e23914c0-182f-4c9d-96ed-e9672e436851 · Å iaulių apylinkės teismas

?2-41-215/2017Civilinė byla Nr. 2-7585-1079/2018 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00437-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 2.5.9; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 23 d. JoniÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai MikalajÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. J., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, trečiajam asmeniui notarei Gražinai Butienei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir termino kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pripažinti negaliojančiu vienaÅ¡alį sandorį – 2017 m. nežinomos dienos valstybės įmonės Turto bankas praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ N. K. valdytÄ turtÄ ; pripažinti negaliojančiu 2017 m. balandžio 20 d.

JoniÅ¡kio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), liudijantį, kad valstybei paveldėjimo teise pereina 50,44 kvadratinių metrų bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ Ä¯statymu nustatytÄ terminÄ kreiptis su pareiÅ¡kimu pas notarÄ dėl palikimo priėmimo; priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė atsisakė reikÅ¡tų reikalavimų atsakovės valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atžvilgiu. IeÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) JoniÅ¡kio mieste mirė jos tėvas – N. K.. 2005 m. liepos 21 d. jis surašė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , kuris jam priklausys mirties dienÄ , jis paliko savo dukrai ir ieÅ¡kovės seseriai A. S.. Registrų centro duomenimis, jos tėvui jo mirties dienÄ priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kimu tėvas panaikino testamentÄ .

Apie tokį sprendimÄ ir veiksmÄ ieÅ¡kovei nebuvo žinoma iki tol, kol sesuo nepranešė jai, jog palikimo nepriėmė. 2017 m. rugpjūčio 28 d. sesuo pateikė notarei pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad po tėvo mirties per tris mėnesius ji palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų į turtÄ neturi. Sesuo pranešė jai, kad ji gali pasinaudoti savo teise priimti palikimÄ pagal įstatymÄ , nes yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Pradėjus tvarkyti palikimo priėmimo reikalus paaiÅ¡kėjo, kad jos gimimo liudijime tėvu yra įraÅ¡ytas ne mirusysis N. K., tačiau iÅ¡galvotas ir neegzistuojantis asmuo, todėl kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. 2018 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-284-874/2018 buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad mirusysis N. K. yra jos tėvas pagal kilmę. 2017 m. balandžio 20 dienÄ JoniÅ¡kio rajono notarų biuro notarė G.

Butienė iÅ¡davė Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , kuriame nurodė, kad jos tėvo valdytas nekilnojamas turtas, esantis aukščiau nurodytu adresu, paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybės nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre, kur nurodyta, kad turto patikėjimo teise jį valdo valstybės įmonė Turto bankas. Nurodė, kad valstybės įmonės Turto banko elgesys – praÅ¡ymas iÅ¡duoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nes pareiÅ¡kėjos sesers teisė paveldėti pagal testamentÄ buvo iÅ¡vieÅ¡inta.

Valstybės įmonė Turto bankas turi visas galimybes ir teises patikrinti vieÅ¡uosius registrus ir patikrinti visas aplinkybes, susijusias su potencialiais paveldėtojais. Institucija privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tikrai jos sesuo nenori pasinaudoti paveldėjimo teise pagal įstatymÄ ir ar nėra kitų pretendentų į palikimÄ , kurie galėtų jį priimti pagal įstatymÄ . Tokių veiksmų nebuvo atlikta, todėl laikytina, kad vienaÅ¡alis sandoris – pareiÅ¡kimo iÅ¡duoti atitinkamÄ teisę patvirtinantį liudijimÄ pateikimas notarui buvo atliktas pažeidžiant atidumo, rÅ«pestingumo ir atsakingumo principus, atsakovė pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir gerÄ moralę.

Esant tokiai teisinei situacijai iÅ¡kyla pagrindas naikinti vienaÅ¡alį sandorį arba pripažinti jį niekiniu ex officio. IeÅ¡kovei faktas, kad tėvo palikimÄ perėmė valstybė, tapo patikimai žinomas 2017 m. liepos 21 d., kai gavo informacijÄ iÅ¡ valstybės įmonės „Registrų centras“ Å iaulių filialo. Turi pagrindÄ ginčyti institucijos, atstovaujančios valstybę, veiksmus ir iÅ¡duotÄ Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , nes CK 5.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal įstatymÄ paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Teismui panaikinus vienaÅ¡alį sandorį bei Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovės veiksmų priimant tėvo palikimÄ . Teigė, jog terminas priimti palikimÄ yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirma, ieÅ¡kovė nieko nežinojo apie tėvo valdytÄ turtÄ , nes iki jo mirties santykių praktiÅ¡kai nepalaikė ir ji nežinojo, kad jis asmeninės nuosavybės teise turi turto. Antra, iki tol, kol sesuo nepranešė, kad ji notariÅ¡kai atsisakė priimti palikimÄ , ieÅ¡kovei nebuvo žinomos jokios aplinkybės, susijusios su testamento sudarymu ir jo panaikinimu.

Jos aktyvÅ«s veiksmai buvo pradėti tik po Å¡ios informacijos gavimo. Tačiau reikalų tvarkymÄ itin lėtino galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį atitinkamus duomenis gali gauti tik patys piliečiai, jų įgalioti asmenys, arba palikimÄ priėmę asmenys. Trečia, iÅ¡kilo bÅ«tinybė nustatinėti ieÅ¡kovės ir tėvo giminystės ryšį, ir Å¡is procesas užėmė santykinai nemaÅ¾Ä laiko tarpÄ , nes buvo atliekamos ir ekspertizės. Todėl įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovės valios.

Pažymėtina, kad dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreipėsi iÅ¡ karto, kai gavo atitinkamus vieÅ¡o registro duomenis. Atsakovė valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau iki nurodyto termino ieÅ¡kovė nesikreipė dėl palikimo priėmimo. CK 5.57 straipsnyje yra numatyta galimybė kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ palikimui priimti, konkrečiai nenurodo kokius aktyvius veiksmus atliko po palikėjo mirties per CK nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat Å¡iuo metu byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina bylai reikÅ¡mingos aplinkybės apie tai, kad po palikėjo mirties ieÅ¡kovė elgėsi kaip jo turto savininkė ir ketino priimti palikimÄ . Be to, atsakovė 2016 m. gruodžio 17 d. gavo UAB „JoniÅ¡kio butų Å«kis“ raÅ¡tÄ , kuriame buvo nurodyta, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo niekas nesikreipė.

Pagal 2017 m. sausio 12 d. suformuotÄ testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä duomenų apie jame įregistruotÄ N. K. palikimo priėmimo faktÄ nebuvo, todėl atsakovė privalėjo atlikti jai įstatymu nustatytas funkcijas. Atsakovei 2017 m. balandžio 20 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo metu N. K. priklausęs 50,44 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės nebuvo priimtas faktiniu valdymu, todėl yra akivaizdu, jog per CK nustatytÄ terminÄ paveldėtojams pagal įstatymÄ nesikreipus dėl minėto turto paveldėjimo į notarÄ ir Å¡io turto nepriėmus faktiniu valdymu, mirusiojo turtÄ turėjo teisę paveldėti valstybė. 2017 m. balandžio 20 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas atsakovei, kaip valstybę atstovaujančiam subjektui, buvo iÅ¡duotas pagrįstai.

Atsakovė, kaip valstybės institucija, neatliko jokių prieÅ¡taraujančių teisės aktams veiksmų, kurie bÅ«tų galėję pažeisti ieÅ¡kovės interesus. Atsakovė gavo praneÅ¡imÄ apie per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepriimtÄ mirusiojo N. K. palikimÄ , todėl ji turėjo atlikti jai įstatyme nustatytas funkcijas. Atsižvelgus į tai, kad civilinė byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors bÅ«du pažeidė ieÅ¡kovės teises), ieÅ¡kovės reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį palaikė ir paaiÅ¡kino, kad nori priimti po tėvo mirties likusį palikimÄ ir siekia, kad bÅ«tų panaikintas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Jis buvo sudaręs testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko jos seseriai, bet vėliau tėvas testamentÄ panaikino. Apie testamento panaikinimÄ ji sužinojo 2017 m. pavasarį ar vasarÄ . Po tėvo mirties likusio buto niekas neprižiÅ«rėjo, susidarė skolos apie 200 Eur UAB „JoniÅ¡kio butų Å«kiui“, todėl sesuo palikimo atsisakė ir pasiÅ«lė jai tvarkytis paveldėjimÄ .

Nuo 2017 m. balandžio mėnesio, kai sesuo pasakė, kad palikimo atsisakys, ji kreipėsi į UAB „JoniÅ¡kio butų Å«kį“ ir per du mėnesius sumokėjo skolas, pradėjo mokėti mokesčius už butÄ , Å¡iuo metu jį tvarko ir prižiÅ«ri. Ji iki Å¡iol kiekvienÄ mėnesį moka apie 15 Eur mokesčių už buto administravimÄ . UAB „JoniÅ¡kio butų Å«kis“ siunčia jai elektronines sÄ skaitas. Namuose turi elektros knygutę, moka už suvartotÄ elektros energijÄ . Centrinio Å¡ildymo bute nėra, vanduo neÅ¡amas iÅ¡ Å¡ulinio.

Tada, kai pirmÄ kartÄ kreipėsi į UAB „JoniÅ¡kio butų Å«kį“, nežinojo, kad butas priklauso valstybei, UAB „JoniÅ¡kio butų Å«kis“ jai to nepasakė, liepė mokėti skolas. Kai jai tapo žinoma, kad sesuo palikimo nepriėmė, ji iÅ¡ karto kreipėsi į notarę, kuri paaiÅ¡kino, kad palikimas perėjo valstybei. Ji paveldėjimo nesitvarkė anksčiau, nes nežinojo, kad panaikintas testamentas, prieÅ¡ mirtį tėvÄ prižiÅ«rėjo sesuo, galvojo, kad ji priims palikimÄ .

Sužinojusi, kad sesuo buto atsisakys, kreipėsi į notarÄ , po to į advokatÄ ir mokėjo UAB „JoniÅ¡kio butų Å«kiui“ skolas. Taip pat kreipėsi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, nes jos gimimo liudijime buvo nurodyti neteisingi duomenys apie tėvÄ . Šį juridinį faktÄ nustatinėjo, kad galėtų kreiptis dėl palikimo priėmimo. Jos tėvai nebuvo susituokę, tėvas juos paliko, kai ji buvo maža. Ji augo be tėvo, su juo jokių santykių nepalaikė, 2017 m. pirmÄ kartÄ sužinojo, kad tėvas turėjo turto.

Žinojo, kur tėvas gyvena, bet kad turi turto, nesidomėjo. Jei bÅ«tų anksčiau žinojusi, kad testamentas panaikintas, bÅ«tų anksčiau tvarkiusi palikimo priėmimÄ . Jos sesuo ir brolis raÅ¡tu atsisakė palikimo. IeÅ¡kovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės tėvas su Å¡eima nustojo gyventi nuo tada, kai ji buvo mažametė, jis nesirÅ«pino, kad bÅ«tų pripažinta jo tėvystė, ieÅ¡kovės gimimo liudijime tėvu buvo nurodytas neegzistuojantis asmuo – „N. P.“, t. y. vardas buvo nurodytas tikras, o pavardė motinos. 2017 m. pavasarį ar vasaros pradžioje iÅ¡ savo sesers gavusi informacijÄ , kad tėvas mirė ir sesuo palikimo nepriėmė, ieÅ¡kovė kreipėsi į notarÄ , kuris nurodė, kad ji negali pretenduoti į palikimÄ , nes dokumentuose nesimato jos giminystės ryÅ¡io.

Ji kreipėsi teisinės pagalbos ir buvo kreiptasi į teismÄ dėl giminystės ryÅ¡io nustatymo. Buvo atliktos ekspertizės bei giminystės ryšį patvirtino jos sesuo A. S., ieÅ¡kovės praÅ¡ymas buvo patenkintas. 2017 m. liepos mėnesį buvo iÅ¡reikalauti atitinkami duomenys iÅ¡ vieÅ¡ojo registro ir tapo aiÅ¡ku, kad valstybė yra turto paveldėtoja. Notarei pateikus teismui dokumentus, tapo aiÅ¡ku, kada valstybė kreipėsi į notarÄ ir koks dokumentas turėtų bÅ«ti naikinamas pagal ieÅ¡kinį. 2017 m. pavasarį ar vasaros pradžioje sužinojusi, kad tėvas turi nekilnojamojo turto ir ji gali realizuoti teisę į palikimÄ , ieÅ¡kovė elgėsi pakankamai rÅ«pestingai – kreipėsi ir į UAB „JoniÅ¡kio butų Å«kį“, kuris nurodė jai mokėti skolas, nepatikrinęs viešųjų registrų informacijos.

Dalis duomenų, kad ieÅ¡kovė moka mokesčius už butÄ , yra byloje, papildomų duomenų pateikti nereikia, nes byloje nesiekiama nustatyti, kad palikimÄ ji priėmė faktiniu valdymu. Atsakovė, kreipdamasis į notarÄ 2017 m. vasario mėnesį dėl palikimo perėjimo valstybei iÅ¡davimo, neatliko visų veiksmų, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, jog N. K. panaikinus testamentÄ , yra kokių nors įpėdinių pagal įstatymÄ ir ar tikrai jie atsisako savo teisės į palikimÄ . Duomenys apie A. S. ir A.

P. vieÅ¡ajame registre bÅ«tų rasti, nes asmens dokumentuose tėvas nurodytas N. K.. Atsakovė galėjo su jais susisiekti. Valstybės įmonė Turto bankas, neradęs įrašų apie pateiktus praÅ¡ymus dėl palikimo priėmimo, pats pateikė tokį praÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovei neturint pakankamos informacijos ir taip veikiant atsakovei, ieÅ¡kovė prarado galimybę įrodyti juridinius faktus, todėl jai tenka ginčyti vienaÅ¡alį sandorį, naikinti teisinę registracijÄ ir kreiptis pas notarÄ dėl palikimo priėmimo, atnaujinus terminÄ .

Valstybė nėra suinteresuota perimti fizinių asmenų turtÄ , kada yra teisėti palikuonys. Prašė pripažinti negaliojančiais vienaÅ¡alius sandorius, t. y. 2017 m. vasario 17 d. valstybės įmonės Turto banko praÅ¡ymÄ notarų biurui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo; 2017 m. balandžio 20 d. notarės iÅ¡duotÄ Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , kuris liudija kad valstybei pereina minėtas N. K. valdytas turtas; ir atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ kreiptis pareiÅ¡kimu į notarÄ dėl palikimo priėmimo; iÅ¡spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei.

Atsakovės valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėta atsakovės valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo notarė Gražina Butienė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, yra jos praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėta trečiajam asmeniui notarei Gražinai Butienei nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės, jos atstovo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) JoniÅ¡kio mieste mirė N. K. (b. l. 3); 2018 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-284-874/2018 nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad N. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės V. J. (iki santuokos – P.) tėvas pagal kilmę (b. l. 6-7); iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad N. K. nuosavybės teise turėjo 50,44 kv. m. butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43); 2005 m. liepos 21 d.

N. K. surašė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , kuris jam priklausys mirties dienÄ , paliko savo dukrai ir ieÅ¡kovės seseriai A. S.; testamentas panaikintas 2013 m. spalio 10 d. (b. l. 8); 2017 m. sausio 12 d. Testamentų registro duomenimis, Testamentų registre nebuvo registruotų N. K. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų (b. l. 66); valstybės įmonė Turto bankas 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. (15.23-21)SK4-1949 kreipėsi į JoniÅ¡kio rajono notarų biurÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo (b. l. 69); 2017 m. balandžio 20 d.

JoniÅ¡kio rajono notarų biuro notarė Gražina Butienė iÅ¡davė Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , kuriame nurodyta, kad N. K., mirusio (duomenys neskelbtini), turtas paveldėjimo teise pereina valstybei; paveldimÄ turtÄ sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-14); 2017 m. gegužės 3 d. Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. TP1-826/447052 butas perduotas valstybei (b. l. 27); Nekilnojamojo turto registre aukščiau paminėtas butas kaip valstybės nuosavybė įregistruota 2017 m. gegužės 22 d. (b. l. 16); 2018 m. birželio 13 d.

Testamentų registro iÅ¡raÅ¡e matyti palikėjo N. K. palikimo priėmimo data – 2017 m. kovo 1 d., bei palikimo įregistravimo Testamentų registre data – 2017 m. kovo 2 d (b. l. 26); 2018 m. rugpjūčio 28 d. A. S. pareiÅ¡kimu atsisakė N. K. palikimo (b. l. 9); iÅ¡ „Swebank“ AB banko sÄ skaitos, priklausančios V. J., iÅ¡raÅ¡o matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. V. J. yra sumokėjusi UAB „JoniÅ¡kio butų Å«kis“ 158,60 Eur už suteiktas paslaugas bei kaupiamÄ sias lėšas (b. l. 11).

CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, jog apie tai, kad palikimÄ , atsiradusį po tėvo mirties, perėmė valstybė, ieÅ¡kovei tapo patikimai žinoma 2017 m. liepos 21 d., gavus informacijÄ iÅ¡ VÄ® „Registrų centro“ Å iaulių filialo (b. l. 15).

IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2018 m. gegužės 11 d. (b. l. 1-2), todėl yra pagrindas pripažinti, kad terminas ieÅ¡kiniui reikÅ¡ti nepasibaigęs (nepraleistas), teismas ieÅ¡kinį priėmė ir civilinę bylÄ nagrinėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas paveldėjimo teisės taikymo praktikÄ â€“ konkrečiai aiÅ¡kindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iÅ¡ jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminÄ palikimui priimti.

Termino pratęsimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminÄ , įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, jog toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iÅ¡ jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.8 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009, Teismų praktika Nr. 32/2009).

Dėl paminėto, tik pratęsus terminÄ palikimui priimti, gali bÅ«ti ginčijamas palikimo perėjimo valstybei teisėtumas, todėl nagrinėjamos bylos kontekste teismas pirmiausia sprendžia termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) klausimÄ . Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas dviem bÅ«dais – pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir Å¡is terminas nėra naikinamasis. Ä®pėdiniui praleidus terminÄ palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), yra svarbu nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kurias jis nurodo svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ , vertinti ar jos yra tikrai svarbios pateisinant termino praleidimÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (atnaujinimo). Teismas turi ne tik vertinti objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai kiek jis praleistas, bet ir kitas priežastis dėl kurių asmuo laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo.

Priežasčių svarbumas siejamas ir su paties pareiÅ¡kėjo elgesiu, tai yra bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip apdairus ir rÅ«pestingas bei sÄ Å¾iningas asmuo ar prieÅ¡ingai savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-182-421/2016). Kaip jau minėta, N. K. mirė (duomenys neskelbtini). TÄ dienÄ atsirado palikimas ir trijų mėnesių terminas jam priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė V. J. yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ .

Jos sesuo A. S. ir brolis A. P., kurie irgi yra N. K. vaikai, taip pat yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. IeÅ¡kovės sesuo A. S. notaro patvirtintu 2017 m. rugpjūčio 28 d. pareiÅ¡kimu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui N. K. palikimo per tris mėnesius nepriėmė ir pretenzijų į turtÄ neturi (b. l. 9). IeÅ¡kovės brolis A. P. Å¡ioje civilinėje byloje pateikė pareiÅ¡kimÄ , nurodydamas, kad po tėvo N. K. mirties į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, faktiniu valdymu palikimo nepriėmė ir neketina į jį pretenduoti, prašė bylÄ nagrinėti jo neįtraukiant į civilinį procesÄ (b. l. 50).

