2016-03-22 Nr. AB-6504-3-62-3-01539-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-223-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01539-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 16.5; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo akto panaikinimo, pripažinimo nelaimingo atsitikimo susijusiu su tarnyba ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti 2014 m. rugsėjo 9 d. Alytaus pataisos namų Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 3; 2) pripažinti, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. Nelaimingas atsitikimas yra susijęs su tarnyba; 3) įpareigoti atsakovą Alytaus pataisos namus atlikti tarnybinį tyrimą, ar pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikimas susijęs su tarnyba.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjas vykdo Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas, taip pat yra statutinis valstybės tarnautojas. 2014 m. rugpjūčio 19 d. tarnyboje buvo sužalotas iš antro aukšto iškritusiu stiklu. Dėl šio įvykio atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, kurio rezultatai įforminti 2014 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu Nr. 3. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodyta išvada, jog pareiškėjo nelaimingas atsitikimas įvyko tarnybos poilsio metu ir tai nebuvo įprastas tarnybinių funkcijų atlikimas, taip pat nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo sveikatai ir gyvybei, todėl šis įvykis nėra susijęs su tarnyba, o yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Tokia atsakovo išvada yra nepagrįsta, todėl Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pareigūno teisės į kompensaciją atsiradimas nėra siejamas su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei. Nurodytas kriterijus apskritai neturi būti vertinamas, o jo tariamas nebuvimas nesudaro teisėto pagrindo nelaimingą atsitikimą laikyti nesusijusiu su tarnyba. Sprendžiant klausimą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo susijusiu su tarnyba, vadovaujantis Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 8 straipsnio 2 dalimi, pagal analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintais Nelaimingų atsitikimų tyrimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) taisyklės. Nuostatų 31 punkte numatyta, jog įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi vadovaujantis vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintais metodiniais nurodymais.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. Įsakymu Nr. V-416 patvirtintuose Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose (toliau – Metodiniai nurodymai) taip pat nėra konkrečiai ir tiesiogiai apibrėžta, kokie nelaimingi atsitikimai laikomi susijusiais su darbu (tarnyba). Nežiūrint to, Metodinių nurodymų 16 punkte numatyta, kad tyrėjui įvykio darbe tyrimo metu nustačius, kad darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti, darydamas nusikalstamą veiką arba dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, savavališkai (be darbdavio žinios) dirbdamas sau (savo interesais), taip pat nustačius, kad darbuotojas mirė dėl su darbu nesusijusios ligos arba, kad įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu (įvykis darbe įvyko ne darbo laiku, ne darbo vietoje, nevykdant darbo funkcijų, pareigų, darbdavio pavedimo arba kitos veiklos, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis) įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Iš šios nuostatos darytina išvada, jog įvykis darbe (tarnyboje) laikomas susijusiu su darbu (tarnyba) priežastiniu ryšiu, kai įvykis įvyko darbo laiku, darbo vietoje, vykdant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kuria įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad pagal patvirtintą grafiką, nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. 8 val. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. 8 val. pareiškėjui buvo nustatyta darbo diena (pamaina). Dėl to visą laiką iki nelaimingo atsitikimo jis buvo Alytaus pataisos namų teritorijoje ir vykdė pagal 2014 m. rugpjūčio 19 d. apsaugos postų žiniaraštį Nr. 185-406Ž (toliau – ir Žiniaraštis) jam paskirtas funkcijas. Žiniaraštyje nuo 11 val. 30 min. iki 13 val. buvo numatytas poilsio laikas, todėl pareiškėjas, pabaigęs vykdyti funkcijas apsaugos bokštelyje Nr. 6, nustatyta tvarka nusiginklavo ir nuėjo į ginklinėje specialiai pareigūnų poilsiui įrengtas patalpas. Šiose patalpose papietavo ir apie 12 val. 20 min. išėjo į vidinį kiemelį, kur atsisėdo ant šalia sienos pastatyto suolelio. Tuo metu iš antrame aukšte (virš suolo, ant kurio sėdėjo) esančio lango iškrito stiklas, kuris stipriai sužalojo pareiškėjui galvą. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo jis iki šiol yra laikinai nedarbingas. Alytaus pataisos namai yra laisvės atėmimo įstaiga, kurioje taikomas specifinis įėjimo į įstaigos teritoriją, buvimo joje ir išėjimo iš jos režimas. Dėl to prižiūrėtojai, konkrečiu metu nevykdantys jiems priskirtų pareigų, po nusiginklavimo gali būti tik ginklinėje, specialiai pareigūnams įrengtose patalpose, į kurias nepatenka nuteistieji. Be to, pagal Alytaus pataisos namų Darbo reglamento 25 punktą, Alytaus pataisos namų patalpose leidžiama rūkyti tik tam skirtose, specialiai įrengtose ir pažymėtose vietose. Pareigūnams įrengtų patalpų vidinis kiemelis yra ta vieta, kurioje pareigūnams leidžiama rūkyti. Nors tuo metu tiesioginių funkcijų nevykdė, tačiau buvo toje Alytaus pataisos namų teritorijoje, kurioje pagal tarnybos specifiką ir nustatytą režimą privalėjo būti.

Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad nelaimingam atsitikimui ištirti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1-246 buvo sudaryta komisija, kuri atlikusi tyrimą pateikė išvadą, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo (pareiškėjo) nelaimingas atsitikimas įvyko jo tarnybos poilsio metu, ir tai nebuvo įprastas jo tarnybinių funkcijų atlikimas, taip pat tai nebuvo tiesioginių funkcijų atlikimas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika prižiūrėtojo sveikatai ir gyvybei, todėl šis įvykis nėra susijęs su tarnyba. Pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta ne dėl jo atliekamų tarnybos funkcijų, tačiau pareiškėjo sveikata sužalota tarnybos metu, nors nebuvo padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjo sveikata buvo sužalota dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių, įvykusių tarnybos metu – pareiškėjas, savo poilsio pertraukėlės metu rūkė kiemelyje, jis net nevykdė savo tarnybinių funkcijų. Pareiškėjui sveikata sužalota būnant tarnybos vietoje, tačiau jis net neatliko jokių veiksmų, susijusių su tarnybos funkcijų įgyvendinimu. Ištyrus nelaimingą atsitikimą tarnyboje ir nenustačius jokių aplinkybių patvirtinančių, kad įvykis yra susijęs su tarnyba, t. y. nenustačius, jog pareiškėjo tarnybos funkcijų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, nėra pagrindo inicijuoti tyrimo, kurio metu būtų sprendžiamas klausimas, ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigą ėjimu ar tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismo nustatyta, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba taisyklės, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos.

Teismas nurodė, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute, Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme bei juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytas reglamentavimas patvirtina, jog Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnai, sužeisti einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba, turi teisę gauti 2 rūšių išmokas: kompensacijas arba draudimo išmokas dėl nelaimingo atsitikimo. Draudimo išmokos pareigūnams mokamos kaip sumos, kuriomis kompensuojamas jų darbo užmokestis laikinojo nedarbingumo metu. Pažymėjo, kad analogiškas reglamentavimas yra nustatytas Vidaus tarnybos statute vidaus tarnybos pareigūnams. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vidaus tarnybos pareigūnų sveikatos sužalojamo, ne kartą yra konstatavęs, jei sužalojimas, kuris nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, tai tokiais atvejais nėra pagrindo konstatuoti, jog sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso (žr. 2009 m. liepos 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2258/2009, 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-121/2011 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vadovaujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu, analogiška praktika kaip vidaus tarnybos pareigūnams turi būti taikoma ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams. Pagal Statuto 48 straipsnio nuostatas kompensacijos Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams dėl jų sveikatos sužalojimo gali būti mokamos tik tuo atveju, kai sužalojimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei. Tokiais atvejais yra pagrindas konstatuoti, kad sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Teismas darė išvadą, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta ne dėl jo atliekamų tarnybos funkcijų. Pareiškėjo sveikata sužalota tarnybos metu, tačiau nebuvo padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiškėjo sveikatai ar gyvybei (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjo sveikata buvo sužalota dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių – pareiškėjui tarnybos poilsio metu sargybinės būstinės kiemelyje sėdint ant suoliuko, iš antro aukšto lango iškrito lango stiklas, kuris krisdamas sužalojo pareiškėją. Pagal pateiktą Žiniaraštį matyti, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. 11 val. 30 min. iki 13 val. pareiškėjui buvo numatytas poilsio laikas. Pareiškėjui sveikata buvo sužalota jam būnant tarnybos poilsio vietoje, neatliekant jokių veiksmų, susijusių su tarnybos funkcijų įgyvendinimu, todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad šis įvykis negali būti pripažintas susijusiu su tarnyba, ir tai yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Atsakovas, ištyręs nelaimingą atsitikimą tarnyboje ir nenustatęs jokių aplinkybių patvirtinančių, kad įvykis yra susijęs su tarnyba, t. y. nenustatęs, jog pareiškėjo tarnybos funkcijų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, neturėjo pagrindo inicijuoti tyrimo, kurio metu būtų buvęs sprendžiamas klausimas, ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje.

Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Alytaus pataisos namų 2014 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 3 yra teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus.

