e2410bef-ece9-42eb-be58-667f7d0884f8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3133-535/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01713-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 7 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. M. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 20 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-8). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2016-09-07 iki 2018-02-05 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K perpildytose kamerose, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m2 minimalaus ploto reikalavimas.

Kamerų plotas dar labiau sumažėdavo dėl jose įrengtų baldų ir kito inventoriaus. Dėl ankÅ¡tų kalinimo sÄ lygų buvo apribotas judėjimas. Tualetai įrengti netinkamai, atitverti tik neaukÅ¡ta sienele, todėl juo naudojantis jis buvo matomas pareigÅ«nų ir kitų asmenų, dėl to jautė diskomfortÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. Kamerose nebuvo vėdinimo sistemos, nuo lubų krenta kalkės, drėgna, pÅ«va patalynė, čiužiniai. Ä® kameras nepatekdavo dienos Å¡viesa, todėl neturėjo galimybės skaityti.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščioti išvesdavo tik 1 valandai, nebuvo užtikrintas užimtumas, nesuteikti ilgalaikiai pasimatymai. Pareiškėjas paaiškina, kad yra musulmonas ir norėjo kalėti kameroje, kurioje kali musulmonai. Pirma malda prasideda 4.00 val., todėl kildavo konfliktai su netikinčiais asmenimis.

Å is jo praÅ¡ymas patenkintas nebuvo. LukiÅ¡kių TI-K negaudavo maitinimo pagal jo religinius įsitikinimus atitinkančius valgiaraščius. PareiÅ¡kėjo teigimu jis buvo diskriminuojamas. Minėtos kalinimo sÄ lygos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatas. Teigia, kad dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų patyrė diskomfortÄ , dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimÄ , depresijÄ ir pan.

Savo reikalavimus grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika. Teigia, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 20 500 Eur. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 17-27) paaiškina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais). Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

LukiÅ¡kių TLK nuolatos vyksta pozityvus užimtumas, suimtiesiems tik reikia iÅ¡reikÅ¡ti norÄ jame dalyvauti. Suimtiesiems kiekvienÄ dienÄ yra suteikta galimybė iÅ¡eiti pasivaikščioti, duÅ¡o dienÄ , suimtajam iÅ¡reiÅ¡kus norÄ , jis gali bÅ«ti iÅ¡vestas į mankÅ¡tos kambarį. Pažymi, kad įstaigoje laisvės atėmimo bausmę kiekvienÄ dienÄ atlieka apie 700 žmonių, todėl suimtieji/nuteistieji patys turi rodyti iniciatyvÄ dėl dalyvavimo renginiuose bei pozityviame užimtume. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo skundų, praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo LukiÅ¡kių TI-K gauta nebuvo.

Ilgalaikiai pasimatymai D. M. nebuvo organizuojami, kadangi pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklÄ , LukiÅ¡kių TI-K nebuvo nustatyta pareiga suteikti tokios rÅ«Å¡ies pasimatymus. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, higienos normų pažeidimo ir privatumo neužtikrinimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m2 vienam asmeniui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010, galiojusios iki 2015-10-31, 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojusio nuo 2015-11-01, papildomų su vienam asmeniui tenkančiu plotu reikalavimų nenustato.

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016-09-07 iki 2018-02-04. Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 17-19, 28-30), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 484 paras. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas visas 484 paras, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat teigia, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose neužtikrintas vėdinimas, apÅ¡vietimas, drėgna, nuo lubų krenta kalkės. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų (b. l. 35-103) matyti, kad, pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realiÄ vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klę ir atitikimÄ higienos reikalavimams.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu HN 134:2015, nėra nustatytas. Kaip atsiliepime nurodė LukiÅ¡kių TI-K, ji yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuriÄ pateikė į bylÄ (b. l. 12-127). Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija rÅ«pinosi Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose, atliko nuolatinį nariuotakojų ir graužikų naikinimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2018 m. birželio mėn. pranešime ,,Dėl D. M. skundo“ (b. l. 32-34) nurodė, kad kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, reikalavimus.

Nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sÄ lygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad sanitarinis mazgas yra įrengtas netinkamai, jis nėra atskirtas nuo likusios kameros dalies, todėl pažeidžiamas jo privatumas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Å i higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inėms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 p. nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Å iuo atveju atsakovas, turėdamas pareigÄ pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ , kitų reikalavimų laikymÄ si (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-01-10 sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 484 paras, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjas 69 paras kalėjo vienas, 0,5 paros kameroje Nr. 253, kurioje sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, taigi neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu pareiÅ¡kėjas kalėjo 414,5 paros. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, D.

M. kalinimo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Konstatuotina, kad Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. LukiÅ¡kių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gegužės mėn. tarnybiniame praneÅ¡ime ,,Dėl D. M. skundo“ informuojama, kad ,,LukiÅ¡kių TI-K nuteistųjų (suimtųjų) socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 136 str., 137 str., bei SVÄ® 40 str., 41 str., 42str. reikalavimais. D. M., bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, pagal pastarojo praÅ¡ymus bei vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis, mankÅ¡tos kambaryje (po mankÅ¡tos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į duÅ¡Ä ), žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti LukiÅ¡kių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės).

Suimtasis kiekvienÄ dienÄ turėjo galimybę eiti į pasivaikščiojimÄ gryname ore, kur galėjo užsiimti fiziniu lavinimu. Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintÄ LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę. Asmenims, laikomiems įstaigoje, yra nuolat organizuojami įvairaus pobÅ«džio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. D. M. buvo įtrauktas į penktadienio musulmonų pamaldas į kurias buvo vedamas pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ .

Suimtasis bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K mokėsi Vilniaus mokymo centre ir įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ â€. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir jam buvo atsakyta tai suteikti, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iÅ¡ galimų) užimtumo veiklomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nepakanka vienÄ kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė praustis duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl nelaikytina, kad LukiÅ¡kių TI-K netinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę.

Å iuo atveju papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjo poreikiai negali bÅ«ti vertinami kaip netinkamas LukiÅ¡kių TI-K pareigų vykdymas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nepakanka vienos valandos pasivaikščiojimo. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. PareiÅ¡kėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore, todėl nelaikytina, kad LukiÅ¡kių TI-K netinkamai užtikrino Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę.

Šiuo atveju papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl Lukiškių TI-K blogėjančio aprūpinimo, trumpėjančios maudymosi duše galimybės, mažėjančių darbuotojų skaičiaus, sunkumu juos pakviesti, reikalingų paslaugų suteikimu yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

Atsakovės atstovo teigimu, ilgalaikiai pasimatymai D. M. nebuvo organizuojami, kadangi pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklÄ , LukiÅ¡kių TI-K nebuvo nustatyta pareiga suteikti tokios rÅ«Å¡ies pasimatymus. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu bÅ«tų siekęs gauti ilgalaikių pasimatymų su žmona. Minėtas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjo skundų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo LukiÅ¡kių TI-K gauta nebuvo, atsiliepime patvirtino ir atsakovės atstovas.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodo aplinkybių, patvirtinančių, ar jis ėmėsi realių veiksmų, siekdamas gauti ilgalaikių pasimatymų. Tokiu bÅ«du, LukiÅ¡kių TI-K, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. Vien abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių, nepagrindžiant ir neįrodant, ar praÅ¡ymÄ skirti ilgalaikius pasimatymus pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo įstaigos administracijai apskritai pateikė, nepakanka, o hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje neįrodyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo, laisvės atėmimo įstaigai neprivalant Å¡ių pasimatymų be asmenų, kuriems ribojama laisvė, praÅ¡ymo organizuoti, negalėjo kilti ir neteisėti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai ar neveikimas. Asmenų, kuriems įstatymų nustatyta tvarka ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis bei Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Maistu suimtieji taip pat aprÅ«pinami nemokamai. Teisės aktuose nenustatyta pareiga suimtiesiems ar kalinamiems asmenis maitinimÄ teikti pagal jų religinius įsitikinimus atitinkančius tvarkaraščius. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui maitinimas buvo tiekiamas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų kur nurodyta, kad: suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis Å¡ių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos bÅ«klę ir kitas asmenines savybes: vyrai - atskirai nuo moterų; nepilnamečiai - atskirai nuo suaugusiųjų; suimtieji - atskirai nuo nuteistųjų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, - atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusiu bausmių; suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos - atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, - atskirai nuo kilų suimtųjų ir nuleistųjų; asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje - atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze. atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Ä®tariamieji arba kaltinamieji. įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai tik gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytinį nurodymÄ . Nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti Å«kio darbus, laikomi atskirose patalpose. Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje nustatyta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

Teismas pabrėžia, kad galimas nuteistųjų susiskirstymas į grupes pats savaime negali bÅ«ti pagrindas nuteistÄ jį laikyti ne pagal bausmių vykdymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ . Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į bÅ«rius ar konkrečias kalinamÄ sias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimÄ , nes tai gali prieÅ¡tarauti Bausmių vykdymo kodeksas įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai, kad LukiÅ¡kių TI-K jis nebuvo patalpintas į kameras, kuriose buvo asmenys iÅ¡pažįstantys musulmonų tikėjimÄ , yra nepagrįsti. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus naudojantis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele, Å¡io pažeidimo trukmę (414,5 paros), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 3 316 Eur.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 20 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui D. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, priteisti 3 316 Eur neturtinei žalai atlyginti.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič