2025-02-05 Nr. AB-2110-3-61-3-05954-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-271-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05954-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. (K. G.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. (K. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. G. (K. G.) kreipėsi į teismą su skundu, vėliau jį patikslindamas, ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2024 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 24SD25842 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą įteikti pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 24S207498; 3) pripažinti Migracijos departamento veiksmus neteisėtais ta apimtimi, kuria Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė sąlyginį 2024 m. spalio 8 d. sisteminį MIGRIS sprendimą su pastabomis Nr. 24SD25842, kuris nėra reglamentuotas jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose; 4) pripažinti Migracijos departamento veiksmus neteisėtais ta apimtimi, kuria Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priimdamas sąlyginį 2024 m. spalio 8 d. sisteminį MIGRIS sprendimą Nr. 24SD25842 su pastabomis, neatliko sprendimų priėmėjui privalomų veiksmų, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445, (toliau – ir Tvarka) 83 ir 104 punktuose.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo 1–2 reikalavimus ir atsisakė priimti 3 – 4 reikalavimus.

Atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo 3 – 4 reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.), teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašo konstatuoti tam tikras faktines aplinkybes, t. y. konstatuoti atskirų Migracijos departamento veiksmų neteisėtumo faktą. Tačiau įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnį, teismas sprendė, kad tokie reikalavimai yra nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas K. G. (K. G.) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo 3 – 4 reikalavimus, ir šių reikalavimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 33 straipsnio reglamentavimą. Pareiškėjas pažymi, kad skundė atsakovo veiksmus, todėl toks skundo reikalavimas yra nagrinėtinas teismo. Anot pareiškėjo, teismas nenurodė jokios kitos institucijos, kuri turėtų nagrinėti pareiškėjo skundą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas konkrečiai nurodė kokie atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes: atsakovas priėmė 2024 m. spalio 8 d. sąlyginį sprendimą, kuris nėra reglamentuotas jokiame teisės akte ir atsakovas, vykdydamas šią administracinę procedūrą neatliko pareigų, kurios atsakovui yra privalomos pagal Tvarkos 83 ir 104 punktus. Pareiškėjas mano, kad šie viešojo administravimo subjekto veiksmai yra skundžiami būtent administraciniam teismui, kuris kompetentingas spręsti būtent tokio pobūdžio administracinius ginčus. Pareiškėjas paaiškina, kad siekia įrodyti, jog Migracijos departamentas neturėjo teisės atlikti tokius veiksmus. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo 2024 m. spalio 8 d. sąlyginis sprendimas ateityje būtų teisinis pagrindas pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pripažinti negaliojančiu.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jaučia atsakovo nuolatinį perteklinį persekiojimą dėl ketinimo pripažinti negaliojančiu pareiškėjo leidimą Nr. 760385806 nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo atveju jeigu įsiteisės Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024.

Pareiškėjas pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nepriimtų reikalavimų teisėtumo galėjo padaryti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje netyrė Tvarkos 83 ir 104 punktų reglamentavimo taikymo.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nuorodos į tam tikrą aukštesnio teismo praktiką yra paminėtos tik formaliai, skundžiamos nutarties motyvai nėra konkretūs.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, nes tokio pobūdžio ginčus sprendžia 3 teisėjų kolegija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo 3 – 4 reikalavimus, nustatęs, kad pareiškėjas prašo konstatuoti tam tikras faktines aplinkybes, tačiau tokie reikalavimai ABTĮ nustatyta tvarka nėra nagrinėtini. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde akcentuoja netinkamai taikytą ABTĮ bei padarytus proceso teisės pažeidimus.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą yra viena pagrindinių asmens teisių, tačiau ši teisė gali būti įgyvendinta tik laikantis įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą sąlygų bei reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-502/2024). Todėl teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y. ar konkrečiu atveju nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (1 p.).

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Taigi teisė ir pareiga suformuluoti skundo, pagal kurį iškeltą bylą išnagrinėjęs administracinis teismas priima vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų, pagrindą ir dalyką, pagal kuriuos apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-525-1047/2023).

Pagal ABTĮ 88 straipsnį išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą (1 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (2 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą (3 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu (4 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) (5 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo 3 ir 4 reikalavimais prašė pripažinti Migracijos departamento veiksmus neteisėtais ta apimtimi, kuria Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė sąlyginį 2024 m. spalio 8 d. sisteminį MIGRIS sprendimą su pastabomis Nr. 24SD25842, kuris nėra reglamentuotas jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir pripažinti Migracijos departamento veiksmus neteisėtais ta apimtimi, kuria Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priimdamas sąlyginį 2024 m. spalio 8 d. sisteminį MIGRIS sprendimą Nr. 24SD25842 su pastabomis, neatliko sprendimų priėmėjui privalomų veiksmų, kurie yra reglamentuoti Tvarkos 83 ir 104 punktuose.