III. Pareiškėjas V. V. su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nelaimingo atsitikimo sąsajas su tarnyba, iš esmės sprendė, ar yra Statuto 48 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos kompensacijai mokėti: analizavo kompensacijų bylose suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir vertino, ar pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas yra susijęs su padidėjusius pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei. Teismas sprendė klausimus, kurie turėtų būti nagrinėjami tarnybinio tyrimo metu. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 4 ir 5 punktų nuostatas ir nepagrįstai vadovavosi Statuto 48 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sutapatindamas sąlyginai savarankiškus kompensacijos skyrimo procedūros etapus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad papildoma sąlyga, susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu esant padidėjusiai rizikai ar pavojui pareigūno gyvybei ar sveikatai, numatyta Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, pagal analogiją Kalėjimų departamento pareigūnams netaikoma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2042/2012; 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1456/2013).

Pareiškėjas teigia, kad jo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos vietoje, tarnybos metu, atliekant veiksmus, tiesiogiai susijusius su tarnyba – vykdant Alytaus pataisos namų vadovybės sprendimą, kuriuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nuo 11.30 val. pareiškėjui buvo nurodyta pailsėti ir pavalgyti (pertrauka pailsėti ir pavalgyti yra įskaitoma į darbo laiką).

Atsakovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas V. V. dirba Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju, t. y. pareiškėjas yra Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnas. Pareiškėjo tarnybos santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, patvirtintas 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 (toliau – ir Tarnybos Kalėjimų departamente statutas).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 19 d. apie 12 val. 20 min. buvo sužalotas Alytaus pataisos namų sargybos būstinės kiemelyje ant galvos nukritus lango stiklui.

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. I-246, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 ir Nustatymo, ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba, taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-16, buvo sudaryta komisija, nelaimingam atsitikimui tirti (b. l. 26). Komisija, ištyrusi nelaimingą atsitikimą, 2014 m. rugsėjo 9 d. priėmė Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 3, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo nelamingas atsitikimas įvyko jo tarnybos poilsio metu ir tai nebuvo įprastas jo tarnybinių funkcijų atlikimas, taip pat tai nebuvo tarnybinių funkcijų atlikimas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika prižiūrėtojo sveikatai ar gyvybei, todėl šis įvykis nėra susijęs su tarnyba. Komisija nurodė, kad šis įvykis yra nelamingas atsitikimas tarnyboje (b. l. 12–13).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovas pagrįstai nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sužalotas pareiškėjas, pripažino nesusijusiu su tarnyba.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nelaimingo atsitikimo sąsajas su tarnyba, iš esmės sprendė, ar yra Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 48 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos kompensacijai mokėti: analizavo kompensacijų bylose suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir vertino, ar pareiškėjo patirtą sveikatos sutrikdymą lėmė tarnybinių pareigų atlikimas esant padidėjusiai rizikai ar pavojui pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos vietoje, tarnybos metu, atliekant veiksmus, tiesiogiai susijusius su tarnyba – vykdant Alytaus pataisos namų vadovybės sprendimą, kuriuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nuo 11.30 val. pareiškėjui buvo nurodyta pailsėti ir pavalgyti (pertrauka pailsėti ir pavalgyti yra įskaitoma į darbo laiką).

Kaip minėta, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų teisinę padėtį, tarnybos atlikimo ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas.

Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, įgyja teisę į kompensaciją.

Ar pareigūno žūtis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, nustatoma vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintomis Nustatymo, ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba, taisyklėmis.

Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, kai šių taisyklių nustatyta tvarka yra nustatytas priežastinis ryšys tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir pareigūno tarnybinių pareigų ėjimo.

Taisyklės numato procedūros, kurios metu sprendžiama dėl kompensacijos mokėjimo, etapus. Pirmiausia atliekamas nelaimingo atsitikimo tyrimas, skirtas nustatyti, ar pareigūnas nukentėjo nuo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba (5 punktas). Kai yra pagrindas manyti, kad sveikatos sutrikdymas gali būti susijęs su tarnyba, atliekamas nustatymo, ar pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikimas susijęs su tarnyba, tarnybinis tyrimas (toliau – tarnybinis tyrimas). Tarnybinio tyrimo tikslas yra nustatyti, ar pareigūno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su pareigūno tarnyba ir ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (4 punktas). Nustačius, kad yra visos sąlygos kompensacijai mokėti, pareigūnas siunčiamas į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti (Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 48 straipsnio 7 dalis, Taisyklių 14 punktas).

Taisyklių 5 punkte numatyta, kad tarnybinis tyrimas inicijuojamas atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą ir nustačius, kad pareigūnas nukentėjo nuo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba.

