e243b7b8-be99-4e31-b341-229f4394bb9c · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A SAdministracinė byla Nr. I-37-162/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01799-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3; 55.1.3                                         (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui J.

S.,atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui, 2017 m. vasario 13 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J.

S. skundu (b. l. 5-11), Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautu 2016 m. rugpjūčio 22 d. (reg. Nr. I-1798), prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , kildinamÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2016 m. liepos 1 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi priimtas pareiÅ¡kėjo J.

S. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kildinamas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. liepos 1 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 2-4). Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atsisakyta priimti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-897-520/2016 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo skundo dalį, panaikino ir perdavė Å¡ios skundo dalies priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (b. l. 40-43).Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi priimtas pareiÅ¡kėjo J.

S. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kildinamas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d., pažeidžiant teisę bÅ«ti laikomam atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, skambinimo telefonu artimiesiems draudimo, priemonių Å¡varai palaikyti nesuteikimo bei iÅ¡kvietimo signalo mygtuko nebuvimo (b. l. 60-62).Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi sujungė administracinę bylÄ Nr. I-37-162/2017 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01799-2016-0) pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, bei administracinę bylÄ Nr. I-189-162/2017 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02596-2016-6) pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 77-78).Akcentuotina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-189-162/2017 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02596-2016-6) priimtas pareiÅ¡kėjo J.

S. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kildinamas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 14 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 83-85). Remiantis aptartomis aplinkybėmis spręstina, jog Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje Å¡iais laikotarpiais: nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 14 d., nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. liepos 1 d. bei nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. (Å¡iuo laikotarpiu už Å¡iuos pažeidimus: pažeidžiant teisę bÅ«ti laikomam atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, skambinimo telefonu artimiesiems draudimo, priemonių Å¡varai palaikyti nesuteikimo bei iÅ¡kvietimo signalo mygtuko nebuvimo).

PareiÅ¡kėjas skunduose (b. l. 5-11, 86-88) nurodo, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teigia, jog Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas pažeidžiant minimalų areÅ¡tinės kamerų plotÄ vienam asmeniui, dėl to jam teko miegoti ant grindų. Be to, buvo laikomas kartu su rÅ«kančiaisiais, nors yra nerÅ«kantis, nebuvo aprÅ«pintas higienos priemonėmis, Å¡variu valymo inventoriumi, nebuvo suteiktas dietinis maitinimas, nors buvo rekomenduotas laisvės atėmimo vietų gydytojų, taip pat nebuvo užtikrinta teisė apsipirkti, pasimatyti su artimaisiais, su jais bendrauti telefonu, gauti iÅ¡ jų siuntinius.

Tvirtina, jog nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į duÅ¡Ä , kadangi duÅ¡u pasinaudoti galėjo tik vienÄ kartÄ per savaitę po 15 minučių. Be to, kamerose buvo netinkamas oro judrumas, natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o areÅ¡tinės pastato konstrukcijose buvo asbesto. Akcentuoja, kad tiek senoje Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje (adresu JÅ«ros g. 1, Klaipėda), tiek naujojoje areÅ¡tinėje (adresu Kauno g. 6, Klaipėda) nėra iÅ¡kvietimo mygtuko. Tvirtina, jog tokiu bÅ«du buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, dėl to patyrė pažeminimÄ nepatogumus, pablogėjo sveikata, prarado daug svorio, bėrė visÄ kÅ«nÄ , atsirado nemiga, nusilpo imuninė sistema.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas J. S. skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, jog nebuvo supažindintas su Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklėmis. Taip pat nurodė, kad Å¡ioje byloje nebeginčija dietinio maitinimo nesuteikimÄ , kadangi tai yra kitos bylos ginčo dalykas.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas S. S. teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Daliai skundo(-ų) reikalavimo(-ų) prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimuose (b. l. 20-22, 68-69, 104-105) su pareiÅ¡kėjo skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose nurodo, jog pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi suėjus 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminui, todėl praÅ¡o jį taikyti. PaaiÅ¡kina, kad nuo 2015 m. gruodžio 28 d. veikia naujai pastatyta Klaipėdos AVPK areÅ¡tinė, esanti Kauno g. 6, Klaipėda, kurios atitikimÄ teisės aktų nuostatoms įvertino ir patvirtino komisija, į kurios sudėtį įėjo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. birželio 21 d. teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areÅ¡tinės kameroje laikomam asmeniui, pažeistas nebuvo. Teigia, kad teisės aktai, nustatantys teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių įrengimo reikalavimus, nenumato vidinio ryÅ¡io sistemos (aliarminio iÅ¡kvietimo), sporto salės bei prie jos persirengimo kambario ir duÅ¡o įrengimo. PaaiÅ¡kina, jog visi areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti Å¡iltame duÅ¡e ir Å¡i teisė pareiÅ¡kėjui buvo tinkamai užtikrinta.

Tvirtina, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikomi asmenys duÅ¡u paprastai gali naudotis 1 valandÄ per savaitę. Tvirtina, jog visiems areÅ¡tinėje laikomiems asmenims yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka įrengta lova bei areÅ¡tinėje laikomi asmenys niekada nebuvo ir nėra guldomi ant grindų. Nurodo, kad esant praÅ¡ymams iÅ¡duoti valymo inventorių, Å¡is praÅ¡ymas nedelsiant tenkinamas. Teigia, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl nesančio valymo inventoriaus ir priemonių bei jų negavimo visÄ savaitę yra nepagrįstos dar ir todėl, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikytas laikotarpiais, kurių kiekvienas nevirÅ¡ijo 5 parų.

PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas su areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklėmis yra supažindintas. Be to, informacija apie laikomų policijos areÅ¡tinėje asmenų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę yra iÅ¡kabinta areÅ¡tinės kamerose. Tvirtina, jog Å¡i informacija yra sunaikinama suimtųjų, dėl to jÄ nuolat reikia iÅ¡kabinti naujai ir todėl galėjo pasitaikyti atvejų, kai trumpuoju periodu kameroje minimos informacijos galėjo nebÅ«ti. Teigia, jog pareiÅ¡kėjas skundų, pareiÅ¡kimų, praÅ¡ymų atsakovės atstovui ar areÅ¡tinės administracijai dėl pažeidžiamų ar pažeistų teisių neteikė.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areÅ¡tinėje laikotarpiais 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 14 d., nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. (už šį laikotarpį dėl Å¡ių pažeidimų:

1) pažeidžiant teisę būti laikomam atskirai nuo rūkančių asmenų;

2) skambinimo telefonu artimiesiems draudimo;

3) priemonių Å¡varai palaikyti nesuteikimo bei 4) iÅ¡kvietimo signalo mygtuko nebuvimo), nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. liepos 1 d., atlyginimo priteisimo. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ Å½ala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino       Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsakovė nagrinėjamoje byloje praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-553/2014, 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-172-146/2017 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kai ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011, 2017 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-549-143/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2014) 143 punkte nurodyta, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios nepriimtinų kalinimo sÄ lygų metu, atlyginimo taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 pažymėjo, jog atsakovui praÅ¡ant, nuo patirtos žalos atsiradimo iki kreipimosi į teismÄ praėjęs laiko tarpas gali bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kinio senačiai taikyti.Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad Å¡ios teisės pažeistos.

Asmuo apie savo teisių pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kada ji buvo pažeista, tačiau Å¡is momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-234-858/2016).Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, spręstina, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai buvo daromi, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. I-37-162/2017 surašytas 2016 m. rugpjūčio 9 d., išsiųstas 2016 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 5, 14), o teisme gautas 2016 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. I-189-162/2017 surašytas ir išsiųstas 2016 m. lapkričio 22 d. (b. l. 86, 98), o teisme gautas 2016 m. lapkričio 24 d.

Tai įvertinus, spręstina, jog pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ už laikotarpį iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013, 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-172-146/2017).Teismas pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2017 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-549-143/2017).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-363/2012 yra pažymėta, kad ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai. Be to, ieÅ¡kinio senatis sudaro realias galimybes pažeistas teises apginti. Teismų darbas tampa efektyvesnis, sudaromos objektyvios prielaidos nustatyti materialiÄ jÄ tiesÄ byloje, nes praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingas.Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas 2013 metais ar anksčiau bÅ«tų teikęs žodžiu ar raÅ¡tu kokius nors skundus kompetentingoms įstaigoms dėl pasimatymų draudimo, laikymo su rÅ«kančiaisiais ir kt., ar kad bÅ«tų dėl objektyvių priežasčių (pvz., liga, kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos ir kt.) negalėjęs tokių skundų teikti ar kreiptis į teismÄ .

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kalinimo sÄ lygas atitinkamoje laisvės atėmimo įstaigoje ir asmeniui paskirtoje gyventi konkrečioje tos įstaigos patalpoje kalinamas asmuo patiria kiekvienÄ tomis sÄ lygomis buvimo dienÄ . Todėl teigti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 31 d. nežinojo apie galimus savo teisių pažeidimus, nėra pagrindo, kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos AVPK buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais, nebuvo užtikrinta teisė į pasimatymus, neužtikrintas bendravimas su giminaičiais telefonu ir pan., taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Tai įvertinus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas anksčiau bÅ«tų negalėjęs kreiptis į teismÄ dėl galimai pažeistų teisių gynimo. Pabrėžtina ir tai, jog Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas 2017 m. sausio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-PR2-1072 „Dėl J. S. skundo“ nurodė, kad informacijos apie J. S. laikymÄ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje 2013, 2014 ir iki 2015 m. rugsėjo 10 d. neturi (b. l. 70).

Klaipėdos AVPK taip pat pateikė 2015 m. balandžio 9 d. dokumentų naikinimo aktÄ Nr. 30-IL-4933 bei 2016 m. gruodžio 15 d. dokumentų naikinimo aktÄ Nr. 30-IL-19904, kurie patvirtina, kad areÅ¡tuotų asmenų bylos, apskaitos žurnalai ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai nuo 2011 metų iki 2012 metų yra sunaikinti (b. l. 72-75, 107-110). Vadinasi, net ir atnaujinus ieÅ¡kinio senaties terminÄ už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2013 metų, įrodymų, kuriais bÅ«tų galima nustatyti, ar minėtu laikotarpiu kalint Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, nėra iÅ¡likę, todėl teismas dėl sunaikintų dokumentų negalėtų nustatyti objektyvios tiesos byloje ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundo netenkintų.

Remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovės atstovo praÅ¡ymas taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį tenkintinas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. (įskaitytinai) atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylai aktualių ginčo laikotarpių Nagrinėjamoje byloje konstatavus ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ , teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėja dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. (už šį laikotarpį tik dėl pažeidimų, susijusių su teise bÅ«ti atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, skambinimo telefonu artimiesiems draudimo, priemonių Å¡varai palaikyti nesuteikimo bei iÅ¡kvietimo signalo mygtuko nebuvimo) bei už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. liepos 1 d.Kaip ir minėta, Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas 2017 m. sausio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-PR2-1072 nurodė, jog duomenų atsakovės atstovas apie pareiÅ¡kėjo J.

S. laikymÄ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje 2013, 2014 ir iki 2015 m. rugsėjo 10 d. neturi. Be to, iÅ¡ Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos 2016 m. liepos 22 d. raÅ¡to Nr. 30-S-59084(4.1) turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. (laikotarpis, kuriam Å¡ioje byloje nebuvo taikyta ieÅ¡kinio senatis) nebuvo laikomas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje (b. l. 134-135).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pareigÄ pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, Å¡iuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta.Remiantis aptartomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog atsakovės atstovas įrodė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d., kuriam nebuvo taikyta ieÅ¡kinio senatis, nebuvo laikomas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. atmestinas kaip nepagrįstas.Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ Å¡ioje byloje nagrinėja dėl neturtinės žalos atlyginimo tik už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. liepos 1 d. Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia (be kita ko) iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Teigia, jog dėl to jam teko miegoti ant grindų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga.

Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d.

įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-PR2-16316 „Dėl J.

S. skundo“ (b. l. 23-24) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 10, kurios plotas 14,5 kv. m. (asmenų skaičius kameroje 2, atmetus 1,68 kv. m. sanitarinio mazgo plotÄ , vienam asmeniui teko 6,41 kv. m.) bei nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 21 d. kameroje Nr. 11, kurios plotas 22,08 kv. m. (asmenų skaičius kameroje 4, atmetus 1,68 kv. m. sanitarinio mazgo plotÄ , vienam asmeniui teko 5,1 kv. m.).

Minėtame tarnybiniame pranešime pažymėta ir tai, jog į kameras talpinami asmenys tik pagal lovų skaičių jose. Įvertinus prieš tai paminėtus duomenis, spręstina, kad kameros plotas vienam asmeniui nebuvo mažesnis nei 5 kv. m., t. y. nebuvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas. Nustačius, kad minimalus plotas, turtintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, nebuvo pažeistas, todėl spręstina, jog suimtieji į kameras buvo talpinami pagal jose esančių lovų skaičių.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis buvo talpinamas į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kameras, kuriose trÅ«ko lovų ar kamerų plotas vienam asmeniui buvo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose, laiko nepagrįstais. Dėl teisės gauti siuntinius, įsigyti prekes, pasimatyti su giminaičiais, su jais bendrauti telefonu AreÅ¡tinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir darbo organizavimÄ užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugÄ ir areÅ¡tinės vidaus tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, nesuteikiant jam galimybės apsipirkti, draudžiant siuntinius, bendravimÄ telefonu ir pasimatymus su Å¡eimos nariais ir kitais asmenimis.Taisyklių 21 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areÅ¡tinę iÅ¡ bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama.

Taisyklių 39 punktas numato, kad teisė gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda netaikoma nuteistiems asmenims (turintiems tik nuteistojo statusÄ ). Nuteistieji, kuriems nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, ir nuteistieji, kurie įtariami kito nusikaltimo padarymu, už kurį jiems skirta kardomoji priemonė – suėmimas, Å¡ia teise gali naudotis Taisyklėse nustatyta tvarka.Remiantis minėtų Taisyklių 21 ir 39 punktų nuostatomis, spręstina, jog nuteistiesiems, kurie laikinai perkelti į policijos areÅ¡tinę iÅ¡ bausmių atlikimo įstaigų, nėra suteikta teisė pasimatyti su giminaičiais ar gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ar banderolę.

Be to, Taisyklėse nėra numatyta galimybė suimtiesiems apsipirkti ar su giminaičiais bendrauti telefonu. Bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas (turėjo nuteistojo statusÄ ). Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuras 2015 m. lapkričio 27 d. raÅ¡tu Nr. 30-S-124836(4.1) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jam pasimatyti su giminaičiais neleidžiama, taip pat pažymėjo, kad teisė gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda nuteistiesiems asmenims netaikoma (b. l. 90).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2016 m. rugpjūčio 29 d. praÅ¡ymÄ dėl asmens teisių užtikrinimo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, 2016 m. spalio 4 d. raÅ¡te Nr. 5-S-7798 pažymėjo, jog nors Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, susijusios su nuteistųjų teise paskambinti telefonu ir apsipirkti areÅ¡tinėje laikomiems asmenims nėra taikomos, tačiau manė, kad nuteistiesiems asmenims (neturintiems suimto asmens statuso) teisės pasimatyti ir gauti paÅ¡to ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus, nuteistÄ asmenį perkėlus į policijos areÅ¡tinę, jam neturi bÅ«ti panaikintos, o turi bÅ«ti suteiktos (b. l. 89).Pažymėtina, jog Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2016 m. kovo 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-PR2-4422 nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiÅ¡kėjui jo motina perdavė higienos priemones (dantų pastÄ , dantų Å¡epetukÄ , muilÄ , Å¡ampÅ«nÄ , ir kt.) (b. l. 93).

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog medikamentai ir kiti daiktai iš pareiškėjo motinos buvo priimti ir perduoti pareiškėjui, o kitu laikotarpiu nebuvo gauta jokių prašymų dėl daiktų perdavimo ar pasimatymų. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kada jam atsakovės atstovas neleido susitikti su giminaičiais ar iš jų gauti siuntinių. Įvertinus aptartas aplinkybes, spręstina, jog Klaipėdos AVPK nepažeidė pareiškėjo teisių pasimatyti su giminaičiais, siuntinių gavimo bei prekių įsigijimo.

Kaip prieÅ¡ tai ir minėta, nors Taisyklės draudė perduoti pareiÅ¡kėjui daiktus ir kitus siuntinius iÅ¡ kitų asmenų nuteistiesiems, tačiau Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai, vadovaudamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio (suimtųjų teisė gauti siuntinius) nuostatomis, perdavė pareiÅ¡kėjui jo motinos atneÅ¡tus daiktus. T. y., Å¡ios aplinkybės įrodo atsakovės atstovo teisėtus veiksmus, kuriais buvo siekiama užtikrinti pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus bei teisės aktų ribose kiek įmanoma pagerinti pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygas.

Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo PareiÅ¡kėjas teigia, jog nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į Å¡iltÄ duÅ¡Ä , kadangi duÅ¡u pasinaudoti galėjo tik vienÄ kartÄ per savaitę po 15 minučių.Higienos normos HN 37:2009 60 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys privalo prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Higienos normos HN 134:2015 44 punkte). Taisyklių 7.12 punkte nurodyta, jog policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę.Ä®vertinus aptartas nuostatas, spręstina, jog tiek prieÅ¡ tai galiojusios (Higienos norma HN 37:2009), tiek Å¡iuo metu galiojančios (Higienos norma HN 134:2015, Taisyklės) nuostatos imperatyviai nustato policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nusiprausimÄ Å¡iltame duÅ¡e bent kartÄ per savaitę.

Vadinasi, atsakovė privalo užtikrinti policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų teisę į Å¡iltÄ duÅ¡Ä bent kartÄ per savaitę. Nagrinėjamoje byloje pats pareiÅ¡kėjas neginčija fakto, jog jam vienÄ kartÄ per savaitę buvo suteikta galimybė nusiprausti Å¡iltame duÅ¡e, tačiau manė, kad Å¡iltu duÅ¡u turėjo teisę pasinaudoti dažniau. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikomi asmenys duÅ¡u paprastai turi teisę pasinaudoti bent kartÄ per savaitę po 1 valandÄ , o ne 15 minučių, kaip teigia pareiÅ¡kėjas.

Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame Nr. 30-PR2-16316 praneÅ¡ime taip pat pažymėta, kad visiems areÅ¡tinėje laikomiems asmenims teisė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u yra suteikta. Nurodyta, kad asmenims praustis po duÅ¡u suteikiama viena valanda, tačiau žodžiu pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ iÅ¡vesti anksčiau iÅ¡ duÅ¡inės, areÅ¡tinės pareigÅ«nas nusipraususius asmenis nedelsiant grÄ Å¾ina į kamerÄ .

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad jam nebuvo užtikrinta teisė dažniau pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u, laikytinas nepagrįstu. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat kildina iÅ¡ nerÅ«kančių asmenų teisės bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kančiųjų. Su reikalavimu laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ taip pat glaudžiai susijusi pareiga nerÅ«kančius asmenis atskirti nuo rÅ«kančiųjų. Higienos normos HN 37:2009 13 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti areÅ¡tinės kameroje, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Å is draudimas taip pat įtvirtintas Higienos normos HN 134:2015 7 punkte bei Taisyklių 10.10 punkte. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pataisos įstaigų administracija turi pareigÄ užtikrinti, jog asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs žodžiu ar raÅ¡tu norÄ bÅ«ti kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, ar bÅ«tų turėjęs kažkokių nusiskundimų dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas kaip tik nurodė esÄ s rÅ«kantis ir pažymėjo, kad rÅ«kyti pradėjo nuo 2013 metų. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam kartu su nerÅ«kančiais asmenimis. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo aprÅ«pintas Å¡variu valymo inventoriumi.Taisyklių 9.2 punkte nustatyta, jog asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigÅ«nų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymÄ asmuo).

Higienos normos HN 134:2015 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pareiškėjas skunde nurodė nebuvęs aprūpintas švariu valymo inventoriumi arba jam šio inventoriaus tekdavo laukti savaitę.

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje ginčo laikotarpiu buvo laikomas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kameroje Nr. 2 nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. bei kameroje Nr. 4 nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 21 d., t. y. pareiÅ¡kėjas kiekvienoje kameroje buvo laikomas trumpiau nei savaitę. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad valymo inventoriaus iÅ¡davimo jam tekdavo laukti savaitę, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės vyresnysis specialistas 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-PR2-16316 patvirtino, jog pareiÅ¡kėjas laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu (laikotarpiu 2016 m. balandžio 5 d. bei kameroje Nr. 4 nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 21 d.) jokių nusiskundimų, praÅ¡ymų ar pageidavimų dėl netinkamų sÄ lygų neturėjo.

Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog minėti faktai (pareiÅ¡kėjo skundų nebuvimas dėl Å¡varos inventoriaus bei tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas trumpiau nei savaitę vis kitose kamerose) iÅ¡ esmės paneigia pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, kad jam nebuvo iÅ¡duodamas Å¡varus valymo inventorius. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad nebuvo aprÅ«pintas higienos priemonėmis. Taisyklių 83 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinėje uždaryti asmenys esant bÅ«tinumui turi bÅ«ti aprÅ«pinti bÅ«tiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais.Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui yra visada iÅ¡duodamos higienos priemonės. Kaip ir minėta, Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės vyresnysis specialistas 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-PR2-16316 nurodė, kad jokių nusiskundimų, praÅ¡ymų ar pageidavimų dėl netinkamų sÄ lygų pareiÅ¡kėjas neturėjo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokių būtent higienos priemonių jam trūko, t. y. ar muilo, ar tualetinio popieriaus, ar kt. Be to, byloje kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nusiskundimus dėl neišduodamų higienos priemonių, nėra. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjui buvo išduotos higienos priemonės (muilas, tualetinis popierius). Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje adresu Kauno g. 6, Klaipėda, nėra įrengtas aliarmo mygtukas, t. y. prireikus negalima iškviesti pareigūnų.

Tipinių teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206, 10 punkte nustatyta, jog teritorinėse policijos įstaigose areštinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d.

įsakymo Nr. 484 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bei priežiūros reikalavimų patvirtinimo“ nuostatomis. Pažymėtina, kad nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“, nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 484 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bei priežiūros reikalavimų patvirtinimo“ nuostatose nėra numatytas pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimas.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, kurioje laikinai buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nesant pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistemos, jokie teisės aktai nebuvo pažeisti. Akcentuotina, jog analogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-510-261/2015). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat kildina ir iÅ¡ to, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose buvo netinkamas oro judrumas, natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o areÅ¡tinės pastato konstrukcijoje buvo asbesto.

Minėta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje adresu Kauno g. 6, Klaipėda, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. bei laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 21 d. Higienos norma HN 134:2015 nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus (1 punktas).

Higienos normos HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Ä®vertinus tai, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėda, yra naujai pastatyta bei jos atitikimÄ teisės aktų nuostatoms 2015 m. gruodžio 22 d. pridavimo eksploatacijai aktu Nr. 30-IL-16783 (b. l. 25-26) patvirtino komisija, į kurios sudėtį įėjo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai, todėl spręstina, jog atsakovės atstovas įrodė, kad naujoje areÅ¡tinėje buvo užtikrintas tinkamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, oro judrumas bei pastato statybai nenaudotas asbestas.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu akcentavo nebuvęs supažindintas su Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklėmis ir dėl to patyrė neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento ryÅ¡ių su visuomene skyriaus 2016 m. liepos 19 d. raÅ¡te Nr. S-2016-5191, pateiktame pareiÅ¡kėjui į jo 2016 m. birželio 20 d. praÅ¡ymÄ , nurodyta, jog areÅ¡tinėse nustatoma griežtai reglamentuota vidaus tvarka (b. l. 148-149). Pažymėta, kad nuteistieji pasiraÅ¡ytinai supažindinti su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais.Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas su Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklėmis ne kartÄ yra supažindintas.

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Klaipėdos AVPK į areÅ¡tinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiÅ«ros ir kratos protokolÄ teigdamas, jog Å¡is dokumentas patvirtina pareiÅ¡kėjo supažindinamÄ su areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklėmis (b. l. 129). IÅ¡ minėto Klaipėdos AVPK į areÅ¡tinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiÅ«ros ir kratos protokolo matyti, jog pareiÅ¡kėjas pasirašė, kad su taisyklėmis susipažino, tačiau protokole nėra detalizuota su kokiomis taisyklėmis pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas.

Ä®vertinus aptartas aplinkybes, spręstina, jog nors nagrinėjamoje byloje ir nėra pateikta neginčijamų įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau tai negali bÅ«ti vertintina kaip kalinimo sÄ lygų pažeidimas, sukėlęs pareiÅ¡kėjui neigiamas pasekmes, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kt. PareiÅ¡kėjas skunde net nenurodė, kaip nesupažindinimas su Klaipėdos AVPK vidaus tvarkos taisyklėmis, pažeidė jo teises ar prisidėjo prie neigiamų iÅ¡gyvenimų.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. liepos 1 d. Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismui nagrinėjamoje byloje nenustačius atsakovės atstovo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ , todėl kiti civilinės atsakomybės sÄ lygų aspektai (asmens patirta žala ir neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys) nevertinami.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                             Dalia Gumuliauskienė