Byloje nustatyta, kad N. K. buvo sudaręs testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko ieÅ¡kovės seseriai A. S., bet vėliau ieÅ¡kovės tėvas testamentÄ panaikino. Kaip nurodė ieÅ¡kovė, tėvÄ iki mirties prižiÅ«rėjo jos sesuo, ieÅ¡kovė su tėvu nebendravo, artimų ryÅ¡ių nepalaikė, apie tėvo nuosavybės teise valdytÄ butÄ nežinojo. 2017 m. pavasarį jos sesuo A. S. jÄ informavo apie testamento sudarymÄ ir jo panaikinimÄ bei apie tai, kad sesuo palikimo nepriėmė, po tėvo mirties už jam nuosavybės teise priklausiusį butÄ susidarė skolos, todėl sesuo neketina kreiptis dėl palikimo priėmimo.

IeÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta pasinaudoti Å¡ia teise. Tuomet ieÅ¡kovė ėmėsi aktyvių veiksmų savo paveldėjimo teisei į N. K. turtÄ realizuoti: ne tik kreipėsi į notarÄ , bet ir ėmė rÅ«pintis po tėvo mirties likusiu butu – sumokėjo už jį susidariusias skolas, kÄ patvirtina 2017 m. balandžio 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 28 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė nuo 2017 m. balandžio 14 d. pradėjo mokėti mokesčius UAB „JoniÅ¡kio butų Å«kiui“ už suteiktas paslaugas ir kaupiamÄ sias lėšas (b. l. 11).

IeÅ¡kovei renkant dokumentus apie paveldimÄ turtÄ , valstybės įmonė Registrų centras 2017 m. liepos 21 d. raÅ¡tu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. balandžio 20 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo valstybė, ir jį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas. IeÅ¡kovė operatyviai kreipėsi teisinės pagalbos ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2017 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-2554-14916 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ jai paskirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo (b. l. 17-18).

Å ios aplinkybės rodo, jog ieÅ¡kovė sužinojusi apie jos tėvo valdytÄ turtÄ bei tai, jog ieÅ¡kovės sesuo neketina priimti tėvo palikimo aktyviais veiksmais pradėjo siekti įgyvendinti savo teisę į palikimÄ . Kadangi ieÅ¡kovės gimimo liudijime tėvu buvo įraÅ¡ytas fiktyvus asmuo „N. P.“, todėl siekiant kreiptis į teismÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, iÅ¡kilo bÅ«tinybė pirmiausia inicijuoti procesÄ dėl giminystės ryÅ¡io su N. K. nustatymo.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 3 d. teisme gautas pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-284-874/2018 nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad N. K. yra ieÅ¡kovės tėvas pagal kilmę. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ mirusiojo valiÄ ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų.

Å ios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimÄ , paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė siekia paveldėti savo artimo giminaičio – tėvo palikimÄ , kurį pagal įstatymÄ turi teisę paveldėti. Teismai turi ieÅ¡koti teisingo pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.

Jis nustatomas atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiÅ¡kėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-319-695/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-191/2012; kt.). Ä®vertinęs byloje nurodytas priežastis ir įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas manyti, jog pagrindinė termino priimti palikimÄ praleidimo priežastis buvo tai, kad ieÅ¡kovė nežinojo, jog jos mirusio tėvo N. K. vardu yra įregistruota turto ir Å¡io turto nustatytais terminais po jo mirties nepriėmė jį slaugiusi ir artimus santykius su juo palaikiusi ieÅ¡kovės sesuo A.

S.. Be to, paaiÅ¡kėjus, jog ieÅ¡kovės turimi dokumentai nepatvirtina ieÅ¡kovės ir mirusiojo N. K. giminystės ryÅ¡io, ieÅ¡kovė turėjo teisme inicijuoti dar vienÄ bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog N. K. yra jos tėvas pagal kilmę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad egzistavo ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, nes ieÅ¡kovė sužinojusi apie galimybę paveldėti tėvo turtÄ aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti savo teisę į palikimÄ ir nors ieÅ¡kinys, dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir termino priimti palikimÄ atnaujinimo, teismui paduotas tik 2018 m. gegužės 11 d., tai nepaneigia aktyvių pačios ieÅ¡kovės veiksmų, siekiant įgyvendinti savo teisę priimti palikimÄ , ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo vertinimu, terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Svarbu pažymėti, kad po N. K. mirties tiek ieÅ¡kovės sesuo, tiek brolis dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir aiÅ¡kiai nurodė, kad į palikimÄ nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju palikimÄ priėmė ne fiziniai asmenys, bet palikimas perėjo Lietuvos valstybei, kuri yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Pastarajai paveldėjus N. K. turtÄ , Å¡is nėra perleistas jokiems sÄ Å¾iningiems tretiesiems asmenims, todėl palikimo priėmimo termino atnaujinimas iÅ¡ esmės valstybei ar jokiems kitiems tretiesiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių.

PrieÅ¡ingai, atnaujinus ieÅ¡kovei terminÄ palikimui priimti, bÅ«tų užtikrinti protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėta paveldėtoja – mirusiojo N. K. dukra galėtų priimti savo tėvo palikimÄ . Kitu atveju, ieÅ¡kovė patirtų materialinių nuostolių, nes butÄ paveldėjus valstybei, ji nežinodama padengė visus buto komunalinių mokesčių įsiskolinimus, toliau butu rÅ«pinasi ir jį iÅ¡laiko. Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, pripažintina, jog ieÅ¡kovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumÄ ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). BÅ«tent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimÄ valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiÅ¡kimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis).

Ä®statyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, iÅ¡duodant jai paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, nelaukdama, kol sueis aÅ¡tuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. O kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingÄ terminÄ tai iÅ¡siaiÅ¡kintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Pagal suformuotÄ Kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kinį dėl liudijimo nuginčijimo gali reikÅ¡ti įpėdinis, kuris pretenduoja į palikimÄ ir kuris įstojo į paveldėjimo teisės santykius (CK 5.50 straipsnio 1-2 dalys) arba iÅ¡ jų nebuvo pasitraukęs tokiais pagrindais dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta. Teismui atnaujinus terminÄ ieÅ¡kovei V. J. priimti po tėvo N. K. mirties atsiradusi palikimÄ , yra pagrindas teigti, jog V. J. yra asmuo, įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini)) ir iÅ¡ jų nebuvo pasitraukęs, ir tai sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti bei duoda pagrindÄ ieÅ¡kovę laikyti asmeniu, pretenduojančiu priimti palikimÄ , bei suteikia jai teisę (galimybę) ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009, Teismų praktika Nr. 32/2009).

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimÄ priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetÄ teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimÄ per įstatyme nustatytÄ terminÄ toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis).

Å iuo atveju, ieÅ¡kovė yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymÄ prieÅ¡ Lietuvos valstybę paveldėti N. K. turtÄ . Be to, Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Atsakovė nurodė, jog nesant duomenų apie N. K. palikimo priėmimo fakto, privalėjo inicijuoti palikimo priėmimÄ valstybės vardu, dėl to paveldėjimo teisės liudijimas valstybei buvo iÅ¡duotas pagrįstai. Byloje nustatyta, kad atsakovė gavusi iÅ¡ UAB „JoniÅ¡kio butų Å«kis“ praneÅ¡imÄ , kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo niekas nesikreipė ir nustačiusi, kad po N. K. mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tu kreipėsi į JoniÅ¡kio rajono notarų biurÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ . 2017 m. balandžio 20 d.

JoniÅ¡kio rajono notarų biuro notarė Gražina Butienė iÅ¡davė Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , kuriame nurodyta, kad N. K., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise pereina valstybei. Å iuos du dokumentus – atsakovės 2017 m. vasario 17 d. praÅ¡ymÄ ir notarės iÅ¡duotÄ 2017 m. balandžio 20 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiais. Kaip minėta anksčiau valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta ar nėra turto įpėdiniu.

Teismo vertinimu byloje nėra duomenų, jog buvo imtasi maksimalių pastangų surasti N. K. artimuosius giminaičius (pvz. nebuvo kreiptasi į Gyventojų registrÄ ), siekiant nustatyti galimus paveldėtojus ir iÅ¡siaiÅ¡kinti jų ketinimus paveldėti ginčo turtÄ . Be to, dar nesant iÅ¡duotam palikimo perėjimo valstybei liudijimui ieÅ¡kovė pradėjo rÅ«pintis mirusiojo N. K. turtu, kas patvirtina, jog valstybės institucijos neatsižvelgė ir neįvertino, jog Å¡iuo atveju gali bÅ«ti ir pirmesnės eilės įpėdinių paveldint mirusiojo N. K. turtÄ .

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog valstybei paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas, nepriklausomai nuo to, jog yra pirmesnės eilės įpėdinė, turinti teisę į palikimÄ , t. y. ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė savo teisės kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jai tenkantį palikimÄ nėra įgyvendinusi. Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų priėmusi palikimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikusi palikimo vietos atsiradimo notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, atsakovei nebÅ«tų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimÄ valstybės vardu.

Teismui atnaujinus dėl svarbių priežasčių praleistÄ terminÄ ieÅ¡kovei priimti palikimÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi Å¡iuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo iÅ¡duotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė.

Pagrindo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumÄ , todėl yra teisinis pagrindas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, 2017 m. vasario 17 d. atsakovės valstybės įmonės Turto banko pateiktas praÅ¡ymas notarei dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo, kaip vienaÅ¡alis sandoris (CK 1.63 straipsnio 1 ir 2 dalys), laikytinas prieÅ¡taraujančiu imperatyviai CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl pripažintinas negaliojančiu ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Atitinkamai pripažintinas negaliojančiu ir Å¡io vienaÅ¡alio sandorio pagrindu iÅ¡duotas 2017 m. balandžio 20 d. JoniÅ¡kio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės iÅ¡duotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), liudijantis, kad valstybei paveldėjimo teise pereina 50,44 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (CK 5.8 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio, 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, tik tokiu bÅ«du bus apginti pažeisti ieÅ¡kovės teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtÄ po jo mirties.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kovei, vadovaujantis 2017 m. liepos 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-2554-14916 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (su 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-P-2554-13334 pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ), teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 9 d. pažymÄ Nr. (2.19)NTP-7-6775 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų“ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 227,50 Eur advokato užmokestis. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieÅ¡kovės teises. Atsakovė, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimÄ (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ savo teise į palikimÄ Ä¯statyme nustatyta tvarka nepasinaudoja.

Pati ieÅ¡kovė per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimas Å¡ioje byloje buvo kažkokiu bÅ«du nulemtas atsakovės veiksmų (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-308-221/2018). Nurodytos aplinkybės leidžia taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir iÅ¡ atsakovės nepriteisti valstybės naudai ieÅ¡kovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atnaujinti ieÅ¡kovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminÄ palikimui, atsiradusiam po jos tėvo N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pripažinti negaliojančiu ab initio vienaÅ¡alį sandorį – valstybės įmonės Turto bankas praÅ¡ymÄ , pateiktÄ 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. (15.23-21)SK4-1949, iÅ¡duoti jai, atstovaujančiai valstybės interesus, paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ N. K. valdytÄ turtÄ .

Pripažinti negaliojančiu 2017 m. balandžio 20 d. JoniÅ¡kio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės iÅ¡duotÄ Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mus. Teisėja Sigita Rozgaitė