Nagrinėjamu atveju Komisija, vertindama pareiškėjo nelaimingo atsitikimo sąsajas su tarnyba, iš esmės sprendė, ar jis susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika prižiūrėtojo sveikatai ar gyvybei, atliekant tarnybines funkcijas. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, ar pareiškėjo nelaimingas atsitikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika prižiūrėtojo sveikatai ar gyvybei, atliekant tarnybines funkcijas ir pagal analogiją taikė Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 40 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Tačiau minėta, kad pareiškėjo tarnybos santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente statutas. Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, įgyja teisę į kompensaciją.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį teisės į kompensaciją pagal Vidaus tarnybos statutą atsiradimas yra sietinas su sąlygomis, kurios nėra visa apimtimi įtvirtintos Kalėjimų departamento statute, t. y. pareigūnas, kurio statusą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, teisę į kompensaciją įgyja ne tik tenkinant sąlygas, kurios egzistuoja pagal Kalėjimų departamento statuto 48 straipsnio 3 dalį, bet ir esant papildomoms sąlygoms (sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai). Taigi pareigūnų, kurių statusas yra reglamentuojamas Kalėjimų departamento statutu, padėtis yra tam tikra apimtimi palankesnė nei pareigūnų, kurių statusą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, nes pastariesiems yra taikomos papildomos sąlygos, siekiant įgyti teisę į kompensaciją.

Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2042/2012. Šioje nutartyje, aiškindamas Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 48 straipsnio 3 dalį, teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas teisės į kompensaciją atsiradimą sieja tik su tokiomis sąlygomis: 1) pareigūnui yra sutrikdyta sveikata; 2) sveikata buvo sutrikdyta: einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusios situacijos kontekste aptartos sąlygos yra atsiradusios. Pažymėtina, jog teisė į kompensaciją Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 48 straipsnio 3 dalies pagrindu atsiranda, jeigu pareigūno sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje, ar atliekant veiksmus, susijusius su tarnyba. Papildoma sąlyga, susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu esant padidėjusiai rizikai ar pavojui pareigūno gyvybei ar sveikatai, numatyta Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, pagal analogiją Kalėjimų departamento pareigūnams netaikoma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1456/2013). Todėl papildomos sąlygos, t. y. padidėjusios rizikos ar pavojaus pareigūno gyvybei ar sveikatai nebuvimas, nesudaro pagrindo nelaimingą atsitikimą konkrečiu atveju laikyti nesusijusiu su tarnyba.

Pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta jam būnant tarnyboje (Alytaus pataisos namuose), veikiant pagal 2014 m. rugpjūčio 19 d. apsaugos postų žiniaraštį Nr. 185-406Ž, kuriame nuo 11 val. 30 min. iki 13 val. pareiškėjui buvo numatytas poilsio laikas, ir laikantis nustatytos tvarkos, pagal kurią konkrečiu metu tiesiogiai tarnybinių funkcijų nevykdantys pareigūnai privalo būti Alytaus pataisos namų teritorijoje, specialiai pareigūnų poilsiui įrengtose patalpose. Pagal Alytaus pataisos namų darbo reglamento 8.3 punktą, Alytaus pataisos namų prižiūrėtojai dirba 24 val. trukmės pamainomis nuo 8 val. iki 8 val. Pamainos metu pareigūnams suteikiamos pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybių visumą ir remiantis teisingumo ir protingumo principais darbo ir poilsio laiko taisyklių taikymo reikšmė, nustatant nelaimingus atsitikimus, negali būti suabsoliutinta.

Pagal patvirtintą grafiką nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. 8 val. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. 8 val. pareiškėjui buvo darbo diena (pamaina). 2014 m. rugpjūčio 19 d. nuo 11 val. 30 min. iki 13 val. Žiniaraštyje pareiškėjui buvo nustatytas poilsio laikas. Nors pareiškėjas sužalojimo metu tiesioginių funkcijų nevykdė, tuo metu turėjo laikytis Alytaus pataisos namuose nustatytos tvarkos ir negalėjo laisvai pasirinkti savo buvimo vietos. Alytaus pataisos namų darbo reglamento 6 punkte numatyta, jog darbuotojai, darbo metu norintys išvykti iš pataisos įstaigos teritorijos ne darbo tikslais, turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Nesant poreikio tarnybos metu palikti įstaigos teritoriją, pareigūnai privalo pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu būti Alytaus pataisos namuose, specialiai pareigūnų poilsiui įrengtose patalpose ir (arba) vidiniame kieme, kuriame pareiškėjas ir buvo sužalotas ant galvos nukritus lango stiklui.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas pareiškėjas, pripažintinas susijusiu su tarnyba, nepaisant to, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių – sargybos būstinės kieme ant galvos nukritus lango stiklui.

Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Dėl šiame sprendime nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, tenkinant pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014 m. rugsėjo 9 d. Alytaus pataisos namų Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 3. Įpareigoti atsakovą Alytaus pataisos namus iš naujo atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė