e240df26-b910-48d1-97e4-b43ed02dbd4c · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                        Nuorašas                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-534-195/2014                          Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00409-2013-1  Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.,   2.4.5.,1.2.4.5. (S)                                                                                                                                   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I S 2014 m. gruodžio 12 d.Vilnius                                Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,sekretoriaujant Anai Stankevič,dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,nuteistajam J.

K.,gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. V.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Kęstučiui MikÅ¡iui,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. V. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. K., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant J.

K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto jei tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 60 val. per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.             Iš J. K. priteista 1000 (vienas tūkstantis) litų turtinės ir 3000 (trys tūkstančiai) litų neturtinės žalos nukentėjusiojo V.

V. naudai.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                          n u s t a t ė :             J. K. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 4 d. apie 12.00 val., V. V. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,63 promilės etilo alkoholio), asmeninio konflikto metu su namo savininku V. V., sudavė Å¡iam ranka ne mažiau kaip 3 (tris) smÅ«gius į veido sritį, padarydamas deÅ¡inio skruosto sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį patinimu, odos nubrozdinimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje pusėje su 1 cm ilgio žaizda burnos gleivinėje, kraujosruvÄ nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, taip nukentėjusiajam V.

V. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.              Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. V. praÅ¡o pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio dalyje, priteisti jam iÅ¡ J. K. 2 862,58 Lt nuostolių už namo sienų remontÄ , 16 300 Lt negautų pajamų ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis taip pat praÅ¡o priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Apeliantas savo skunde nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, kadangi apylinkės teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertinti byloje esantys įrodymai dėl civilinio ieÅ¡kinio.

Nukentėjusiojo manymu, teismas nepagrįstai sumažino civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė jam nedidelę dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos.             V. V. nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 4 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad jo gyvenamojo namo patalpose, kuriose jį sumušė J. K. rastos daugybinės kraujo dėmės ant grindų ir sienų. Nurodo, jog šį faktÄ patvirtino liudytojai G. G. ir R. M.. Nuketėjusiojo teigimu, dėl nustatytų aplinkybių jis turėjo atlikti remonto darbus, kurie pagal sutartį su UAB „Hidras“ jam kainavo 2 862,58 Lt su V.

A. teigimu, turtinė žala padaryta J. K. veiksmais, tarp jo ir neteisėtų veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys.             Savo skunde nukentėjusysis teigia, kad jis yra UAB „Gernita“ direktorius, tačiau bendrovėje dirba ir vairuotoju. Pažymi, jog nuosavybės teise turi savivartį automobilį Renaul valstybinis Nr. HBR 946, kuriuo perveža krovinius. Nurodo, kad UAB „Gernita“ 2012 m. balandžio 23 d. yra sudariusi krovinių pervežimo sutartį su Nr.13643 su AB „Kauno tiltai“ 2013 m. rugpjūčio mėnesį sutartis buvo galiojanti.

Pažymi, kad sutarties 6.6 p. ir 6.7 p. nustatyta vežėjo atsakomybė, kuriais vadovaujantis AB „Kauno tiltai“ 2013 m. rugpjūčio 11 d. surašė UAB „Gernita“ pretenzijÄ â€“ netesybų sÄ skaitÄ už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d., pagal kuriÄ Â UAB „Gervita“ praÅ¡oma sumokėti baudÄ už transporto priemonės nuomÄ â€“ 800 Lt ir nuostolių kompensavimÄ už dvi darbo dienas dėl laiku nepristatyto krovinio. IÅ¡ viso 3 791,20 Lt.

Nuketėjusiojo manymu, tarp J. K. veikos ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir J. K. kaltė, kadangi nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. dėl ko negalėjo įvykdyti AB „Kauno tiltai“ sutartinių įsipareigojimų. Nuketėjusysis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu teiginiu, kad nukentėjusysis tuo metu turėjo nedarbingumÄ ir negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog jo sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl nosikaulio lūžio.

Nukentėjusiojo vertinimu, jis negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų AB „Kauno tiltai“ iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.             Apelianto teigimu, tarp UAB „Gernita“ ir AB „Kauno tiltai“ yra susiklostę patvarūs, ilgalaikiai santykiai, krovinių pervežimas yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis, o J. K. jį sužalojus jis tapo nedarbingas nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., t.y. 27 dienas. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.