Taigi pareiškėjas skunde pareikštais reikalavimais expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) prašo teismo pripažinti neteisėtais atskirus viešojo administravimo subjekto (Migracijos departamento) veiksmus.

Vertindama šių reikalavimų priskirtinumo administraciniam teismui klausimą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimas tam tikrus aktus (veiksmus) pripažinti neteisėtais yra susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu ir negali būti laikomas savarankišku materialiuoju skundo reikalavimu. Argumentai, kad tam tikras aktas (veiksmas) yra neteisėtas, paprastai gali būti tik kitų materialiųjų reikalavimų, pavyzdžiui, panaikinti tą aktą arba priteisti žalos atlyginimą, pagrindu. Akto (veiksmo) pripažinimas neteisėtu paprastai pats savaime neturi įtakos tokio akto galiojimui (jo nepanaikina) ir, priklausomai nuo kilusio ginčo pobūdžio, nesukuria pareigos šį aktą priėmusiam subjektui iš naujo atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (skundą) (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-545-525/2022).

Taip pat pažymėtina, jog pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką reikalavimas, kuriuo siekiama konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti jo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015).

Taigi administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų (prašymų, pareiškimų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų (pavyzdžiui – dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų pripažinimo neteisėtais) konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1213-520/2024).

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju kreipdamasis į teismą pareiškėjas teismui paduotame skunde pareiškė reikalavimus, kuriais prašė konstatuoti tam tikras faktines aplinkybes, t. y. konstatuoti atskirų Migracijos departamento veiksmų neteisėtumo faktą. Tačiau įvertinusi šioje nutartyje pacituotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei ABTĮ 88 straipsnio nuostatos reikšmę sprendžiant reikalavimo priskirtinumo administraciniam teismui klausimą, teisėjų kolegija pažymi, jog šie pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka, nes priėmus pareiškėjo skundą nagrinėti teismui nebūtų galimybės priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų teismo sprendimo rūšių bei pagal tokį skundą iškelti teisiškai prasmingą administracinę bylą, kurioje būtų galima veiksmingai apginti pareiškėjo galbūt pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-202-520/2024).

Pažymėtina, jog nors pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ABTĮ nustatyta tvarka turi teisę ginčyti neteisėtus Migracijos departamento veiksmus, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ne kvestionuojant jo subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl ginčo veiksmų, bet pripažįstant, jog pareiškėjo siekiamas teisinis rezultatas administraciniame teisme negali būti pasiektas tokiu būdu, kokiu pareiškėjas prašo skunde pareikštais reikalavimais, t. y. sprendžiant dėl Migracijos departamento veiksmų pripažinimo neteisėtais. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl skundo procesinio teisinio pobūdžio trūkumo – administracinio proceso teisės prasme nekorektiškai suformuluotų materialiųjų reikalavimų. Todėl pareiškėjo keliamo ginčo objekto (atskirų Migracijos departamento veiksmų teisinis vertinimas) teisėtumo kontrolė pagal pareiškėjo paduotą skundą (jo dalį) administraciniame teisme yra negalima. Kita vertus, pastebėtina, kad nors pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtais atskirus Migracijos departamento veiksmus dėl 2024 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 24SD25842 priėmimo, kartu prašo panaikinti ir minėtą sprendimą (skundo 1 reikalavimas). Teisėjų kolegija paaiškina pareiškėjui, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl 2024 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 24SD25842 panaikinimo, todėl pareiškėjui neužkertamas kelias nurodyti teismui argumentus bei pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, susijusius su neteisėtais Migracijos departamento veiksmais priimant 2024 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 24SD25842.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi ją priėmė neteisingos sudėties teismas. Nagrinėjamu atveju nutartį priėmė teisėja Asta Vailionė. Kadangi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje espressis verbis nustatyta, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisingos sudėties teismo atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo paduoto skundo 3 ir 4 reikalavimai yra nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo skundo 3 ir 4 reikalavimus bei tinkamai pritaikė proceso teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo teisėjų kolegija abejoti teismo padarytomis išvadomis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. G. (K. G.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė