo prašymo, dalis šių išlaidų (1 677,06 Eur), buvo patirta (ir atlyginta) už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo atlyginti 479,16 Eur (2024 m. sausio 10 d. PVM sąskaita faktūra serija RAV Nr. 2024/01/10/37; 2024 m. rugpjūčio 29 d. advokato klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita). Mokėjimo realumą patvirtina banko 2024 m. sausio 29 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (išrašas iš sąskaitos).
41. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
42. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suma (479,16 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįsta įrodymais, atitinka bylos sudėtingumą bei yra proporcinga, todėl priteistina atsakovui iš pareiškėjo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Kazlų rūdos socialinės paramos centro apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai iš pareiškėjo Kazlų rūdos socialinės paramos centro 479,16 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 16 centų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Jolanta Malijauskienė
Arūnas Sutkevičius