2015-12-08 Nr. BB-5061-1-41-1-00045-2009-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-518-677/2015 Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00045-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.5.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei,

gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

išteisintajam A. M.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Aušros Jovaišaitės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendis, kuriuo A. M. (A. M.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

A. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiųjų J. M., K. A., R. S., D. P., R. B., A. D., S. C., A. Ž., R. M., E. P. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 punktu, A. M. įpareigotas per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. kovo 18 d. 15.30 val. iki 2010 m. kovo 19 d. 15.55 val. (2 paras), laikant, kad atliktos keturios laisvės apribojimo dienos.

Iš A. M. nukentėjusiesiems J. M., K. A., R. S., D. P., R. B., A. D., S. C., A. Ž., R. M. ir E. P. priteista kiekvienam po 3000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 13 d. apie 12 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, ties Šiaulių geležinkelio stotimi, esančia Dubijos g. 44, prisistatė nukentėjusiesiems išgalvoto asmens vardais „Remigijumi“ ir „Egidijumi“, tiksliai tyrimo metu nenustatytu vardu ir pavarde „Kupstu“, žadėjo nukentėjusiuosius J. M., D. P., K. A., R. S., A. Ž., R. M., R. B., A. D., S. C., E. P. įdarbinti Norvegijoje, įteikė jiems į vokus sudėtus nespalvotu rašaliniu spausdintuvu pagamintus lėktuvo bilietų užsakymo lapus su nurodytu skrydžiu Nr. 1963: 2009 m. sausio 18 d. iš Rygos išvykimo laikas 23.25 val., atvykimo laikas į Bergeną – 00.25 val., kontaktinis adresas: G. R. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Lietuva (duomenys neskelbtini) ir Nr. 1672: 2009 m. kovo 14 d. iš Bergeno, išvykimo laikas 6.00 val., atvykimo laikas į Rygą – 7.00 val., žinodamas, kad realiai įdarbinti Norvegijoje galimybės neturi ir kad pagal įteiktus lėktuvo bilietų užsakymo lapus nuskristi į bilietuose nurodytą vietą nukentėjusieji realiai galimybės neturės, paėmė už įdarbinimą ir lėktuvo bilietų užsakymų lapus iš nukentėjusiųjų J. M. 3000 Lt, D. P. 3000 Lt, K. A. 3000 Lt, R. S. 3000 Lt, A. Ž. 6000 Lt, nes jis padavė pinigus už nukentėjusįjį E. P., iš R. M. 3000 Lt, R. B. 3000 Lt, S. C. 3000 Lt, A. D. 3000 Lt; taip nukentėjusiųjų Norvegijoje neįdarbindamas apgaule savo naudai įgijo bendros 30 000 Lt vertės svetimą turtą.

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Aušra Jovaišaitė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas esmingai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio nuostatas, nes teismo išvados prieštaringos, įrodymai vertinti kiekvienas atskirai, neanalizuota jų visuma, interpretuota kai kurių įrodymų prasmė, pabrėžtinai didesnė įrodomoji galia skirta A. M. parodymams ir jo alibi patvirtinančių liudytojų parodymams, nuosprendyje nepadarytos argumentuotos išvados, kurios nepaneigė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimo motyvų kaip nepagrįstų ar neteisingų.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai, nešališkai ir nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai nepatvirtina A. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, padarydamas tokias išvadas, akcentavo tik abejones dėl atskirų įrodymų patikimumo, neišnaudojo visų galimybių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, nuosprendyje neatliko bylos duomenų lyginamosios analizės, dėl to neįvertino pirmosios instancijos teisme ištirtų ir išanalizuoti įrodymų – teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo A. Ž., iš dalies nukentėjusiųjų R. B. ir R. S., kaip liudytojų apklaustų tyrėjų D. K. ir E. G. parodymų, BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka perskaitytų nukentėjusiųjų A. D., S. C., R. M., E. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, atpažinimo protokolų, akistatos protokolų, patvirtinusių nukentėjusiųjų parodymų nuoseklumą, ir tai lėmė nepagrįsto bei neteisėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą ir todėl negalėtų būti pripažinti įrodymais.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. kovo 4 d. teismo posėdžiuose, pažeisdamas BPK 192 straipsnyje įtvirtintas asmens parodymo atpažinti tvarkos nuostatas, parodė liudytojai T. V. ir nukentėjusiajam D. P. E. K., E. S. ir J. D. nuotraukas ir šiuos neteisėtai gautus duomenis pripažino A. M. nekaltumą patvirtinančiais įrodymais, nes iš dalies pripažino, kad liudytojos T. V. parodymai kelia abejonių.

Priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos motyvuotai išdėstė, vertino sujungęs į logišką seką, suabejojęs dėl atlikto asmens atpažinimo pagal nuotrauką įrodomosios reikšmės, pateikiant A. M. nuotrauką nukentėjusiesiems, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 4 dalis, ėmėsi procesinių priemonių įrodymams patikrinti (pareigūno D. K. apklausa teisme) ir nustatė, kad įrodymai gauti teisėtais būdais, t. y. tyrė bei analizavo A. M. teisinančius bei kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos išvados dėl A. M. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pasak kasatoriaus, nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kad būtent tinklalapyje www.rodyk.net įdėtame skelbime pagal nurodyto elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) adresą buvo nustatyta, kad prie šio elektroninio pašto dėžutės dažniausia buvo jungiamasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M. ir B. M.. Pateikus nukentėjusiesiems atpažinti A. M. pagal jo nuotrauką, dauguma nukentėjusiųjų jį atpažino kaip asmenį, 2009 m. sausio 13 d. įvykdžiusį nusikalstamą veiką. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcentavo nukentėjusiųjų parodymus dėl juos apgavusio asmens apibūdinimo, jo asmeninių savybių, patirties, akių spalvos neatitikties su A. M., vertindami juos su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos pateiktoje pažymoje nurodytais faktais, su A. M. pateikta UAB „Žiūra“ pažyma, taip pat nepagrįstai suabejojo nukentėjusiųjų parodymais dėl jų apklausose nurodyto tariamo asmens apibūdinimo, kai nukentėjusieji detaliai nurodė jo veido formą, smakrą, plaukų spalvą ir ilgį. Anot kasatoriaus, vertindamas šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji, kurie atpažino A. M., kaip asmenį, įvykdžiusį nusikalstamą veiką, nurodė, jog atpažįsta jį iš bendrų veido bruožų, kūno sudėjimo ir kitų požymių, tačiau neminėjo akių spalvos, taip pat nėra duomenų, kad atpažindami būtų vertinę A. M. kaip asmenį, buvusį Norvegijoje ir žinantį įdarbinimo tvarką šioje šalyje.

Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, konstatuodamas, kad nukentėjusiųjų parodymai tarpusavyje yra prieštaringi, selektyviai pasirinko atskirus įrodymus, susijusius su nukentėjusiojo J. M., K. A., D. P. ir R. S. parodymais dėl išteisintojo A. M. neatpažinimo, tačiau nepasisakė dėl pirmosios instancijos teisme ištirtų nukentėjusiojo A. Ž. parodymų, iš dalies ir nukentėjusiųjų R. B. ir R. S., kaip liudytojų apklaustų tyrėjų D. K. ir E. G. parodymų, BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka perskaitytų nukentėjusiųjų A. D., S. C., R. M., E. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, atpažinimo protokolų, akistatų protokolų, iš kurių matyti, kad A. Ž., R. B., A. D., S. C., R. M., E. P. nekilo abejonių atpažįstant A. M., kaip asmenį, kuris juos apgavo. Dėl atpažinimo iš nuotraukų procesinio veiksmo teisėtumo buvo apklaustas tyrėjas D. K., kurio paaiškinimais remiantis, teismas pripažino, kad A. M. atpažinimas iš nuotraukų yra leistinas įrodymas, tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusiųjų R. S., A. Ž., R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo iki bylos nagrinėjimo teisme, dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi, atitinka vieni kitus bei kitą bylos medžiagą, ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustų R. M., A. D., S. C., E. P. parodymai taip pat yra nuoseklūs, išsamūs ir vertinant šiuos parodymus atskirai ir kartu su kita byloje esančia medžiaga, akivaizdu, kad išteisintasis A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme, perklausius nukentėjusiojo R. B. parodymus iš teisiamojo posėdžio garso įrašo, teisėjų kolegija nepagrįstai vertino R. B. vieną pasakytą frazę, atskirdama ją nuo visų jo parodymų (nors prokurorė prieštaravo tokiam veiksmui ir prašė perklausyti visą R. B. apklausą ir vertinti išsakytą frazę bendrame parodymų kontekste), ir tuo pagrindu suabejojo, kad R. B. atpažino A. M. kaip kaltininką. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojos T. V. parodymus kaip nepakankamus konstatuoti, kad bilietą pirko A. M., neatsižvelgė į duomenų visumą, t. y. į tai, kad 2009 m. sausio 9 d. nukentėjusysis J. M. buvo susitikęs su jį 2009 m. sausio 13 d. apgavusiu asmeniu. J. M. nurodė, kad 2009 m. sausio 9 ir 13 d. buvo tas pats asmuo, vėliau šį asmenį, kaip A. M., atpažino nukentėjusieji A. Ž., R. B., A. D., S. C., R. M., E. P., todėl daroma išvada, kad 2009 m. sausio 9 d. į agentūrą „West Express“ buvo atėjęs ir bilietą pirko A. M.. Tai, kad liudytoja T. V. buvo apklausta apie šias aplinkybes po įvykio praėjus daugiau nei dvejiems metams ir A. M. atpažino kaip panašiausią į bilietą pirkusį asmenį, pasak kasatoriaus, jos parodymų patikimumo nepaneigia. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai laiku nesurinko pakankamai duomenų (nepaėmė vaizdo įrašo iš geležinkelio stoties, neatliko telefono IMEI kontrolės, nepatikrino versijos dėl E. K. sąsajos su nukentėjusiaisiais ir tiriama nusikalstama veika) ir to padaryti po įvykio praėjus daugiau kaip šešeriems metams nebėra galimybės, nėra pagrindo teigti, kad esminės bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai ar nepakankamai ir kad nesurinkta pakankamai A. M. kaltę patvirtinančių įrodymų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nėra aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, todėl turi būti panaikintas.

Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių dar kartą netiria, įrodymų nerenka ir jų iš naujo nevertina. Kasaciniame skunde yra argumentų, kuriais ginčijamos nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas, teismų išvados, susijusios su tam tikrų faktinių bylos aplinkybių konstatavimu. Taigi tokio pobūdžio argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti.

Dėl esminių BPK reikalavimų pažeidimų

Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio nuostatas, nes vertino kiekvieną įrodymą atskirai, neanalizavo jų visumos, neatsižvelgė, jos nuomone, į svarbius nukentėjusiųjų A. Ž., R. B., R. S., kaip liudytojų apklaustų tyrėjų D. K. ir E. G. parodymus, neišnaudojo visų galimybių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti.

Priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, vertino juos sujungęs į logišką seką, išdėstė motyvus.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, kas tinklalapyje www.rodyk.lt įdėjo skelbimą su pasiūlymu įdarbinti Norvegijoje, nurodydamas A. M. elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) adresą ir telefono numerį. Byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. M. naudojosi skelbime nurodytu telefono numeriu, tačiau šios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent A. M. bendravo telefonu su R. B., R. M., S. C., K. A., E. P. bei A. Ž. ir su jais susitarė susitikti Šiauliuose, automobilių stovėjimo aikštelėje prie geležinkelių stoties. 2009 m. sausio 5 d. ir 2009 m. sausio 9 d. jis susitiko su nekentėjusiais ir aptarė su jais kelionės į Norvegiją ir darbo Norvegijoje sąlygas bei susitarė dar susitikti 2009 m. sausio 13 d. Būtent A. M. 2009 m. sausio 13 d. pateikė lėktuvo bilietų užsakymo lapus nukentėjusiems, žinodamas, kad realiai juos įdarbinti Norvegijoje galimybes neturi ir pagal įteiktus bilietų užsakymo lapus nuskristi į bilietuose nurodytą vietą nukentėjusieji realiai negalės, paėmė iš nukentėjusiųjų už įdarbinimą ir lėktuvo bilietų užsakymų lapus po 3000 Lt ir taip apgaule savo naudai įgijo bendros 30 000 Lt vertės svetimą turtą. Šios instancijos teismas pripažino, kad A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę dalyvavus padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl A. M. nuteisimo naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad A. M. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

BPK 331 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Šiame skyriuje išdėstyti pagrindiniai reikalavimai nuosprendžio formai ir turiniui. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. BPK 331 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, teismo nuosprendyje dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakė, BPK 20 straipsnio 5 dalyje teisėjams nustatyto reikalavimo byloje esančius įrodymus įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeidė, taip pat, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnis, išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, todėl kasatorės argumentai dėl BPK reikalavimų pažeidimo atmestini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Aušros Jovaišaitės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Viktoras Aidukas