e23e2c63-9179-4f2f-b951-d239f7bc4eaf · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-639-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02391-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 8 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Danutės Burbulienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

V. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-129-1037/2017 pagal ieÅ¡kovės V. V. ieÅ¡kinį atsakovams N. S. ir E. S. dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – B. P. ir notaras G. P.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė I. V. V. kreipėsi į TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams N. S. ir E. S. praÅ¡ydama:

1) pripažinti 2015 m. birželio 30 d. sutartį dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos negaliojančia bei taikyti restitucijÄ ;

2) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. tarp jos motinos Z. J. (mirusios (duomenys neskelbtini) ir atsakovų sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra negaliojanti, prieštaraujanti Z. J. (ir jos įpėdinių) interesams, kadangi ši sutartis buvo sudaryta apgaule, pasinaudojant itin prasta motinos sveikatos būkle, jos pasitikėjimu, iš esmės suklystant dėl atsakovų ketinimų vykdyti sutartį, suklystant dėl sutarties esmės. Pažymėjo, kad sudarytoji sutartis neatitiko Z.

J. interesų, kadangi jai jokio iÅ¡laikymo nereikėjo, sutartis nebuvo vykdoma, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnyje ir 1.91 straipsnyje numatytais pagrindais. Atsiliepimu į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovai N. S. ir E. S. prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės teiginiai apie Z. J. tariamai iÅ¡kreiptÄ valiÄ , apgaulę ir esminį suklydimÄ dėl susitarimo sÄ lygų iÅ¡laikyti jÄ iki gyvos galvos neparemti jokiais įrodymais.

Pažymėjo, kad iniciatyvÄ sudaryti sutartį dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos ir perleisti sutartyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , rodė pati palikėja ir rentos gavėja Z. J.; sutarties sÄ lygos buvo aptartos ir palikėjai žinomos, ji jas suprato ir su jomis sutiko; sutartis buvo vykdoma tinkamai. Akcentavo, kad teisei į iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos yra bÅ«dingas asmeninis pobÅ«dis ir jos ieÅ¡kovė nepaveldėjo, o įsipareigojimai pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį yra įvykdyti. Trečiasis asmuo B.

P., atsiliepdama į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nurodė, kad su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu sutinka ir prašė pripažinti 2015 m. birželio 30 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė; sprendimui įsiteisėjus, laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi, nusprendė panaikinti; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V.

V. 11,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kokiais konkrečiais tyčiniais veiksmais pasireiÅ¡kė atsakovų apgaulė, neįrodė nei apgaulės turinio, nei jos iÅ¡raiÅ¡kos. Pažymėjo, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai apie sunkiÄ fizinę velionės sveikatos bÅ«klę taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad prieÅ¡ velionę buvo panaudota apgaulė arba ji sandorio sudarymo metu buvo nesÄ moninga ir negebėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.

Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog Z. J. būklė buvo tokia, kad ji nesuprato sudaromo sandorio esmės bei pasekmių, neįrodė, kad velionė buvo apgauta. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė Apeliantė (ieškovė) V. V. apeliaciniu skundu prašo:

1) panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės V. V. ieÅ¡kinį tenkinti;

2) priteisti iš atsakovų N. S. ir E. S. ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino civilinėje byloje esančių įrodymų, apsiribojo tik ieškovės motinos valios vertinimu pagal liudytojų parodymus, tačiau visiškai nevertino ir nepasakė dėl atsakovų elgesio, pasireiškusio prieš ir po sutarties sudarymo, kurie yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Teismas nevertino ir pačios sutarties rezultato, t. y. nevertino šalių įsipareigojimų pagal sutartį neproporcingumo, nevertino to fakto, kad sutartis neatitiko ieškovės motinos interesų.

Apgaulės panaudojimo faktÄ teismas vertino formaliai, atmestinai, todėl teismo argumentai dėl apgaulės turinio neįrodymo yra nepagrįsti ir neteisėti. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino raÅ¡ytinių civilinėje byloje esančių įrodymų, nepagrįstai ir netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad apgaulė nebuvo panaudota, neįrodžius jos turinio, tyčinių veiksmų. Atsiliepdami į apeliacinį skundÄ atsakovai prašė 2017 m. balandžio 26 d.

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovės teiginiai apie palikėjos Z. J. tariamai iÅ¡kreiptÄ valiÄ , jos apgaulę ir esminį suklydimÄ , susitarimo sÄ lygas iÅ¡laikyti jÄ iki gyvos galvos, neparemti jokiais įrodymais.              Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantės (ieÅ¡kovės) V. V. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

12. Pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , žemės sklypÄ ar kitokį nekilnojamÄ jį daiktÄ rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ ir (arba) Å¡io nurodytÄ asmenį (asmenis) iki gyvos galvos (CK 6.460 straipsnio 1 dalis). IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porÅ«Å¡is, kuriam bÅ«dingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rÅ«Å¡iniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentÄ perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens iÅ¡laikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natÅ«ra: aprÅ«pinimas gyvenamÄ ja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos bÅ«klė reikalauja, – ir jo priežiÅ«ra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti.

13. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. birželio 30 d. tarp Z. J. (perleidėjos) ir N. S. bei E. S. (įgijėjų) buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Minėtos sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad Z. J. perduoda N. S. ir E. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neatlygintinai naudotis: 1) 2/3 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

2) pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) 2/3 kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartyje nustatyta, kad N. S. ir E. S. įsipareigoja duoti nedarbingai Z. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki jos gyvos galvos pilnÄ iÅ¡laikymÄ : pirkti medikamentus, iÅ¡kviesti gydytojÄ , nuvežti į ligoninę, skalbti drabužius ir patalynę, iÅ¡virti valgyti ir suteikti visas kitas sÄ lygas reikalingas iÅ¡laikymui, prižiÅ«rėti statinius, leisti gyventi be nuomos mokesčio perleistuose statiniuose, palaidoti katalikiÅ¡kai.

Vieno mėnesio trukmės iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ . Sutartyje nurodyta, jog sutarties sudarymo metu Å¡alys pareiÅ¡kė, kad sandoris nėra sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, nesiekiant pridengti kitÄ sandorį, nėra pažeistos trečiųjų asmenų teisės, iÅ¡ esmės nėra suklysta, nėra vartojama smurto, ekonominio ar realaus grasinimo, nėra aplinkybių, kurios priverstų sudaryti sandorį labai nenaudingomis sÄ lygomis, supranta atliekamÄ notarinį veiksmÄ , yra sveiko proto ir turi tvirtÄ atmintį.

Sutartyje pažymėta, jog rentos mokėtojams pažeidus sutarties sÄ lygas, rentos gavėja turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti perduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Sutarties Å¡alims paaiÅ¡kinta, kad jos sutartyje gali numatyti galimybę iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos natÅ«ra pakeisti periodinėmis piniginėmis įmokomis, kurios mokamos iki rentos gavėjo gyvos galvos, tačiau sutarties patvirtinimo metu Å¡alys tokio pageidavimo nepareiÅ¡kė. Sutartyje pažymėta, kad Å¡alims paaiÅ¡kinti CK 6.464, 6.454 straipsniai; sutartis Å¡alių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkantį jų valiÄ bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasiraÅ¡yta.

Už Z. J., negalinčiÄ pasiraÅ¡yti dėl senatvės, jai asmeniÅ¡kai praÅ¡ant sutartį pasirašė A. Ž., dalyvaujant liudininkams A. J. ir S. J., bei N. S. ir E. S.. Sutartis patvirtinta notaro G. P.. Nustatyta, kad atsakovai už Z. J. perleistÄ turtÄ Ä¯sipareigojo jÄ iÅ¡laikyti iki gyvos galvos – teikti iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos natÅ«ra, suteikti jai gyvybiÅ¡kai svarbias paslaugas.

14. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad Z. J. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal 2002 m. kovo 19 d. testamentÄ Z. J. jai nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę su pastatais, statiniais ir kitais priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko: 2/3 dalis B. P. ir 1/3 dalį V. V..

15. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sÄ moningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo Å«kiniai, ekonominiai, buitiniai, kultÅ«riniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norÄ sudaryti sandorį. Å is žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbiÄ reikÅ¡mę turi tikslas ir motyvai. Sandorio Å¡alių valia turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatyme nustatyta forma. Å iuo atveju iÅ¡orinės valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį.

Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003).

16. CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas.

Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

17. Pagal CK 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

18. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valios susiformavimui. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieÅ¡kovė), kaip mirusiosios Z. J., įpėdinė, siekia, kad jos motinos ir atsakovų sudarytas sandoris – iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis, bÅ«tų pripažinta negaliojanti, remiantis CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose nustatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu atveju yra bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003).

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai iÅ¡spręsti ginÄÄ , remdamasis civilinėje byloje esančia medžiaga bei liudytojų parodymais, analizavo mirusios Z. J. valios formavimosi procesÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės motinos tikrasis ketinimas buvo sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sandorį tam, kad jai bÅ«tų teikiama nuolatinė priežiÅ«ra už tai perleidžiant dalį turimo turto, yra visiÅ¡kai pagrįsta ir teisėta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir 2015 m. birželio 30 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios sÄ lygos nurodo, jog iÅ¡laikymo gavėjos Z. J. sutarties sudarymo tikslas ir valios iÅ¡raiÅ¡ka – jos asmeninių poreikių tenkinimas natÅ«ra. Apeliantės (ieÅ¡kovės) motinos sudaryto sandorio, jos valios veiksmo priežastis buvo nuolatinės priežiÅ«ros poreikis, jos buitiniai poreikiai, įkainoti viena minimalia mėnesine alga. Taip pat pažymėtina, kad sudarant iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, Z.

J. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta CK 6.464 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė, ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio ir atskirų jos sÄ lygų esmę, sugebėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, suprato sandorio esmę ir jo pasekmes. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai savo įsipareigojimus pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį bÅ«tų vykdę netinkamai, todėl bÅ«tų buvę pažeisti iÅ¡laikymo gavėjos Z. J. teisėti lÅ«kesčiai ir interesai ir ji bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi pageidavimÄ nutraukti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį.

Nagrinėjamu atveju įsipareigojimai pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį buvo vykdomi konkrečiam sutartyje nurodytam asmeniui ir yra įvykdyti, prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigėsi po išlaikymo gavėjos mirties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė (ieškovė) neįrodė, kad Z. J., sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, suklydo dėl sudaromo sandorio ar buvo apgauta. Apeliantė (ieškovė) neįrodė, kokiais konkrečiais tyčiniais veiksmais pasireiškė atsakovų apgaulė ir jokių atsakovų tyčinių veiksmų nenurodė.

20. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, pateiktus paaiÅ¡kinimus, rėmėsi ne vien formalia sutarties teksto analize ar vienos ar kitos Å¡alies subjektyviu supratimu, kokia apimtimi ir forma teiktinas iÅ¡laikymas, o sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, galiojančiomis materialinės ir procesinės teisės normomis, ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti.

21. Byla apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka buvo iÅ¡nagrinėta 2017 m. rugpjūčio 22 d. 2017 m. rugpjūčio 28 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės (ieÅ¡kovės) atstovės advokatės R. E. praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Atsižvelgdamas į nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ bei faktines aplinkybes, į tai, kad apeliantės (ieÅ¡kovės) apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ji neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                             Danutė Burbulienė                                                                                             Birutė Simonaitienė