e23cbca2-d587-4cdf-95af-30e2f6999e4a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-723-330/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00179-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Montavis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1356-221/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Montavis“ ieÅ¡kinį atsakovui I.

G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Montavis“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ginčydama atsakovo Å«kininko I. G. Å«kio 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr.3.2-333 atliktÄ Ä¯skaitymÄ , kuriuo buvo įskaityta I. G. Å«kio 169 915,30 Eur skola ieÅ¡kovei į tariamai egzistuojantį I. G. Å«kio tokio paties dydžio reikalavimÄ ieÅ¡kovei dėl netinkamai atliktų statybos darbų pagal 2016-07-20 statybos darbų rangos sutartį.

IeÅ¡kovė prašė ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo pat jo sudarymo momento) bei jį panaikinti, o taikant vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo I. G. 92 399,43 Eur skolÄ , 77 515,43 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 3 326,38 Eur delspinigius, 8 835,84 Eur palÅ«kanas, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui I. G. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant atsakovui juos bet kokiu bÅ«du perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovui juos saugoti ir naudotis, o nustačius, kad atsakovas tokio turto neturi ar turi nepakankamai, areÅ¡tuoti ir jo pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ ir trečiuosius asmenis, taip pat bankų sÄ skaitose, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieÅ¡kove BUAB „Montavis“ (iÅ¡ viso areÅ¡tuojant turto už 182 077,52 Eur). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi ieÅ¡kovės BUAB „Montavis“ praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkino.

4. Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nustatė, kad Å¡ioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė pasirinko akivaizdžiai neleistinÄ ar objektyviai neįmanomÄ jos galbÅ«t pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ ir tikėtinai nepagrindė ieÅ¡kinio reikalavimų.

5. Spręsdamas klausimÄ dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės sprendimo vykdymui, teismas pažymėjo, jog pagal aktualiÄ Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl didelės sumos, nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės nepagrindžia atsakovo sÄ moningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo.

Be to, teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčijamÄ sandorį yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, todėl Å¡ios aplinkybės nenagrinėtinos sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas taipogi konstatavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡ioje byloje neatitiktų proporcingumo principo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė BUAB „Montavis“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo I.

G. atžvilgiu.

7. Kartu su atskiruoju skundu ieÅ¡kovė pateikė papildomus dokumentus – ieÅ¡kovės bankroto administratorės elektroninius laiÅ¡kus, 2018 gegužės 9 d. raÅ¡tÄ dėl dokumentų pateikimo atsakovui ir atsakovo 2018 m. gegužės 18 d. raÅ¡tÄ dėl dokumentų pateikimo ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė praÅ¡o priimti Å¡iuos naujai teikiamus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

8. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kurioje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgiama į ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . 8.2. Atsakovo nesÄ Å¾iningumas grindžiamas ne abstrakčiais teiginiais ar deklaratyviais samprotavimais, o konkrečiomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad atsakovas, atlikdamas vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Ä¯skaitymÄ po teismo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei įsiteisėjimo, suvokė, jog atlikdamas minėtÄ veiksmÄ ir nesilaikydamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumo bankroto procese, pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

IeÅ¡kovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . 8.3. Å ioje byloje ieÅ¡kinio sumos dydis turėtų bÅ«ti vertinamas kaip vienas iÅ¡ kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat pabrėžtina, kad kai ieÅ¡kinio suma yra didelė, egzistuoja tikimybė, kad asmuo, kuriam gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis ieÅ¡kovės atžvilgiu nesÄ Å¾iningai, todėl proporcingumo ar Å¡alių interesų pusiausvyros principų pažeidimai negali bÅ«ti konstatuojami.

9. Atsakovas I. G. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti atsakovui laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 11. IeÅ¡kovė BUAB „Montavis“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. elektroninius laiÅ¡kus, ieÅ¡kovės BUAB „Montavis“ 2018 m. gegužės 9 d. raÅ¡tÄ dėl dokumentų pateikimo atsakovui I.

G. bei atsakovo I. G. 2018 m. gegužės 18 d. raÅ¡tÄ dėl dokumentų pateikimo.

12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

13. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų teikusi nutarties 11 punkte išvardintus įrodymus pirmosios instancijos teismui ir jis būtų atsisakęs priimti šiuos įrodymus. Atskirajame skunde ieškovė parašė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau atskirojo skundo argumentuose nenurodė, kokias papildomas ar naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ketina įrodinėti šiais kartu su atskiruoju skundu pateiktais įrodymais. Ieškovė taip pat neatskleidė priežasčių, dėl kurių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, šioje byloje ieškovė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme būtinybės.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad nenustatyta po apskųstos nutarties priėmimo ieÅ¡kovei iÅ¡kilusi bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus, todėl juos atsisakytina priimti. Dėl apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo 15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys preliminariai pagrįstas. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tina sÄ lyga buvo nustatyta, todėl apeliacinis teismas Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako.

17. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame praÅ¡yme, tiek atskirajame skunde ieÅ¡kovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tinumo (grėsmės sÄ lygos) grindžiama ieÅ¡kinio reikalavimo sumos dydžiu, taip pat atsakovo elgesiu iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, tikėtinai patvirtinančiu jo nesÄ Å¾iningumÄ . Kaip teisingai apskųstojoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areÅ¡tui, jeigu į bylÄ nepateikiama duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).

18. Å iame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, asmens nesÄ Å¾iningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ tenka tam asmeniui, kuris praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių Å¡alies (atsakovo) turto iÅ¡saugojimas, jeigu kyla abejonių, kad Å¡is turtas gali bÅ«ti perleistas siekiant ateityje iÅ¡vengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

Tokia teismų praktikos nuostata lemia iÅ¡vadÄ , jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.

Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

19. Å ioje byloje ieÅ¡kovė savo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones negrindžia atsakovo nesÄ Å¾iningumu, susijusiu bÅ«tent su siekiu iÅ¡vengti ieÅ¡kovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymu ar su poveikiu atsakovo turtui, jį sumažinant ar apsunkinant. IeÅ¡kovė galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ grindžia tuo, jog atsakovas atliko vienaÅ¡aliÅ¡kÄ prievolių įskaitymÄ jau po teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovo elgesio vertinimas sÄ Å¾iningumo aspektu negali bÅ«ti siejamas su prievolės kreditoriui pobÅ«džiu bei ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybėmis, nes tai yra argumentai dėl ginčo esmės. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo galbÅ«t neteisėtai atlikto įskaitymo, sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Å ioje bylos proceso stadijoje tokie ieÅ¡kovės argumentai nėra aktualÅ«s, dėl jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakys priimdamas sprendimÄ dėl Å¡alių ginčo esmės.

20. Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ suponuoja grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Kaip ne kartÄ jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobÅ«džiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiÅ¡kia, jog paaiÅ¡kėjus ar iÅ¡kilus naujoms grėsmėms bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, ieÅ¡kovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).

Tokiu atveju teismas turi iÅ¡ naujo vertinti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ , nustatinėdamas, ar pakartotinio praÅ¡ymo nagrinėjimo metu egzistuoja praÅ¡yme nurodytos naujos grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

21. Kiti ieÅ¡kovės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atsisakyti priimti ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Montavis“ kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Gintaras Pečiulis