2017-03-01 Nr. AB-4774-3-61-3-03552-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-276-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03552-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. S. su 2016 m. rugpjūčio 26 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą vykdyti jai pavestas funkcijas – esant aiškiai teisės taikymo klaidai, kreiptis į teismą dėl sprendimo panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir nurodė, kad pats R. S. turi iniciatyvos teisę atnaujinti procesą civilinėje byloje.

II. Pareiškėjas R. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir atsakyti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir 4 straipsnio 3 dalis neprieštarauja vienas kitam bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl teisinės išvados pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2016 m. spalio 20 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. prašyti atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą bei nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus.

2016 m. spalio 20 d. prašyme R. S. nurodė, kad dalyvauja trijose teisminiuose procesuose. Pažymėjo, kad yra neįgalus, jo pajamos minimalios, o dėl teisminių procesų pablogėjo pareiškėjo sveikata.

Įvertinęs šį R. S. prašymą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi termino atskirajam skundui paduoti neatnaujino ir jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties atsisakė priimti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, įsiteisėjus 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. spalio 26 d. nutartims, 2016 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. I-9003-643/2016 skundą su priedais bei atskirąjį skundą grąžino R. S..

III. Pareiškėjas R. S. pateikė teismui 2017 m. sausio 5 d. atskirąjį skundą, kuriame prašė atnaujinti praleistą terminą ir jo skundą patenkinti.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai nesigilino į jo keliamo aktualaus ir sudėtingo klausimo esmę bei nevertino aplinkybių dėl R. S. sveikatos būklės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis nustato kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, tačiau nurodyta teisė suponuoja ir asmens pareigą būti rūpestingam bei tinkamai rūpintis savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai jomis naudotis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi, proceso dalyviai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos nagrinėjimo metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomas įteiktu, net jei adresatas šiuo adresu ir nebegyvena. Nurodyta įstatymo nuostata užtikrina teisminio proceso operatyvumo principo įgyvendinimą ir, teismo vertinimu, pagal analogiją taikytina ir tuo atveju, kai pareiškėjui nepavyksta įteikti procesinių dokumentų jo skunde nurodytu adresu, nors teismas ir neturi duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos pakeitimą.

Teismas pažymėjo, kad 2016 m. spalio 26 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta jo skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Tas pats adresas yra nurodytas ir pareiškėjo atskirajame skunde. Akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos pašto duomenimis, R. S. 2016 m. spalio 27 d. išsiųsta 2016 m. spalio 26 d. nutartis pašto skyriuje buvo laikyta iki 2016 m. gruodžio 6 d., tačiau pareiškėjas per visą šį laiką jos neatsiėmė. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo kitų R. S. skirtos korespondencijos įteikimo adresų bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis R. S. buvo įteikta 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. procesinių dokumentų grąžinimo teismui dieną. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 3 dalimi, teismas padarė išvadą, kad paskutinė atskirojo skundo dėl 2016 m. spalio 26 d. nutarties padavimo teismui diena buvo 2016 m. gruodžio 12 d. Nustatęs, kad atskirąjį skundą teismui pareiškėjas paštu išsiuntė 2017 m. sausio 5 d., teismas konstatavo, kad jis praleido įstatyme nustatytą septynių dienų apskundimo terminą.

Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog 2016 m. spalio 26 d. nutartis R. S. realiai nebuvo įteikta, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, bei žinodamas, kad teisme yra sprendžiamas jo pateikto skundo priėmimo klausimas, turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą domėtis tolesne šio klausimo sprendimo eiga, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad nors R. S. pateikė medicininių dokumentų kopijas, kurios patvirtina, kad 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. buvo sutrikusi jo sveikata, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokios objektyvios priežastys nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. sukliudė atsiimti teismo korespondenciją ar kreiptis į teismą, siekiant išsiaiškinti su jo skundo priėmimo klausimu susijusias aplinkybes. Padaręs išvadą, kad R. S. nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, todėl praleido atskirojo skundo dėl teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties padavimo terminą, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

IV. Pareiškėjas R. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir atsakyti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir 4 straipsnio 3 dalis neprieštarauja vienas kitam bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl teisinės išvados pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

R. S. paaiškina, kad kelia klausimą dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl mano, kad teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis turėtų būti panaikinta. Pažymi, kad teismas akivaizdžiai nenori nagrinėti jo skundo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kaip valstybės institucijos, veiksmų ir yra šališkas. Teigia, jog teismas dėjo daug pastangų, kad Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apsaugotų nuo atsakomybės. Nurodo, kad jo klausimą turėtų nagrinėti išplėstinė teisėjų kolegija, kadangi keliami klausimai yra svarbūs visai teisinei sistemai. Kadangi Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismai, visų institucijų, organizacijų, darbuotojų ir tarnautojų nutarimai yra skundžiami teismui. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsniu, prokuroras gali ir turi kreiptis į teismą. Prokurorų veiklos kontrolė yra priskirta aukštesniam prokurorui ir teismui, kurie nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir jų neteisėtus sprendimus panaikina. Teigia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktas bei 4 straipsnio 3 dalis prieštarauja vienas kitam bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Prokuroras, esant teisės pažeidimui, turi kreiptis į teismą, tačiau jis to nedaro. Atsižvelgęs į tai, R. S. teigia, kad yra būtinas teismo išaiškinimas, kada prokuroras turi kreiptis į teismą, ir kada ne, o jeigu tokios teisės neturi, kodėl prokuroro sprendimas negali būti skundžiamas administraciniam teismui, atliekančiam jo veiksmų kontrolę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti R. S. atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis pareiškėjui nebuvo įteikta. Kadangi R. S. šios nutarties iš AB Lietuvos pašto neatsiėmė, teismo siųsta korespondencija 2016 m. gruodžio 2 d. buvo grąžinta siuntėjui. Būtent šią datą Vilniaus apygardos administracinis teismas laikė teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties pareiškėjui įteikimo diena ir atsižvelgęs į tai, kad atskirąjį skundą dėl jos panaikinimo R. S. teismui išsiuntė 2017 m. sausio 5 d., sprendė, kad buvo praleistas atskirojo skundo padavimo terminas. Nenustatęs pagrindų praleistam terminui atnaujinti, pirmosios instancijos teismas R. S. atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog proceso šalys turi nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamos į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011). Be to, proceso dalyviai turi pareigą rūpintis greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu bei turi pareigą pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas (tuo pačiu ir kiti dokumentai) siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresu) arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresą) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 76 straipsnio 1 dalis). Pareiga teismui ieškoti proceso dalyvių adresų ir kitų duomenų, nei nurodyta teismui pateiktuose dokumentuose, nepriklausomai nuo to, ar šie duomenys yra vieši, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta.

Nustatyta, kad teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis R. S. ant jo skundo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsta 2016 m. spalio 27 d., o 2016 m. gruodžio 2 d. ji grižo siuntėjui su AB Lietuvos pašto žyma „Neatsiėmė“. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, konstatavo, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.

Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodo, kad termino praleidimą nulėmė jo sveikatos būklė: aukštas kraujo spaudimas ir kitų ligų paūmėjimas. Teigia, kad terminas turėtų būti atnaujintas ir dėl to, kad R. S. kelia visai teisinei sistemai labai aktualų klausimą.

R. S. pateiktos medicininių dokumentų kopijos patvirtina, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų ir 2016 m. gegužės 10 d. bei 2016 m. gruodžio 27 d. dėl sutrikusios sveikatos jis kreipėsi į medikus, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, sutrukdžiusių jam nuo 2016 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2016 m. gruodžio mėnesio pradžios atsiimti teismo korespondenciją ar kreiptis į teismą ir išsiaiškinti su jo skundo priėmimu susijusias aplinkybes. R. S. teiginys, kad jo keliamas klausimas yra labai aktualus visai teisinei sistemai, taip pat nesudaro pagrindo praleistam terminui atnaujinti. R. S. nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs atskirojo skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti R. S. atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Atsižvelgiant į tai, kad nutartyje sprendžiami su termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimu susiję klausimai, nėra pagrindo išvadai, kad šiuos klausimus turėtų nagrinėti išplėstinė teisėjų kolegija.

Atsisakius priimti R. S. skundą, jokie su jo keliamo ginčo nagrinėjimu susiję klausimai nėra sprendžiami, todėl Lietuvos vyriausiais administracinis teismas pareiškėjo nurodytų teisės aktų prieštaravimų neanalizuoja bei išaiškinimų neteikia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė