2020-02-26 Nr. AB-4186-3-63-3-02775-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. patikslintą skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-02-26 Nr. AB-4186-3-63-3-02775-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, be kita ko, patikslinant skundo dalyką ir pagrindą konkrečiam atsakovui taip, kad jie atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų reikalavimus.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-169-624/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02775-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. patikslintą skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. gruodžio 23 d. teismui pateiktu skundu prašė: panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-1769r-1776r-3581 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“; įpareigoti Administraciją išbraukti 2019 m. spalio 24 d. prašymo (duomenys neskelbtini) priede nurodytą teritoriją iš valstybės išperkamos sąrašo ir pažymėti ją kaip laisvą (neužstatytą), organizuoti kadastrinius matavimus, suformuojant žemės sklypą nuosavybės teisės į P. V. G. ir J. G. iki nacionalizacijos turėtą žemę atkūrimui natūra; tikslinti Nekilnojamojo turto išrašą Nr. 44/1123718 atlikus naujus (duomenys neskelbtini) g. matavimus pagal galiojantį Detalųjį planą, kuriame nustatyta D kategorija (duomenys neskelbtini) gatvei, raudonos linijos 20 metrų; įpareigoti Administraciją per 30 dienų atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės dalies kadastrinius matavimus prie (duomenys neskelbtini), teritorijoje, esančioje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, 2019 m. spalio 23 d. prašyme pažymint žemę kaip laisvą (neužstatytą), suformuojant žemės sklypą nuosavybės teisės į P. V. G. ir J. G. iki nacionalizacijos turėtą žemę atkūrimui; išreikalauti iš Administracijos informaciją, susijusią su pareiškėjos prašymais, t. y. kokie veiksmai buvo atlikti, kad visapusiškai ir objektyviai, kompetentingai įstatymų nustatyta tvarka būtų išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, be kita ko, patikslinant skundo dalyką ir pagrindą konkrečiam atsakovui taip, kad jie atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų reikalavimus.
Pareiškėja 2020 m. sausio 5 d. teismui pateiktu patikslintu skundu prašė: 1) skundžiamo sprendimo dalyje dėl 2019 m. spalio 23 d. prašymo: tenkinti prašymą ir įpareigoti Administraciją per 30 dienų atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės dalies kadastrinius matavimus prie (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, pravažiavimui link žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatant (duomenys neskelbtini) gatvės ribas tarp raudonųjų linijų 12 metrų, pravažiavimo plotį link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę gretimybę nustatant 5 metrus; įpareigoti Administraciją per 30 dienų atlikti Tvarkos 106 punkte nurodytus veiksmus, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrius galėtų priimti sprendimą atkūrimui natūra; 2) skundžiamo sprendimo dalyje dėl 2019 m. spalio 24 d. prašymo: panaikinti sprendimą ir įpareigoti Administraciją per 30 dienų atlikti naujus (duomenys neskelbtini) g. matavimus, pagal galiojantį Detalųjį planą, kuriame nustatyta D kategorija (duomenys neskelbtini) gatvei, raudonos linijos 20 metrų, tikslinti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turo išrašą Nr. 44/1123718; įpareigoti Administraciją per 30 dienų atlikti Tvarkos 106 punkte nurodytus veiksmus, kad NŽT Palangos skyrius galėtų priimti sprendimą atkūrimui natūra.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė: priimti pareiškėjos patikslintą skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. spalio 24 d. prašymus); kitą skundo dalį atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra pertekliniai, nesudaro savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko.
Teismas dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą per 30 dienų atlikti Tvarkos 106 punkte nurodytus veiksmus, kad NŽT Palangos skyrius galėtų priimti sprendimą atkūrimui natūra, pažymėjo, kad teismas nėra viešojo administravimo subjektas, priimantis sprendimus tais atvejais, kai juos priimti pagal įstatymą priskirta kompetentingoms institucijoms.
III. Pareiškėja H. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartį dalyje dėl 2019 m. spalio 23 d. prašymo nagrinėjimo ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti skundą.
Pareiškėjos teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis užkerta jai kelią toliau ginti pažeistas teises nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pareiškėja pažymi, kad Administracija į jos 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. spalio 24 d. prašymus atsakė vienu raštu – 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (8.6)D3-L-1769r-1776r-3581 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“. Prašymai buvo dėl laisvos (neužstatytos) žemės žymėjimo, reikalavimai prašymuose buvo tie patys, tačiau skirtingos miesto teritorijos. Teismas neįvertino visų plačiai ir išsamiai aprašytų pareiškėjos aplinkybių, todėl priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą, susiaurino skundo reikalavimus.
Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad skundžiamu 2019 m. lapkričio 20 d. raštu buvo pasisakyta dėl abiejų pareiškėją dominančių teritorijų. Pareiškėjos reikalavimas negali būti abstraktus arba reikalaujantis, kad teismas vykdytų teritorijų planavimą ir spręstų kokio pločio gatvės turi būti pramoninėje miesto dalyje. Teismas nevykdo viešojo administravimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
NŽT nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Pagal nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą priimančios institucijos kompetencijai. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106 punktą savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjos skundo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.
ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.
Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Teisėjų kolegija sutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjos paduotas skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų: skundo dalykas ir pagrindas nurodyti tikrai neaiškiai, apsunkimą tinkamą ginčo ribų identifikavimą. Taigi pareiškėjai pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti nagrinėti administracinę bylą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, teismas pakankamai aiškiai nurodė pareiškėjai, kokie yra jos skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti, bei nustatė terminą tai atlikti.
Pareiškėja, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį, pateikė patikslintą skundą.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartį dalyje dėl 2019 m. spalio 23 d. prašymo nagrinėjimo. Teigia, kad teismas, spręsdamas jos pareikštų reikalavimų priėmimo klausimą, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutarties dalimi juos nepagrįstai susiaurino.
Iš pareiškėjos patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės ginčija Administracijos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-1769r-1776r-3581 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, kuris buvo priimtas atsakant į pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. spalio 24 d. prašymus. Pareiškėja, pareikšdama skundą, iš esmės siekia, kad jos 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. spalio 24 d. prašymai, adresuoti Administracijai, būtų tinkamai išnagrinėti ir priimti jos nurodyto turinio sprendimai, kadangi, jos manymu, tai nepadaryta neteisėtai / nepagrįstai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo funkcija vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 6 straipsnis). Administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), neperima administravimo subjekto funkcijų. Taigi, pareiškėja, formuluodama reikalavimus Administracijai dėl jos 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. spalio 24 d. prašymų įvykdymo, juos (reikalavimus) turėtų formuluoti atitinkamu būdu (ABTĮ 88 str. 2, 3 p.). Pirmosios instancijos teismas, identifikuodamas ginčo ribas pagal pareiškėjos patikslintą skundą, pagrįstai sprendė, kad administracinės bylos dalykas yra Administracijos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (8.6)D3-L-1769r-1776r-3581 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ teisėtumas ir pagrįstumas ir pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti jos 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. spalio 24 d. prašymus pagrįstumas.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus (ABTĮ 50 str. 3 d.). Taigi, pareiškėja, esant būtinybei, galės patikslinti savo pateikto skundo pagrindą ar dalyką, kartu įvertindama, kad, kaip jau išaiškino pirmosios instancijos teismas, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, neperima administravimo subjekto funkcijų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjos H. L. atskirojo skundo netenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Romanas Klišauskas
Veslava Ruskan