žala yra asmens turto netekimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.              Nukentėjusiojo nuomone, Trakų rajono apylinkės teismas žymiai sumažinęs jo reikalautÄ neturtinės žalos dydį netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir J. K. asmenybę bei jo turtinę padėtį. Apelianto manymu, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad J. K. jo neatsiprašė, nesiėmė veiksmų gera valia atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

PrieÅ¡ingai 2014 m. kovo 2 d. J. K. neblaivus atvyko į jo namus grasino jam jo žmonos ir vaiko akivaizdoje. Pažymi, kad dėl jam padarytų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmÄ , ateityje reikės daryti nosies kaulo operacijas, patyrė nepatogumus, buvo sutrikdytas įprastas jo Å¡eimos gyvenimas. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų jam buvo apribota galimybė judėti, dirbti, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Dėl neįvykdytų įsipareigojimų AB „Kauno tiltai“ nukentėjo ir UAB „Gernita“ reputacija dėl ko jis gali prarasti svarbaus kliento pasitikėjimÄ .

             Teismo posėdyje nukentėjusysis V. V. bei jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Nukentėjusiojo V. V. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.                          Kaip minėta, J. K. nuteistas už tai, kad bÅ«damas neblaivus 2013 m. rugpjūčio 4 d. apie 12.00 val. asmeninio konflikto metu su namo savininku V.

V., sudavė Å¡iam ranka ne mažiau kaip tris smÅ«gius į veido sritį, padarydamas deÅ¡inio skruosto sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį patinimu, odos nubrozdinimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje pusėje su 1 cm ilgio žaizda burnos gleivinėje, kraujosruvÄ nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, taip nukentėjusiajam V. V. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Nukentėjusysis V. V. iÅ¡ esmės savo apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jam priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

             Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jo namo vidinės sienos buvo aptaÅ¡kytos krauju, todėl jis sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Hidras“, kuria rangovas įsipareigojo pagal pateiktÄ sÄ matÄ atlikti remonto darbus jo name. Skunde nukentėjusysis nurodė, kad bendra darbų kaina numatyta – 2862,58 Lt su V. N. skunde taip pat nurodo, kad jau yra sumokėjęs 1000 Lt avansÄ , o dokumentus dėl likusios sumos sumokėjimo pateiks apeliacinio proceso metu.

Nors nukentėjusysis savo skunde teigia, kad padaryta reali žala, kad ji nėra dirbtinai padidinta, kad sutepimai krauju yra specifiniai, remonto metu turi bÅ«ti nugramdomas gruntas, naujai gruntuojamos sienos, glaistoma ir perdažoma, tačiau nuketėjusysis apygardos teismui nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nepateikė dokumentų patvirtinančių likusios sumos sumokėjimo už jo name atlikto remonto darbus. Todėl teismas iÅ¡nagrinėjęs nuketėjusiojo praÅ¡ymÄ tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį dėl jo turėtų 2862,58 Lt iÅ¡laidų namo remontui, neturi pagrindo Å¡io praÅ¡ymo tenkinti, kadangi kaip teisingai nurodė apylinkės teismas nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas įrodymais tik dėl 1000 Lt avanso sumokėjimo (b.l.169).

Byloje nėra duomenų, kad tokie remonto darbai nukentėjusiojo name realiai buvo atlikti ir už juos buvo sumokėta. Å iuo metu yra duomenys, kad nukentėjusiajam padaryta 1000 litų žala kuriÄ sudaro jo realiai sumokėti pinigai už remontÄ .             Nukentėjusysis savo skunde taip pat nurodo, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo mėnesį laiko nedarbingas, todėl neįvykdė sutarties sÄ lygų dėl krovinio pervežimo, todėl AB „Kauno tiltai“ 2013 m. rugpjūčio 11 d. surašė UAB „Gernita“ pretenzijÄ pagal sutartį Nr.13643 dėl netesybų, kuria UAB „Gervita“ praÅ¡oma sumokėti baudÄ už transporto priemonės nuomÄ â€“ 800 Lt ir nuostolių kompensavimÄ už dvi darbo dienas dėl laiku nepristatyto krovinio.

IÅ¡ viso 3 791,20 Lt. Pažymėtina, kad pastarojo reikalavimo nukentėjusysis 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdyje apeliacine tvarka atsisakė, nurodydamas, kad negalės pateikti teismui Å¡iÄ pretenzijÄ patvirtinančių dokumentų, todėl minėtos sumos priteisimo klausimas nenagrinėjamas.             Nukentėjusysis savo skunde nurodo, kad krovinių pervežimas yra jo Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. pažymi, kad žala yra ne tik turto netekimas, o taip pat negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę J.

K. neteisėtų veiksmų. Apeliaciniam teismui nukentėjusysis pateikė paskaičiavimus, jog dėl patirto sužalojimo jis negavo 16 300 Lt pajamų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos jam atlyginimo kaip fizinis asmuo (b.l.25-27), tačiau reikalavime priteisti 16 300 Lt išdėsto paskaičiavimus dėl negautų pajamų, kurių galimai neteko UAB „Gerinta“, t.y. juridinis asmuo, kurios direktoriumi yra apeliantas.

             Nors nukentėjusysis, anot jo, pateikė duomenis patvirtinančius jo negautas pajamas, tačiau pažymėtina, kad Akcinių bendrovių Įstatymo 14-16 straipsnių ir kitų straipsnių nuostatos, apibrėždamos akcininkų turtines ir neturtines teises bei pareigas, CK normos, nustatančios juridinio asmens dalyvių teises ir pareigas, nenumato jokių uždarosios akcinės bendrovės akcininkų teisių savo nuožiūra, be jokio teisinio pagrindo disponuoti visu bendrovės turtu ir paversti jį nuosavu.

Teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad Å¡ios bendrovės turtas yra atskirtas nuo Å¡io juridinio asmens dalyvių (taip pat akcijų savininkų) turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneÅ¡tas pačių savininkų, pasiskolintas iÅ¡ kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtÄ , kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nukentėjusiojo V.Vilkelio turtas negali bÅ«ti tapatinamas su UAB „Gerinta“ turtu, todėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas reikalavimas priteisti nuteistojo naudai 16 300 Lt laikytinas nepagrįstu.             Kita vertus patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis dėl V.

V. gaunamo darbo užmokesčio nustatyta, kad nukentėjusysis už 2013 m. gegužės mėn. gavo 500 Lt darbo užmokesčio, už 2013 m. birželio mėn. – 1000 Lt, už 2013 m. liepos mėn. – 1000 Lt, už 2013 m. rugsėjo mėn. – 500 Lt, 2013 m. spalio mėn. – 1000 Lt, 2013 m. lapkričio mėn. – 500 Lt, t.y. už 6 mėnesių laikotarpį V.Vilkelio darbo užmokesčio vidurkis sudaro 750 litų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis už ligos laikotarpį jokių išmokų negavo, laikytina, kad jo negautos pajamos (turtinė žala) už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d. iki rugpjūčio 31 d. sudaro 750 litų.

Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, priteisiant iš J. K. 750 litų nukentėjusiojo naudai. Pažymėtina ir tai, kad šis teismo sprendimas nepanaikina galimybės kreiptis dėl galimai bendrovei „Gervita“ padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.             Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas sumažinęs neturtinės žalos dydį netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir J. K. asmenybę, jo turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino iÅ¡ dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ , buitinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau pažymėtina, kad sužalojimas jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nepakenkė reputacijai, nesumažino karjeros galimybių, nukentėjusysis gali tęsti jam įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ .

Ä®vertinus nusikaltimo pobÅ«dį (sužalojimas padarytas trimis smÅ«giais), minėtas žalos pasekmes, atsižvelgęs į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V. V. priteistina 3000 Lt dydžio suma. Konstatuotina, kad, priimdamas tokį sprendimÄ , teismas CK 6.250 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai. Pažymėtina, kad nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktikÄ bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.              Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendis keistinas, papildomai priteisiant iš nuteistojo J. K. nuketėjusiojo V.Vilkelio naudai 750 Lt negautų pajamų.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,                            n u t a r ė:             Nukentėjusiojo V.

V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies:             Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendį pakeisti.                           IÅ¡ nuteistojo J. K. priteisti 750 Lt turtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiojo V. V. naudai.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                     ArtÅ«ras Å umskas                                                                 Teisėja                                                                                 Daiva Kazlauskienė                 Jurgita Mačionytė NuoraÅ¡as tikras:                                                                    ArtÅ«ras Å umskasKolegijos pirmininkas