2015-10-21 Nr. AB-20546-3-61-3-04522-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1274-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04522-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. (K. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas K. M. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) Migracijos valdybos 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 10-SP9-69 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. M. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikinai sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad, nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies, todėl palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus negalimas. Nurodė, kad nori užbaigti studijas (duomenys neskelbtini) universitete, dėl padarytų pažeidimų gailisi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Teismas, spręsdamas prašymą, vadovavosi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5-230/2005, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007). Nustatė, kad ginčijamas atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. 10-SP9-69, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas savanoriškai išvykti iš šalies, priimtas remiantis trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Migracijos departamentas) 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-886 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui K.

M.“. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-10932-764/2015 dėl Migracijos departamento 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-886 panaikinimo. Nurodytoje byloje esanti medžiaga patvirtino, kad Migracijos departamento 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-886, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir atsižvelgus į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) pateiktą informaciją apie pareiškėjo sistemingai daromus šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, valstybės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir paskirtų baudų nevykdymą.

Vadinasi, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui nebuvo pakeistas, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 138 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 138 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymėjo, jog sprendimo išsiųsti užsienietį apskundimas savaime nesustabdo šio sprendimo vykdymo, jei išsiuntimo pagrindas yra susijęs su užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teismas konstatavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų viešąjį interesą, nes pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Atsižvelgęs į tai, teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl laikino ginčijamo sprendimo galiojimo sustabdymo.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį ir patenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendė dėl reikalavimo užtikrinimo faktiškai neturėdamas su juo susijusios medžiagos, skundžiamą nutarties dalį motyvavo paminėtoje byloje apskųstame sprendime atsakovo konstatuotais nepagrįstais ir dar teismo neįvertintais duomenimis dėl tariamos grėsmės viešajai tvarkai pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas jo atžvilgiu padarė tendencingai išankstinę, neteisėtą bei nepagrįstą išvadą. Teismas padarė klaidingą išvadą, neatsižvelgęs, jog Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato teismo nurodytų teisės pažeidimų kaip šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo rūšies. Teismas nukrypo nuo cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (taip pat administracinė byla Nr. A-506-624/2015). Jo padaryti teisės pažeidimai yra daugiau lengvabūdiško elgesio pasekmė, bet ne sistemingai siekiant pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus ir tuo siekiant sukelti realų pavojų valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Baudas moka dalimis ir mokėjimo nevengia.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.

Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai įvertino susiklosčiusią situaciją ir aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą gyventi. Teismas konstatavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų viešąjį interesą, nes pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Migracijos departamentas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, priėmė atsižvelgdamas į Policijos departamento pateiktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pažymi, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone siekiama ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, bet prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo visų galimų jam nepalankių teisinių pasekmių. Be to, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti susijusi su reikalavimu, kurį prašoma užtikrinti. Migracijos departamentas nebuvo priėmęs sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o tuo atveju, jeigu toks sprendimas bus priimtas pagal vieną iš Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, pareiškėjas, apskundęs tokį Migracijos departamento sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, galės prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje konkrečioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 10-SP9-69 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. M. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nuspręsta įpareigoti pareiškėją, (duomenys neskelbtini) pilietį, savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2015 m. spalio 1 d. (1 p.) (pratęsta iki 2015 m. spalio 31 d.); įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies (2 p.), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatytą ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pareiškėjas būtinybę užtikrinti reikalavimą iš esmės motyvuoja tuo, jog, nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies, todėl palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus negalimas. Įvertinus pareiškėjo argumentus, negalima daryti išvados, kad, nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Pareiškėjas iš esmės reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų nuo galimų jo teisių pažeidimų, tačiau tokiu pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma. Kaip paminėta, pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį yra realiai gresiantis teismo sprendimo įvykdymo negalimumas ar ženklus jo įvykdymo pasunkėjimas, jeigu tokios priemonės nebus pritaikytos. Nėra realios grėsmės pareiškėjui palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Reali grėsmė kiltų Migracijos departamentui priėmus sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iš esmės pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. M. (K. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė