2024-09-04 Nr. AB-12624-4-45-3-00317-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2364-789/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00317-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S.,

jo atstovei advokatei Ilonai Šaltei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

Vertėjai Olgai Vostrenkovai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam M. S. (toliau – ir Užsienietis, apeliantas) paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymą iki 2024 m. lapkričio 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, jog 2024 m. kovo 25 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Kauno oro uosto pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis (113 str. 1 d. 2 p., 114 str. 1 d.), sulaikė Užsienietį ne ilgiau nei 48 val. ir 2024 m. kovo 26 d. perdavė Užsienietį Centrui. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį, buvo nustatyta, kad jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, leidžiančių atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje. Užsienietis nurodė, kad jis atvyko iš Lenkijos Respublikos. Lenkijos Respublikos pareigūnai pateikė informaciją, kad asmuo, prisistatęs Užsieniečiu, buvo fiksuotas kaip asmuo, kirtęs išorinę Lenkijos Respublikos sieną, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą.

3. Centras pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimu nuspręsta sulaikyti Užsienietį iki 2024 m. birželio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje. Užsienietis 2024 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 24S101685 nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

4. Centras nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimą ir sutrumpino Užsieniečio sulaikymą iki 8 savaičių, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje ir Užsienietis bus perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei.

5. Centras pažymėjo, kad 2024 m. balandžio 29 d. Užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 24S122125 nusprendė nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą iš esmės.

6. Centras nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo Užsienietis buvo sulaikytas, ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. rugpjūčio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

7. Centras akcentavo, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė tik po 3 savaičių nuo sulaikymo, jis neturi dokumentų, leidžiančių jam būti Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje, todėl būtų tikslingiausia suvaržyti Užsieniečio laisvę, siekiant tinkamai nustatyti valstybę, atsakingą už Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, taip pat nustatyti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus.

II. 8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu Užsieniečiui taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

9. Teismas, įvertinęs Centro teikime nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose, 5 dalies 1–4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai, nes Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

10. Teismas, pasisakydamas dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės prilyginimo sulaikymui de facto, pažymėjo, kad, nesant duomenų, jog Užsienietis būtų kreipęsis į apgyvendinimo vietos vadovą dėl leidimo išeiti ir šis prašymas nebuvo tenkintas, nėra pagrindo vertinti, kad šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neproporcingai varžo Užsieniečio teises (teismo posėdžio metu Užsienietis pripažino, kad sveikatos priežiūros paslaugos jam yra teikiamos ir už URC ribų).

11. Teismas darė išvadą, kad Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje

III. 12. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir skirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

13. Užsienietis teigia, kad jo sulaikymas nepagrįstai grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2-4 punktais, kadangi prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik 113 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies 1 ir 6-11 punktuose nustatytais atvejais. Užsieniečiui taip pat negali būti taikomas 113 straipsnio 4 dalies 3 punktas, kadangi nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog asmuo pateikė prieglobsčio prašymą, siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, nes anksčiau apeliantas nebuvo pasinaudojęs prieglobsčio suteikimo procedūra. Skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstai grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 5 dalies 1 punktu, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta.

14. Užsienietis nurodo, kad jis yra apgyvendintas tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, nėra suteikiama teisė išeiti į bendrą Centro teritoriją, sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose. Budintys pareigūnai nuolat riboja ir kontroliuoja judėjimą šioje teritorijoje ir jos prieigose, nėra galimybės išeiti iš šios teritorijos, todėl Užsienietis yra de facto (faktiškai) sulaikytas.

15. Užsienietis nurodo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2022 m. birželio 30 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C 72/22, pasisakydamas dėl Įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, leidžiančio taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę „apgyvendinimą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje“, pažymėjo, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra laikomas de facto (faktiškai) sulaikytu, nors pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad yra proporcinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

16. Užsienietis pabrėžia, kad jis yra pažeidžiamas asmuo, o asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką.

17. Atsakovas atsiliepime nesutinka su Užsieniečio apeliaciniu skundu, prašo netenkinti jo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Atsakovas pažymi, jog Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesiekė įteisinti savo buvimo, slapstėsi, taigi nėra linkęs laikytis įstatymų ir tvarkos, neįteisino savo buvimo Lietuvoje ir laiku neišvyko į kilmės šalį tik dėl savo aplaidumo. Nagrinėjamu atveju galima teigti, kad Užsienietis nebendradarbiauja, jo tapatybė nėra galutinai nustatyta. Nors Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, tačiau Centre jam yra užtikrinamos visos būtinos sąlygos, reikalingos jo poreikiams, be to, Užsieniečiui nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl negalima tvirtinti, kad, pratęsiant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę su judėjimo apribojimais, būtų pernelyg ribojamos jo teises ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai.

19. Atsakovas pažymi, kad apelianto prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, todėl tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, vengdamas sprendimo priėmimo prieglobsčio byloje, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir keldamas nelegalios migracijos grėsmę bei trukdydamas teisėsaugos institucijoms priimti bei įvykdyti sprendimus, todėl apeliantui taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė yra pagrįsta ir proporcinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, – terminas iki 2024 m. lapkričio 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės (Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis) leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišvyko) Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose, 5 dalies 1–4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai ir Užsieniečiui taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

22. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog jam taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, be to, jis yra pažeidžiamas asmuo, todėl yra pagrindas skirti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

23. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti prieglobsčio prašytojo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.)).

24. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.)).

25. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

26. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje yra nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, buvo Lietuvos Respublikoje neturėdamas kelionės dokumentų ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo būdamas sulaikytas. 2024 m. balandžio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S101685 nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

28. Teisėjų kolegija, vertindama aplinkybes dėl Užsieniečio tapatybės, pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A-2044-520/2024 pagal kitą Užsieniečio apeliacinį skundą, 2024 m. liepos 3 d. nutartyje jau yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje pateiktos Užsieniečio paso ir gimimo liudijimo kopijos, Migracijos departamentas procesiniuose sprendimuose yra nurodęs Užsieniečio vardą ir pavardę pagal šiuos dokumentus, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių naujų įrodymų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti aplinkybes dėl Užsieniečio tapatybės.

29. Byloje nustatyta, kad Centro priėmimo sąlygų ir organizavimo skyriaus psichologė 2024 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 15K-1670 nurodė, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, taip pat pateiktos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, be kita ko, apgyvendinti asmenį jo specialiuosius poreikius atitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje, atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų, taip pat užtikrinti ramią ir saugią apgyvendinimo aplinką. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad Užsieniečio pažeidžiamumas siejamas su jo keliama grėsme visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

30. Įstatymo 114 straipsnio 4 nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024; kt.).

31. Pažymėtina, kad ir pareiškėjas, ir Centro atstovas teismo posėdyje nurodė aplinkybes, kad Užsienietis teikia paaiškinimus, dokumentus Migracijos departamentui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas atvyko į Europos Sąjungą (į Lenkijos Respubliką) 2021 m. spalio 23 d., turėdamas asmens dokumentą, kurį prarado 2024 m. pavasarį (tiksli data nenustatyta), atvykęs į Lietuvą. Užsienietis nurodė, kad jis teisėtai gyveno Lenkijos Respublikoje, o į Lietuvą atvyko teikti humanitarinę pagalbą nuo karo nukentėjusiems Ukrainos vaikams. Užsienietis taip pat paaiškino, kad, praradęs (pametęs) asmens dokumentą, kreipėsi į policiją.

32. Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi anksčiau įvardintų teisės aktų nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams įgyvendinti. Įvertinusi individualią Užsieniečio situaciją, be kita ko, nustatytą Užsieniečio pažeidžiamumą, taip pat Užsieniečio veiksmus, teikiant dokumentus, paaiškinimus ir pan., teisėjų kolegija daro išvadą, jog Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte (užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

(duomenys neskelbtini) piliečiui M. S. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis