e23f1f15-d81c-4409-a480-ebee16f4d5b6 · Kauno apygardos teismas

NrByla Nr. 1S-882-290/2015Proceso Nr. 1-50-1-00285-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. P. gynėjos Indrės Panavaitės skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Kalėjimų departamente (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 26 d. nutarimÄ Nr. LT-1 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , ir  n u s t a t ė : kad A.

P., nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012-09-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 ir 11 punktus, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-02 nuosprendžiu buvo pakeistas 2012-09-26 nuosprendis ir nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau neteistas.Bausmės pradžia 2014-03-12, o pabaiga 2017-02-18Komisija 2015-03-26 nutarimu Nr. LP-1 nutarė taikyti nuteistajam A.

P., lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-04-17 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl A. P. paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, padaręs iÅ¡vadÄ , kad atlikta bausmės dalis yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl lygtinis paleidimas pažeistų BVK 9 str. įtvirtintÄ teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , pažeistų visuomenės interesÄ , jog pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmės dalį kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Nuteistojo A.

P. gynėja advokatė I. Panavaitė skundžia Å¡iÄ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Panevėžio apygardos teismas 2012-09-26 nuosprendžiu A. P. pripažindamas kaltu už nusikaltimÄ bei jam skirdamas laisvės atėmimo bausmę įvertino Å¡io nuteistojo padarytos veikos pavojingumÄ ir sunkumÄ . Pažymėtina, jog Å¡is pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A.

P. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ bei joje dalyvavusius asmenis, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl kitų bendrininkų jo atžvilgiu naudotos psichinės prievartos, iÅ¡ dalies atlygino nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ . Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog A. P. vaidmuo buvo ne pagrindinis, o antraeilis, jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl kitų nusikaltimo vykdytojų Å¡io nuteistojo atžvilgiu iÅ¡sakytų grasinimų, o tai, teismo nuomone, reiÅ¡kė, jog buvo sumažinta jo galimybė pasirinkti teisėto elgesio variantÄ , t. y. jei jis nebÅ«tų buvęs verčiamas kitų asmenų nusikalsti, tai savo iniciatyva jokios nusikalstamos veikos nebÅ«tų padaręs. Pirmos instancijos teismas taip pat nustatė, jog dėl patirtų grasinimų A.

P. faktiÅ¡kai buvo verčiamas nusikalsti, nes suvokė, jog jam atsisakius paklusti nusikaltimo vykdytojų reikalavimams jį patį gali iÅ¡tikti toks pat likimas, kaip ir nukentėjusiuosius, t. y. jo gyvybė galėjo bÅ«ti atimta. Dėl nustatytų aplinkybių, o taip pat atsižvelgdamas ir į tai, jog A. P. padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti padarytÄ nusikaltimÄ , tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams padėjo surasti nukentėjusiųjų kÅ«nus, Panevėžio apygardos teismas nusprendė neskirti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti žymiai trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, nei ji (minimali riba) numatyta LR BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2014-01-02 priimtu nuosprendžiu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu A. P. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę suÅ¡velnino, paskirdamas už veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 punktuose, trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog A. P. atsakomybę už padarytÄ veikÄ Å¡velnina lengvinančios aplinkybės, kurias buvo nustatęs ir pirmos instancijos teismas, tačiau pastarasis teismas, nagrinėdamas bylÄ nustatė, jog nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė nebÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡iÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę panaikino.

Akivaizdu, jog abiejų instancijų teismai įvertino tiesiogiai A. P. padarytų nusikalstamų veiksmų sunkumÄ (faktiÅ¡kai - jo indėlį į kitų asmenų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ) bei jo paties požiÅ«rį į padarytÄ nusikaltimÄ . Dėl visų Å¡ių argumentų A. P. buvo paskirta sÄ lyginai neilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, atspindinti tiek ir jo indėlį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek ir jo asmens charakteristikÄ .Skunde nurodoma, kad teismas, nuspręsdamas netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos todėl, kad A.

P. nuteistas už labai sunkų nusikaltimÄ , ne tik turėjo formaliai konstatuoti, jog jam lygtinio paleidimo institutas netaikytinas dėl padarytos veikos pobÅ«džio, o privalėjo atsižvelgti ir į aukščiau minėtas aplinkybes, sietinas su tuo, jog Å¡io asmens dalyvavimas nusikaltimo padaryme faktiÅ¡kai buvo atsitiktinis, atsisakymas daryti nusikalstamus veiksmus galėjo sukelti grėsmę jo paties gyvybei ir pan., o tai reiÅ¡kia, jog jis nėra pavojingas visuomenei ir nelinkęs nusikalsti, ateity nusikaltimų nedarys.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Komisijos atliktas tyrimas bei rekomendacija A. P. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nes jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nepastebėta jį turint kriminalinio ir diskriminacinio elgesio nuostatų, jis bausmės atlikimo metu buvo drausmingas, nepažeidė tvarkos ir elgesio taisyklių, be to, buvo nustatyta žema jo nusikalstamo elgesio rizika (37 balai pagal OASys), turi Å¡eimÄ , su sutuoktine augina mažametį vaikÄ , su Å¡eima palaiko ryÅ¡ius, Komisijos nutarime pažymima, jog 2014-03-21 d. - 2015-03-09 d. laikotarpiu socialiniams ryÅ¡iams su Å¡eima palaikyti jam buvo suteikti 23 papildomi pokalbiai telefonu.

Jis iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios aktyviai studijavo, įgijo net kelias specialybes, kėlė kvalifikacijÄ , taip pat ir dirbo. IÅ¡ komisijos nutarimo taip pat matyti, jog jei A. P. bÅ«tų lygtinai paleistas, įsidarbintų UAB „P.“ - toje pačioje bendrovėje, kurioje dirbo ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios ir kur buvo vertinamas už savo asmenines ir profesines savybes. Å ios aplinkybės taip pat reiÅ¡kia, jog BVK 9 straipsnyje nurodytas teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principas, taip pat ir teisingumo principas A.

P. atžvilgiu kaip tik ir bÅ«tų įgyvendinti, jei bÅ«tų nuspręsta Komisijos nutarimÄ patvirtinti. Suteikus nuteistajam galimybę bÅ«ti lygtinai paleistam ir jam įsidarbinus, bÅ«tų ginami ir nukentėjusiųjų interesai, nes jis žymiai didesniu mastu galėtų atlyginti jiems padarytÄ Å¾alÄ (Å¡iÄ pareigÄ jis vykdo ir Å¡iuo metu, tačiau neturint galimybės dirbti bei gauti darbo užmokesčio, realios jo galimybės vykdyti Å¡iÄ pareigÄ yra ribotos), taip pat iÅ¡laikoma ir jo Å¡eima.Skunde remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis daroma iÅ¡vada, jog A.

P. jau atlikta visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankama, vertinant jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , asmenybę, t.y. jis nėra ir nebuvo linkęs daryti nusikalstamas veikas, jų nedarys ateityje, suprato bei įvertino jo paties atliktus veiksmus, padarė su tuo sietinas iÅ¡vadas, sukÅ«rė Å¡eimÄ , su kuria palaiko itin glaudžius ryÅ¡ius, yra pasiryžęs dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ , todėl ir visuomenės intereso gynimo požiÅ«riu yra visos sÄ lygos, leidžiančios jo atžvilgiu pritaikyti lygtinio paleidimo institutÄ .

PrieÅ¡ingas sprendimas tuo tarpu gali sudaryti iliuzijÄ , jog kaip tam tikras visuomeninis bei teisinis gėris nėra vertinamas toks asmens elgesys, kuomet jis, nors ir bÅ«damas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau pats tai objektyviai įvertina, padaro iÅ¡vadas ir aktyviais veiksmais padeda iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir jį padariusius asmenis, t. y. ne tik, kad nevengia atsakomybės, tačiau sÄ moningai padeda įgyvendinti teisingumÄ . Pernelyg griežtos bausmės tokiam asmeniui paskyrimas ar Å¡iuo atveju - lygtinio paleidimo netaikymas - kaip tik ir reikÅ¡tų, jog Å¡is institutas praranda savo prasmę, nes nuteistieji nebÅ«tų skatinami pasitaisyti, socializuotis, ateity nedaryti teisės pažeidimų.

Nuteistojo A. P. gynėjos I. Panavaitės skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta medžiaga ir įvertinęs skundo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumÄ , tinkamai įvertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurio padarymÄ atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. atitinka formalias lygtinio paleidimo sÄ lygas - atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vis dėlto, Å¡ių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimÄ probacija bÅ«tų sėkminga. Ä®statymas neįpareigoja besÄ lygiÅ¡kai visais atvejais taikyti lygtinį paleidimÄ , kai nustatomos formaliosios lygtinio paleidimo sÄ lygos.

Lygtinio paleidimo taikymas galimas tada, kai nustatomos ne tik formaliosios sÄ lygos, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Kiekvienu atveju teismas yra įpareigotas vertinti visumÄ aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadas apie tai, ar konkrečiu atveju taikomas lygtinis paleidimas neprieÅ¡taraus teisingumo principui ir, asmenį paleidžiant lygtinai neatlikus jam visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bus pasiekti bausmės tikslai, kurių buvo siekiama teismo nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę.

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, jog bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu (pakeistu aukÅ¡tesniojo teismo), nuteistajam skiriant individualizuotÄ bausmę, jau yra pasiekti. Pažymima, kad vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė bÅ«tų iÅ¡kreipta.

Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme bÅ«tų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktÄ ja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas bausmės vykdymo procese praktiÅ¡kai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokiÄ nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra bÅ«tina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.Å iuo atveju nuteistasis A.

P. bausmę atlieka už labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmes – dviejų žmonių mirtį, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. numatytas nusikaltimas yra tyčinis. A. P. už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , įvertinus aplinkybes, kurios nurodytos ir nuteistojo gynėjos I. Panavaitės skunde, buvo paskirta daug mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendžiu skirdamas 3 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas nusprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sÄ lygų suÅ¡velninimo. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – daugiau negu pusę paskirtosios bausmės dar yra didelė. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiÅ¡kai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei požiÅ«rį į taikomÄ valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu likusios bausmės dydžio vertinimu.Nors skunde akcentuojama, jog nuteistasis pagal galimybes dengia civilinį ieÅ¡kinį, išėjęs į laisvę turės didesnes galimybes atlyginti žalÄ , tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistas tik paskutiniuoju metu t. y. prieÅ¡ Komisijai pakartotinai svarstant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, pradėjo atlyginti žalÄ , per tris mėnesius atlygino apie 90 eurų, kas rodo, jog tai tik formalus nuteistojo siekis pateikti save iÅ¡ teigiamos pusės. Be to, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai t. y. dideli finansiniai įsipareigojimai; problemų minimizavimas; impulsyvumas, savitvardos praradimas situacijose, kurios klostosi nepalankia linkme.

Nors teismas vertina teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis t. y., kad turi Å¡eimÄ , palaiko artimus ryÅ¡ius, anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė (skatintas taip pat nebuvo), nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (37 balai pagal OASys), kurie be abejonės, yra labai svarbÅ«s, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nesudaro visiÅ¡ko pagrindo iÅ¡vadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikÅ¡mingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumÄ ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, kad jokio pagrindo jÄ naikinti nuteistojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas n u t a r ė : atmesti nuteistojo A.

P. gynėjos Indrės Panavaitės skundÄ ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                 Jurgis KiÅ¡kis