Legislator Case Law & Legislation
e23fd67c-1dcf-481c-8597-4f32bec429cb AI generated

e23fd67c-1dcf-481c-8597-4f32bec429cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number e23fd67c-1dcf-481c-8597-4f32bec429cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. J. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo. PareiÅ¡kėjas S. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu bei patikslintu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, ir atsakovė, ir Komisija) 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J.“ (toliau – ir Sprendimas).

Legislator headnote

AI generated

e23fd67c-1dcf-481c-8597-4f32bec429cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas: J. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo. PareiÅ¡kėjas S. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu bei patikslintu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, ir atsakovė, ir Komisija) 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J.“ (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI2-2070-983/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00310-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.5; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. J. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas S. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu bei patikslintu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, ir atsakovė, ir Komisija) 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J.“ (toliau – ir Sprendimas).

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, jog VTEK skundžiamu Sprendimu pripažino, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) nuostatas. Su Sprendimu nesutinka, mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, pareiÅ¡kėjo nuomone, Sprendime VTEK nepagrįstai iÅ¡plėtė privataus intereso sÄ vokÄ , įtraukdama į jÄ ir turtinio nenaudingumo atvejį bei apribojo savivaldybės tarybos nario teisę bei pirmenybę teikti vieÅ¡ajam interesui.

Nurodo, jog jis yra J. rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos narys. 2020 m. rugpjūčio 13 d. vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl J. rajono savivaldybes 2020 metų biudžeto patikslinimo. Savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl J. rajono savivaldybes 2020 metų biudžeto patikslinimo" (toliau – ir Savivaldybės tarybos sprendimas) nusprendė patikslinti rajono savivaldybes biudžeto asignavimus, skirtus apšvietimo įrengimui (duomenys neskelbtini), skirtas lėšas, sumažinant jas 6 057 Eur. Šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijų seniūnai prašo perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas kitoms seniūnijos viešojo ūkio reikmėms. Po balsavimo Savivaldybės tarybos balsavimo iš apšvietimo (duomenys neskelbtini) įrengimui skirtų lėšų, 6 057 eurų buvo perkelti apšvietimo (duomenys neskelbtini) įrengimui.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo tėvas ir sesuo gyvena ar gyvenamÄ sias vietas deklaravo (duomenys neskelbtini). Pagal projekto pirminę techninę dokumentacijÄ , planuojamas apÅ¡vietimo įrengimas nesiektų 50 metrų Å¡ios gyvenamosios vietos.

Nurodo, kad nuo balsavimo nenusiÅ¡alino, kadangi pareiÅ¡kėjo vertinimu, tai nesukėlė interesų konflikto. VTEK, priimdama skundžiamÄ SprendimÄ , turėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir savo formuojama praktika (VTEK 2020-09-16 sprendimas dėl M. S. Nr. KS-124) nustatant, ar yra pareiÅ¡kėjo turtinė ar neturtinė nauda, t. y. nustatyti, koks buvo pareiÅ¡kėjo konkretus turtinis suinteresuotumas.

Pažymi, kad LVAT, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau ir Ä®statymas) nuostatas, nurodo, kad Ä®statymas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas pernelyg jį plečiant, privatus interesas ir asmeninis suinteresuotumas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir tiesioginis, susietas su Ä®statyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktÄ . Savo praktikoje LVAT yra nurodęs, kad vertinant interesų konflikto situacijas reikia remtis ne tik Ä®statymo 2 straipsnyje pateiktomis sÄ vokų „interesų konfliktas“, „privatÅ«s interesai“ apibÅ«dinimais, bet ir apdairumo, protingumo ir akivaizdumo kriterijais. Interesų konflikto situacijos atsiradimo hipotetiÅ¡kumas negali bÅ«ti laikomas absoliučiu, t. y. analizuojant tokios situacijos atsiradimo tikimybę kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinamos konkrečios tik Å¡iÄ situacijÄ apibÅ«dinančios faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti (arba paneigti) iÅ¡vadÄ , kad tikimybė atsirasti su atitinkamais asmenimis sietinam interesų konfliktui yra reali (LVAT 2009 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-873/2009).

PareiÅ¡kėjo vertinimu, jis negerino savo artimųjų turtinės padėties, o atvirkščiai – balsavo už tai, kad dalis gatvei, kurioje gyvena jo artimieji, skirto finansavimo bÅ«tų perduota kitai vietovei, taip pirmenybę teikdamas vieÅ¡ajam interesui ir nesusiaurindamas iki asmeninių. Remdamasis VTEK sprendimo M. S. byloje analogija paaiÅ¡kina, kad infrastruktÅ«ros darbai atliekami ne visoje gatvėje, o tik toje dalyje, kur negyvena pareiÅ¡kėjo artimieji, todėl pareiÅ¡kėjas neturi jokio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, tuo labiau, kad Å¡iems darbams skirtos lėšos buvo sumažintos 6057 eurais, nors VTEK Sprendime įrašė ne 6057 eurus, o 6057 tÅ«kstančius eurų, kurių suma, pareiÅ¡kėjo nuomone, galimai iÅ¡gÄ sdino komisijos narius, dėl ko jie priėmė nelogiÅ¡kÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Pažymi, kad iki Å¡iol J. rajono meras nėra pateikęs ir parengęs taisyklių, kurios reglamentuotų savivaldybės tarybos nario balsavimÄ esant pateiktam visos savivaldybės biudžetui ar jo daliai, o tarybos narys turi pareigÄ nusiÅ¡alinti dėl vienos ir biudžeto eilutės ar punkto balsavimo. Tokia padėtis riboja savivaldybės tarybos nario teises iÅ¡reikÅ¡ti rinkėjų valiÄ ir vykdyti jam suteiktas pareigas.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, VTEK kiekvienÄ kartÄ taiko skirtingÄ praktikÄ analogiÅ¡koms situacijoms: vienu atveju aiÅ¡kina, kad turi bÅ«ti ne tariamas, o realus viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kitu atveju – užtenka ir menamo, bet nepagrįsto interesų konflikto, trečiu atveju – net ir neigiamo interesų konflikto (kai jo nėra, bet jis gali bÅ«ti sukuriamas), o naujausias atvejis - kai asmenys, kurie turi nusiÅ¡alinti, bet jų nusiÅ¡alinimas nepriimamas politinės daugumos, nes tai sudaro grėsmę balsavimui. Tokiu atveju pažeidžiamas asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas. Be to, precedento ignoravimas, analogijos nesilaikymas, paneigia asmens teisėtų lÅ«kesčių, teisinio apibrėžtumo principÄ bei įtvirtina abejonę institucijos neÅ¡aliÅ¡kumu, nes kiekvienu atveju, kai esant panaÅ¡iai situacijai, priimami skirtingi, net ir vienas kitam prieÅ¡taraujantys sprendimai. Tai pakerta pasitikėjimÄ institucija, teisinės valstybės principu bei tikėjimÄ teisiniu pastovumu ir apibrėžtumu. PareiÅ¡kėjo nuomone, kai baudžiamas vienas asmuo, o pateisinama balsų daugumÄ turinti politinė grupė, paneigiami teisėtumo, lygybės įstatymui principai bei sudaromos prielaidos iÅ¡kreiptai demokratijai - kai balsų dauguma sprendžia, kas turi laikytis įstatymų, o kas ne, kas gali bÅ«ti baudžiamas ir kas ne, tokiu bÅ«du suformuojamas autoritarizmas - įstatymu turi laikytis tie, kas negali priimti sprendimo. Tik vienodos teisės praktikos taikymas užtikrina Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamÄ teisės prognozuotumo principÄ , su kuriuo glaudžiai yra susiję asmenų teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teismų praktikos vienodumo ir sÄ lygų pasireikÅ¡ti Å¡aliÅ¡kiems ir subjektyviems sprendimams apsunkinimo principai. Tokiu bÅ«du yra užtikrinamas asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , teismÄ ir kitas valstybės institucijas ar pareigÅ«nus reikalavimas, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje.

Atsakovė VTEK atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymi, kad Sprendime nustatytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiÅ¡kėjo privataus intereso buvimas ir kurių pareiÅ¡kėjas neginčija, yra itin aiÅ¡kios, konkrečios bei paremtos oficialiais registrų duomenimis, t. y. jog (duomenys neskelbtini) kaime J. rajone gyvena ir turtÄ nuosavybės teise valdo jam artimi asmenys. VTEK nuomone, Savivaldybės taryboje sprendžiami klausimai, susiję su konkrečios gatvės infrastruktÅ«ros gerinimu, yra laikytini bÅ«tent Å¡ioje konkrečioje gatvėje gyvenančių ir (ar) turtÄ turinčių asmenų privačiais interesais, o pareiÅ¡kėjo nurodoma teismų praktika apie tai, jog Ä®statymas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas pernelyg plačiai, nagrinėjamuoju atveju nėra laikytina reikÅ¡minga aplinkybe, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti konkretÅ«s ir faktiÅ¡kai paremti duomenys apie pareiÅ¡kėjo artimų asmenų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nuosavybės teise valdomo turto vietÄ . PareiÅ¡kėjo nurodoma teismų praktika turėtų bÅ«ti taikytina, jeigu tebÅ«tų žinoma, kad artimieji, kaip ir kiti rajono gyventojai, naudojasi (ar gali naudotis) gatve, nesant jokių kitų duomenų apie jų privatų interesÄ ir suinteresuotumÄ Å¡ios konkrečios gatvės infrastruktÅ«ra (artimieji Å¡ioje gatvėje negyvena, neturi turto, verslo interesų ir pan.).

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau ir VAAT) buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiamas VTEK 2020 m. birželio 10 priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J.“ teisėtumas ir pagrįstumas, kuriame konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, eidamas Savivaldybės tarybos nario pareigas, Savivaldybės tarybos posėdyje balsuodamas ne tik už biudžeto patvirtinimÄ , bet ir už lėšų skyrimÄ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena artimieji), nenusiÅ¡alino nuo Å¡io klausimo svarstymo, nors tokiÄ galimybę turėjo (jam buvo siÅ«loma nusiÅ¡alinti, tačiau jis atsisakė nusiÅ¡alinti) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Vilniaus apygardos administraciniame teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmetė, taip sutikdamas su vertinimu, jog pareiÅ¡kėjo dalyvavimas tvirtinant biudžetÄ , kuriame atskira eilute iÅ¡skirta gatvė, kurioje gyvena jam artimi asmenys ir dėl kurios apÅ¡vietimo yra priimamas sprendimas, prilyginamas pareiÅ¡kėjo veikimui interesų konflikto situacijoje.

Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėjas ir vėl dalyvavo Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“ priėmime, nepaisant to, kad Å¡io sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme dar nebuvo iÅ¡spręstas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo panaikinti VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J.“. Savivaldybės tarybos posėdyje pareiÅ¡kėjas komentavo minėtÄ jį VTEK sprendimÄ ir jame pateiktÄ jo elgesio vertinimÄ bei pasisakė, kad sprendžiamas klausimas (priimamas Savivaldybės tarybos sprendimas) yra identiÅ¡kas jau VTEK vertintam, todėl nenusiÅ¡alindamas jis rizikuoja vėl „bÅ«ti nubaustas VTEK“. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas suprato, jog jo dalyvavimas Savivaldybės tarybos sprendimo svarstyme ir balsavime gali bÅ«ti prilygintas veikimui interesų konflikto situacijoje, tačiau pareiÅ¡kėjas Ä®statyme nustatyta tvarka nusiÅ¡alinimo nepareiÅ¡kė.

Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėjas turėjo nusiÅ¡alinti ir nedalyvauti pirminiame etape - apÅ¡vietimo įrengimo procedÅ«ros iniciavime per Savivaldybės taryboje tvirtinimÄ savivaldybės biudžetÄ , todėl atitinkamai daro iÅ¡vadÄ , kad interesų konfliktÄ jam kelia ir kiti klausimai, kurie yra laikytini tiesiogiai susijusiais su minėtÄ ja procedÅ«ra, įskaitant ir klausimus, susijusius su jos pakeitimais, kas ir buvo atliekama Savivaldybės taryboje priimant 2020 m rugpjūčio 13 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tam tikrų biudžeto eilučių tikslinimo.

Dėl pareiÅ¡kėjo gautos turtinės ar neturtinės naudos nurodo, kad taikant Ä®statymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o Å¡iam iÅ¡kilus - nusiÅ¡alinti, svarbi tiktai aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas nenusiÅ¡alino spręsdamas klausimus, susijusius ir su jam artimų asmenų privačiais interesais, o tai, ar pareiÅ¡kėjas (ar jam artimi asmenys) gavo/negavo kažkokios naudos, Å¡ių nuostatų taikymui, pagal teismų formuojamÄ Ä®statymo nuostatų įgyvendinimo praktikÄ , teisinės reikÅ¡mės neturi.

Dėl Sprendime esančių techninio pobÅ«džio klaidų (klaidingai nurodyta keičiama lėšų suma) paaiÅ¡kina, kad Å¡i klaida niekaip neįtakoja ir nekeičia VTEK Sprendime, kuris buvo patikslintas VTEK 2021 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. KS-125, pateikto vertinimo, jog pareiÅ¡kėjas veikė interesų konflikto situacijoje, ar kad tyrimo metu buvo netinkamai įvertintos reikÅ¡mingos aplinkybės. Atsakovo vertinimu, svarbi yra ne keičiama finansavimo suma, o aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas dalyvavo ir nenusiÅ¡alino nuo Savivaldybės tarybos sprendimo svarstymo ir balsavimo, nors akivaizdžiai buvo susijęs ir su gatve, kurioje gyvena bei turtÄ turi jam artimi asmenys. Be to VTEK posėdžio metu, kuriame buvo priimamas skundžiamas Sprendimas ir kuriame dalyvavo pareiÅ¡kėjas, nebuvo akcentuojama lėšų suma, VTEK nariai buvo susipažinę su Savivaldybės tarybos sprendimu ir jo priedais, kuriame įvardinta tiksli suma.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog nebuvo gerinama artimųjų turtinė padėtis, tačiau prieÅ¡ingai - gatvei, kurioje gyvena artimieji, skirtÄ finansavimÄ balsuodamas perdavė kitai vietovei, paaiÅ¡kina, jog nagrinėjamuoju atveju aplinkybė, kad lėšų suma apÅ¡vietimo įrengimui buvo mažinama, Ä®statymo nuostatų kontekste nėra laikytina reikÅ¡minga, kadangi nepaneigia Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su artimųjų gyvenamÄ ja vieta ir iÅ¡ to kylančių jų suinteresuotumo.

Dėl pareiškėjo nurodomo VTEK 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. KS-124 „Dėl M. S.“ paaiškina, kad minėtame sprendime vertintos aplinkybės ir nustatyti faktiniai duomenys nėra identiški nagrinėjamam atvejui, o tyrimas buvo nutrauktas, kadangi tiriamasis ir jam artimi asmenys nebuvo sodininkų bendrijos, iš kurios buvo išperkamos dviejų gatvių dalys, nariais ir (ar) steigėjais, taip pat, jog finansavimas sodininkų bendrijoje esančios gatvės remontui buvo skirtas Vyriausybės nutarimu, o tiriamasis ir jo artimieji nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos sodininkų bendrijos teritorijoje. Todėl pagrindo teigti, kad VTEK, vertindama tapačias situacijas, priėmė skirtingus sprendimus ir nesivadovavo visų asmenų lygybės, nešališkumo ir kitais principais, nėra pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl VTEK Sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas, eidamas J. rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ir Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje dalyvaudamas (balsuodamas) sprendžiant klausimÄ dėl J. rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto patikslinimo, kuriuo buvo perskirstytos lėšos apÅ¡vietimo įrengimui, susijusios su (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena pareiÅ¡kėjui artimi asmenys, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019–2023 metų kadencijai išrinktas į Savivaldybės tarybos narius.

J. rajono savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje svarstė J. rajono savivaldybės 2020 m. metų biudžeto patikslinimo klausimÄ , kurio metu priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“. Å iame sprendime nurodoma, kad Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 15 punktu, nusprendžia padidinti rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto pajamų planÄ : 1) valstybės biudžeto specialiÄ ja tiksline dotacija 5 589 074 Eur, iÅ¡ jų valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti – 4 368 053 Eur, valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijoms atlikti – 100 00 Eur, pagal 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programÄ Ä¯gyvendinamųjų projektų nuosavam indėliui užtikrinti 75 000 Eur, kita – 1 046 021 Eur; dotacija iÅ¡ Europos SÄ jungos paramos lėšų – 70 860 Eur, J. globos namų pajamomis už teikiamas paslaugas įmokomis už iÅ¡laikymÄ socialinės apsaugos įstaigose – 20 000 Eur; 2) paskirstyti metų pradžios biudžetinių lėšų likutį – 169 000 Eur; 3) patikslinti rajono savivaldybės biudžeto asignavimus (priedas).

Savivaldybės tarybos Sprendimo priede „J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto asignavimų patikslinimas“, eilės Nr. 2.1. buvo siÅ«loma pakeisti asignavimus, skirtus apÅ¡vietimo (duomenys neskelbtini) gatvių įrengimui, sumažinant lėšas 6 057 Eur. Å io sprendimo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (data: 2020 m. liepos 21 d.) nurodoma, kad parengto sprendimo projekto tikslas ir uždavinys: patikslinti J. rajono savivaldybės 2020 m. biudžetÄ . AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijų seniÅ«nai praÅ¡o perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas kitoms seniÅ«nijos vieÅ¡ojo Å«kio reikmėms.

Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio protokole Nr. 2TS-5 užfiksuota, jog 30 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo. Posėdyje dalyvę keturi Savivaldybės tarybos nariai paprašė leidimo nusišalinti nuo klausimo svarstymo ir balsavimo dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pareiškėjas nuo šio klausimo svarstymo nenusišalino ir už jį balsavo. Taip pat vykusio posėdžio metu pareiškėjas pasisakė, kad nenusišalindamas nuo klausimo nagrinėjimo rizikuoja vėl būti „nubaustas VTEK“, kadangi šis klausimas yra identiškas nagrinėtam VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena jam artimi asmenys.

Komisija, patikrinusi Gyventojų registro duomenis nustatė, kad pareiÅ¡kėjo tėvas M. J. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs adresu J. r. sav., (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas, Komisijos papraÅ¡ytas nurodyti tiksliÄ savo tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) kaime (nurodyti gatvę), informavo, jog jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo sesuo G. K. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ taip pat deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).

VTEK 2020 m. gruodžio 22 d. vykusiame posėdyje pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad VTEK jau svarstė tokį patį, identiÅ¡kÄ klausimÄ , jo atžvilgiu vykdydama pirmÄ jį tyrimÄ ir pripažino, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė Ä®statymo nuostatas. Dėl priimto VTEK sprendimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , tačiau Savivaldybės taryboje sprendžiant klausimÄ dėl biudžeto patikslinimo, Å¡i byla dar nebuvo iÅ¡nagrinėta. Nurodė, kad artimųjų gyvenamoji vieta neturėjo jokios įtakos priimant sprendimÄ bei pažymėjo, kad analogiÅ¡kais atvejais VTEK priima skirtingus sprendimus, t. y. pažeidimų nekonstatuoja. Savivaldybės tarybos sprendimas nei jam, nei artimam asmeniui negalėjo sukelti interesų konflikto, kadangi apÅ¡vietimas buvo įrengiamas gatvėje, kuria naudojasi deÅ¡imtys kitų joje gyvenančių asmenų ir kuria Å¡ie asmenys patenka į savo gyvenamÄ sias sodybas, o taip pat apÅ¡vietimas nėra įrengiamas iki pat jo artimųjų namų. PaaiÅ¡kino, kad eidamas Savivaldybės tarybos nario pareigas niekada negalėjo įtakoti priimamų sprendimų nei ruoÅ¡iant klausimus darbotvarkei, nei juos pateikiant, nei svarstant klausimus ir esant opozicijoje. Aplinkybė, kad gatvėje gyvena jo artimieji, o Savivaldybės taryboje sprendžiama dėl Å¡ios gatvės apÅ¡vietimo, nėra pakankama sprendžiant dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Komisija 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad J. rajono savivaldybės tarybos narys S. J., dalyvaudamas (balsuodamas) priimant tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patvirtinimo“, kuriame 6 057 eurais buvo mažinamas skirtas finansavimas apÅ¡vietimo (duomenys neskelbtini) įrengimui, nuo jo nenusiÅ¡alindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

PareiÅ¡kėjo manymu, jis neatliko teisės aktų pažeidimų, negerino savo artimųjų turtinės padėties, kas galėjo sukelti privačių interesų konfliktÄ , o atvirkščiai – gatvei, kurioje gyvena jo artimieji, skirtÄ finansavimÄ , balsuodamas perdavė kitai vietovei, tuo pirmenybę teikdamas vieÅ¡ajam interesui ir nesusiaurindamas jo iki asmeninio. Be to pažymi, kad infrastruktÅ«ros darbai atliekami ne visoje gatvėje, o tik toje dalyje, kur negyvena jo artimieji, todėl Å¡iuo atveju jis neturi turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, o VTEK, priimdama skundžiamÄ SprendimÄ , nepagrįstai iÅ¡plėtė privataus intereso sÄ vokÄ , įtraukdama į jÄ turtinio nenaudingumo atvejį bei apribojo savivaldybės tarybos nario teisę pirmenybę teikti vieÅ¡ajam interesui.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus, pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Ä®statymo 1 straipsnis). Ä®statymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybės politikai yra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, todėl J. rajono savivaldybės tarybos nario pareigas einančiam pareiškėjui Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visa apimtimi.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas).

Aptariamo Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ . PrieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ arba kolegialiÄ valstybės ar savivaldybės institucijÄ , kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ , pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ (11 straipsnio 2 dalis). Pareigos, įtvirtintos Ä®statymo 11 straipsnyje, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje (taip, kaip ji apibrėžta Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje) yra privalomos ir turi bÅ«ti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konfliktÄ . Å io įstatymo 11 straipsnyje nurodyta intereso konflikto sÄ voka atskleistina aiÅ¡kinant jÄ kartu su Ä®statymo 2 straipsniu. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalis). PrivatÅ«s interesai apibrėžti Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalyje – tai asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. VieÅ¡ieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis).

LVAT yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino atitinkamas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo, t. y. įstatymų leidėjas, drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiškiai apibrėžė kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto situacijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-230/2013).

LVAT praktikoje pabrėžiama, jog Ä®statymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymÄ , pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konstatuoti, jog asmuo pažeidė Ä®statymÄ , pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti (2014-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1009/2014); valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, sutinkamai su Ä®statymo 1 straipsnyje įtvirtinta paskirtimi, privalo vengti net Å¡aliÅ¡kumo regimybės (2011-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011; 2013-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013).

Kaip minėta, pažeidimas Komisijos buvo konstatuotas dėl to, jog pareiÅ¡kėjas, eidamas J. rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvaudamas (balsuodamas) priimant Å¡ios tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“ dalyje, kurioje 6 057 eurais buvo sumažintas skirtas finansavimas apÅ¡vietimo (duomenys neskelbtini) (kurioje gyvena pareiÅ¡kėjo artimieji) įrengimui, nuo Å¡io klausimo svarstymo nenusiÅ¡alino ir balsavo. Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra, taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjo artimieji, t. y. tėvas ir sesuo, gyvena ar gyvenamÄ sias vietas yra deklaravę (duomenys neskelbtini), tačiau pareiÅ¡kėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde nurodo, kad interesų konflikto Å¡iuo atveju jis neįžvelgia, kadangi infrastruktÅ«ros darbai atliekami ne visoje gatvėje, o tik toje dalyje, kur negyvena jo artimieji, todėl jis neturi jokio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, be to Å¡iems darbams skirtos lėšoms buvo ne padidintos, o sumažintos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Ä®statymo reikalavimai yra formalaus pobÅ«džio, todėl vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo juos vykdė tinkamai, nebÅ«tina nustatinėti, ar iÅ¡ atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas galėtų bÅ«ti kitoks, jeigu bÅ«tų priimtas jam nedalyvaujant (LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/07). Taigi, taikant Ä®statymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o Å¡iam iÅ¡kilus - nusiÅ¡alinti, teisėjų kolegijos nuomone, yra svarbi tiktai aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nenusiÅ¡alino spręsdamas klausimus, susijusius ir su jam artimų asmenų privačiais interesais, o tai, ar pareiÅ¡kėjas (ar jam artimi asmenys) gavo/negavo kažkokios naudos, pagal teismų formuojamÄ Ä®statymo nuostatų įgyvendinimo praktikÄ Å¡ių nuostatų taikymui teisinės reikÅ¡mės neturi. IÅ¡ aptarto matyti, jog asmuo, esantis interesų konflikto situacijoje, privalo (ir privalėjo) nusiÅ¡alinti nuo bet kokio klausimo, dėl kurio susidarė (gali susidaryti ir (ar) atsirasti neÅ¡aliÅ¡kumo regimybė) interesų konfliktas, rengimo, svarstymo ar priėmimo.

Be to, LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010 yra vertinęs situacijÄ , kada atsiranda tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų prieÅ¡prieÅ¡a: viena vertus, toks asmuo turi pareigÄ atlikti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kita vertus, privalo vengti interesų konflikto. Kaip turi bÅ«ti sprendžiama Å¡i valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų prieÅ¡prieÅ¡a, yra nustatyta Ä®statyme. Pagal Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėtoji pareigų prieÅ¡prieÅ¡a sprendžiama suteikiant virÅ¡enybę pareigai vengti interesų konflikto. Teisėjų kolegijos vertinimu, savivaldybės tarybos narių pareigų vykdymas negali bÅ«ti iÅ¡keliamas virÅ¡ pareigos vengti interesų konflikto situacijos ir Ä®statymo nustatyta tvarka teikti nusiÅ¡alinimÄ .

Nagrinėjamuoju atveju skundžiamame Sprendime nustatytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiÅ¡kėjo privataus intereso buvimas ir kurių pats pareiÅ¡kėjas neginčija, teisėjų kolegijos nuomone, yra itin aiÅ¡kios ir konkrečios bei paremtos oficialiais registrų duomenimis, t. y. jog (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena ir turtÄ nuosavybės teise valdo jam artimi asmenys, Savivaldybės taryboje sprendžiami klausimai, susiję su konkrečios gatvės infrastruktÅ«ros gerinimu, yra laikytini bÅ«tent Å¡ioje konkrečioje gatvėje gyvenančių ir (ar) turtÄ turinčių asmenų privačiais interesais. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo minima teismų praktika apie tai, jog Ä®statymas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas pernelyg plačiai, nagrinėjamuoju atveju nėra laikytina reikÅ¡minga, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti konkretÅ«s ir faktiÅ¡kai paremti duomenys apie pareiÅ¡kėjui artimų asmenų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nuosavybės teise valdomo turto vietÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo minima teismų praktika turėtų bÅ«ti taikytina, jeigu bÅ«tų žinoma tik tai, kad artimieji, kaip ir kiti rajono gyventojai, naudojasi (ar gali naudotis) gatve, nesant jokių kitų duomenų apie jų privatų interesÄ ir suinteresuotumÄ Å¡ios konkrečios gatvės infrastruktÅ«ra, t. y. artimieji Å¡ioje gatvėje negyvena, neturi turto ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo artimieji, t. y. tėvas ir sesuo gyvena ar gyvenamÄ sias vietas yra deklaravę (duomenys neskelbtini), Savivaldybės tarnybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio metu pareiÅ¡kėjui buvo žinomas jo atžvilgiu priimtas VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame pateiktas pareiÅ¡kėjo elgesio vertinimas, susijęs su dalyvavimu sprendžiant klausimus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės infrastruktÅ«ros plėtros – apÅ¡vietimo įrengimo, pats pareiÅ¡kėjas Savivaldybės tarybos posėdžio metu nurodė, kad sprendžiamas klausimas yra identiÅ¡kas jau VTEK vertintam, todėl nenusiÅ¡alindamas rizikuoja vėl „bÅ«ti nubaustas VTEK“, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra įrodyti formalÅ«s viešųjų ir privačių interesų konflikto požymiai bei nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas, suvokdamas, kad gali kilti interesų konfliktas, nesiėmė Ä®statyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti, t. y. esant iÅ¡vardintoms aplinkybėms ir priimtam VTEK sprendimui, dalyvavo ir balsavo dėl finansavimo sumažinimo apÅ¡vietimo įrengimui (duomenys neskelbtini) (kurioje gyvena pareiÅ¡kėjo artimieji).

PareiÅ¡kėjas skunde ir patikslintame skunde nurodo, kad iki Å¡iol J. rajono meras nėra pateikęs ir parengęs taisykles ar reglamentÄ , kaip turi bÅ«ti balsuojama tuo atveju, jei yra pateiktas visas savivaldybės biudžetas ar jo dalis, o tarybos narys turi pareigÄ nusiÅ¡alinti dėl vienos iÅ¡ biudžeto eilutės ar punkto balsavimo. Tokia padėtis riboja tarybos nario teises iÅ¡reikÅ¡ti rinkėjų valiÄ ir vykdyti jam suteiktas pareigas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ( toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 13 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieÅ¡ pradedant svarstyti klausimÄ , kuris jam sukelia interesų konfliktÄ , privalo informuoti savivaldybės tarybÄ apie esamÄ interesų konfliktÄ , pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ ir, jeigu savivaldybės taryba nusiÅ¡alinimÄ priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimÄ . Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikÅ¡to nusiÅ¡alinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimÄ . Balsavimas dėl tarybos nario nusiÅ¡alinimo nepriėmimo vyksta prieÅ¡ pradedant svarstyti klausimÄ , kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktÄ . Duomenys apie sprendimÄ nepriimti pareikÅ¡to nusiÅ¡alinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodoma, kad savivaldybės tarybos narys privalo reglamento nustatyta tvarka informuoti merÄ ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ , pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ ir, jeigu pareikÅ¡tas nusiÅ¡alinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ . J. rajono savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto 2019 m. rugsėjo 19 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-170 (toliau – ir J. rajono savivaldybės tarybos reglamentas), 3.2.13 papunktyje yra nustatyta tarybos nario nusiÅ¡alinimo tvarka, kuri iÅ¡ esmės atkartoja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje reglamentuotÄ procedÅ«rÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes paneigia J. rajono savivaldybės tarybos reglamentas ir Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog dėl 30 darbotvarkės klausimo, kuriuo buvo sprendžiamas J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimas, posėdyje dalyvę keturi Savivaldybės tarybos nariai paprašė leidimo nusiÅ¡alinti nuo Å¡io klausimo svarstymo ir balsavimo dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto ir taryba Å¡iuos praÅ¡ymus tenkinto. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad J. rajono meras nėra pateikęs ir parengęs taisykles ar reglamentÄ , kaip turi bÅ«ti balsuojama tuo atveju, jei yra pateiktas visas savivaldybės biudžetas ar jo dalis, o tarybos narys turi pareigÄ nusiÅ¡alinti dėl vienos iÅ¡ biudžeto eilutės ar punkto balsavimo, laikytini nepagrįstais, kadangi tiek Ä®statyme, tiek Vietos savivaldos įstatyme, tiek J. rajono savivaldybės tarybos reglamente yra nurodyta, kad vengdamas viešųjų ir privačių interesų konflikto, tarybos narys turi nusiÅ¡alinti nuo svarstomo klausimo, o aplinkybę, kad gali bÅ«ti pažeisti vieÅ¡ieji ar privatÅ«s interesai, pats pareiÅ¡kėjas nurodė Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant 30 klausimÄ .

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodo, kad VTEK kiekvienÄ kartÄ taiko skirtingÄ praktikÄ analogiÅ¡kiems atvejams: vienu atveju yra aiÅ¡kinama, kad turi bÅ«ti ne tariamas, o realus viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kitu atveju užtenka ir menamo, bet nepagrįsto interesų konflikto, o trečiu atveju net ir neigiamo intereso konflikto, t. y. net kai ir jo nėra, bet jis gali bÅ«ti sukuriamas, o naujausias atvejis - kai asmenys, kurie turi nusiÅ¡alinti, bet jų nusiÅ¡alinimas nepriimamas politinės daugumos, nes tai sudaro grėsmę balsavimui. PareiÅ¡kėjas Å¡iuos argumentus grindžia VTEK 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. KS-124 „Dėl M. S.“, kuriuo tyrimas buvo nutrauktas.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Komisija, atlikdama tyrimus ir priimdama sprendimus, teisės normas aiškina ir taiko, atsižvelgdama į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedama su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas VTEK sprendimuose pateiktas elgesio vertinimas Įstatymo nuostatų kontekste, gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Tam, kad VTEK būtų pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, jog būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime nustatytos pagrindinės ir esminės faktinės aplinkybės, kuriomis konstatuotas pažeidimas, skiriasi nuo pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurios buvo vertintos VTEK 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. KS-124 „Dėl M. S.“, kadangi, visų pirma, prieÅ¡ingai nei nagrinėjamuoju atveju, M. S. ir jam artimi asmenys gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravę ne sodininkų bendrijos, kurios viena iÅ¡ gatvių buvo remontuojama, teritorijoje, visų antra, M. S. artimiems asmenims patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius turto vienetus nereikia naudotis remontuojamos gatvės atkarpa. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms t. y. konstatavus, kad pareiÅ¡kėjo tėvas ir sesuo gyvena ar gyvenamÄ sias vietas deklaravo (duomenys neskelbtini), o Savivaldybės tarybos posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl finansavimo sumažinimo apÅ¡vietimo įrengimui (duomenys neskelbtini) (kurioje gyvena pareiÅ¡kėjo artimieji), Å¡ios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su pareiÅ¡kėjo (jo artimųjų) privačiais interesais, prieÅ¡ingai nei nustatytos M. S. tyrime. Remiantis tuo, kad nurodytuose VTEK sprendimuose faktinės aplinkybės skiriasi, tiriamieji nebuvo tokioje pačioje faktinėje padėtyje, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad VTEK, vertindama tapačias (arba itin panaÅ¡ias) situacijas, taiko skirtingÄ praktikÄ analogiÅ¡kiems atvejams, priėmė skirtingus sprendimus ir nesivadovavo visų asmenų lygybės, neÅ¡aliÅ¡kumo ir kitais principais.

Nepaisant to, kad VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo pripažinusi, kad pareiškėjas, dalyvaudamas (balsuodamas) dėl (duomenys neskelbtini) (kurioje gyvena pareiškėjo artimieji) apšvietimo įrengimo finansavimo, pažeidė Įstatymo reikalavimus, o 2020 m. rugpjūčio 13 d. Savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas viso J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo klausimas, be kita ko, bus sprendžiama ir dėl jam artimų asmenų gyvenamosios teritorijos apšvietimui skirto finansavimo sumažinimo, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas suprato, kad jo dalyvavimas šio klausimo svarstyme ir balsavime gali būti prilygintas veikimui interesų konflikto situacijoje, pareiškėjas turėjo galimybę nusišalinti nuo klausimo svarstymo, taip pat turėjo galimybę už jį nebalsuoti, tačiau nusišalinimo Įstatyme nustatyta tvarka nepareiškė, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teigtina, jog Sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, jame iÅ¡dėstytos ir tinkamai įvertintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ir teisės aktų nuostatas konstatuoja, jog skundžiamo Sprendimo pareiÅ¡kėjo nurodytais argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas bei atmestinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133-134 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo S. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Tomas Blinstrubis

Beata Martišienė